Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei D. U. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–5), prašydama priteisti iš atsakovės D. U. 141 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava). Pateiktas procesinis prašymas priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad turto savininkas A. U. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Atsakovė 2016 m. sausio 14 d. priėmė mirusio turto savininko palikimą (b. l. 34–35). Nepaisant to, turto savininkui A. U. pareiškėja siuntė 2016 m. vasario 5 d., 2017 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 29 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus (b. l. 42, 43, 44), kuriais informavo mokėti vietinę rinkliavą už atitinkamus laikotarpius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2019 m. vasario 6 d. įspėjimu Nr. SIM-19.36 „Dėl nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio“ (b. l. 39) pranešė atsakovei, kad už jai nuosavybės teise priklausantį turtą nėra sumokėta vietinė rinkliava. Šiuo įspėjimu atsakovė įspėta, jog nesumokėjus susidariusios vietinės rinkliavos skolos per 20 d. nuo šio įspėjimo gavimo dienos, skola bus išieškoma teismine tvarka. Kartu su šiuo įspėjimu pareiškėjai išsiųstas vietinės rinkliavos pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. MŽ-19-004499 (b. l. 40), kuriame nurodyta, kad susidariusi vietinės rinkliavos skola už praeitą laikotarpį – 141 Eur. Atsakovei šią siuntą bandyta įteikti 3 kartus, tačiau atsakovė šios siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (b. l. 41). Nekilnojamojo turto registre atsakovė nuosavybės teisę į turtą įregistravo 2019 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1R19-2152 pagrindu (b. l. 28).

3. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuotas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme (toliau – ir Įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas, vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus ir delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016 ir kt.).

5. Ginčui aktualiu laikotarpiu Mažeikių savivaldybės teritorijoje vietinė rinkliava įvesta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 (2013 m. birželio 28 d. redakcija), kuri administruojama vadovaujantis tuo pačiu sprendimu patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 45 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą organizuoja ir tvarko (administruoja) pareiškėja. Pareiškėja atidaro viename iš Lietuvos Respublikos bankų atskirą surenkamąją sąskaitą Savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų vietinės rinkliavos įmokoms už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkti (46 punktas). Sumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą įskaitoma į savivaldybės biudžetą (47 punktas). Pareiškėja kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną į surenkamąją sąskaitą surinktas įmokas perveda į savivaldybės biudžeto sąskaitą, savivaldybės administracijai pateikia pažymą apie praėjusio mėnesio surenkamosios sąskaitos pajamų ir išlaidų suminę apyvartą per mėnesį ir nuo metų pradžios (48 punktas). Pagal Rinkliavos mokėtojų Registro duomenis pareiškėja parengia ir kiekvienais metais iki vasario 28 d. teikia (pageidaujantiems ir nurodžiusiems el. adresą – elektroniniu paštu) kiekvienam rinkliavos mokėtojui (asmeniui, atsakingam už vietinės rinkliavos sumokėjimą) nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį (49 punktas). Pagal Nuostatų 52 punktą, mokėjimo pranešime nurodyta vietinės rinkliavos suma sumokama Rinkliavos mokėtojo pasirinkimu už mokėjimo pranešime nurodytą laikotarpį (metus, pusmetį ar pirmąjį ketvirtį) per 15 kalendorinių dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo dienos. Pagal Nuostatų 54 punktą, pareiškėja, pasibaigus antrajam ketvirčiui, savo duomenų bazėje nustato vietinės rinkliavos nesumokėjusius komunalinių atliekų turėtojus – vietinės rinkliavos mokėtojus ir sprendžia dėl raginimų arba pakartotinių mokėjimo pranešimų sumokėti vietinę rinkliavą arba atitinkamą jos dalį siuntimo. Gavęs raginimą arba pakartotinį pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, rinkliavos mokėtojas (asmuo, atsakingas už vietinės rinkliavos sumokėjimą) nurodyto dydžio sumą privalo sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo datos (55 punktas). Pareiškėja kasmet iki vasario 15 dienos savivaldybės administracijai pateikia metinę atliekų tvarkymo ataskaitą už praėjusius metus, duomenis apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą, vietinės rinkliavos apyvartą, susidariusią nepriemoką, išieškotą (priteistą) nepriemoką. Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėja. Pareiškėja vietinės rinkliavos nepriemokoms išieškoti gali samdyti kitą įmonę. Tokiu atveju skolininkas privalo apmokėti skolų išieškojimo paslaugų išlaidas. Nuostatų 76 punkte nustatyta, kad suteikiamos lengvatos nesumuojamos, vietinės rinkliavos lengvatų suteikimo kriterijai ir tvarka nustatoma atskiru savivaldybės tarybos sprendimu.

6. Kadangi nei Įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, kurioje išaiškinta, kad šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojantis CK 5.52 straipsnis nustatė, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

7. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reguliavimo ir aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste darytinos tokios išvados: (i) atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu; (ii) palikimą priėmęs asmuo turi pareigą vykdyti po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad atsakovė yra paveldėto turto, kuris yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkė nėra. Vadinasi, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo atveju nustatyta aplinkybė, kad tik 2019 m. atsakovei buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas ir raginimas sumokėti vietinę rinkliavą, nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti po palikėjo (paveldėto turto savininko) mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldėtu turtu. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, jai atskiru sprendimu suteikta vietinės rinkliavos lengvata ar ji tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

8. Pareiškėja taip pat prašo priteisti viso 38,85 Eur (36,30 + 2,55) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šiuo atveju patenkinus pareiškėjos prašymą visiškai, sprendžiama, ar jos patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos visa apimtimi.

9. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5 (8.2 papunktis).

10. Iš byloje pateikto 2019 m. liepos 1 d. atstovavimo sutarties (b. l. 6) matyti, kad pareiškėja ir advokatų profesinė bendrija „Spectrum legis“ sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Skundą teismui pateikė advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatas Linas Songaila. 2019 m. I ketvirčio vidinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) buvo 1 262,70 Eur. Vadinasi, už advokato teisines paslaugas surašant prašymą teismui šiuo atveju maksimali priteistina suma yra 3 156,75 Eur (1 262,70 x 2,5). Iš išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifikacijos (b. l. 8–10) matyti, kad pareiškėjai prašymo, kuris paduotas teismui, parengimas kainavo 36,30 Eur, kuriuos pareiškėja sumokėjo (b. l. 26). Atsižvelgus į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija maksimalios priteistinos sumos, ir pareiškėja įrodė patirtų išlaidų realumą, pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja taip pat nurodo, kad patyrė 2,55 Eur išlaidų, formuojant nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašus, tačiau be Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties, Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties (jos priedų) (b. l. 11–15; 16–19; 20–21; 22), kurios patvirtina duomenų teikimo teisinius santykius, byloje nepateikti dokumentai, patvirtinantys nurodomų išlaidų realumą (čekis, kvitas, mokėjimo nurodytas ar pan.). Todėl prašomos priteisti 2,55 Eur išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės D. U. 141,00 Eur (šimtą keturiasdešimt vieną eurą) nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės D. U. 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.