Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės T. Ž. 1 254,59 Eur skolos už šilumos energiją, 37,35 Eur materialiųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškovė nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją šildymui, karštą vandenį ir cirkuliaciją butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei T. Ž. pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi atsakovė paskutinį kartą karšto vandens suvartojimo rodmenis iki 78 m³ deklaravo 2012 m. rugsėjo 15 d., ieškovei kilo abejonės dėl karšto vandens suvartojimo, todėl ji buvo atvykusi pas atsakovę, paliko jai pranešimus dėl skaitiklio patikrinimo, registruotąja pašto siunta siuntė atsakovei pranešimus, tačiau į pranešimus atsakovė neatsiliepė, todėl nuo 2014 m. gruodžio 1 d. karštas vanduo atsakovei buvo pradėtas skaičiuoti pagal normatyvą. Atsakovei leidus patikrinti bei pakeisti karšto vandens skaitiklį jos bute, 2016 m. balandžio 12 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad skaitiklio rodmenys 242 m³, t. y. realiai suvartotas karšto vandens kiekis, kuris buvo faktiškai didesnis, nei jai taikytas normatyvas, todėl atsakovei kilo pareiga apmokėti nedeklaruotą suvartoto vandens kiekį atėmus jau priskaičiuotą normatyvą, t. y. 72,122667 m³. Kadangi atsakovė už šilumos energiją, cirkuliaciją ir karštą vandenį mokėjo ne pilnai, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. susidarė 1 254,59 Eur įsiskolinimas, o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovei už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 5 d. paskaičiuotos 37,35 Eur palūkanos. Atsakovė T. Ž. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai negali būti taikomas normatyvas, kadangi viso skolos susidarymo laikotarpiu pas atsakovę buvo veikiantis vandens skaitiklis, o ieškovė nepagrįstai gavo pinigus už karštą vandenį pagal bendrą tarifą. Taip pat nurodė, kad keičiant skaitiklį buvo nustatyta, jog prieš skaitiklį esantis ventilis nelaiko ir yra nutekėjimo šaltinis, taigi, ieškovė ieškinyje teikia nepagrįstą nuomonę apie ventilį, t. y., jog jis įtakos skaitiklio veikimui neturėjo. Atsakovė teigė, joj bandė išspręsti situaciją gražiuoju, tačiau nuvykus į ieškovės klientų aptarnavimo centrą ir bandant išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusio įsiskolinimo, atsakovė pasigedo bendradarbiavimo ir jos pozicijos išklausymo. Atsakovė teigė, jog jai padaryta moralinė žala, kuri pasireiškė tuo, jog nesant karšto vandens atsakovei tenka naudotis alternatyviais energijos šaltiniais dėl vandens pašildymo, dėl ko šeimoje buvo sutrikdytas psichologinis klimatas, atsirado sveikatos sutrikimų. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pensininkė, gauna 74,42 Eur per mėnesį, papildomų pajamų neturi, ji teismo prašė išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad atsakovė mokėjo už jai teiktą šilumos energiją ir karštą vandenį nepilnai. Tai patvirtino ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos bei teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai bei tai, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu neneigė, jog mokėjo kiekvieną mėnesį tiek, kiek galėjo. Teismo vertinimu, atsakovės nepilnas atsiskaitymas už jai suteiktas paslaugas lėmė susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Teismas nenustatė, kad ginčo skolos susidarymo laikotarpiu veikęs karšto vandens skaitiklis veiktų netinkamai, todėl teismui nekėlė abejonių atsakovės bute ginčo laikotarpiu veikusio karšto vandens skaitiklio rodmenys, kurių pagrindu buvo apskaičiuota skola ieškovei. Teismas nurodė, jog reikalaujama priteisti skola yra apskaičiuota ne pagal normatyvą, o įvertinus realiai atsakovės suvartotą karšto vandens kiekį. Skola yra apskaičiuota tik pagal atsakovės skaitiklio rodmenis, bei įvertinus ieškovei taikytą normatyvą, t. y. 2012 m. rugsėjo 15 d. atsakovė deklaravo karšto vandens suvartojimo rodmenis iki 78 m³, o 2016 m. balandžio 12 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktu nustatyta, kad skaitiklio rodmenys 242 m³. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei kilo pareiga apmokėti nedeklaruotą suvartoto vandens kiekį atėmus jau priskaičiuotą normatyvą, t. y. 72,122667 m³.Teismas dėl atsakovės argumentų apie jos patirtą neturtinę žalą nepasisakė, kadangi atsakovė, nurodydama argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, neteikė teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka procesiniame dokumente (priešieškinyje) suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo ieškovei.Teismas tenkino atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo šešių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 215,32 Eur (1 291,94 Eur / 6 mėn.), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė T. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai nustatė aplinkybes, kad skola už karštą vandenį susidarė dėl to, kad ieškovė skaičiavo mokestį už paslaugas pritaikydama bendrą karšto vandens tarifą. Bendras tarifas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes per visą laikotarpį apeliantė turėjo specialiai įrengtą karšto vandens skaitiklį, dėl kurio techniško tvarkingumo nėra abejonių. Ieškovė posėdžio metu nepateikė jokių esminių tiesioginių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, visi argumentai tik subjektyvios šalies (ieškovės) nuomonė. Teismas nereagavo į ieškovės melagingus parodymus, tuo metu, kai ieškovė teigia, kad karšto vandens skaitiklis buvo demontuotas savavališkai, nors apeliantė pateikė teismui įrodymus, kurie liudija visai ką kita. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi subjektyvia ieškovės nuomone, nevertino atsakovės įrodymų. Tokį teismo elgesį vertina kaip šališką. Teismas neįvertino atsakovei padarytos materialinės bei moralinės žalos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Iš ieškovės pateiktų įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad prašoma priteisti skola yra apskaičiuota pagal atsakovės karšto vandens skaitiklio rodmenis. Atsakovė paskutinį kartą karšto vandens suvartojimo rodmenis iki 78 m³ deklaravo 2012 m. rugsėjo 15 d., ieškovei kilo abejonės dėl karšto vandens suvartojimo, todėl ji buvo atvykusi pas atsakovę, paliko jai pranešimus dėl skaitiklio patikrinimo, registruotąja pašto siunta siuntė atsakovei pranešimus, tačiau į pranešimus atsakovė neatsiliepė, todėl nuo 2014 m. gruodžio 1 d. karštas vanduo atsakovei buvo pradėtas skaičiuoti pagal normatyvą. Atsakovei leidus patikrinti bei pakeisti karšto vandens skaitiklį jos bute, 2016 m. balandžio 12 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad skaitiklio rodmenys 242 m³, t. y. realiai suvartotas karšto vandens kiekis, kuris buvo faktiškai didesnis, nei jai taikytas normatyvas, todėl atsakovei kilo pareiga apmokėti nedeklaruotą suvartoto vandens kiekį atėmus jau priskaičiuotą normatyvą, t. y. 72,122667 m³.Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skaitiklio demontavimo, todėl apeliantė nepagrįstai kelia šį klausimą apeliaciniame skunde. Atsakovė neįrodinėjo patirtos materialinės bei moralinės žalos, tokio reikalavimo nesuformulavo CPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė T. Ž., kur atsakovė nuo 2004 m. birželio 9 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ieškovė tiekė atsakovei sąskaitas už šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau remiantis ieškovės pateiktomis mokesčių paskaičiavimo pažymomis atsakovė už laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. suteiktas paslaugas (šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją) pilnai neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga 1 254,59 Eur sumą bei 37,35 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 5 d. 2014 m. spalio 15 d. pranešimu ir 2014 m. spalio 30 d. pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl karšto vandens skaitiklių patikrinimo. 2014 m. lapkričio 13 d. ieškovė surašė šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktų nustatymo aktą, kuriame konstatavo, jog nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti ginčo buto karšto vandens skaitiklio. 2016 m. balandžio 12 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktu nustatyta, jog išmontuoto skaitiklio rodmenys 242 m³. 2016 m. birželio 30 d. įspėjimu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo.

