- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- eII-1540-486/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01595-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- G. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Milanai Matkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR N-23196-2025 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23196-2025 administracinio nusižengimo byloje G. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 870 Eur konfiskavimas.
2. Minėta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės pareiškėjui paskirtos už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 12 d., 15.32 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas. Tokiu būdu G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punkto reikalavimus.
II. Pareiškėjo skundo argumentai
3. G. B. skunde nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl atsakomybės pagal ANK 424 straipsnį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Nutarimu jam buvo paskirta bauda ir papildoma sankcija – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Nutarime nurodyta transporto priemonės vertė – 1 870 Eur. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta transporto priemonės verte, nes ji neatitinka realios automobilio rinkos kainos. Antai, transporto priemonė „Opel Vectra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta už 1 100 Eur, ką patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis (pridedama). Automobilis yra senesnis, turi defektų, išdaužytas galinis kairysis žibintas ir galinis buferis, todėl jo reali vertė yra ženkliai mažesnė. Pareiškėjas prašo pakeisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą – nustatyti objektyvią automobilio vertę ir atitinkamai sumažinti skirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo G. B. skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
6. Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog G. B. 2025 m. rugsėjo 12 d., 15.32 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas. Tokiu būdu G. B. pažeidė KET 14 ir 226 punkto reikalavimus, už tai jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.
7. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų veiksmų, padarytų pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
8. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
9. Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nutarime nurodytomis aplinkybėmis pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjo vairuotas automobilis, be kita ko, nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas. Pareiškėjas neginčija jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo fakto, savo kaltę pripažįsta ir gailisi – iš 2025 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 12-ANR_P-51178-2025 (ROIK: 25284931372) matyti, kad skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodyta: „Gailiuosi“, šalia matomas asmens parašas. Pastebėtina, kad pareiškėjas, be kita ko, neginčija ir skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos – 1 000 Eur dydžio piniginės baudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 24 mėnesiams, tačiau pareiškėjas nesutinka su jo vairuotos transporto priemonės nustatyta verte, nes ji neatitinka realios automobilio rinkos kainos, taip pat nesutinka su iš jo išieškotinos 1 870 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Pareiškėjo teigimu, transporto priemonė „Opel Vectra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta už 1 100 Eur, tą, pasak jo, patvirtina automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Automobilis yra senesnis, turi defektų, išdaužytas galinis kairysis žibintas ir galinis buferis, todėl jo reali vertė, pareiškėjo vertinimu, yra ženkliai mažesnė. Pareiškėjas prašo pakeisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą – nustatyti objektyvią automobilio vertę ir atitinkamai sumažinti skirtą baudą. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės ginčijamas tik administracinės poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 870 Eur – išieškojimo – pagrįstumas ir proporcingumas.
10. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, spręsdama klausimą dėl vidutinės automobilio „Opel Vectra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, rėmėsi viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ pateikta ataskaita, kurioje nurodyta, kad vidutinė analogiško automobilio rinkos kaina su PVM 2025 m. rugsėjo mėn. duomenimis yra 1 870 Eur. Teismas pažymi, kad pagal teisės aktus konfiskuotino turto vertė nustatoma remiantis objektyviais kriterijais – transporto priemonės techniniais duomenimis, rinkos verte, automobilio pagaminimo metais, būkle, komplektacija ir kitais duomenimis, kuriuos įvertina specialias žinias turintis ekspertas. Byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ ataskaitoje pateikiama informacija, nors ir viena vertus, yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, kita vertus, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, kuri, kaip nustatė Institucija, vadovaudamasi byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenimis, sudaro 1 870 Eur. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių mažesnę automobilio vertę. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Institucijos nustatyta vertė yra neteisinga. Automobilio įsigijimo kaina – tai individualaus sandorio suma, kuri gali neatspindėti faktinės rinkos vertės vertinimo metu. Minėta, pareiškėjas nepateikė jokių nepriklausomų, objektyvia metodika atliktų transporto priemonės vertinimo duomenų (ekspertizės, rinkos kainų analizės ir pan.), kurie paneigtų Institucijos nustatytą vertę. Vien deklaratyvus teiginys, kad automobilio būklė yra prastesnė, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo keisti oficialų vertinimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Institucija būtų padariusi vertinimo metodikos pažeidimus ar vertinimą atlikusi netinkamai. Be to, sprendžiant pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo klausimą, būtina įvertinti administracinio nusižengimo byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra daug kartų baustas už KET pažeidimus. Remiantis minėto Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, pareiškėjas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iš esmės už KET pažeidimus (baudos nesumokėtos), be kita ko, praeityje jau buvo baustas už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Šiuo atveju siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir galimybę taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Todėl nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytais administraciniais nusižengimais. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti G. B. administracinės atsakomybės už jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
11. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
12. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).
13. Konkreti administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
14. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018, 2AT-5-303/2017, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-511/2016, 2AT-41-2014 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios, vadovaujantis šios nutarties 14 ir 15 punktuose išdėstyta Konstitucinio teismo jurisprudencija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir švelnesnės negu numato įstatymas administracinio poveikio priemonės pareiškėjui skyrimą.
17. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu gyvenimu ar darbine veikla. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina tai, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, įvertinant tai, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
18. G. B. nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
19. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai įvertino administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. B. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas nurodytas, taip pat ir nusižengimų padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas konstatuoja, kad G. B. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padarytiems administraciniams nusižengimams ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, nei tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. G. B. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
20. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti G. B. skundą, o skundžiamą nutarimą pakeisti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo G. B. skundas netenkinamas, Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-23196-2025 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23196-2025, palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.