Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-10-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-9348-991/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
2YT-9348-991/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05988-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova (pirm.)
Pareiškėjas
R.P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9348-991/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05988-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R.P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S.Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas atmesti 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėtas nurodymas prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra prieštarauja įsiteisėjusioms nutartims, kurios priimtos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kurios priimtos dėl antstolės veiklos vykdant vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ir surašytas nurodymas. Taip pat nurodė, kad antstolės nurodymo priėmimo pagrindas - galimai suklastoti oficialūs Lietuvos valstybės dokumentai, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2020 m. vasario 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei antstolės 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose tų pačių vykdomųjų dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu apgaulės būdu nurodyta: iš pareiškėjo Lietuvos valstybės naudai išieškoma: nuo 26524 Eur sumos, taip pat nuo 205460 Eur sumos. Tai yra oficialiai nurodyta, kad apie 6 metus, nuo 10 kartų mažesnės sumos buvo išieškoma Lietuvos valstybės naudai. Šie duomenys įrodo, kad nuo 178936 Eur sumos 6 metus iš pareiškėjo buvo išieškoma galimai antstolės ir jos bendrininkų naudai. Antstolės veiksmai, surašant 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl aukščiau išdėstytų motyvų nenagrinėtini, neanalizuotini, nediskutuotini, o perduotini Lietuvos Respublikos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui pradėti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra skolingas nei Lietuvos valstybei, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nei antstolei, nei kitam subjektui, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuria pareiškėjui priteista 100 Eur bauda, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjui priteista 110 Eur bauda, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria pareiškėjui priteista 120 Eur bauda, iš viso 330 Eur – pareiškėjas yra sumokėjęs valstybei. Nėra valstybėje teismo nutarties, kuria pareiškėjui būtų priteista didesnė nei 330 Eur bauda, antstolė 26524 Eur sumą ir 205460 Eur sumą, iš viso 231984 Eur sumą yra be teismo nutarties asmeniškai susigalvojusi ir pati sau „prisiteisusi“ bei šiai 231984 Eur sumai suklastojusi Lietuvos Respublikos valstybės oficialius dokumentus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui yra priteista tik 12 Eur bauda, kuri Lietuvos valstybei sumokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolė S.S. 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užvestos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių pagrindu, yra teisėtos, pagrįstos ir vykdytinos, minėtos teismų nutartys yra įsiteisėjusios ir galutinės, jų pagrįstumas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Skundžiamas nurodymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 689 straipsnio numatyta tvarka, todėl pareiškėjo skunde nurodyti motyvai nėra susiję su skundžiamu nurodymu ir atmestini kaip nepagrįsti. Prašo įvertinti pareiškėjo veiksmus ir, nustačius piktnaudžiavimą procesu, taikyti pareiškėjui atsakomybę, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolius, prašydamas laikinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.207 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, sustabdyti išieškojimą iš skolininkų fizinių asmenų darbo užmokesčio ir kitų CPK 737 straipsnyje nurodytų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma į valstybės biudžetą, išskyrus išieškomas administracine ir baudžiamąja tvarka paskirtas baudas. Antstolė laikėsi šių rekomendacijų, kas akivaizdu iš jos 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymo „Dėl išieškojimo sustabdymo“, kai vadovaudamasi CPK 613, 627 straipsniais, sustabdė vykdymą. Suinteresuoto asmens žiniomis, antstolė 2020 m. birželio 25 d. patvarkymais atnaujino veiksmus vykdomosiose bylose pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus (Šilutės skyriaus) nurodymą. Suinteresuotas asmuo neturi pagrindo abejoti nei antstolės teiginiais, nei VSDFV Klaipėdos skyriaus (Šilutės skyriaus) pažymų duomenų tikrumu, todėl dėl skundo pagrįstumo prašo spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė S.S. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. lapkričio 10 d. antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 4 d. (71731,21 Eur skola), išieškojimo iš skolininko R.P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 55 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo neįvykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 13 d. (68549,73 Eur skola), išieškojimo iš skolininko R.P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 Eur baudos už kiekvieną 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 6 d. (62660,14 Eur skola), išieškojimo iš skolininko R.P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Pažymėtina, kad skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas nurodė vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teismui pateiktas vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu, daroma išvada, kad, nurodant vienos iš vykdomųjų bylų numerį, skunde yra padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), o turėtų būti nurodyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atmesti antstolės priimtą 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nurodymas prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra prieštarauja įsiteisėjusioms nutartims, kurios priimtos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; nurodymo priėmimo pagrindas - galimai suklastoti oficialūs Lietuvos valstybės dokumentai, t.y. VSDFV 2020 m. vasario 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei antstolės 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjas visas baudas valstybei yra sumokėjęs.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išspręstas pareiškėjos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškimo atsakovei likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorei G.Š., suinteresuotiems asmenims R.P., R.P., M.P., L.P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimas bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimta išnagrinėjus jo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą ir panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio d. nutartis, kuria pareiškėjui pakartotinai buvo paskirta bauda už antstolės reikalavimo perduoti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G.Š. nevykdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje teismo nutartyje nėra analizuojamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 4 d. nutarčių, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, teisėtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis nesukuria teisinio pagrindo kvestionuoti jau priimtų ir įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių, kurios apeliacine tvarka buvo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo dienos, pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2016 m. sausio 4 d. nutartys, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra įsiteisėjusios ir nepanaikintos (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Minėtomis nutartimis pareiškėjui yra paskirtos ne vienkartinės baudos, o periodinės, t. y. už kiekvieną nevykdymo dieną. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nutartyse aiškiai nurodyta, kad paskirtos baudos skaičiuojamos ne už 2 dienas, o už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Šiuo atveju, teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 straipsnis). Šios aplinkybės pareiškėjui ne kartą buvo išaiškintos, todėl teismas pakartotinai dėl šių aplinkybių nepasisako ir jų neanalizuoja.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini)