Dėl procesinių teisių perleidimo.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė prašymą pakeisti pradinę ieškovę UAB „Vilniaus energija“ jos procesinių teisių perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Nurodė, jog nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, 2017 m. kovo 29 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo perleisti UAB ,,Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas; reikalavimų perleidimo procedūra baigta 2017 m. birželio 15 d. Prie prašymo pridėjo UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimą, kad pastaroji perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną Vilniaus energijos turimas vartotojų skolas bei permokas. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.Atsižvelgiant į šias nuostatas, prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, pradinė ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pakeičiama teisių perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių esminių tiesioginių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, visi argumentai tik subjektyvios šalies (ieškovės) nuomonė, kuria teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Dėl šios priežasties apeliantė teigia, jog bylą nagrinėjo šališkas teismas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės už suteiktas paslaugas – centralizuotos šilumos energijos šildymo, karštą vandens ir cirkuliacijos tiekimą, todėl ieškovės pareiga pateikti įrodymus, jog šalis sieja tam tikri teisiniai santykiai, bei įrodymus, kaip sudaro įsiskolinimas, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, privalo pateikti įrodymus, jog šalių teisiniai santykiai nesieja arba tai, jog už tiektas paslaugas atsiskaitė tinkamai. Kadangi apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo jai suteiktų paslaugų, tačiau nesutiko tik su ieškovės atliktais skaičiavimais, pirmosios instancijos teismas, remdamasis, šalių pateiktais įrodymais, nustatinėjo ar įsiskolinimas egzistuoja ir koks susidariusio įsiskolinimo dydis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė atliko mokėjimus už teikiamas paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad mokėjimais atsakovė už paslaugas atsilygino iš dalies. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos bei apeliantei teiktų sąskaitų nustatyta, jog reikalaujama priteisti skola už karšto vandens suvartojimą yra apskaičiuota tik pagal atsakovės skaitiklio rodmenis – 2016 m. balandžio 12 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktu nustatyta, kad skaitiklio rodmenys 242 m³, nors 2012 m. rugsėjo 15 d. atsakovė deklaravo karšto vandens suvartojimo rodmenis iki 78 m³. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei kilo pareiga apmokėti nedeklaruotą suvartoto vandens kiekį atėmus jau priskaičiuotą normatyvą, t. y. 72,122667 m³. Pati apeliantė skunde nurodo, kad abejonių dėl karšto vandens skaitiklio techniško tvarkingumo nėra abejonių, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi mokesčių paskaičiavimo pažyma bei sąskaitomis, kurios parengtos atsižvelgiant į apeliantės bute įrengto skaitiklio duomenis. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė skaičiavo mokestį už paslaugas pritaikydama bendrą karšto vandens tarifą, kadangi atsakovei kilo pareiga apmokėti nedeklaruotą suvartoto vandens kiekį atėmus jau priskaičiuotą normatyvą. Apeliantės įsiskolinimas buvo apskaičiuotas remiantis jos skaitiklio realius duomenimis, jos atliktais mokėjimų dydžiais, o ne tik pagal priskaičiuotą normatyvą. Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas neįvertino atsakovei padarytos materialinės bei moralinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Tokio dokumento turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir 142 straipsnio antrojoje dalyje (papildomi šiam konkrečiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai). Šių reikalavimų, taip pat reikalavimo atsiliepime į ieškinį nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, privaloma laikytis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsiliepime į ieškinį apeliantė, nesutikusi su ieškiniu, kartu pareiškė reikalavimą ieškovei dėl materialinės bei moralinės žalos atlyginimo. CPK normos nedraudžia atsiliepime į ieškinį pareikšti prašymus dėl ginčo dalyko, tačiau tokie prašymai turėtų būti procesinio pobūdžio, o apeliantė atsiliepime be procesinių reikalavimų pareiškė ir materialinius reikalavimus. Tokiems reikalavimams pareikti įstatymas nustato atskirą procesinį dokumentą – priešieškinį, ir atskirus šio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 143, 135 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismas dėl apeliantės argumentų apie jos patirtą neturtinę žalą šioje byloje nepasisakė. Apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjos šališkumo yra abstraktaus pobūdžio, apeliantė nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie teisėjos šališkumą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais, todėl nėra pagrindo teigti, jog sprendimas priimtas remiantis subjektyvia ieškovės nuomone. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi yra nesusiję su nagrinėjamu dalyku (dėl skaitiklio demontavimo). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pakeisti pradinę ieškovę UAB „Vilniaus energija“ nauja ieškove AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.