- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1237-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- T. K., M. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovams T. K. ir M. U. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą duodanti institucija– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas T. K. nėra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinant jo, kaip tėvo įrašą vaiko gimimo liudijime; 2) nustatyti, kad M. U., gimęs(duomenys neskelbtini), yra A. G., gim (duomenys neskelbtini)., tėvas; 3) nustatyti nepilnamečio sūnausA. G. gyvenamąją vietą kartu su motina E. G.; 4) priteisti sūnaus A. G. išlaikymą iš atsakovo M. U. kas mėnesį mokamomis 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant motiną E. G.; 5) priteisti iš atsakovo sūnaus A. G. išlaikymo įsiskolinimą- 5 685,50 Eur; 6) nustatyti, kad atsakovas M. U., gim.(duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), sutartoje su vaiko motina vietoje ir sutartu laiku; 7) priteisti valstybei iš atsakovo M. U. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kadieškovė skyriuje su atsakovu T. K. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos sudarė santuoką, kartu augino iki santuokos gimusią dukrą T. K., vėliau dėl išryškėjusių skirtingų požiūrių su atsakovu nutarė gyventi atskirai. Kauno apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) santuoka su T. K. buvo nutraukta. Iki nutraukiant santuoką, ieškovė susipažino su M. U., pradėjo susitikinėti. (duomenys neskelbtini)jiems gimė sūnus A. G.. Kadangi po santuokos su atsakovu T. K. nutraukimo nebuvo praėję daugiau kaip 300 dienų, Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame vaiko gimimo įraše A. G. tėvu buvo įrašytas T. K., kuris yra tik keletą kartų matęs A. G., nėra teikęs jam išlaikymo ar kaip kitaip juo rūpinęsis. Nepilnamečio sūnaus A. G. ir atsakovo T. K. nesieja ryšys, jie vienas kitam yra nepažįstami, svetimi žmonės. Biologinis vaiko tėvas M. U. savo tėvystės nepripažįsta, nesirūpina vaiko auklėjimu, priežiūra ir kasdienių poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo T. K. tėvystės A. G. nuginčijimas nepakenks nepilnamečio vaiko interesams, nes tarp jų nėra ryšio, o pripažinus, kad T. K. nėra A. G. tėvas, vaikas neliks be tėvo, nes kartu su ieškinio reikalavimu nuginčyti tėvystę yra reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad A. G. tėvas yra M. U..
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku šalių sutartu laiku ir sutartoje vietoje Vilniuje, Lietuvoje. Sūnaus A. G., gyvenamąją vietą ieškovė prašė nustatyti su motina E. G.. Ieškovė yra nedirbanti, nes augina 5 mėnesių kūdikį, neturi turto, jos pajamos 2018 metais sudarė 3 052,23 Eur. Atsakovo finansinė padėtis yra stabili, jis gyvena Anglijoje, turi nuolatinį darbą, gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi, ieškovė viena augina 3 vaikus, todėl didesnė sūnaus išlaikymo dalis turi tekti vaiko tėvuiM. U., atsakovas turėtų teikti vaikui 250 Eur mėnesinį išlaikymą. Be to, vaikas A. G. turi alergiją pieno produktams ir bulvėms, todėl A. G. reikia pirkti kitus, dažnai brangesnius maisto produktus, gaminti valgyti jam atskirai, ir tai lemia didesnio dydžio išlaikymo A. G. poreikį. Ieškovė su atsakovu negyveno, atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo tol, kol negavo šaukimo į teismą, nepaisant to, kad ieškovė buvo informavusi atsakovą apie jo tėvystę. Nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo tenkinami tik iš ieškovės lėšų ir tai sudaro pagrindą išlaikymo įsiskolinimui priteisti. Tokiu būdu yra susidaręs 6000 Eur (250 Eur/mėnesįx24 mėnesių) dydžio išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas yra sumokėjęs sūnui išlaikyti 314,95 Eur, todėl iš atsakovo yra priteistinas 5685,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
4. Iekšinyje taip pat nurodyta, jog tai, kad A. G. nėra biologinis atsakovo T. K. sūnus, ieškovė žinojo nuo pat pirmosios dienos. Šis faktas buvo žinomas ir atsakovui M. U.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje dėl T. K. tėvystės A. G. nuginčijimo reiškimas reikalavimasir dėl tėvystės nustatymo, ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties termino atnaujinimas niekaip nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Atsiliepimas
5. A. M. U. atsiliepime į ieškinį prašė: 1) suteikti A. G. tėvo M. U. pavardę; 2) sumažinti prašomą priteisti mėnesinio išlaikymo sūnui dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3)sumažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 3 285 Eur.
