Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Donatos Kravčenkienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Magneta Logistics“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir 2023 m. sausio 5 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-1579-937/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovei UAB „Magneta Logistics“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Ecoproduct“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

16. Apeliaciniais skundais atsakovė (apeliantė) UAB „Magneta Logistics“ prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 14 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą arba gražinti bylą apylinkės teismui; prašo panaikinti 2023 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryti aštuoni pervežimo užsakymai. Byloje pateikti CMR važtaraščiai, kurie patvirtina, kad užsakymai buvo įvykdyti. Ieškovė, įvykdžiusi užsakymus, išrašė 8 sąskaitas faktūras, pagal kurias, ieškovės teigimu, atsakovės skola yra 13 512,40 Eur.

24. 2020 m. rugpjūčio 18 d. iškrovimo aktas patvirtina, kad prekių priėmimo metu aptikta 10 įlenktų statinių su trešnių tyre, 3 iš kurių pažeisti antistatiniai maišeliai, statinių Nr. 259, 301, 311 ir 15 įlenktų persikų sulčių statinių, 2 statinės išsiliejusios dėl antistatinių maišelių pažeidimo. Priėmimo metu dalyvavo vairuotojas ir sandėlio darbuotojas. Iš atsakovės 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo ieškovei matyti, kad, pristačius krovinį į išsikrovimo vietą, krovinio pervežimo užsakymo Nr. M-239/32/20 pagrindu, paaiškėjo, jog dalis krovinio galimai yra pažeista/prarasta, kad yra sulaikomas mokėjimas už šį pervežimą iki visiško situacijos išsiaiškinimo. Į bylą pateiktas 2020 m. spalio 21 d. priėmimo perdavimo ir atliekų neutralizavimo (utilizavimo) aktas Nr. 23/04 dėl trešnių ir persikų tyrių (6 218,33 kg) utilizavimo. Taip pat į bylą pateikta RAB „Ecoproduct“ 2020 m. spalio 26 d. sąskaita „mokėjimas pagal 2020 m. spalio 26 d. pretenziją“ 9 662,27 Eur sumai UAB „Magneta Logistics“, 2020 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas, kad UAB „Magneta Logistics“ pervedė RAB „Ecoproduct“ 9 662,27 Eur sumą.

25. UAB „Magneta Logistics“ kreipėsi į UAB „Hegelmann Transporte“ su 2020 m. spalio 28 d. pretenzija, nurodydama, kad vykdytojas privalo atlyginti užsakovui 10 761,17 Eur nuostolių dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir pranešė apie įskaitymą: 9 770,00 Eur pagal krovinio pervežimo užsakymus Nr. M-085/25/20, M-239/32/20, M-255/32/20, M-252/32/20, M-076/33/20 ir 991,71 Eur pagal krovinio pervežimo užsakymus Nr. M-096/34/20. Nurodė, kad UAB „Magneta Logistics“ nėra skolinga 10 761,17 Eur pagal krovinio pervežimo užsakymus Nr. M-085/25/20, M-239/32/20, M-255/32/20, M-252/32/20, M-076/33/20 ir M-096/34/20.

