Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pereda“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pereda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo T. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Trečiasis asmuo T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.3 Atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės savininkui T. B. atsakomybė šiuo atveju kyla dar ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

11.4 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, šių išaiškinimų yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 42 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės valdytojo ir (ar) savininko atsakomybę neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir (ar) asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra įrodytas, todėl tenkintinas. Ieškovui iš atsakovės UAB „Pereda“ priteista 110,90 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, t. y. iš transporto priemonės valdytojos – atsakovės, pažeidusios prievolę sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kadangi neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pareigą apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turi transporto priemonės savininkas, jis pareigos nevykdė, dėl to žalą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas, be kita ko, kuris buvo ir eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, kaltininkas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

Dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės

18. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę.

20. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdė transporto priemonės savininkas, jis, be kita ko, buvo ir eismo įvykio, dėl kurio kilo žala ir ieškovei atsirado pareiga atlyginti žalą, kaltininkas, dėl to ieškovė savo reikalavimus turi reikšti transporto priemonės savininkui už žalos padarymą atsakingam asmeniui. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės teiginiais.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės UAB „Pereda“ valdomos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija apie eismo įvykį Nr. 07-19-9490877). VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 25 d. duomenimis, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – T. B., o valdytoja – UAB „Pereda“. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 110,90 Eur dydžio draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 110,90 Eur draudimo išmoką kompensavo ieškovas. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.

23. Pažymėtina, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

24. Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.526 straipsnis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Draudikų biurui yra automobilio savininkas.

27. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Draudikų biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

28. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.

30. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (automobilio savininkas (-ai)) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įvertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, jei privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio valdytojo (savininko) atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).

32. Apeliantė savo nesutikimą grindžia ir tuo, kad VĮ „Regitra“ duomenyse kaip valdytoja įrašyta dėl to, kad transporto priemonės savininkas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir negali būti įregistruotas kaip savininkas, todėl transporto priemonės registraciją formaliai atliko atsakovė. Akcentavo, kad tiek transporto priemonės savininkas, tiek eismo įvykio kaltininkas buvo tikrasis transporto priemonės savininkas T. B..

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Nagrinėjant šį ginčą teisme ir atsakovei nurodžius aplinkybes, kad automobilio tikrasis savininkas yra T. B., kuris kaip automobilio savininkas ir valdytojas yra atsakingas Draudikų biurui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, o įrašas VĮ „Regitra“ duomenyse dėl valdytojo yra tik formali registracija, atsakovė nesiėmė jokių priemonių ir nepateikė jokių duomenų, paneigiančių jos kaip transporto priemonės valdytojos civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovės teiginiai, kad tikrasis automobilio valdytojas yra T. B., o viešame registre įrašas apie valdytoją yra fiktyvus, nepaneigia jos atsakomybės kaip transporto priemonės valdytojos ir pareigos, numatytos TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje, t. y. šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo transporto priemonės savininkas, nepašalina apeliantės, kaip solidariosios skolininkės, atsakomybės prieš ieškovą, nes ieškinys atsakovei grindžiamas žalos padarymo faktu. Įstatymas šiuo atveju ieškovui suteikia teisę reikalauti solidariosios atsakomybės tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

35. Pažymėtina ir tai, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovė turi teisę savo reikalavimus nukreipti į bet kurį solidarųjį skolininką atskirai ir (ar) kartu.

36. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Be kita ko, TPVCAPDĮ transporto valdytojams nustato pareigą nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui, pažeidus šias specialiuoju įstatymu nustatytas pareigas, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – civilinė atsakomybė, t. y. Draudikų biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) už žalos padarymą atsakingas asmuo jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui ir (ar) asmeniui padariusiam žalą tenka pareiga Draudikų biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko ir (ar) asmens, padariusio žalą, civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) ir Draudikų biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybė už Draudikų biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko (valdytojo) kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Draudikų biuras.

37. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Tačiau pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymo atveju, siekiant nustatyti neteisėtus veiksmus, reikia nustatyti aplinkybes, kokiu pagrindu valdytojas naudojo ir (ar) leido naudoti kitiems asmenims neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę, ir nustatyti, kokiais veiksmais pasireiškė neteisėtas veikimas ar neteisėtas neveikimas, ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

38. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Draudikų biuro patirtos išlaidos (nuostoliai).

39. Draudikų biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai AB „Lietuvos draudimas“ kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią pareigą, be kita ko, lemia tai, kad transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, už kurį atsakomybė tenka būtent šios transporto priemonės valdytojui.

40. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas). Taigi, tarp transporto priemonės savininko (valdytojo) neveikimo ir Draudikų biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Draudikų biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, besielgdami kaip protingi ir apdairūs asmenys, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jie neįvykdys jiems įstatyme nustatytų pareigų ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Draudikų biuras.

41. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdo įstatyme nustatytų pareigų apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko dėl trečiojo asmens T. B. veiksmų. Atsakovės nuomone, ta aplinkybė, kad transporto priemonę eismo įvykio metu valdė trečiasis asmuo, kuris, be kita ko, yra tikrasis transporto priemonės savininkas, turi reikšmės dėl atsakovės kaip transporto priemonės valdytojos atsakomybės netaikymui.

43. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei dėl TPVCAPDĮ numatytų pareigų neįvykdymo taikomosios bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos. Tai reiškia, kad gali būti taikomas ir civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo institutas.

44. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Taigi, civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodomas bent vienas iš minėtame CK straipsnyje nurodytų pagrindų. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis).

45. Transporto priemonės valdytojo (savininko) atsakomybė Draudikų biurui kyla dėl pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymo. Pažymėtina, kad ši pareiga nėra besąlyginė plačios apimties pareiga kaip transporto priemonės savininko pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už kurios nevykdymą atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už eismo įvykį ir dėl jo atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir spręsti dėl transporto priemonės valdytojo atsakomybės (ne)taikymo ar atleidimo nuo jos, ar sumažinimo vien tuo pagrindu, kad už eismo įvykį yra atsakingas trečiasis asmuo, o transporto priemonės valdytojas yra atsakovė. Būtent trečiojo asmens veiksmai gali padaryti įtaką transporto priemonės valdytojo atsakomybės taikymui, t. y. jei transporto priemonės valdytojas įrodys, kad TPVCAPDĮ numatytos pareigos jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, jis paneigs savo kaltę (paneigs kaltės prezumpciją, kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte).

46. Taip pat pagrįstai kyla klausimas, ar aplinkybė, kai transporto priemonės valdytojas praranda transporto priemonės kontrolę dėl trečiojo asmens veiksmų, turi reikšmės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės taikymui kaip asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, Draudikų biurui.

47. Trečiojo asmens veiksmai yra pagrindas teisėtam transporto priemonės valdytojui nukentėjusiojo atžvilgiu netaikyti griežtosios atsakomybės, tačiau jie taip pat yra pagrindas vertinti teisėto transporto priemonės valdytojo kaltę dėl transporto priemonės kontrolės praradimo ir, nustačius jo kaltę, taikyti solidariąją teisėto transporto priemonės valdytojo ir neteisėtai užvaldžiusio transporto priemonę asmens atsakomybę (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, remdamasis kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, į šias teisinio reguliavimo nuostatas ir jų taikymo praktiką atsižvelgtina, nustatant tiek transporto priemonės savininko atsakomybę dėl pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo, tiek asmens, atsakingo už žalos padarymą, atsakomybę. Tai reiškia, kad aplinkybė, kai transporto priemonės valdytojas praranda transporto priemonės kontrolę dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės valdytoją nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę, nesiaiškindamas aplinkybių, ar nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdytojas turėjo pareigą apdrausti valdomą transporto priemonę transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jei turėjo – kokiu pagrindu, nevertino transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kokiu pagrindu trečiasis asmuo valdė transporto priemonę, kurios teisėtas valdytojas registrų duomenimis yra atsakovė. Teismas nenustatinėjo transporto priemonės savininko ir valdytojo veiksmų / neveikimo, turėjusių įtakos žalos tretiesiems asmenims kilimui, nevertino nustatyto būtino priežastinio ryšio tarp transporto priemonės savininko ir valdytojo TPVCAPDĮ numatytų pareigų nevykdymo ir atsiradusios žalos, tinkamai nenustatė transporto priemonės savininko ir valdytojo pareigų turinio ir apimties, nepagrįstai nustatė atsakovės kaip asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakomybę, neatskyrė Draudikų biuro reikalavimo teisės į atsakingą už žalos padarymą asmenį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos apdrausti transporto priemonę, pagrindų. Netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės valdytojo pareigą apdrausti transporto priemonę ir civilinę atsakomybę už jos neįvykdymą, teismas netinkamai tyrė ir nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir nenustatė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, pvz., netyrė ir neatskyrė transporto priemonės savininko ir valdytojo TPVCAPDĮ numatytų pareigų ir nenustatė sąlygų civilinės atsakomybės taikymui už pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą), taigi neatskleidė bylos esmės. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas nagrinėjamą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus argumentus ir įrodymus (CPK 179 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.