Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. gynėjo advokato Vaclovo Šerlinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. B. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 2 d. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2022 m. vasario 2 d.

Nuosprendžiu priteista iš J. B.: civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesams, – 8 467,09 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam S. K. – 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškovo S. K. ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2021-08-26 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) G. J. bute Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, dėl menkavertės priežasties tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius sėdinčiam ant sofos S. K. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, ir spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą ant grindų nugriuvusiam nukentėjusiajam. Po to, G. J. pakėlus nukentėjusįjį nuo grindų, jį išvedus iš buto ir palikus laiptinėje, o pastarajam stovint pirmo aukšto laiptinėje prie laukujų durų, J. B. spyrė S. K. į nugarą, taip šį išstūmė iš namo laiptinės į lauką, dėl to nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ant žvyruoto grindinio ir susižalojo galvą, o gulinčiam be sąmonės S. K. dar įspyrė 3–4 kartus į nugarą, taip padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje kaktinėje–smilkininėje srityse, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, suspaudusią galvos smegenis, tai sukėlė nukentėjusiajam S. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų J. B. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo J. B. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta į vieną labiausiai teisės saugomų gėrių – asmens sveikatą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį S. K. dėl menkavertės priežasties, kai šis, kaip nurodo pats nuteistasis, paklausė G. J. „kas čia per gaidys guli“, tai išgirdęs ir iš miego pabudęs J. B. įniršo ir pradėjo mušti ant lovos sėdintį nukentėjusįjį, tikslingai suduodamas jam ne mažiau kaip 4 smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą, o šiam nugriuvus, spirdamas ja ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą. Nors nukentėjusysis, kaip matyti iš paties nuteistojo J. B. parodymų, nesipriešino, tačiau smurtauti prieš nesipriešinusį S. K. jis nesiliovė ir tuo metu, kai šis po jam suduotų smūgių į veidą nukrito ant žemės, ir toliau spardė jį, gulintį ant grindų. Maža to, net ir po to, kai G. J., kurio bute buvo girtaujama, pakėlė nukentėjusįjį nuo grindų ir išvedė jį laiptinę, išėjęs iš buto J. B. spyrė prie lauko durų stovėjusiam S. K. į nugarą, o šiam nukritus nuo laiptų ant žvyruoto grindinio ir jau gulinčiam be sąmonės, dar įspyrė 3–4 kartus į nugarą, padarydamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-11-15 specialisto išvadoje Nr. G 1285/2021 (03), remiantis S. K. tyrimui pateiktų medicininių dokumentų ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, konstatuotus sužalojimus: 1) poodines kraujosruvas akių vokuose, minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje kaktinėje–smilkininėje srityse (kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas); 2) kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, suspaudžianti galvos smegenis (kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais) (t. 1, b. l. 105–107). Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, dėl neteisėtų smurtinių J. B. veiksmų nukentėjusysis patyrė daugybinius veido (galvos) sužalojimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokiam žiauriam nuteistojo elgesiui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo provokuojamas elgesys, kai šis, kaip minėta, paklausė G. J., kurio bute buvo girtaujama, „kas čia per gaidys guli“, taip 2021-08-27 įtariamojo apklausos metu nurodė ir G. J., t. y. teigė: „Mums begeriant S. manęs paklausė, kas čia per gaidys miega, ir tuo metu atsibudo J. ir sakė „koks gaidys“ ir tada kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus S. į galvos sritį. <...> Po suduotų smūgių mačiau, kad S. prie akies atsirado didelis gumbas, ir iš nosies ar burnos bėgo kraujas, bei matėsi kraujosruvos. Patikslinu, kad kai S. atėjo pas mane, jis buvo sveikas, sužalojimų veide jokių nebuvo, tik, kad buvo išgėręs. Nuo suduotų smūgių S. parkrito ant grindų nuo sofos. <...> Dar gulinčiam S. įspyrė J. koja jam į nugarą ne mažiau kaip 4–5 kartus. <...> S. jokių smūgių J. nesudavė. <...> Atsistojus S. J. suėmė už pakarpos, už rūbų kaklo srityje S. ir jį išstūmė per buto duris ir S. parkrito, tada aš jam padėjau atsistoti ir sakiau eik į apačią. Ir jis nuėjo. Ir tada mes su J. taip pat sugalvojome iš buto išeiti, nes galvojome, kad S. iškvies policiją. Nulipus į pirmą aukštą pasivijome einantį S. ir tada J. koja pastūmė S. lauk iš laiptinės ir šis parkrito laiptinės laiptų apačioje, ir nebejudėjo. <...>Aš S. jokių smūgių nesudaviau, nieko jam nedariau, aš kaip tik J. traukiau nuo S. ir raminau, kad baigtų mušti.“ (t. 2, b. l. 8–9). Iš esmės analogiškus parodymus G. J. davė ir 2021-10-21 liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 2, b. l. 56–57). Tačiau, net ir nustačius aplinkybę, jog, kaip nurodė J. B. ir G. J., tuo metu, kai J. B. miegojo G. J. bute, o S. K. pastarojo paklausė „kas čia per gaidys miega“ (pats nukentėjusysis, kaip nurodė 2021-10-07 liudytojo apklausos metu, įvykio aplinkybių neatsimena, sąmonę atgavo tik būdamas ligoninėje, kur jam buvo operuota galva (t. 1, b. l. 61), toks nukentėjusiojo klausimas G. J., o ne tiesiogiai J. B., kuris tuo metu, kaip pats nurodo, miegojo ir prabudo tai išgirdęs, negali būti vertinamas kaip tyčinis sąmoningas provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Priešingai, tai buvo menkavertė dingstis neblaiviam J. B. užsipulti nukentėjusįjį S. K., pavartojant prieš jį fizinį smurtą, nors šis tiesiogiai asmeniškai jo neįžeidinėjo, o kai J. B. pradėjo jį mušti, jam nesipriešino ir jokių smurtinių veiksmų prieš jį neatliko, intensyviai J. B. mušamas jokių smūgių jam nesudavė. Taigi nuteistojo veiksmai rodo, kad jis nukentėjusįjį sumušė iš įniršio, inercijos. Nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusįjį mušė ir jam nerodant jokių pasipriešinimo ženklų: jį mušė ne tik sėdintį ant lovos, bet ir šiam nugriuvus ant grindų, o kai jis išėjo iš buto, išspyrė jį iš laiptinės ir toliau, jau gulintį be sąmonės, jį spardė. Tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti dėl nukentėjusiojo provokuojamo elgesio.