Dėl faktinio vežėjo (vykdytojo) atsakomybės už krovinio apgadinimą

28. Nagrinėjamu atveju matyti, jog teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės UAB „Hegelmann transporte“, atsakovės UAB „Magneta Logistics“, trečiojo asmens RAB „Ecoproduct“ kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose UAB „Magneta Logistics“ – susitariantis krovinio vežėjas, UAB „Hegelmann transporte“ – faktinis krovinio vežėjas (vykdytojas), o RAB „Ecoproduct“ – užsakovas (krovinio gavėjas).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnio prasmę reikalavimą dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, siuntėjo (gavėjo) pasirinkimu, galima pareikšti tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam (faktiniam) vežėjui, tiek abiem vežėjams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. Krovinio pervežimo užsakyme (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad užsakymo vykdytojas (faktinis vežėjas, ieškovė) atsako už krovinio sugadinimą dėl pervežimo sąlygų nesilaikymo, už netinkamą krovinio išdėstymą/tvirtinimą, už perkrovą ant ašies ar kitais veiksmais/neveikimu padarytą žalą. Taip pat krovinio užsakyme buvo nustatyta, kad vykdytojas (faktinis vežėjas, ieškovė) privalo nedelsiant informuoti užsakovą (atsakovę) apie problemas iškilusiais pakrovime / iškrovime bei pervežimo metu (krovinio trūkumą, sugadinimą, perkrovimą, vėlavimą, prastovas, transporto priemonės sugedimą ir kt.). Užsakovas turi būti informuojamas raštu. Nepranešus arba pranešus vėliau negu per 3 valandas nuo aukščiau nurodyto bent vieno įvykio atsitikimo, visa su tuo susijusi atsakomybė bei pareiga atlyginti nuostolius, tenka užsakymo vykdytojui. Pažymėtina, jog vykdytojas (ieškovė) sutiko su visomis sąlygomis esančiomis Krovinio užsakyme, t. y. užsakymo vykdytojas (ieškovė) papildomai prisiėmė visą atsakomybę ir baudas bei netesybas, numatytas Krovinio pervežimo užsakymo sąlygose (bylos I tomo 45 – 46 l., bylos II tomo 6 – 7 l.).

31. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 212,4 Eur skolą pagal suteiktas pervežimo paslaugas ir išrašytas sąskaitas faktūras. Užsakovas (atsakovė), atsižvelgęs į tiesioginio užsakovo (krovinio gavėjo) informaciją apie aptiktą krovinio dalies pažeidimą, pažymėjo atitinkamą įrašą dėl krovinio dalies pažeidimo CMR važtaraščiuose. Šiuo atveju atsakovė visiškai kompensavo apgadinto krovinio sumą krovinio gavėjui RAB „Ecoproduct“. Kadangi atsakovė mano, jog ieškovė (faktinis vežėjas) yra atsakinga už krovinio dalies apgadinimą, atsakovė padarė užskaitymą dėl apgadinto krovinio vertės. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti priežastį dėl kokios priežasties/veiksmų dalis krovinio buvo apgadinta.

32. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį.

34. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis:4a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;5b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo;9f) vežant gyvūnus.

35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto a–f papunkčius, būtina nustatyti, ar ypatingos rizikos faktoriai galėjo būti krovinio ar jo dalies praradimo arba sugadinimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai vežėjas remiasi šiais ypatingos rizikos faktoriais, jis nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas, vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio faktoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Jeigu vežėjas įrodinėja, jog krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007). Taigi, konstatuotina, kad tokiais atvejais būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti faktinį vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis.

36. Taigi, šiuo atveju tam, kad faktinis vežėjas (ieškovė) būtų atleistas nuo atsakomybės minėtu pagrindu, turi būti nustatytos tokios aplinkybės: 1) krovinys, kurį reikėjo įpakuoti, buvo vežamas neįpakuotas arba blogai įpakuotas; 2) krovinio neįpakavimas ar netinkamas įpakavimas buvo krovinio sugadinimo priežastis.

37. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei įrašyti motyvuotas pastabas. Jeigu vežėjas galėjo tai patikrinti, bet nepatikrino ir nenurodė važtaraštyje, preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama. Vežėjas yra įpareigotas fiksuoti kiekvieną pakavimo pažeidimą arba trūkumą, kurį jis gali pamatyti, ir turi arba atsisakyti priimti krovinį (nebent turėtų galimybę pats jį tinkamai apsaugoti), arba pažymėti apie tai važtaraštyje. Jeigu prekėms tikrai gresia pavojus dėl jų pakuotės, vežėjo pareiga yra imtis priemonių jas apsaugoti arba, įrašius pastabas važtaraštyje, perkelti riziką krovinio siuntėjui. Jeigu pakuotės trūkumai pastebimi vežant krovinį, vežėjas turi imtis priemonių užkirsti kelią krovinio sugadinimui ir, vadovaujantis CMR konvencijos 14 straipsniu, siekti gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, nurodymų.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004).

41. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys susitarė, jog būtent užsakymo vykdytojas (faktinis vežėjas, ieškovė) atsako už krovinio sugadinimą dėl pervežimo sąlygų nesilaikymo, už netinkamą krovinio išdėstymą/tvirtinimą, už perkrovą ant ašies ar kitais veiksmais/neveikimu padarytą žalą. Taip pat iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. užsakymo sąlygų matyti, kad prie specialių nurodymų vairuotojui nurodyta, kad užsakymo vykdytojas (vairuotojas) privalo dalyvauti pasikrovime. Esant bet kokiems neatitikimams (netinkamas krovinio įpakavimas, jo pažeidimas ar trūkumas, palečių trūkumas, jų neišdavimas krovinio gavėjui ar netinkama būklė, vežamas krovinį lydinčiuose dokumentuose nenurodytas krovinys ir t.t.), užsakymo vykdytojas privalo nedelsiant pranešti apie šias aplinkybes užsakovui.

42. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas liudytojas – krovinio vairuotojas A. K., kuris paaiškino, jog vykstant į iškrovimo vietą, tamsos paros metu, išvažiavus iš miestelio apšvietimo, važiuojamojoje dalyje, esant intensyviam eismui, pasirodė žmogus. Nurodė, jog teko pristabdyti, galimai buvo avarinis stabdymas, o neišlaikius stabdymo sutvirtinimams, suvirto dvi paletės. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju būtent vairuotojas A. K. tvirtino krovinį, t. y. bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas vairuotojas nurodė, kad jis tvirtino krovinį štangomis (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 10 min. 25 s.). Taip pat minėtas liudytojas paaiškino, jog buvo panaudotos tris štangos viršuje (antras aukštas), o gale viena štanga. Vairuotojas apklausos metu nurodė, kad dėl avarinio stabdymo būna, kad (sunkvežimiams) kabinas nuneša (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 11 val. 50 s.). Iki avarinio stabdymo pravažiavo virš 3 000 kilometrų (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 12 val. 10 s.). Taip pat ieškovės darbuotoja el. laiške nurodė, kad krovinys buvo gabenamas (statinės su uogienė ir statinės su sulčių koncentratu) iš Ispanijos į Rusiją ir gabenant krovinys buvo pažeistas. Vairuotojas važiavo tamsiu paros metu, prastai apšviestu keliu, pastebėjęs važiuojamąja dalimi einančią moterį staigiai sustabdęs sunkvežimį krovinys buvo pažeistas. Krovinys buvo gabenamas UAB „Hegelmann Transporte“. Iškrovimo vietoje buvo surašytas aktas (bylos II tomas, 144 l.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šiuo atveju aiški krovinio pažeidimo priežastis – avarinis stabdymas, netinkamas krovinio išdėstymas, tvirtinimas.

43. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. A., atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą dėl didesnio štangų kiekio bei pasekmių išvengimo patvirtino, jog jei būtų didesnis štangų kiekis, būtų galima išvengti šiuo atveju atsiradusių pasekmių (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 31 val. 00 s.). Minėtas liudytojas nurodė, kad krovinys transporto priemonėje galėjo būti sukrautas vienu aukštu. Atsižvelgiant į minėto liudytojo paaiškinimus, matyti, jog jeigu krovinys būtų sutvirtintas su daugiau štangų žalos būtų išvengta. Šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, krovinys buvo netinkamai sutvirtintas bei buvo nepakankamas štangų skaičius. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad statinių nepritvirtinimas negalėjo turėti jokios įtakos žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vairuotojui krovinį netinkamai (nepakankamai) sutvirtinus, pradėjus krovinį vežti nepaisant to, kad krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas, krovinys po avarinio stabdymo pajudėjo iš inercijos ir viršutinės štangos neatlaikė, o krentančios (slystančios) viršutinės bačkos apgadino krovinį, pirmo aukšto bačkas. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad tokio tipo prekės buvo pristatomos nuolat – reguliarus pristatymai, nes naudojamos tolimesnėje pramonėje ir yra įmonės veiklos dalis, tokių prekių sugadinimo atveju niekada ankščiau nebuvo, taip pat nekildavo jokių abejonių dėl prekių pakuotės (bylos III tomas, 3 l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl faktinio vežėjo (ieškovės) atsakomybės nuo atleidimo yra nepagrįsta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti vežėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 ir kt.).