6.M. U. nurodė, kad ieškovės padidintas mėnesinis išlaikymo reikalavimas dėl vaiko alergijos yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes pieno produktai ir bulvės yra tik nedidelė galimo ir reikalingo maisto mažam vaikui dalis,yra nemažas pasirinkimas kitų maistingų ir vertingų maisto produktų už panašią kainą. Reikalaujamas 250 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas būtų per didelė našta atsakovui M. U., atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas (222,22 svarų per savaitę) ir nuomos mokesčius (77,32 svarų kas savaitę). Ieškovė nėra pateikusi poreikių lentelės ir negalima nustatyti, ar mažam dviejų metų vaikui tokia suma yra pagrįsta ir reikalinga. Atsakovas teigė, jog atsakingai žiūri į ateitį bei savo finansinę padėtį, gauna nuolatines pajamas, siunčia pinigus vaikui išlaikyti, tačiau ieškovė, būdama darbinga, nedirba, neturi išsilavinimo, gyvena Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose, gyvena iš pašalpos ir draugės finansinės pagalbos.Atsakovas mano, kad jis turėtų mokėti 150 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, nes didesnė suma per daug apsunkintų atsakovo finansinę būklę.Teisinga išlaikymo įsiskolinimo suma yra 3 285,05 Eur (150 Eur/mėnesįx24 - sumokėtasišlaikymas 314,95 Eur). Dėl vaiko pavardės suteikimo nurodė, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria– teismo nutartimi. A. M. U. norėjo, kad sūnui būtų suteikta atsakovo M. U. pavardė.
7. A. T. K.per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadojenurodė, kadieškinys pareikštas mažamečio interesais, atitinka jo teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, visas pareigas vaikui. Tarnybos vertinimu, mažamečioA. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Tarnyba neturi informacijos dėl netinkamo motinos valdžios panaudojimo sūnui. Nustatant nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Dėl atsakovo prašymo suteikti vaikui tėvo M. U. pavardę, nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, būtina atsižvelgti į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleidžiant neteisėto kišimosi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-30sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
10.Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas– pripažino, kad T. K. nėra nepilnamečio vaiko A. G. tėvas, o A. G. nėra T. K. vaikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.150, 3.151, 3.148 straipsniai). Tuo pagrindu Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 m. spalio 24 d. gimimo įraše Nr. 690 atliktą įrašą apie tėvą T. K. panaikino. Teismas, įvertinęs byloje esantį easyDNA Lietuva 2019 m. rugsėjo 5 d. tėvystės tyrimą Nr. EAS39327LT, kuriuo nustatyta, kad M. U. yra A. G. biologinis tėvas, tėvystės tikimybė – 99,99998 proc., bei tai, kad atsakovas M. U. atsiliepimu pripažino tėvystę nepilnamečiamA. G. ir savo tėvyste neabejoja, nustatė, jog M. U. yra vaiko A. G. tėvas (CK 3.148 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikui vardas ir pavardė suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo jų keisti ar taisyti negalima. Teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 53 punkte nustatyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui jau yra suteikta motinos pavardė, ji nėra įžeidžiantibei atitinka nepilnamečio vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, ši pavardė yra suteikta ir kitiems ieškovės vaikams, nepilnamečiam vaikui A. G., gimusiam(duomenys neskelbtini), sprendimą priėmęs teismas paliko esamą pavardę.
12. Teismas sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko interesai bus tinkamai apsaugoti, jam gyvenant kartu su motina (ieškove), todėl patenkintino ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečio A. G. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina (ieškove) (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
13. Sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas su Lietuva neturi stipraus ryšio, jis šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Be to, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su sūnumi A. G. sutartoje su vaiko motina vietoje ir sutartu laiku, apie susitikimą su vaiku informavęsieškovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių (2 metai), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą– įrodymus apie vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sveikatą, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, vaiko poreikius maistui, drabužiams, žaislams, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, kad duomenų apie atsakovo nedarbingumą nėra, priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nepilnamečiam vaikuiA. G. išlaikyti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y.2 019-05-14, iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisė išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą- 3 800 Eur, skaičiuojamą nuo vaiko gimimo dienos, t. y. 2017-10-20 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019-05-14 (19 mėnesių) (CPK 3.200 straipsnis), išskaičiuojant iš šios sumos atsakovo pervestą ieškovei 413,55 Eur sumą. Bendra priteista išlaikymo įsiskolinimo suma- 3 386,45 Eur.
