- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eTA-94-575/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mašida“ (toliau – ir atsakovas) 596,01 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir 20,66 Eur delspinigių.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta rinkliava (ji susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų) už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jam buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs 596,01 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovas UAB „Mašida“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo reikalavimo dalį, sutiko su pareiškėjo prašyme nurodyta reikalavimo dalimi dėl 2,26 Eur, kuri susijusi su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat prašė priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad jis neginčija, jog 2023 metais įvairiais laikotarpiais valdė pareiškėjo prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ginčija pareiškėjo apskaičiuotos rinkliavos teisėtumą dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini), nes, pasak atsakovo, objektai neatitinka rinkliavos nuostatuose nurodytų nekilnojamojo turto kategorijų. Atsakovo vertinimu, mokėjimo pranešime nurodydamas, kad rinkliava apskaičiuota dėl gyvenamosios–individualios paskirties objektų už 2023 metų įvairius laikotarpius, pareiškėjas netinkamai ir nesant teisinio pagrindo priskyrė atsakovo valdomus nebaigtus statyti pastatus prie gyvenamosios–individualios paskirties objektų, nes: 1) objektuose registruotų asmenų nėra; 2) objektai nenaudojami gyventi, nes jie nebaigti statyti, statybos darbai šiuo metu vykdomi, jų baigtumas tik 54 proc., todėl jie netinkami gyventi; 3) objektams nėra priskirti bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai. Atsakovo įsitikinimu, sąraše nėra nurodytos objekto rūšies, pagal kurią rinkliava galėtų būti skaičiuojama minėtiems objektams, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu nekilnojamojo turto objektai įtraukti į komunalinių atliekų turėtojų registrą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisės aktai nustato prievolę skaičiuoti rinkliavą ir papildomai nustato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju. Atsakovas turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju pareiškėjui būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą ir tvarkymą nurodyto NTO vietoje, tačiau atsakovo neveikimas nesudarė galimybės pareiškėjui patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas NTO buvo naudojamas, ar ne. Pareiškėjo teigimu, kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nesinaudos NTO, ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nesikreipė dėl lengvatos taikymo, nepateikė turto nenaudojimą pagrindžiančių dokumentų ir / ar kitų įrodymų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad prievolė mokėti rinkliavą neatsirado. Teisės aktų leidėjas rinkliavos prievolę sieja ne su NTO gyvenančiais asmenimis, o su NTO valdymu, o teisės aktai nustato aiškius kriterijus, kurie leidžia daryti išvadas, kada turtas yra nenaudojamas ir jame nesusidaro atliekos, tačiau atsakovas nėra pateikęs jokių tai patvirtinančių dokumentų.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai nenustato privalomo pastato baigtumo procento, kurį pasiekus, NTO savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priešingai, teisės aktuose aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad rinkliava taikoma visiems asmenims, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems NTO, o galimybė nemokėti vietinės rinkliavos, jeigu nurodytame NTO atliekos nesusidaro, atsiranda, jei pats rinkliavos mokėtojas pateikia atitinkamą deklaraciją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise valdo NTO, esantį savivaldybės teritorijoje, todėl pagal galiojančius teisės aktus turėtų būti laikomas atliekų turėtoju ir rinkliavos mokėtoju.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo teigimu, ginčo objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris Nr. 13-L-221630 adresu (duomenys neskelbtini); objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris Nr. 13-L-413312 adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje teismų praktikoje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl nekilnojamojo turto objektų priskyrimo tam tikroms kategorijoms, pagal kurias nustatoma, ar objektas apmokestinamas rinkliava, nors tai aktualu šiuo atveju. Pareiškėjas taip ir neatsakė, kokiu pagrindu atsakovo valdomi nebaigti statyti pastatai buvo įtraukti į komunalinių atliekų turėtojų registrą kaip gyvenamosios–individualios paskirties objektai.
