Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia žmogaus teises ir prilygsta kankinimui. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į Šiaulių kalėjimą atvyko 2022-11-04. Tualetas buvo be durų, nurodė, kad jis prašė nuvesti į tualetą, bet pareigūnai iš jo juokėsi ir į tualetą nenuvedė. Skundų Šiaulių kalėjimo administracijai nerašė, nes nenorėjo, kad jam būtų daromas spaudimas, būtų pablogintos kalinimo sąlygos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad išvykstant iš Šiaulių kalėjimo, jis buvo patalpintas į „boksiką“ apie pusę valandos.

Kaip matyti iš 2023-04-03 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. SV-24-9572, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių kalėjime) buvo laikotarpiu nuo 2022-11-04 iki 2023-02-06, o būtent skundžiamosiose patalpose buvo vieną kartą, t. y. 2022-11-04. Kartu nurodo, kad į pareiškėjo nurodomas patalpas jis, kaip ir kiti asmenys, talpinami atvykus į įstaigą, taip pat į trumpalaikio laikymo kameras anksčiau buvo talpinami ir išvykstantys asmenys, tačiau pastaruosius kelis metus išvykstantys asmenys minėtose patalpose nebelaikomi, jie kratų atlikimui vedami tiesiai iš gyvenamųjų kamerų.

Nurodo, kad skundui aktualiu laikotarpiu, t. y. metu, kai pareiškėjas, laikantis teisės aktų reikalavimų, privalomoms procedūroms buvo patalpintas trumpalaikio laikymo patalpose, galiojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau - ir Vidaus tvarkos taisyklės)

Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 4 punktu, nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami rūbai ir kt.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, atliekant taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktą, atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Šiaulių TI (Šiaulių kalėjime) laikomasi praktikos, kad susumavus laikymą tiek administraciniame, tiek rėžiminiame korpuse esančiose laikino sulaikymo kamerose (dar vadinamas ir trumpalaikio laikymo kameromis), asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. sudėjus.

2020-12-22 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Higienos norma HN 134:2015 įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipia dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o TLK patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN 134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa - patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa (kitaip vadinama trumpalaikio laikymo kamera) - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti).

Kaip matyti iš 2023-04-03 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. SV-24-9572, pareiškėjas, 2022-11-04 atvykus į įstaigą, buvo laikomas TLK-5.

Paaiškina, kad Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pažymoje nurodomos trumpalaikio laikymo kameros yra rėžiminiame korpuse, o duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

Nurodo, kad rėžiminio korpuso TLK patalpose įrengti tupimi sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (pridėtos TLK-5 nuotraukos). Šiose kamerose yra langelis, vėdinimą kontroliuoja patys suimtieji/nuteistieji, kurie yra toje patalpoje, o patalpoms esant tuščioms, esant poreikiui, langus atidaro pareigūnai ar patalpas prižiūrintys asmenys. Be to, asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą (san. mazgais TLK patalpose iš esmės niekas nebesinaudoja), o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis tualetu. Duomenų, leidžiančių teigti, kad asmenys pagal prašymą nebuvo nuvedami į atskirą tualetą - nėra, pareiškėjas nenurodo, nei kas, nei kada tariamai jo prašymo netenkino, taip pat nenurodo, kad tualetu, esančiu TLK, kas nors būtų naudojęsis (jei pareiškėjas apskritai patalpoje buvo ne vienas).

Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, tačiau šiose patalpose įrengta ventiliacija, patalpos ventiliuojamos priverstinės ventiliacijos sistemos pagalba. Taip pat šiose patalpose langų nėra, tad dienos šviesa į šias patalpas nepatenka, tačiau įrengtas dirbtinis apšvietimas. Jokie teisės aktai šiose patalpose užtikrinti natūralų apšvietimą nenumato.

TLK, kurios yra administraciniame pastate, yra vienvietės (viso 5 kameros) arba daugiavietės (viso 6 kameros). Kamerose, kurios daugiavietės, įrengti san. mazgai, kurie atitverti iš trijų pusių, o kamerose, kurios vienvietės, san. mazgų nėra. Asmenys tiek iš vienviečių, tiek iš daugiaviečių kamerų pagal prašymą nuvedami į atskirą tualetą, taigi, kamerose esantys tualetai iš esmės nenaudojami.

Kadangi neįmanoma nustatyti, kurioje konkrečiai patalpoje, esančioje administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, atsakovas pridėjo TLK-1 administraciniame pastate (daugiavietė) bei TLK-5 (vienvietė) nuotraukas. Kartu nurodo, kad visos kameros įrengtos analogiškai pateiktoms nuotraukose kameroms. Nurodo, kad pareiškėjui patikslinus aplinkybes, atsakovas gali pateikti ir konkrečių kamerų nuotraukas.