9. Bausmės švelninimui neduoda pagrindo ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog J. B. savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi. Pažymėtina, jog į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą, nors, kaip minėta, teismas nustatė ne tik J. B. atsakomybę lengvinančią, bet ir sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina ir tai, jog J. B. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 2 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojamas J. B. prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu, kurią dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

10. Nors apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, kad J. B. yra ligonis, įrašytas į UAB (duomenys neskelbtini) psichikos ir psichoterapijos centro įskaitą, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad J. B. nusikaltimo padarymo metu buvo dirbantis asmuo, išlaikantis 2 nepilnamečius vaikus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Bylos duomenimis, J. B. yra išsituokęs, kaip matyti iš byloje esančio Darbo biržos sistemos išrašo, šioje įstaigoje jis registravosi nuo 2020-04-02 iki 2021-06-17 (t. 2, b. l. 103), „Sodros“ duomenimis, nuo 2021-06-18 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 104), anksčiau tam tikrais periodais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. įmonėse, tačiau duomenų, kad jis išlaikytų 2 savo nepilnamečius vaikus, byloje nėra. Bylos duomenimis, J. B. psichikos ir elgesio sutrikimai diagnozuoti būtent dėl alkoholio vartojimo (abstinencijos būklė F10.3, F10.4, priklausomybės sindromas F10.2 (t. 2, b. l. 82), todėl akivaizdu, kad būtent paties K. B. netinkamas elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui, susijęs su jam konstatuotais psichinės sveikatos sutrikimais. Iš byloje esančios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrės ekspertės 2021-10-06 specialisto išvados Nr. 95TPK-275 taip pat matyti, jog byloje nenustatyta, kad nuteistajam diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai būtų turėję įtakos skundžiamame nuosprendyje aptarto nusikaltimo padarymui, joje tik nurodyta, kad, vertinant asmeniui nustatytus psichikos sutrikimus (iš med. dokumentacijos žinoma, kad J. B. 2020 m. psichiatrinio profilio stacionare gydytas 3 kartus, nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (F10.3); psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (F10.4); psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (F10.0), asmuo ambulatoriškai pas psichiatrą nesilanko) ir byloje nagrinėjamą nusikalstamos veikos laikotarpį, skirti J. B. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 92). Taigi, kaip matyti, J. B. diagnozuoti psichikos sutrikimai yra būtent jo paties netinkamo elgesio – nuolatinio alkoholio vartojimo – pasekmė ir niekaip negali lengvinti nuteistojo atsakomybės. Pažymėtina, kad būdamas pilnamečiu, gebančiu suvokti savo veiksmus ir dėl jų galinčias kilti pasekmes asmeniu, žinodamas apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui, J. B. sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau dėl menkavertės dingsties smurtavo prieš nukentėjusįjį, todėl privalo atsakyti už visus kilusius padarinius dėl jo neteisėtų veiksmų, kuriems įtakos nebejotinai turėjo alkoholio vartojimas, tai pagrįstai teismo buvo pripažinta J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat turėjusia įtakos nuteistajam skirtinos bausmės už padarytą tyčinį smurtinį nusikaltimą individualizavimui.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos J. B. teigiamai apibūdinančios ir jam palankios bylos aplinkybės – dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo atstovės, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pripažino civilinių ieškovų pateiktus ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pažadėjo juos atlyginti, iki suėmimo dirbo ir nori toliau dirbti ir prisidėti prie savo mažamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo – nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės J. B. už padarytą tyčinį, sunkų, pavojingas pasekmes sukėlusį nusikaltimą paskyrimas būtų neproporcingas nuteistojo padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaip minėta, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuria yra kėsinamasi į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, įstatymo leidėjas numatė galimybę skirti vienintelę griežtą bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimą. Įvertinęs visas bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė J. B. šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę – 4 metų laisvės atėmimą, kuri, J. B. pripažįstant savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, atsižvelgiant į anksčiau aptartas byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, nelaikytina per griežta.

12. Pasisakydama dėl J. B. asmenybės pavojingumo bausmės individualizavimo kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog, remiantis bylos duomenimis, J. B. praeityje ne tik buvo baustas administracine tvarka, kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, bet ir 2012 m. teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė būdamas nepilnametis, veikdamas bendrininkų grupe su dar dviem asmenimis, pavartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 99–102), ir nors teistumas už šį nusikaltimą jam yra išnykęs, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Taigi, nors BK 97 straipsnio prasme J. B. laikytinas neteistu, šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa.

13. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020). Aptartų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste išvada apie mažesnį kaltininko ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą negalima.

14. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Dėl nukentėjusiajam priteisto neturinės žalos atlyginimo dydžio

15. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį nusikalstama veika nukentėjusiajam S. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

16. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kančiomis nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje suformuotu precedentu (LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis – principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo S. K. pareikštą 30 000 Eur sumos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos jam atlyginimo jam ir priteisė iš nuteistojo J. B. 13 000 neturtinės žalos atlyginimui. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. nukentėjusiajam S. K. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2021-08-26 konflikto metu sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Teismas pažymėjo, jog, pagal nukentėjusiojo S. K. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, dėl J. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų jis patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę dėl sveikatos ir gyvybės. Nuo J. B. kojos smūgio į nugarą nukritęs nuo laiptų jis prarado sąmonę, būdamas komos būsenoje, greitosios pagalbos automobiliu jis buvo išvežtas į Šilutės ligoninę, po to – į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo atlikta galvos operacija. Tris paras jis buvo komoje ir gydomas Sunkios pagalbos skyriuje (apie tai jam vėliau papasakojo jo dukra S. K.). Kritinė būsena nesikeitė apie 10 parų, jis jautė didelius skausmus, nepažinojo nei artimųjų, nei gydančio personalo, nesuprato, kas aplink jį vyksta ir kur jis yra, nes skaudėjo visą kūną, negalėjo judėti. Po to buvo perkeltas į Neurochirurgijos skyrių. Kamavo bemiegės naktys, baimė dėl ateities. Grįžęs namo toliau tęsė gydymą. Pradėjo po truputį mokytis vaikščioti su vaikštyne, tačiau ilgai to daryti negalėjo, nes iškart pradėdavo suktis galva. Naktimis kankino skausmai, nepadėdavo jokie nuskausminamieji vaistai. 2021-10-25 jis buvo operuotas antrą kartą, po operacijos 10 dienų buvo gydomas ligoninėje. Po patirtų sužalojimų yra sutrikusi jo atmintis, negali dirbti jokio fizinio darbo, nes svaigsta galva, yra sutrikusi kūno koordinacija. Iki šiol jam reikalinga kito asmens pagalba. Vienas negali niekur išeiti, nes nelabai orientuojuosi aplinkoje. Nuolat vartoja vaistus, padedančius kraujotakai. Yra sutrikusi atmintis, silpnai vaikšto, sutrikusi kalba, sunku valgyti. Sprendžiamas klausimas dėl darbingumo lygio nustatymo (mano, kad po patirtų sužalojimų negalės dirbti). Įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, J. B. darbingą amžių, jo darbinę veiklą iki suėmimo, šeiminę ir turtinę padėtį (nuo 2021-06-18 iki 2021-08-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindų betonuotoju, turi du mažamečius vaikus, duomenų apie J. B. vardu registruotą turtą ar jo gaunamas pajamas byloje nepateikta), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priteisė iš J. B. nukentėjusiajam S. K. 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18. Nors nuteistojo gynėjas su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam S. K. priteistu 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka ir prašo jį sumažinti, tačiau jokių konkrečių šį prašymą pagrindžiančių motyvų apeliaciniame skunde nenurodo.

19. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis J. B. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. K.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-11-15 specialisto išvadoje Nr. G 1285/2021 (03) konstatuota, kad S. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktinėje–smilkininėje srityse (kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas); 2) kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, suspaudžianti galvos smegenis (kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais) (t. 1, b. l. 105–107). Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, dėl neteisėtų smurtinių J. B. veiksmų nukentėjusysis patyrė daugybinius veido (galvos) sužalojimus. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl smurtinio J. B. elgesio, kai šis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį (tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius ant sofos sėdinčiam S. K. į veidą, šiam nugriuvus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą, o kai jis išėjo iš buto, spyrė jam į nugarą, dėl to jis nukrito nuo laiptų ant žvyruoto grindinio ir susižalojo galvą, o gulinčiam be sąmonės S. K. dar įspyrė 3–4 kartus į nugarą), padarydamas jam minėtus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su gijimo procesu ir vėlesnėmis sveikatos pasekmėmis bei psichologine nukentėjusiojo būkle, nepatogumus, pasikeitė jo gyvenimo kokybė, o sužalojimo pasekmės ir neigiami emociniai išgyvenimai dėl patirto sužalojimo išlieka iki šiol – nukentėjusysis po patirtos traumos tapo neįgalus, jam nustatytas ik 50 procentų darbingumo lygis, todėl, kaip nurodė S. K., po įvykio turėjo nutraukti individualią veiklą (iki traumos klodavo trinkeles) ir šiuo metu nedirba. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta neturtinė žala yra išties nemaža, todėl 13 000 Eur suma nukentėjusiajam nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir nemato pagrindo jo mažinti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl S. K. sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgta į teismų praktikoje priimtus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo padarinių (esamų ir būsimų) nustatymą, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Šie kriterijai tinkamai įvertinti, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes.

20. Nagrinėjamu atveju, be pirmiau išdėstytų aplinkybių įvertinus ir nuteistojo asmenybę bei turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą (nuteistasis yra darbingo amžiaus, iki suėmimo dirbo, todėl po bausmės atlikimo turės realias galimybes atlyginti visą iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą) bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos ir kur kas didesnės sumos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015 (priteista po 20 000 Eur), Nr. 2K-407-489/2015 (priteista 17 377 Eur), Nr. 2K-300-222/2017 (priteista 23 000 Eur) ir kt.).

21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 13 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo priimtas sprendimas, be kitų reikalavimų, atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti J. B. gynėjo apeliacinio skundo reikalavimą dėl iš nuteistojo priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. gynėjo advokato Vaclovo Šerlinsko apeliacinį skundą atmesti.