III. Apeliacinio skundo esmė
15. ApeliantasprašoVilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimą panaikinti ir suteikti A. G. tėvo M. U. pavardę, sumažinti prašomą priteisti mėnesinį išlaikymo sūnui dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei sumažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 3 285 Eur.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo nepilnamečiam vaikui palikta motinos pavardė. Apeliantas teigia, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Kadangi atsakovas M. U. padeda išlaikyti sūnų A. G., siekia palaikyti ryšį su juo bei ateityje perimti vaiko globą, atsakovo sūnui A. G. biologinio tėvo pavardės suteikimas atitiktų vaiko interesus.
17. Apeliantas laikosi pozicijos, jog nustatytas 10 dienų informavimo terminas gali trukdyti atsakovui pasinaudoti teise bendrauti ir auklėti savo sūnų. Paaiškina, jog gyvena ir dirba Anglijoje, ne visada gali numatyti, kada turės laisvų dienų atostogoms, taip pat planavimas atvykti į Lietuvą tampa sudėtingesnis. Atvykimo į Lietuvą galimybėms didelę įtaką turi laisvos dienos bei bilietų kainos, kurios dažnai kinta.
Atsiliepimas
18. Atsakovas taip pat paaiškina, kad šiuo metu gyvena su drauge, kuri laukiasi jo vaiko, tad teismo priteista 200 Eur suma per daug apsunkintų atsakovo finansinę būklę. Taip pat atsakovas padeda prižiūrėti draugės 7-erių metų dukrą. Atsakovas paaiškina, jog atsakingai žiūri į gyvenimą, turi nuolatines pajamas, atliko viską, kad galėtų pragyventi bei pasirūpinti artimaisiais. Ieškovė yra nedirbanti, neturi išsilavinimo, augina 3 vaikus ir nesistengia gerinti savo padėties, neparodo atsakingumo, neprisiima atsakomybės ir nori pasipelnyti iš atsakovo vietoj to, kad savo pastangomis siektų uždarbio ir pastovaus pragyvenimo šaltinio bei bandytų sukurti gerą ateitį savo vaikams. Teigia, jog priteistas 200 Eur mėnesinis išlaikymas atsakovui bus per didelė finansinė našta. Atsakovas sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas po 150 Eur per mėnesį.
19. Atsakovas apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje (atitinkamas reikalavimas nėra pareikštas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 10 dienų informavimo apie susitikimą su sūnumi terminas gali trukdyti atsakovui pasinaudoti teise bendrauti su sūnumi ir jį auklėti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Apeliacinisskundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Vienas iš apelainto skunde nurodytų reikalavimų- panaikinti sprendimą. Apeliantas nenurodo ir nepaaiškina kodėl reikėtų panaikinti skundžiąmą teismo spendimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su apelianto pareiga tiksliai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką todėl, kad būtent skundo dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas. Apelianto pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai). CPK 326 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į CPK nustatytas apeliacinės instancijos teismo teises, apeliaciniame skunde turėjo būti suformuluotas reikalavimas, aiškiai nurodant, ar visą sprendimą ar jo dalį prašoma panaikinti ar pakeisti, kokius tolesnius CPK 326 straipsnyje numatytus veiksmus teismas turėtų atlikti, panaikinęs sprendimą ir, jeigu apeliantas reikalauja sprendimą pakeisti, tiksliai nurodyti, kaip ar kokią jo dalį reikėtų pakeisti. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, jog apeliantas nesutinka tik su sprendimo dalimi, reikalavimas panaikinti visą sprendimą neturi nei konkretaus turinio, nei aiškaus pagrindo. Todėl šis reikalavimas (panaikinti sprendimą)yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo nepilnamečiam vaikui palikta motinos pavardė. Teigia, jog siekia palaikyti ryšį su sūnumi bei ateityje perimti jo globą, atsakovo sūnui A. G. biologinio tėvo pavardės suteikimas atitiktų vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas nepilnamečio vaiko A. G. pavardę nepakeistą,sprendime nurodė, jog nepilnamečiam vaikui jau yra suteikta motinos pavardė, ji nėra įžeidžiantibei atitinka nepilnamečio vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, ši pavardė yra suteikta ir kitiems ieškovės vaikams. Apeliatas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad prašo vaikui suteikti jo pavardę.Tai laikoma savarankišku reikalavimu, dėl kurio atsakovas turėjo reikšti priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikui pavardė yra suteikta, o nesant priešieškinio ir atitinkamų argumentų, nėra pagrindo keisti pavardę. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Nepilnamečiam šalių vaikui nuo gimimo yra suteikta motinos pavardė. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės kitas vaikas taip pat turi ieškovės pavardę, vaikas auga su ieškove, lanko darželį, o su atsakovu bendrauja nedaug ir šiuo metu tarp jų nėra pakankamai artimo emocinio ir socialinio ryšio, dėl to pavardės pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko socializaciją. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (galioja 2019 09 19 įsakymo Nr. 1R-259 redakcija) patvirtintose Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse 59 punkte, kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad registruojant tėvystės nustatymą, paliekama vaiko jau turima pavardė, jei teismo sprendime nenurodyta kitaip. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovo reikalavimas dėl jo pavardės vaikui suteikimo yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
23. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instacijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamčiam vaikui priteisimo. Prašo sumažinti mėnesinį išlaikymo sūnui dydį iki 150 Eur ir sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 3 285 Eur. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013).Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013).Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2008). Apeliantas nustatytų vaiko poreikių neginčija, tačiau juos įvertina 300 Eur suma.
24. Tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat įtėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.Nustatant vieno iš tėvų turtinę būklę, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę būklę, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės būklės, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad būklė leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195-915/2015). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, kur pragyveno lygis yra didesnis, negu Lietuvoje, todėl galimai atsakovas turi didesnių pajamų negu997,81 Eur (888,88 svarų, 1 t., e. b. l. 134) per mėnesį, kurių šaltinio neatskleidžia. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau atsikirsdamas nepridėjo papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovui užtenka 997,81 Eur darbo užmokesčio pragyventi mėnesį. Pažymėtina, jog atsakovas skunde nurodo, jog gyvena su drauge, kuri laukiasi jo vaiko ir taip pat padeda draugei prižiūrėti jos 7-erių metų dukrą. Draugės dukters atsakovas neprivalo išlaikyti (tai šios dukters tėvo prievolė), nėra duomenų, kad atsakovo draugė pagimdė atsakovo vaiką. Tad nėra aplinkybių, kurios mažintų atsakovo galimybes teikti išlaikymą sūnui A. G..Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo M. U. gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Atsakovo finansinės išlaidos ateityje didės, kadangi padaugės asmenų, kuriems bus reikalingas atsakovo išlaikymas, tad atsakovas privalės ieškoti geriau apmokamo darbo ar turės dėti daugiau pastangų, siekdamas pagerinti savo finansinę būklę. Atsižvelgiant į tai, bei laikantis prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, atsakovo prašymas sumažinti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį yra nepagrįstas.
25. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, pagal kurį tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, amžius, tėvų turtinė būklė ir pan.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taip pat pažymėtina, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiam vaikui 200 Eur mėnesinį išlaikymą iš atsakovo rėmėsi tuo, jog ieškovė turi keturis vaikus, o atsakovas– vieną A. G.. Taip pat pas ieškovę auga trys nepilnamečiai vaikaiir jos galimybės dirbti yra apsunkintos. Sprendimą priėmęsteismas vertino įrodymų visumą– įrodymus apie vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sveikatą, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, vaiko poreikius maistui, drabužiams, žaislams, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, bei tai, kad duomenų apie atsakovo darbingumo apribojimus nėra. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems ieškovė per mėnesį išleidžia apie 305 Eur.Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę būklę ir gaunamas pajamas, priėjo pagrįstą išvadą- iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kasmėnesį, tad nustatyti išlaikymo ir įsiskolinimo dydžiai paliekami nepakeisti.
Atsiliepimas
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su sūnumi A. G. tvarka. Apeliantas tvirtina, kad nustatytas 10 dienų informavimo apie susitikimą su vaiku terminas gali trukdyti atsakovui pasinaudoti teise matytis su sūnumi. Pažymėtina, kad reikalavimo, kaip konkrečiai turėtų būti pakeista bendravimo su sūnumi tvarka atsakovas apeliaciniame skunde nepareiškė. Kadangi atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o jo sūnus A. G.- Lietuvoje, atsakovas turės iš anksto numatyti savo keliones pas sūnų. Tad išankstinis informavimas apie numatomą pasimatymą atsakovo galimybės matytis su sūnumi neapsunkins. Išankstinis informavimas padės ieškovei ir sūnui A. G. tinkamai pasiruošti tėvo ir sūnaus susitikimams ir jie vyks sklandžiau. Nesant apeliaciniame skunde konkrečių apelianto reikalavimų, kaip turi būti pakeista pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, apeliantui nenurodžius konkretaus pagrindo („gali trukdyti pasinaudoti teise bendrauti“), dėl kurio šią tvarką būtina keisti, paliktina pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir A. G. bendravimo tvarka.
27. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino pavardės keitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 178 str., 185 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti apelianto (atsakovo) M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovams T. K. ir M. U. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.