11. Atsakovo teigimu, jo valdomų objektų baigtumas yra 54 proc., todėl jie neatitinka nė vienos rinkliavos nuostatose nurodytų nekilnojamojo turto rūšių kriterijų ir negali būti priskirtini nuostatų prasme nė vienai nekilnojamųjų objektų rūšiai. Šiuo metu, dėl nepalankios rinkos situacijos, statybos atsakovo valdomuose nekilnojamojo turto objektuose yra sustojusios.
12. Statomi dvibučiai gyvenamieji namai net teoriškai negali būti naudojami pagal paskirtį, kadangi juose nėra suformuoti atskiri butai, kaip turtiniai vienetai, todėl atsakovas neturėjo ir neturi pagrindo kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju, kadangi šie objektai nepriskirtini nė vienai rinkliavos nuostatose nurodytų rūšių ir jie negali būti tokios lengvatos taikymo objektai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės aktus, teigdamas, jog teisės aktų leidėjas rinkliavos prievolę sieja ne su NTO gyvenančiais asmenimis, o su NTO valdymu, nes rinkliavos nuostatų 1 priedo 3 punkte nurodyta, kai objektai priskiriami individualiam gyvenamajam namui ir apmokestinami rinkliava, tokiam priskyrimui viena iš būtinų sąlygų – deklaruoti gyventojai.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas nurodė, kad objektams (duomenys neskelbtini) priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris Nr. 13-L-221630, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nenurodė, nuo kada šis konteineris priskirtas atsakovo valdomiems objektams. Iš pareiškėjo pateiktų lentelių matyti jų sukūrimo data yra 2024 m. kovo 27 d., todėl tikėtina, kad tik šią nurodytą dieną pareiškėjas ir priskyrė minėtą konteinerį atsakovo objektams, gavęs tos pačios dienos teismo nutartį su įpareigojimu pateikti informaciją. Atsakovas niekada nebuvo informuotas apie jokį priskirtą konteinerį, o pareiškėjo nurodytas konteineris yra apie 1,3 km atstumu nuo atsakovo objektų, todėl šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, siekiant nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo.
II.
15. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo UAB „Mašida“ 596,01 Eur skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2023 metų mokestiniu laikotarpiu ir 20,66 Eur delspinigių.
16. Teismas nustatė šias aplinkybes:
16.1. Atsakovui 2023 metų mokestiniu laikotarpiu (įvairiais laikotarpiais) Vilniaus miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklausė pastatai (dvibučiai gyvenamieji namai), esantys (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis pastato (parduotuvės), esančios adresu (duomenys neskelbtini).
16.2. Pareiškėjas byloje pateikė 2023 metais suformuotą vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 596,01 Eur susidariusios skolos, už 2023 metų mokestiniu laikotarpiu atsakovui priklausiusius nekilnojamojo turto objektus.
16.3. Sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą. Atsakovas sutiko su pareiškėjo prašyme nurodyta reikalavimo dalimi dėl 2,26 Eur, kuri susijusi su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau likusią prašymo dalį ginčija, nurodydamas, kad pareiškėjas netinkamai ir nesant teisinio pagrindo priskyrė atsakovo valdomus nebaigtus statyti pastatus prie gyvenamosios–individualios paskirties objektų, nes: 1) objektuose registruotų asmenų nėra; 2) objektai nenaudojami gyventi, nes jie nebaigti statyti, statybos darbai šiuo metu vykdomi, jų baigtumas tik 54 proc., todėl jie nėra tinkami gyventi; 3) objektams nėra priskirti bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai.
17. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai).
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo NTO baigtumo. Šis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-484-502/2023, kurioje buvo nagrinėjama iš esmės analogiška situacija, atmetė atsakovo argumentus, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti, jame nėra komunikacijų, jame niekas negyvena, tuo adresu niekas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prašomą rinkliavos sumą priteisti yra pagrįstas.
19. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, nėra pagrindo, nes kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, o ja yra prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-297-629/2022).
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.
21. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato (parduotuvės), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį reglamentavimą nėra nustatyta pastato baigtumo riba, iki kurios jis nebūtų laikomas rinkliavos objektu, todėl atsakovo argumentai dėl pastatų baigtumo nėra aktualūs sprendžiant dėl pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo.
Šalies argumentai
22. Aplinkybės, kad NTO nėra faktiškai naudojamas ir atliekos nesusidaro, gali būti aktualios tik sprendžiant dėl kintamos dalies mokėjimo (atleidimo nuo jo), tačiau jos vertinamos Nuostatų nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą pareiškėjui dėl lengvatos taikymo. Byloje nėra duomenų, kad tai atsakovas būtų padaręs, todėl teismas sutiko su pareiškėju, kad jis neturėjo pagrindo neskaičiuoti atsakovui kintamosios vietinės rinkliavos dalies.
23. Atsakovo argumentus, kad ginčo pastatai – dvibučiai gyvenamieji namai – nelaikytini gyvenamosios–individualios paskirties objektais, teismas atmetė, nes iš Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašų matyti, kad jų pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (dviejų butų pastatai), o vien tai, kad jie nėra visiškai baigti statyti, juose nėra deklaruotų asmenų, pagal reglamentavimą ir aktualiausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-484-502/2023) nėra pagrindu atleisti atsakovą nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas byloje pateikė įrodymus, jog objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris, todėl atsakovo argumentai, kad konteineris nėra priskirtas, atmestini kaip nepagrįsti.
25. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas atsakovui siųstame mokėjimo pranešime pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus. Vietinė rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota vadovaujantis Rinkliavos nuostatais ir NTR duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausiusį ir priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas byloje pateikė mokėjimo pranešimą, iš kurio matyti, kad 2023 metų mokestiniu laikotarpiu yra susidariusi 596,01 Eur atsakovo skola pareiškėjui. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų šią skolą sumokėjęs, pareiškėjo prašymas tenkintinas, jam iš atsakovo priteisiant 596,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymas priteisti delspinigius (taikant 0,03 proc. normą), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš viso priteisiant 20,66 Eur delspinigių.
III.
26. Atsakovas UAB ,,Mašida“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.
27. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
27.1. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, iš esmės rėmėsi tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-484-502/2023, teigdamas, kad šioje byloje buvo nagrinėta iš esmės analogiška situacija. Atsakovo įsitikinimu, situacijos nėra analogiškos, kadangi minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl vieno buto gyvenamojo namo priskyrimo tam tikros kategorijos nekilnojamojo turto objektui, kuriam būtų taikoma rinkliava. Šiuo atveju atsakovo valdyti nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), yra dvibučiai gyvenamieji namai. Šiuos objektus pabaigus statyti, būtų suformuojami atskiri butai, kurie būtų įregistruojami nekilnojamojo turto registre. Šie butai galėtų būti priskirti nekilnojamojo turto objektams, įtraukti į Komunalinių atliekų turėtojų registrą kaip gyvenamosios–individualios paskirties objektai, kuriems būtų skaičiuojama atliekų tvarkymo rinkliava. Atsakovo statomi dvibučiai gyvenamieji namai, esamos būklės, net teoriškai negali būti naudojami pagal paskirtį, kadangi juose nėra suformuoti atskiri butai, kaip turtiniai vienetai, kurie privalės būti suformuoti, pagal parengtą techninį projektą, kuriuo remiantis šie statiniai yra statomi. Todėl akivaizdu, kad dar nėra sukurta objektų, kurie galėtų būti priskirti nė vienai iš Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytai nekilnojamojo turto, kuris gali būti apmokestinamas, kategorijai.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytos teismų praktikos (žr. Regionų administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1029 484/2023).
27.3. Teismas iš esmės neanalizavo kriterijų, būtinų nekilnojamojo turto objektų priskyrimui Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytoms kategorijoms.