Taip pat nefiksuojami duomenys, kiek TLK patalpose asmenų vienu metu laikoma, tačiau asmenys skirstomi taip, kad jiems tektų kuo didesnis tuo metu įmanomas plotas (tai priklauso nuo vienu metu į įstaigą atvežtų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus).

Nors pareiškėjas teigia, kad kamerų sienos nešvarios, tai neatitinka realybės. Minėtose patalpose, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos - dezinfekcijos planu 2022-2023 metams, valymas bei dezinfekcija pagal poreikį vykdoma kasdien. Be to, nurodo, kad skundų dėl trumpalaikio laikymo kamerų negauta, todėl jos tikrintos nebuvo, o tai leidžia teigti, kad jos atitiko reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, kt.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jei vis dėlto Teismas spręstų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, atsakovas prašo laikyti, kad pažeistos teisės pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija, o pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos prašo atmesti.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 2000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjimo trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate ir rėžiminiame korpuse.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo trumpalaikio laikymo kamerose, kurios neatitiko higienos normos reikalavimų. Trumpalaikio laikymo kamerose pareiškėjas buvo laikomas atvykęs į Šiaulių kalėjimą 2022-11-04 ir iki valandos išvykstant iš Šiaulių kalėjimo 2023-02-06.

Iš 2023-04-03 pažymos Nr. SV-24-9572 matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. TLK-5 buvo patalpintas 2022-11-04 atvykęs į Šiaulių kalėjimą (tuo metu Šiaulių tardymo izoliatorių). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nebuvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kameras išvykstant iš Šiaulių kalėjimo, nes nuteistieji išvykstantys iš Šiaulių kalėjimo vedami iš gyvenamųjų kamerų į kratos atlikimo patalpą, o į trumpalaikio laikymo kameras nevedami. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjas į trumpalaikio laikymo kameras buvo patalpintas 2022-11-04, o pareiškėjo argumentai dėl jo patalpinimo į trumpalaikio laikymo kameras 2023-02-06 atmestini, kaip nepagrįsti.

Bylai aktualiu laikotarpiu trumpalaikio laikymo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos 2022-2023 m. plano matyti, jog gyvenamųjų patalpų, surinkimo-paskirstymo, laikino sulaikymo ir kt. patalpų sanitariniai įrenginiai, taip pat patalpų grindys, sienos, inventorius valomi ir dezinfekuojami kasdien.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė (2023-04-12 pažyma Nr. RV-24-1023). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog trumpalaikio laikymo kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.

Iš atsakovo atsiliepimo, byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose rėžiminiame korpuse ir daugiavietėse kamerose, esančiose administraciniame pastate yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti iš trijų pusių, o įėjimas į sanitarinį mazgą atviras. Atsakovas nurodo, jog sanitariniai mazgai nėra naudojami, o trumpalaikio laikymo kamerose esantys suimtieji (nuteistieji) jų prašymu nuvedami į kitą sanitarinį mazgą. Pareiškėjas nurodo, jog jis prašė pareigūnų nuvesti jį į tualetą, tačiau pareigūnai jo nenuvedė. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma galimybė, jog jis gali paprašyti, kad pareigūnai jį nuvestų į tualetą, kuriame būtų užtikrintas pareiškėjo privatumas. Tačiau pareiškėjo teiginiai, jog jis prašė pareigūnų nuvesti jį į tualetą, o pareigūnai tai padaryti atsisakė, jokėsi iš pareiškėjo, vertintini kritiškai. Pareiškėjas dėl tokių pareigūnų veiksmų į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė, todėl nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas ar kitoks vidinis tyrimas dėl pareigūnų veiksmų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ar kiti asmenys buvę kartu su pareiškėju trumpalaikio laikymo kameroje nebuvo nuvesti į tualetą. Teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė naudotis sanitariniu mazgu, užtikrinant pareiškėjo privatumą.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose rėžiminiame korpuse ir daugiavietėse kamerose, esančiose administraciniame pastate, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nėra atitvertas iki lubų, sanitariniame mazge nėra durų, jame įrengtas tupimas tualetas, todėl įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad trumpalaikio laikymo kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo sklisti nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir naujausioje bei vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023 TA-423-502/2023 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas tik keletą valandų, pažeidimas buvo trumpalaikis. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, nenustatyti.

Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad dėl nustatytų atsakovo pažeidimų, pareiškėjas būtų patyręs sveikatos sutrikimų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo A. S. reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.