45. Kaip jau buvo nustatyta, nagrinėjamu atveju vairuotojas dėl krovinio pakavimo būklės, palečių pakrovimo jokių pastabų nepareiškė, todėl krovinio pakavimas neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kilusia žala. Šiuo atveju vairuotojas pakrovime tiesiogiai dalyvavo, priėmė pakrautą krovinį, kurį, kaip teigė, apžiūrėjo ir štangomis (3 viršuje, 1 gale) sutvirtino, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai suvokė pareigą užtikrinti krovinio stabilumą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo esminių Krovinio užsakymo nuostatų dėl vykdytojo (ieškovės) atsakomybės už krovinį, t. y. tai, jog užsakymo vykdytojas (ieškovė) atsako už krovinio sugadinimą dėl pervežimo sąlygų nesilaikymo, už netinkamą krovinio išdėstymą / tvirtinimą, už perkrovą ant ašies ar kitais veiksmais/neveikimu padarytą žalą; užsakymo vykdytojas (ieškovė) papildomai prisiima visą atsakomybę ir baudas bei netesybas, numatytas šio Krovinio pervežimo užsakymo sąlygose; vykdytojas privalo nedelsiant informuoti užsakovą (atsakovę) apie problemas iškilusiais pakrovime/iškrovime bei pervežimo metu (krovinio trūkumą, sugadinimą, perkrovimą, vėlavimą, prastovas, transporto priemonės sugedimą ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad vykdytojas (ieškovė) dėl krovinio dalies sugadinimo neinformavo užsakovo (atsakovės) nei per sutartą laiką, nei apskritai, nes informacija buvo gauta iš tiesioginio užsakovo (krovinio gavėjo). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, ieškovė nėra atsakinga už žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių pasirašytą Krovinio užsakymą, jo nuostatas, sutapatino krovimą su krovinio sutvirtinimu bei netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

46. Nors apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už krovinio apgadinimą yra atsakingas siuntėjas, turėjo nustatyti, kuris siuntėjas yra atsakingas, taip pat, apeliantės teigimu, toks asmuo (asmenys) turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, jog šiuo atveju už krovinio apgadinimą yra atsakingas faktinis vežėjas, minėti apeliantės argumentai dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylos nagrinėjimą netenka prasmės. Pažymėtina, jog tiesioginio siuntėjo įtraukimas į bylos nagrinėjimą (vertinant, kuris siuntėjas šiuo atveju yra atsakingas), apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog visgi atsakingas už krovinio apgadinimą yra faktinis vežėjas, toks trečiojo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą netikslingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėtų apeliantės argumentų plačiau nepasisako.

Dėl ieškovės atsisakymo nuo dalies ieškinio

47. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio dalies pagal 2020 m. lapkričio 23 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 1291330 ir pagal 2021 m. sausio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 1325745 (atsisako sumų pagal šias išrašytas sąskaitas faktūras). Ieškovė taip pat patvirtino žinanti ieškinio dalies atsisakymo pasekmes, t. y. kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

48. Pirmosios instancijos teismas, bylos dalį dėl skolos pagal 2020 m. lapkričio 23 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 1291330 ir pagal 2021 m. sausio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 1325745 (1 305 Eur skolos ir 245 Eur palūkanų) priteisimo nutraukė.

49. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė 2022 m. spalio 24 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo pagal 2020 m. lapkričio 23 d. sąskaitą 1291330 (suma 2 500,00 Eur; likutis 990,00 Eur; palūkanos 53,16 Eur) bei 2021 m. sausio 13 d. sąskaitą Nr. 1325745 – 315,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo buvo dėl 2 815,00 Eur (2500,00 + 315,00) sumos. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priėmė ieškovės atsakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dėl 1 305,00 Eur skolos ir 245,00 Eur palūkanų priteisimo nutraukė pakeisti, nurodant, jog ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2 815,00 Eur ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Dėl ieškovės atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

50. Apeliantės teigimu, šioje situacijoje ji turėjo teisę atlikti įskaitymą, kadangi ieškovė yra atsakinga už krovinio dalies apgadinimą.

51. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdytojas (ieškovė) turi reikalavimo teisę į 13 212,40 Eur už suteiktas paslaugas pagal 2020 m. birželio 10 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-085/25/20 (3 092,40 Eur sumai); 2020 m. rugpjūčio 3 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-239/32/20 (3 700,00 Eur sumai); 2020 m. rugpjūčio 3 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-255/32/20 (1 100,00 Eur sumai); 2020 m. rugpjūčio 3 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-252/32/20 (1 100,00 Eur sumai); 2020 m. rugpjūčio 5 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-076/33/20 (2 185,00 Eur sumai); 2020 m. rugpjūčio 12 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-096/34/20 (2 035,00 Eur sumai (bylos I tomas, 6-14 l.), o užsakovas (atsakovė) turi reikalavimo teisę į 10 761,17 Eur nuostolių atlyginimą.

52. Pažymėtina, jog nors ir pagal 2020 m. birželio 10 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. M-085/25/20 pervežimo suma yra nurodyta 1 700,00 Eur, tačiau iš ieškovės pateiktos 2020 m. liepos 10 d. sąskaitos – faktūros Nr. 1204693 matyti, jog ieškovė patyrė papildomas išlaidas, todėl pagal minėtą sąskaitą atsakovė yra skolinga ieškovei 3 092,40 Eur (bylos I tomas, 7 l.).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu <...>, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (LAT 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu (LAT 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Taigi atsakovei ginantis nuo ieškinio vienašaliu įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnį, jai tenka procesinė pareiga įrodyti, kad buvo laikomasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) ir įskaitymo teisėtumą bei pagrįstumą.

55. Kadangi bendra nuostolių suma (įskaitant sugadinto krovinio utilizavimą bei transportavimą) sudaro 10 761,17 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju užsakovas (atsakovė), CK 6.131 straipsnio pagrindu pagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi įskaitymu, todėl atsakovei atlikus minėtą įskaitymą, ji nėra skolinga ieškovei 10 761,17 Eur pagal Krovinio pervežimo užsakymus, o taip pat pasibaigė ieškovės prievolė atlyginti 10 761,17 Eur dydžio nuostolius.

56. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, matyti, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 2 451,23 Eur. Nors atsakovė nurodo, jog skolos likučiui nesuėjo apmokėjimo terminas, nes ieškovė nepateikė atsakovei 2 CMR originalų, originalios sąskaitos ir originalo Krovinio pervežimo užsakymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CMR Konvencijos 4 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo praktika, CMR važtaraščių nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui, net jeigu šalys ir susitarė kitaip. Pažymėtina, jog pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis be vežimo sutarties sudarymo patvirtinimo taip pat yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Šiuo atveju atsakovė neneigė, kad pervežimas yra įvykęs, su bylos dokumentais per elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą yra pateiktas CMR važtaraštis, nuo užsakymo praėjo beveik du metai. Įvertinus, kad originalaus CMR važtaraščio nepateikimas nėra sąlyga, su kuria CMR konvencija sieja atsiskaitymo už vežimą pareigą, teisėjų kolegijos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti skolą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 451,23 Eur skolą.

Dėl papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

57. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 999,09 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (14 211,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur kompensavimo kaštų, 2 819,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 28,67 Eur žyminį mokestį.

58. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, papildomas sprendimas, priimtas dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra sudėtinė priimto pagrindinio teismo sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinis klausimas, tiesiogiai priklausantis nuo materialiojo šalių ginčo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomas sprendimas nėra autonomiškas – juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą (CPK 277 straipsnis). Todėl naikinant ar keičiant sprendimą dėl ginčo esmės, keičiamas ir jo pagrindu priimtas papildomas sprendimas.

59. Kadangi šiuo atveju teisėjų kolegijai nustačius, jog atsakovė nėra atsakinga už krovinio sugadinimą, jog atsakovė pagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei nustačius, jog atsakovės skolos likutis ieškovei sudaro 2 451,23 Eur, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pakeisti – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeitus sprendimą dėl ginčo esmės, atitinkamai yra pagrindas pakeisti jo pagrindu priimtą papildomą sprendimą.

60. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

61. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 824,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 1 116,23 Eur. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkinta 21,37 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys šia nutartimi tenkintas iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisiamos 603,48 Eur (2 824,00 x 21,37 proc./100 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteisiamos 877,69 Eur (1 116,23 x 78,63proc./ 100 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

62. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

63. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas atlikti šioms šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą (877,69 Eur – 603,48 Eur = 274,21 Eur), po kurio iš ieškovės atsakovei priteistina 274,21 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, patirtų pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 15 d. papildomą sprendimą pakeisti, nurodant, jog iš ieškovės atsakovei priteisiamos 274,21 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

64. Pažymėtina, jog nors papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 999,09 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (14 211,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensavimo kaštų, tačiau šia nutartimi atmetus ieškovės ieškinį dalyje dėl ginčo esmės, t. y. nustačius, jog būtent ieškovė yra atsakinga už krovinio dalies apgadinimą bei tai, jog atsakovė pagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomas palūkanas bei kompensavimo kaštus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje papildomas sprendimas taip pat keistinas, nurodant, jog ieškovės prašymas dalyje dėl palūkanų bei kompensavimo kaštų priteisimo, atmestinas.

65. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 350,00 Eur. Kadangi už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 326,00 Eur, o ieškovė sumokėjo 350,00 Eur, jai grąžintina 24,00 Eur permokėta žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

66. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialines teises normas, tinkamai neįvertino tarp šalių pasirašytą Krovinio užsakymą, sutapatino krovimą su krovinio sutvirtinimu bei netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl ko buvo iš dalies priimtas nepagrįstas teismo sprendimas, tačiau nustačius, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2 451,23 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, priteisiant ieškovei iš atsakovės 13 212,40 Eur skolą, keistinas, ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 451,23 Eur skolą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67. Taip pat teisėjų kolegijai nustačius, jog ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje ne dėl 1 305,00 Eur skolos ir 245,00 Eur palūkanų, o dalyje dėl 2 815,00 Eur sumos, yra pagrindas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, jog ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2 815,00 Eur sumos ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

68. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą taip pat pakeisti, nurodant, jog ieškovės prašymas dėl palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteistinos 274,21 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos bei ieškovei grąžintina 24,00 Eur permokėta žyminio mokesčio suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

69. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

71. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės tenkintinas iš dalies, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsakovės apeliacinių skundų parengimą.

72. Teikdama apeliacinį skundą dėl 2022 m. lapkričio 14 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė patyrė 297,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei už procesinių dokumentų vertimą į rusų k. patyrė 135,95 Eur išlaidų. Taip pat atsakovė, teikdama apeliacinį skundą dėl 2023 m. sausio 5 d. papildomo sprendimo patyrė 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Iš viso nagrinėjant byla apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 181,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 181,94 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

73. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė už apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo sumokėjo 64,00 Eur. Kadangi už minėtą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 23,00 Eur, o atsakovė sumokėjo 64,00 Eur, jai grąžintina 41,00 Eur permokėta žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šių išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas.

75. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

76. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ iš atsakovės UAB „Magneta Logistics“ 2 451,23 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt vienas euras 23 ct) skolą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovės atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų priimti ir civilinę bylą dalyje dėl 2 815,00 skolos priteisimo nutraukti.“

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti papildomą sprendimą.

Priteisti atsakovei UAB „Magneta Logistics“ iš ieškovės UAB „Hegelmann transporte“ 274,21 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ 24,00 Eur (dvidešimt keturi eurai 00 ct) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Dalyje dėl papildomo sprendimo priėmimo, dėl palūkanų ir kompensavimo kaštų priteisimo atmesti.“

Priteisti iš ieškovės UAB „Hegelmann transporte“ atsakovei UAB „Magneta Logistics“ 1 181,94 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei UAB „Magneta Logistics“ 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas euras 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. papildomo sprendimo, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.