27.4. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo argumentų, kad pareiškėjas netinkamai ir nesant teisinio pagrindo priskyrė atsakovo valdomus nebaigtus statyti pastatus prie gyvenamosios–individualios paskirties objektų Rinkliavos nuostatų prasme, dėl šių priežasčių: 1) objektuose registruotų asmenų nėra; 2) objektai nebaigti statyti, statybos darbai šiuo metu vykdomi, jų baigtumas tik 54 proc., todėl jie netinkami gyventi; 3) objektams nėra priskirti bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai, t. y. šie nekilnojamojo turto objektai neatitinka nė vienai iš Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytai nekilnojamojo turto, kuris gali būti apmokestinamas, kategorijai, nes nėra išpildytos minėtos sąlygos, būtinos tam, kad objektai galėtų būti priskirti šioms kategorijoms.
27.5. Atsakovas niekada nebuvo informuotas apie jokį priskirtą konteinerį. Konteineris atsakovo objektams buvo priskirtas fiktyviai. Šiuo konteineriu, esančiu 1,3 km atstumu nuo atsakovo valdytų objektų, atsakovas nebūtų objektyviai galėjęs pasinaudoti, jei ir būtų susidariusios kokios nors buitinės atliekos.
Atsiliepimas
28. Pareiškėjas VASA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas nurodo, kad įvertinus tai, jog rinkliavos suma apskaičiuojama vadovaujantis nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenimis ir kad pagal teisės aktus nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, kurį pasiekus, turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, atsakovui taikoma prievolė mokėti rinkliavą nuo NTO įregistravimo dienos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, rinkliava paskaičiuota vadovaujantis informacija apie įregistruotas nuosavybės teises. Tais atvejais, kai atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl individualių konteinerių pastatymo, privalo naudotis bendraisiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais. Bendrojo naudojimo konteineris, kuriuo gali naudotis atsakovas yra adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ reikalavimo iš atsakovo UAB ,,Mašida“ priteisti 596,01 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir 20,66 Eur delspinigių pagrįstumo.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino: pareiškėjui SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo UAB ,,Mašida“ priteisė 596,01 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei 20,66 Eur delspinigių. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas, dėl to turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji-dviejų butų pastatai, tačiau šie nekilnojamojo turto objektai negali būti priskirti šiai kategorijai, kadangi nekilnojamojo turto objektai yra nebaigti statyti, objektuose registruotų asmenų nėra; objektuose niekas negyvena.
33. Pateikdama argumentus dėl vietinės rinkliavos už pareiškėjo teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-580-1047/2023).
34. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Rinkliavos nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
35. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.
37. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 yra pasisakiusi, kad pati savivaldybė, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Taigi tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikloje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-484-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-509-552/2023).
38. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
39. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektų plotą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipęsis dėl Rinkliavos lengvatų taikymo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo kreipęsis į pareiškėją ir prašė jį atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dedamosios mokėjimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl individualiai priskirto konteinerio ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo pagal atliekų svorį. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.
40. Pareiškėjas atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei priminimuose sumokėti vietinę rinkliavą pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus. Vietinė rinkliava UAB ,,Mašida“ buvo apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismo priteista 596,01 Eur suma, kaip atsakovo turimas vietinės rinkliavos įsiskolinimas, buvo neteisingai apskaičiuota. Atsakovas taip pat nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad minėta suma buvo apskaičiuota neteisingai.
42. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius. Atsakovas atsiliepime ir apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktame prašyme nurodytą delspinigių apskaičiavimo tvarką ir trukmę, neturi pagrindo konstatuoti, jog apskaičiuojant delspinigius, nebuvo laikytasi Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto 180 dienų delspinigių apskaičiavimo termino nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino, ar neteisingai buvo taikyta Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnyje nurodyta skaičiavimo laikotarpiu galiojusi delspinigių norma, paskelbta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui iš atsakovo priteisti 20,66 Eur delspinigių.
44. Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nurodytame Regionų administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-1029 484/2023 pateikti išaiškinimai negali būti reikšmingi nagrinėjamu atveju, kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi šios bylos procesinei baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.
46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.