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nustatyta 720,93 Eur lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka antstolio patvarkymą areštuoti pinigines lėšas bei šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą.

Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Ši nuostata pareiškėjui buvo išaiškinta ir skundžiamame antstolės nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas (CPK 689 straipsnio 7 dalis).

2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės antstolė tik nustatė maksimalią 720,93 Eur mėnesinę banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiamą disponuoti pinigų sumą. Minėtas nurodymas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad antstolė 2020 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo įpareigojo Šilutės kredito uniją skubiai pateikti pareiškėjo Šilutės kredito unijoje atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki atsakymo antstolei pateikimo dienos. Vykdydama antstolės 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), Šilutės kredito unija 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei pateikė sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Iš Šilutės kredito unijos rašte pateiktos informacijos matyti, kad skolininkas R.P. iš asmeninės banko sąskaitos išsiėmė pinigus, kurie buvo atlaisvinti 2020 m. birželio 11 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 11 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti nurodymai, t. y. kad skolininkui nustatoma maksimali 970,40 Eur disponuotina mėnesinė bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) suma, tam, kad antstolė galėtų pinigines lėšas grąžinti į skolininko sąskaitą, paaiškėjus, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. buvo nurašytos skolininko lėšos (socialinės išmokos). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjui grąžinta 331,55 Eur suma (vykdomoji byla Nr. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), V tomas, l. 17-18, 32-33)

Nors pareiškėjas teikia skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti antstolės veiksmų teisėtumu nenurodė, reikalavimo dėl šio nurodymo panaikinimo nereiškė. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl dokumentų klastojimo laikytini nepagrįstais, teismas neturi pagrindo abejoti antstolės 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ tikrumu nei oficialių VSDFV 2020 m. vasario 20 d. pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kadangi tokių duomenų pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), IV tomas, l. 3). Taip pat pažymėtina, kad grįsdamas skundą ikiteisminiu tyrimu, pareiškėjas privalo pateikti duomenis apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nesant tokių duomenų – nėra pagrindo teigti, jog antstolė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas įvertinęs bylos medžiagą pažymi, jog antstolės nurodymas neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms (CPK 689 straipsnis). Pareiškėjo subjektyvus teismų procesinių sprendimų interpretavimas, išdėstyta nuomonė apie įvairių civilinių bylų nagrinėjimą teismuose, nesudaro pagrindo panaikinti antstolės nurodymo, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad kitos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės bei tapatūs motyvai jau buvo įvertinti kitose civilinėse byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (skundas dėl antstolio veiksmų), todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo R.P. skundas dėl antstolės S.S. veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl baudos skyrimo

Antstolė prašo įvertinti pareiškėjo veiksmus ir, nustačius piktnaudžiavimą procesu, taikyti pareiškėjui atsakomybę, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise skųsti antstolio veiksmus, nes skundžia kiekvieną antstolės patvarkymą tais pačiais motyvais, kurie įsiteisėjusiais ir galutiniais teismų procesiniais sprendimais buvo eilę kartų peržiūrėti bei atmesti, tokiu būdu vilkindamas išieškojimo procesą ir pažeisdamas išieškotojo teises bei interesus. Toks pareiškėjo elgesys jau nebegali būti vertinamas kaip naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, naudojimusi galimybe apginti savo pažeistas teises ir atitinkamai turi būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesu, pareiškėjo tyčinis nesąžiningas elgesys.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

Pažymėtina, kad jau Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iš esmės dėl analogiškų priežasčių, t. y. dėl nutarties, kurios pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė, teisėtumo ginčijimo buvo skirta 10000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą bei sąmoningą ir nepagrįstą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, 300 Eur bauda pareiškėjui buvo paskirta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur bauda paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur bauda paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bauda paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas netinkamai naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo pareigas vykdymo procese, taip pat įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjui jau ne kartą buvo paskirta bauda dėl analogiškų priežasčių, siekiant išvengti perteklinio teisinių sankcijų naudojimo pareiškėjo atžvilgiu ir tokiu būdu peržengti protingumo ir teisingumo principų ribas, antstolės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo asmuo turi teisę konsultuotis su advokatais, kurie padės tinkamai įforminti teismui skirtus procesinius dokumentus ir suteiks kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais turi galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R.P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S.S. atmesti.

Antstolės S.S. prašymo skirti pareiškėjui R.P. baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus netenkinti.

Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomai); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (5 tomai); Nr. (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-1147-253/2020.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova