Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis dirbantis uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, taip pat vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kaltinamasis J. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktinei D. V., o būtent 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) administracinio pastato patalpose, antrame pastato aukšte esančiame kabinete žodinio konflikto su sutuoktine D. V. metu tyčia sugriebė rankomis D. V. už liemenės, išstūmė ją iš kabineto į koridorių, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė D. V. į abiejų kojų šlaunis ir sėdmenis, dėl ko nukentėjusioji D. V. atsitrenkė į spintą, toliau tęsdamas savo veiksmus jėga sugriebė D. V. už rankų, spausdamas ir stumdamas nukentėjusiąją įstūmė ją į tualeto patalpą, kur nukentėjusioji atsitrenkė į spintelę nugaros sritimi bei griuvo ant grindų, ir ją uždarė tualeto patalpoje sakydamas „apsiramink“, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus atidarė tualeto patalpos duris, sugriebė D. V. už megztinio, ištempė ją iš tualeto patalpos į koridorių, kur pasodinęs ją ant sofos tai bandė raminti, tai grasino nužudyti, po to paguldė ją ant sofos ir dilbiu spaudė gerklę nukentėjusiajai D. V., dėl to ji jautė fizinį skausmą, ir tokiais bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. V. kraujosruvas kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

1. Kaltinamasis J. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai. 2026 m. sausio 7 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo su šeima bažnyčioje, po to nuvažiavo pietų pas savo mamą, vėliau, namuose kūreno pirtį. Vakare nuvažiavo į biurą, dirbo kabinete. Į kabinetą atėjo jo sutuoktinį D. V. ir pradėjo šaukti, todėl paėmęs telefoną paskambino savo tėvui, įjungė kamerą. Tuomet priėjusi prie jo D. V. toliau šaukė, ėmė nuo stalo dokumentus. Atsistojęs nuo stalo prašė jos išeiti, tačiau sutuoktinė neišėjo, toliau šaukė ir mosikavo rankomis. Bandant ją išstumti iš kabineto, ji išsisukinėjo, galėjo kliudyti duris, spintą. Išstumdamas sutuoktinę iš kabineto, smurto prieš sutuoktinę nenaudojo, jos už kaklo, rankų negriebė, netampė, nespardė, ji pati galėjo susižeisti, kai ją iš kabineto išstūminėjo. Tualete sutuoktinės nebuvo užrakinęs, nes tualetas rakinamas tik iš vidaus. Atsisėdusi ant sofos D. V. toliau šaukė, jokios pagalbos nekvietė. Paklausus, kaip ji atvažiavo, D. V. nurodė, kad atvyko dviračiu, todėl nuėjęs į lauką rado už kelio numestą dviratį ir partempė jį iki ofiso. D. V. buvo nepatenkinta, išeidama pasakė, kad iškvies policiją, sėdo ant dviračio ir išvažiavo namo. Jis tuo metu sugrįžo į darbo kabinetą, dirbo toliau. Po pusvalandžio į kabinetą užėjęs policininkas paklausė, kas atsitiko, jis atsakė, kad nieko. Bendravo su policijos pareigūnu kieme. Pareigūnas jam sakė, kad kažkas pranešė apie konfliktą ir važiuos pažiūrėti į jo namus. Tuomet paskambinęs savo mamai paprašė nuvažiuoti į jo namus ir pažiūrėti vaikų, o pats liko biure. Vėliau pas jį vėl atvykęs policijos pareigūnas paprašė šiandien namo nevažiuoti. Iš savo mamos sužinojo, kad D. V. jaučiasi gerai, kad pasikarščiavo. Tą dieną nakvojo mamos namuose. Iš kur pas sutuoktinę atsirado kraujosruvos, nežino, mano, kad ji galėjo pati susižeisti pirtyje, važinėdama dviračiu ar sportuodama, lipdama biuro laiptais, nes tuo metu biure buvo daromas remontas. Jo sutuoktinė yra emocinga, nepagrįstai kviečia policiją, pati prieš jį smurtauja, gadina turtą.

2. Pranešus apie įtarimą, 2024 m. spalio 2 d. kaltinamasis J. V. atsisakė duoti parodymus dėl turimo nedarbingumo ir advokato nedalyvavimo (t. II, b. l. 111).

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 21 d. apklaustas įtariamuoju J. V. parodė, kad su sutuoktine santuokoje gyvena apie 13 metų ir augina tris nepilnamečius vaikus. Paskutinius metus jų santykiai tapo problematiški, nes sutuoktinė pradėjo jį kaltinti ryšiais su kita moterimi. Iki šiol gyvena tuose pačiuose namuose, stengiasi išlaikyti gerus santykius su sutuoktine, bet toks bendras gyvenimas tapo sudėtingas, nes sutuoktinė nuolat provokuoja konfliktus, be jokios priežasties pradeda jį įžeidinėti, reikšti įvairius reikalavimus, stumdosi, mosikuoja rankomis. 2024 m. liepos mėnesį sutuoktinė sudavė jam smūgius į veidą, rugsėjo mėnesį sudraskė veidą ir suplėšė marškinėlius. Į policiją nesikreipė, nes nenorėjo, kad jo vaikų motina būtų teista. 2024 m. birželio mėnesį gavo pranešimą iš valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybos apie sutuoktinės inicijuotą mediaciją dėl santuokos nutraukimo. Dalyvauti pirmame mediacijos posėdyje įgaliojo savo advokatą, kuris jį informavo, jog iniciavusi mediacijos procesą sutuoktinė į ją neatvyko, todėl mediacija pasibaigė, o nuo rugpjūčio pradžios ji gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Bendro sprendimo dėl tolimesnio gyvenimo jiems nepavyko rasti. Sutuoktinė reikalauja, kad jis paliktų šeimą ir negyventų name, kuris yra jo asmeninis turtas, kelia ginčą ir dėl kito didelės vertės turto. Sutuoktinė jo motinai bandė paslapčia pakiši pasirašyti sutartį, pagal kurią sutuoktinei būtų padovanota dalis jo motinos bendrovės akcijų. Konfliktų metu sutuoktinė ne vieną kartą jam grasino, jog būdama advokate žino veiksmingus būdus, kaip galės priversti jį sutikti su jos reikalavimais, kad bus išmestas iš namų. Advokatas jį informavo, kad žmonai provokuojant konfliktus, bet koks jo atsakas, susijęs su fizinės jėgos panaudojimu, gali būti vertinimas kaip nusikaltimas, todėl puikiai žinojo, jog negali naudoti jokio smurto prieš sutuoktinę. 2024 m. rugsėjo 22 d. kartu su sutuoktine ir vaikais buvo namuose, maudėsi ir kaitinosi pirtyje. Apie 21 val. nuvažiavo į darbą. Jam būnant darbo kabinete, netikėtai užėjusi jo sutuoktinė pradėjo ant jo rėkti, kaltinti dėl susitikinėjimo su kita moterimi. Sutuoktinė artėjo link jo, tuo metu jis bandė trauktis atgal, o ji pradėjo kelti rankas tarsi norėdama jam suduoti smūgius ar sudraskyti veidą. Reikalavo nusiraminti, sustoti, bet ji vis tiek artėjo link jo. Ištiesė savo rankas į sutuoktinę taip neleisdamas jai prieiti, pamatė, jog ji pradėjo mosikuoti rankomis siekdama jam suduoti. Norėdamas apsiginti, stūmė ją iš kabineto į koridorių tikėdamasis, kad ateis sargė, bet koridoriuje nieko nebuvo. Jam stumiant, sutuoktinė muistėsi, bandė jam suduoti, neleido būti išstumta, bandė kojomis įsiremti į durų staktą, bet jam pavyko ją išstumti. Koridoriuje sutuoktinė nustojo vartoti smurtą, sukaitusi nusirengė liemenę. Jų tolesnis pokalbis vyko pakankamai agresyviai ir garsiai. Paaiškino sutuoktinei, jog jis turi dar likti darbe, o jai geriau grįžti namo, nes ten liko vieni vaikai. Pasiūlė jai eiti atsigerti vandens ir nusiprausti, o jis nuėjo iki kelio griovio, kur sutuoktinė buvo palikusi dviratį, ir juo atvažiavo iki bendrovės durų. Sutuoktinės tualete neuždarinėjo. Grįžęs atgal, pastebėjo, kad sutuoktinė neapsiramino, jam grasino. Išėjus į kiemą, padavė sutuoktinei dviratį, ji išvažiavo. Grįžo atgal į kabinetą. Po 30 min. atvyko policijos pareigūnas, kuris klausė, ar naudojo prieš sutuoktinę smurtą. Policijos pareigūnui paaiškino, kad nenaudojo. Suprato, kad sutuoktinė iškvietė policiją. Tą naktį namuose nebuvo, paprašė tėvų nuvažiuoti į jo namus. Sutuoktinė slaptai jį seka, įrašinėja pokalbius. Prieš sutuoktinę smurto nenaudojo, negrasino, fizinis kontaktas tarp jų buvo tik jam ištiestomis rankomis bandant sulaikyti sutuoktinės rankas nuo smūgių ir išstumti ją į koridorių. Iš kur D. V. kūne atsirado sužalojimai, nežino, įvykio dieną jokių sužalojimų nepastebėjo. Papildomai parodė, kad sutuoktinės už liemenės nesugriebė, abejomis rankomis ją atbulą išstūmė iš savo kabineto į koridorių, sutuoktinės nespardė, sugriebęs už rankų nebuvo ir į tualetą nestūmė ir jos neužrakino, iš tualeto neištempė, negrasino ir gerklės nespaudė. Taip pat parodė, kad po įvykio nulipęs į pirmą aukštą sutiko sargę, su kuria nekalbėjo, tik girdėjo, kad D. V. praeidama jai kažką riktelėjo (t. II, b. l. 116 – 119).

4. Nukentėjusioji D. V. 2025 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su sutuoktiniu santuokoje gyvena 14 metų, augina tris vaikus. Kartu su vyru dirbo, turėjo bendrus verslus, kaip advokatė aptarnaudavo vyro juridinius asmenis, dirbo vienose patalpose. Maždaug 2024 m. vasario mėnesį sužinojo, kad sutuoktinis yra jai neištikimas, apie tai su sutuoktiniu ne kartą kalbėjo, bet jis viską neigė. Nuo to laiko jų santykiai pašlijo, tapo įtemti. Liko gyventi kartu bendrame name, bandė išsaugoti santuoką, tačiau sutuoktinis ją ignoravo, tęsė santykius su meiluže. Sutuoktinis jos atžvilgiu elgdavosi agresyviai, ne kartą su juo apie tai bendravo ir prašė liautis. Kreipėsi dėl mediacijos, bet tai nepadėjo. 2024 m. rugsėjo 22 d. buvo namuose, kūreno pirtį. Alkoholio nei ji, nei vyras tą dieną nevartojo. Vakare vyras išvažiavo į biurą, o ji liko namuose su vaikais. Vėliau su dukra po apylinkes važinėjo dviračiais. Nusprendė su vyru pakalbėti apie jų santykius, kad jų pokalbio negirdėtų vaikai. Dukra nuvažiavo namo, o ji palikusi dviratį nuvyko į vyro biurą. Budėtojo patalpoje ir vyro kabinete degė šviesa. Pakilusi į antrą aukštą, užėjo į vyro kabinetą, jis buvo vienas. Atsisėdusi bendravo su vyru. Iš pradžių pokalbis vyko ramiai. Prieš vyrą smurto nevartojo, įrašų telefonu nedarė. Vėliau vyras pradėjo agresyviai reaguoti, paskambino vaizdo skambučiu savo tėvams, ją parodė ir pasakė, kad ji atvyko muštis. Pakalbėjęs su tėvais, sutuoktinis paėmė jai už rūbų ir žastų, ištempė į koridorių, kur iki 4 kartų spyrė jai į šlaunis, sėdmenis. Tuo metu ji traukėsi ir nugara atsitrenkė į koridoriuje stovėjusią spintelę. Norėjo išeiti, bet laikydamas už rankų vyras ją įstūmė į tualetą, kuriame ji nukrito ant grindų, ir užrakino iš išorės sakydamas „apsiramink“. Turėjo liemenėje telefoną, tačiau bandant išsilaisvinti, liemenę vyras nuvilko ir kažkur numetė. Šaukėsi pagalbos, prašė, kad ją išleistų. Po 5 – 10 min. vyras atrakino duris, įstūmė ją į fojė, pasodino ant sofos ir pradėjo grasinti, kad nužudys, po to paguldė ant sofos ir dilbiu pradėjo smaugti gerklę, dėl to jai trūko oro. Po to jis atitraukė ranką, ji tuo metu ištrūko, pasiėmė liemenę, nusileido į pirmą aukštą, ten sutiko budėtoją. Jos paklausė, kodėl nesuteikė pagalbos, tačiau budėtoja nieko neatsakė, buvo išsigandusi, nes iš paskos ėjo vyras. Paėmusi dviratį nuvažiavo namo, telefonu susisiekė su savo mama, kuriai papasakojo apie įvykį. Atvykusi namo apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Pirmieji atvažiavo greitosios pagalbos gydytojai, kuriems papasakojo apie įvykį, jie ją apžiūrėjo ir išvyko. Jos kaklas nuo smaugimo buvo paraudęs. Po to atvyko policijos pareigūnai, vienam iš jų papasakojo apie įvykį. Tuo metu pareiškimo nerašė, nes nenorėjo, kad viską matytų vaikai, be to, buvo susijaudinusi. Buvo atvykę ir vyro tėvai, kurie prašė jos nerašyti pareiškimo. Kitos dienos ryte pasitarusi su savo tėvais nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, buvo apklausta ir apžiūrėta, bendravo ir su policijos įstaigos viršininku, prašė konfidencialumo. Taip pat tą pačią dieną nuvyko pas ekspertus, kurie ją apžiūrėjo. Po įvykio santykiai su vyru tapo įtemti, nes vyras ją psichologiškai spaudžia, informacija apie įvykį išplito žiniasklaidos priemonėse. Šiuo metu rengiami skyrybų dokumentus. Su vyru gyvena viename name, tačiau nebendrauja. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, kuris kitą dieną tik sustiprėjo, taip pat sužalojimus nuo tempimo už rankų, spyrių, smaugimo: kraujosruvas ant žastų, pažastų, sėdmenų, šlaunų, kaklo.

5. Nukentėjusioji D. V. 2024 m. rugsėjo 2 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) esančiame UAB (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate žodinio konflikto metu sutuoktinis J. V. kelis kartus, bet ne mažiau keturių kartų, spyrė jai į šlaunis, į sėdmenis, po to pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą, vėliau nugriuvo ant grindų. Jai norint pabėgti, J. V. jėga ją laikė ir įstūmė į tualetą, kuriame užrakino, stumdamas į tualetą stipriai spaudė už rankų, todėl jai ant rankų liko mėlynės. Maždaug po 5 – 7 minučių jis grįžo, atrakino tualetą ir naudodamas fizinę jėgą už megztinio ištempė į koridorių, kur pasodinęs ant sofos bandė raminti, bet tuo metu sakė, kad ją nužudys, vėliau paguldęs ant sofos ranka spaudė gerklę. Vėliau J. V. ją paleido ir ji pabėgo namo. Dėl visų minėtų vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado mėlynės ant šlaunų, rankų, sėdmenų ir gerklės (t. I, b. l. 1, 2).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22 val. nuvyko į vyro J. V. darbo vietą, esančią UAB (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini), norėdama su vyru pakalbėti apie jų santykius. Pokalbio metu jos vyras J. V. pradėjo kelti prieš ją balsą, konfliktuoti, labai supykęs pradėjo naudoti prieš ją fizinį smurtą, kelis kartus, bet ne mažiau keturių kartų, spyrė į šlaunis, sėdmenis, po to pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą, vėliau nugriuvo ant grindų. Jai norint pabėgti, J. V. jėga laikė už rankų, spaudė, dėl to jai ant rankų liko mėlynės, ir įstūmė į tualetą, kuriame užrakino. Maždaug po 5 – 7 minučių vyras grįžo, atrakino tualetą ir naudodamas fizinę jėgą už megztinio ištempė ją į koridorių, pasodinęs ant sofos bandė apraminti, tuo pačiu metu sakė, kad ją nužudys, vėliau paguldęs ant sofos ranka spaudė gerklę, grasino nužudyti. Vėliau J. V. ją paleido, o ji pabėgo namo. Visas konfliktas tesėsi apie 30 minučių, į policiją paskambino grįžusi namo. Dėl visų minėtų vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado mėlynės ant šlaunų, rankų, sėdmenų ir gerklės. Pas ją namo atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Tuo metu ji buvo šoko būsenoje, nenorėjo, kad vaikai žinotų apie įvykusį konfliktą, todėl atsisakė iškart rašyti pareiškimą, bet atsikėlusi ryte pamatė, kad ant kūno išryškėjo mėlynės, jas pradėjo labiau skaudėti, todėl nutarė apie smurtą pranešti policijai (t. I, b. l. 50).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22 val. atvažiavo į vyro J. V. darbo vietą, esančią UAB (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini). Nurodytos bendrovės direktorė ir akcininkė yra jos sutuoktinio motina Č. V.. Norėjo su J. V. pakalbėti apie jų santykius, nenorėjo, kad jų vaikai girdėtų ir matytų jų pokalbius. Užėjusi į administracijos pastatą, pakilo į antrame aukšte esantį vyro kabinetą. Vyras buvo vienas, ji atsisėdo, pasakė, kad atvažiavo pasikalbėti apie jų santykius, kurie nuo 2024 m. vasario pašlijo. Praėjo mediaciją, bet tai santykiams nepadėjo. Pokalbio metu J. V. pradėjo kelti prieš ją balsą, paskambino per kažkokią programėlę savo tėvams, sakė, kad ji atvažiavo su juo muštis. Paprašius apsiraminti, supykęs vyras paėmė ją už liemenės ir išstūmė iš savo kabineto į koridorių, kuriame kelis kartus, bet ne mažiau keturių kartų, spyrė į šlaunis, sėdmenis. Traukdamasi nuo smūgių ji atsitrenkė nugara į spintą, norėjo išeiti, bet vyras jai neleido, rankomis ją stipriai sugriebė už rankų ir laikė, po to įstūmė į tualetą, kuriame ji nugara atsitrenkė į spintelę ir nugriuvo ant grindų, pradėjo šaukti iš skausmo. J. V. ją užrakino, pasakė „pabūk, apsiramink“. Telefoną turėjo liemenėje, tačiau tampymo metu liemenę J. V. nuvilko ir paliko savo kabinete. Maždaug po 5 – 7 minučių sugrįžęs J. V. atrakino tualetą, pradėjo šaukti, paėmęs už megztinio ištempė į koridorių. Ji pradėjo šaukti pagalbos, nes žinojo, kad pirmame aukšte turi būti budėtojas, tačiau niekas neatėjo. Ji norėjo išeiti, bet vyras neleido, vis sakė „nusiramink“, pasodino ant sofos, pradėjo grasinti, sakė „nužudysiu tave“, vėliau paguldęs ant sofos dilbiu spaudė gerklę ir vis grasino. Jai trūko oro, labai bijojo, šaukti ir priešintis negalėjo. J. V. buvo labai agresyvus, piktas. Vyras kelis kartus už ją didesnis, todėl priešintis negalėjo. Vienu momentu J. V. ją paleido ir ji pabėgo, pasiėmė savo liemenę. Nubėgusi į pirmą aukštą pamatė budėtoją (moterį), jos paklausė, kodėl neatėjo į pagalbą, bet moteris jai nieko neatsakė, iš veido matėsi, kad pati buvo išsigandusi. Vyras tuo metu ėjo iš paskos, tai moteriai pasakė, kad viskas gerai. Fizinį smurtą J. V. naudoja prieš ją ne pirmą kartą, apie tai su sutuoktiniu kalbėjo jos tėvai, ji kalbėjo su sutuoktinio advokatu, bet tai nepadeda. Psichologinį smurtą vyras naudoja nuolat. Policijos ji niekada nekvietė, bijojo vyro. Vyras yra (duomenys neskelbtini) narys, viešas asmuo, kandidatuoja į (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau nenori, kad prieš ją būtų smurtaujama, todėl ir iškvietė policiją. Visas konfliktas tęsėsi apie 30 minučių. Bevažiuodama namo, paskambino savo mamai, sakė, kad J. V. ją sumušė, grasino. Mama pasakė skambinti į policiją. Į policiją paskambino grįžusi namo. Pirmieji atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, vienam iš jų papasakojo trumpai, kas atsitiko. Po to atvyko ir policijos pareigūnai. Tuo metu buvo šoko būsenoje, nenorėjo, kad jos vaikai žinotų apie įvykusį konfliktą, todėl pareiškimo iš karto nerašė. Atsikėlusi kitos dienos ryte pamatė, kad ant jos kūno yra smurto žymės, išryškėjo mėlynės, jų vietose jautė didesnį skausmą, todėl dėl smurto kreipėsi į policiją, tą pačią dieną atliko ekspertizę (t. I, b. l. 60, 61).

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. apie 23.00 val. tarp jos ir J. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu J. V. buvo supykęs, paėmė iš jos telefoną ir jo negražino. Pribėgusi prie vyro jų vyresnioji dukra vyrą ramino. Paprašė dukros, kad duotų jai savo telefoną, netyčia nuspaudė pagalbos mygtuką. Po kelių minučių jai perskambino pareigūnė ir pasiteiravo, ar jai reikalinga pagalba. Ji patikino, kad viskas yra gerai, fizinio smurto nėra, jai pagalba nereikalinga, tarp jos ir sutuoktinio vyksta tik žodinis konfliktas. Maždaug už 10 – 15 min. į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo, pretenzijų sutuoktiniui neturi. Pareigūnai ją apžiūrėjo, jokių smurto požymių nenustatė. Vyrui buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo įpareigotas nebūti namuose 15 dienų. J. V. įpareigojimo laikėsi. Šis žodinis konfliktas įvyko dėl buitinių dalykų, smurto jos atžvilgiu vyras nenaudojo, jokių pretenzijų jam dėl to neturi. Prieš ją smurtą vyras yra naudojęs ir anksčiau 2024 metais, tačiau į policiją nesikreipė. Ar 2024 m. rugsėjo 30 d. vyras kreipėsi į medikus, ji nežino, jokių akivaizdžių sužalojimų ant jo kūno ji nematė, ar jis krito nuo laiptų, taip pat nematė (t. I, b. l. 91, 92).

9. 2024 m. spalio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji D. V. parodė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), prie kurio atvažiavo dviračiu ir į kurį užėjo; parodė pastato viduje esančią patalpą, kurioje degė šviesa ir kurioje sėdėjo budėtojas; parodė antrame aukšte esantį kabinetą, į kurį užėjo pašnekėti su savo vyru; parodė koridoriuje esančią vietą, į kurią vyras ją paėmęs už liemenės ištempė ir pradėjo ją spardyti į šlaunis, sėdmenis, sudavė apie 4 kartus; parodė koridoriuje esančią spintelę, į kurią atsitrenkė nugara traukdamasi nuo vyro smūgių; parodė tualetą, į kurį vyras ją jėga įstūmė sugriebęs stipriai už rankų bei drabužių ir kuriame ji atsitrenkė į spintelę ir nukrito ant žemės ir kuriame vyro buvo užrakinta iš išorės buvusiu raktu; parodė koridorių, į kurį sugrįžęs vyras ją ištempė; parodė atvirą patalpą – fojė, kurioje vyras sakė jai nusiraminti, ramino ir tuo pačiu grasino, kad ją nužudys; parodė toje patalpoje stovinčią sofą, ant kurios vyras dilbiu smaugė jai kaklą, sakė, kad nužudys; parodė laiptus, kuriais nubėgo į apačią, kai vyras ją paleido; parodė vietą, kur pakeliui pasiėmė liemenę; parodė prie išėjimo esančią budėtojų patalpą, kuri įvykio metu buvo atidaryta ir kurioje buvo budėtoja; parodė išėjimo duris, pro kurias išėjo į lauką, sėdo ant dviračio ir išvažiavo (t. I, b. l. 67 – 69).

10. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, padaryto nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu, peržiūra, kurios metu užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad atvažiavo dviračiu, paliko jį atokiau nuo pastato, prie išorinės tvoros, kuria aptverta teritorija (fotonuotrauka Nr. 2); parodė duris, pro kurias užėjo į pastatą (fotonuotrauka Nr. 3); parodė duris, už kurių kabinete buvo budėtojas (fotonuotrauka Nr. 4, 5, 6); nurodė, kad uždariusi duris ėjo tiesiai koridoriumi į vyro kabinetą, esantį antrame aukšte (fotonuotrauka Nr. 7); parodė koridoriaus gale kairėje pusėje esančius laiptus į antrą aukštą, kurias užlipo (fotonuotrauka Nr. 8); parodė į koridoriaus dešinėje esančią vietą, kurioje yra vyro kabinetas (fotonuotrauka Nr. 9), kuris yra užrakintas (fotonuotrauka Nr. 10); parodė, kad pokalbis vyko pakeltais tonais; parodė, kaip vyras ją sugriebęs už rūbų ištempė iš kabineto į koridorių (fotonuotrauka Nr. 11, 12, 13); parodė koridoriuje esančią vietą, kurioje vyras pradėjo ją spardyti į šlaunis, sėdmenis (fotonuotrauka Nr. 14, 15); parodė, kad vyrui ją spardant, ji traukėsi atbula į koridoriaus gilumą (fotonuotrauka Nr. 16); parodė spintelę koridoriaus kairėje, į kurią atsitrenkė nugara atsitraukdama nuo vyro (fotonuotrauka Nr. 17, 18); parodė duris į tualeto patalpą (fotonuotrauka Nr. 19); parodė, kad durų išorėje buvo raktas spynoje (fotonuotrauka Nr. 20); parodė, kad vyras ją sugriebė už liemenės, rankų ir įstūmė ją į tualeto patalpą (fotonuotrauka Nr. 21); parodė, kad tualete atsitrenkė į spintelę ir nukrito ant grindų (fotonuotrauka Nr. 22, 23); parodė, kad vyras ją užrakino ir tik po kurio laiko atėjęs atrakino duris; parodė, kaip ją vėl sugriebęs už rūbų ištempė iš tualeto patalpos (fotonuotrauka Nr. 24); parodė, kaip vyras ją stūmė į poilsio zoną (fotonuotrauka Nr. 25); parodė sofą, ant kurios vyras ją vėliau paguldė (fotonuotrauka Nr. 26); parodė, kokia poza vyras ją buvo paguldęs ant sofos (fotonuotrauka Nr. 27), kaip uždėjęs dilbį ant kaklo ją smaugė (fotonuotrauka Nr. 28), kaip ji atsisėdo nuo sofos (fotonuotrauka Nr. 29), kad išbėgo į koridorių, pasiėmusi savo liemenę (mano, kad iš kabineto, bet neprisimena) (fotonuotrauka Nr. 30); parodė, kad nubėgo laiptais žemyn ir koridoriaus gale prie budėtojų kabineto sustojo, durys buvo atidarytos, paklausė nepažįstamos moteris, kodėl neatėjo į pagalbą (fotonuotrauka Nr. 31); parodė, kad išėjo pro tas pačias duris ir nuėjo link dviračio, kuriuo išvažiavo namo (fotonuotrauka Nr. 32) (t. I, b. l. 70 – 84).

11. Liudytoja L. Z. 2025 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios mama. Įvykio dieną, vėlai vakare, bendravo su dukra telefonu. Pokalbio metu dukra papasakojo, kad tą vakarą buvo pas savo vyrą biure, nes norėjo pasikalbėti su juo be vaikų, kad vyras prieš ją smurtavo, buvo iškviesta policija ir greitoji. Kitą dieną su savo sutuoktiniu atvyko pas dukrą į namus, dukra papasakojo apie įvykį, todėl pasiūlė dukrai kreiptis pagalbos į policiją. Matė ant dukros kaklo paraudimą. Kartu su dukra nuvažiavo į komisariatą, dukra parašė pareiškimą, buvo apžiūrėta. Taip pat kreipėsi ir į viršininką, kad įvykis nebūtų viešinamas. Po to su dukra nuvyko į ekspertizės įstaigą, dukra buvo apžiūrėta. Dalyvavo apžiūros metu ir matė ant dukros kūno sužalojimus. Iki įvykio žentas yra grasinęs dukrai, kalbėjo apie tai su žentu.

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 14 d. apklausta liudytoja L. Z. parodė, kad J. V. yra jos dukters D. V. sutuoktinis. Iki 2024 m. rugsėjo 22 d. įvykio jos ir J. V. santykiai buvo normalūs. 2024 m. rugsėjo 22 d. vakare paskambinusi dukra D. V. pasakė, kad tarp jos ir vyro įvyko konfliktas bendrovės teritorijoje, po konflikto į jos namus buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Iš dukros balso suprato, kad dukra buvo labai susijaudinusi. Kitos dienos ryte kartu su savo vyru nuvyko į dukros namus, dukra papasakojo, kad vakar vakare J. V. ją sumušė. Ant D. V. kaklo priekinės dalies matėsi kraujosruvos. Kartu su dukra nuvyko į Šalčininkų policijos komisariatą, dukra parašė pareiškimą, buvo apklausta. Po apklausos dukros kūną apžiūrėjo policijos pareigūnė. Ji dalyvavo dukros kūno apžiūroje, matė ant dukros abiejų rankų, nugaros ir sėdmenų kraujosruvas, dukra taip pat skundėsi, kad jai skauda kojas. Po to kartu su dukra nuėjo pas komisariato viršininką, prašė, kad šis įvykis nebūtų viešinamas dėl mažamečių vaikų. Po to jos nuvažiavo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, ten dukra buvo apžiūrėta specialistų. Tą dieną D. V. apie įvykį papasakojo trumpai, nes jautėsi prastai. Kreiptis dukrai į policiją buvo ne jos patarimas, o bendrai jų priimtas sprendimas. Ar dukra reiškė savo vyrui turtinius reikalavimus, neprisimena, pokalbių su J. V. metu jos tikslas buvo išsaugoti jų šeimą. Iš dukros pasakojimų žino, kad šeimoje smurto atvejų buvo ir anksčiau, kad J. V. dukrai grasino. 2024 m. žiemą matė ant dukros kaklo raudonas dėmes, dukra jai sakė, kad J. V. buvo suėmęs dukrai už kaklo, tačiau dukra į policiją nesikreipė. Dukros ir J. V. šeimoje konfliktai nuolat kyla ne dėl turto ar pinigų, o dėl J. V. galimos neištikimybės (t. I, b. l. 136, 137).

13. Liudytojas I. V. (I. V.) 2025 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo tėvas. Įvykio dieną sūnus su žmona ir vaikais buvo atvažiavęs pas juos į namus papietauti. Viskas buvo gerai. Vakare apie 22 val. paskambinęs vaizdo skambučiu iš biuro sūnus nukreipė telefono kamerą į D. V., kuri tuo metu stovėjo prie durų ir kažką neaiškaus šaukė, mojavo rankomis, po to priėjo prie stalo, prie kurio sėdėjo jo sūnus. Tada sūnus baigė pokalbį, vėliau paskambinęs paprašė nuvažiuoti namo pažiūrėti vaikų, nes D. V. iškvietė policiją. Kartu su žmona atvažiavo pas sūnų į namus. Namuose D. V. bendravo su policijos pareigūnu, kelis kartus klausė jos, ar ji rašys pareiškimą, tačiau D. V. atsakė, kad nerašys. Apie sužalojimus kalbos nebuvo. Pats klausė D. V., kodėl ji palikusi vaikus nuvažiavo į biurą, bet jos atsakymo nesuprato, jautė nuo jos alkoholio kvapą. Po to kartu su žmona paėmė sūnų ir nuvažiavo namo. Iki įvykio vasarą D. V. yra smurtavusi prieš sūnų, yra sudavusi jam per veidą, sūnų kontroliuoja, žemina, provokuoja.

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. apklaustas liudytoju I. V. parodė, 2024 m. rugsėjo 22 d. pas jį į namus atvažiavo sūnus J. V. ir D. V. bei jų vaikai papietauti. J. V. ir D. V. bendravimas buvo normalus, nors žino, kad tuo metu jų santykiai buvo įtempti, tačiau jų akivaizdoje jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2024 m. rugsėjo 22 d. po 22.00 val. jam paskambino vaizdo skambučiu. Iš aplinkos suprato, kad sūnus buvo UAB (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate, sėdėjo savo kabinete prie darbo stalo. Sūnus nusuko kamerą į D. V. ir paprašė pažiūrėti, ką ji daro. Ši stovėjo kabinete, šaukė, mosikavo rankomis ir ėjo link J. V.. Jis pasakė nurimti ir važiuoti namo. Maždaug po 20 minučių paskambinęs J. V. paprašė nuvyktų į jų namus, nes atvyko policija. Jis kartu su savo žmona nuvyko į sūnaus namus. Ten buvo atvykęs policijos pareigūnas, kuris bendravo su D. V.. Girdėjo, kaip policijos pareigūnas klausė D. V., ar ši nori rašyti pareiškimą, tačiau D. V. atsisakė. Jo akivaizdoje pareigūnas D. V. kūno neapžiūrinėjo. Pareigūnams išvykus, paklausė D. V., kodėl ji išlėkė palikusi vienus vaikus namuose, D. V. atsakė, kad neprisimena, tačiau pokalbio metu pajautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Ar sužalojimai ant D. V. kūno buvo, atsakyti negali. Norėdamas išvengti konflikto su D. V., iš namo išėjo, atsisėdo į automobilį ir laukė savo žmonos. 2024 m., vasarą buvo pastebėjęs ant J. V. kūno sužalojimus, kuriuos, sūnaus teigimu, padarė D. V.. Be to, jo akivaizdoje D. V. yra sudavusi sūnui per veidą. Jam žinoma, kad D. V. slapta įrašinėjo sūnaus pokalbius, nes tų pokalbių įrašus siuntė jam telefonu. Įrašuose girdėdavosi sūnaus balsas, kuomet jis kalba su įvairiais žmonėmis – tiek vyrais, tiek moterimis (t. I, b. l. 165, 166).

15. Liudytoja Č. V. 2025 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo mama. 2024 m. rugsėjo 22 d. sūnus su žmona ir vaikais buvo atvykę pas ją į namus papietauti. Konfliktų tuo metu nebuvo. Taip pat žino, kad vakare sūnus buvo savo namuose, pirtyje, o vėliau buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) administracines patalpas susitikti su verslo partneriu. Po 22 val. paskambinęs vaizdo skambučiu jos vyrui sūnus parodė D. V. ir paprašė pažiūrėti, ką ji daro. Iš vaizdo matėsi, kad D. V. stovėjo kabinete prie durų, mojavo rankomis, kažką neaiškaus šaukė. Jos vyras patarė sūnui nuvežti D. V. namo. Maždaug po 30 – 40 minučių vėl paskambinęs sūnus pasakė, kad pas jį į namus atvyko policija, paprašė nuvažiuoti pažiūrėti vaikų. Kartu su vyru nuvažiavo į sūnaus namus, ten jau buvo atvykęs policijos pareigūnas ir bendravo su D. V., klausė, ar D. V. rašys pareiškimą, tačiau ji atsakė, kad nerašys. Pareigūnui išvažiavus, paklausė D. V., kas nutiko, ji paaiškino, kad J. V. buvo paėmęs jai už kaklo, ranka parodė, kur būtent. Toje vietoje matėsi nežymus paraudimas. Kitų sužeidimų ant D. V. kūno nematė. Jos vyras paklausė D. V., kodėl ji vyko į biurą palikusi namuose mažamečius vaikus, tačiau neatsimena, ką D. V. tuo metu atsakė, bet prisimena, kad nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tuomet kartu su sutuoktiniu nuvyko į biurą, paėmė sūnų ir nuvažiavo namo. Iki įvykio D. V. slapta įrašinėjo vyro telefono pokalbius, kelis kartus prašė jos perrašyti dalį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau ji nesutiko. Bendrovės patalpose vyko remontas, mano, todėl liudytoja mano, kad D. V. galėjo pati ten nukristi. Bendrovės patalpos nėra rakinamos, nes yra sargas. Taip pat iki įvykio matė sūnų apdraskytu kaklu ir su mėlynėmis, sūnus jai sakė, kad jo sutuoktinė prieš jį smurtavo.

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 24 d. apklausta liudytoja Č. V. parodė, kad J. V. yra jos sūnus. Ji (liudytoja) UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas jos nuosavybės teise. 2024 m. rugsėjo 22 d. 22.00 val. ji nurodytu adresu nebuvo. Bendrovės pastate yra budėtojas, teritoriją iš pastato priekio filmuoja dvi kameros. Kas budėjo 2024 m. rugsėjo 22 d., negali pasakyti. Budėtojai yra H. K. ir A. M., jie darbo dienomis budi nuo 18.00 iki 08.00 val., o poilsio dienomis budi paromis. Pastato viduje vaizdo kamerų nėra (t. I, b. l. 142, 143).

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. papildomai apklausta liudytoja Č. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. pas ją į namus atvažiavo J. V. ir D. V. su vaikais papietauti. J. V. ir D. V. bendravimas buvo normalus, jokių konfliktų tarp jų nepastebėjo. Girdėjo jų pokalbį, kad vakare planuoja eiti į pirtį. Vakare J. V. nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) administracinį pastatą susitikti su verslo partneriu. Po 22.00 val. J. V. paskambino jos vyrui vaizdo skambučiu, parodė D. V., stovinčią kabinete netoli durų, kuri šaukė, mojavo rankoms. Vyras patarė J. V. parvežti ją namo. Maždaug po pusvalandžio paskambinęs sūnus pasakė, kad atvažiavo policija, paprašė, kad ji nuvažiuotų į jo namus pažiūrėti jo vaikų (anūkų). Kartu su savo vyru I. V. nuvyko į sūnaus namus. Jiems atvykus, D. V. buvo namuose, buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Girdėjo policijos pareigūno ir D. V. pokalbį, kurio metu pareigūnas klausė, ar D. V. nori rašyti pareiškimą, tačiau ši atsakė, kad nerašys, kad jai viskas gerai. Pareigūnas klausė D. V., gal ji rytoj atvyks į komisariatą rašyti pareiškimo, tačiau ši patikino, kad tikrai neatvyks. Pareigūnams išvykus, paklausė D. V., kas nutiko, ji atsakė, kad J. V. ją paėmė už kaklo ir savo ranka parodė į kaklo sritį. Matėsi, kad D. V. kaklas buvo šiek tiek paraudęs. Daugiau jokių sužalojimų, sumušimų ar paraudimų ant D. V. veido, kūno nematė. D. V. ją patikino, kad ji tikrai nerašys pareiškimo. Jos vyras paklausė D. V., kodėl palikusi namuose mažamečius vaikus ji nulėkė į biurą, į tai D. V. atsakė, kad neprisimena, tačiau šiai bekalbant, pajuto alkoholio kvapą. Pasakė, kad sūnus šiąnakt nakvos pas ją, o D. V. patarė nusiraminti ir eiti miegoti. Ji nuvažiavo į ofisą ir paėmusi sūnų nuvyko namo. Žino, kad D. V. slapta įrašinėja sūnaus pokalbius, yra įmontavusi pasiklausymo įrangą sūnaus automobilyje, namuose, nes ne kartą yra davusi jai pasiklausyti garso įrašų, ką sūnus kalba su kitais asmenimis. 2024 m. vasarą D. V. ėmė jos reikalauti perrašyti pusę jai priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, atvežė jau parengtą akcijų dovanojimo sutartį, tačiau ji (liudytoja) pasirašyti atsisakė. Taip pat sakė, kad ketina skirtis su jos sūnumi ir nori turėti šį turtą. Maždaug 2024 m. vasaros pabaigoje bendrovės buveinėje pradėtas statyti trečias aukštas, visa laiptinė iš pirmo aukšto į antrą buvo apkrauta įrankiais, pastoliais, lentomis, laiptai buvo uždengti plėvele, todėl lipdama laiptais D. V. galėjo pati nugriūti ir susižaloti. 2018 metais pastate nuo visų patalpų durų raktai buvo, tačiau laikui bėgant jie dingo, todėl šios patalpos iki šiol nėra rakinamos. Taip pat 2024 m. pavasarį bei vasarą pastebėjo, kad sūnaus kaklas buvo apdraskytas, matė kraujosruvą po kairiąja akimi, sūnus sakė, kad D. V. prieš jį smurtavo, tačiau jis niekur nesikreipė (t. I, b. l. 159, 160).

18. Liudytoja K. M. 2025 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba skubios pagalbos specialiste. Pagal iškvietimą vyko į privatų gyvenamąjį namą, kuriame buvusi moteris paaiškino, kad konflikto metu buvo sumušta, rodė paraudimus ant kaklo. Didelių sužalojimų ant moters kūno nesimatė. Paraudimai atsiranda iškart, o mėlynės gali pasirodyti vėliau, kartais po paros. Visus pastebėtus sužalojimus nurodė kvietimo kortelėje. Klausimas dėl moters neblaivumo nebuvo kilęs, patys savarankiškai neblaivumo netikrina. Po pokalbio su pranešėja atvyko policijos pareigūnai.

19. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. apklausta liudytoja K. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gavo kvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Namuose apžiūrėjo moterį, kokius sužalojimus tuo metu nustatė, neprisimena, prašo vadovautis greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurią ji pildė kvietimo dieną. Kvietimo kortelę užpildo iš karto, joje fiksuoja tai, ką mato faktiškai, o ne iš žmogaus žodžių. Pamena, kad namuose vyro nebuvo, buvo atvykusi policija (t. I, b. l. 183).

20. Liudytoja policijos pareigūnė Karolina Milevskaja 2025 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad budėjimo metu gavo iš budėtojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje Šalčininkuose, UAB (duomenys neskelbtini). Kartu su kolega nuvyko nurodytu adresu, ten jos kolega bendravo su kaltinamuoju, o ji tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Matė kaltinamąjį, tačiau su juo nebendravo. Po to nuvyko pas nukentėjusiąją, su kuria taip pat bendravo jos kolega. Ji liko automobilyje, nes taip nusprendė jos kolega, vėliau iš kolegos sužinojo, kad įvyko smurtinis konfliktas tarp sutuoktinių, vyras smurtavo prieš žmoną, nukentėjusioji yra susijaudinusi, verkė ir nenori bendrauti ir būti filmuojama. Pas nukentėjusiąją buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, tačiau pačios nukentėjusiosios nematė ir su ja nebendravo, todėl kameros nebuvo įjungusi. Kitos dienos ryte matė nukentėjusiąją policijos komisariate, ji buvo atvykusi kartu su mama, parašė pareiškimą, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, prašėsi pas viršininką.

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. apklausta liudytoja policijos pareigūnė Karolina Milevskaja parodė, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22.30 val. dirbdama kartu su policijos pareigūnu Igoriu Zaluckiu (Igor Zaluckij) gavo budėtojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje įmonės patalpose. Pranešėja jau buvo namuose. Pirmiausia nuvyko į bendrovę, įvykio vietoje liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, o pareigūnas Igoris Zaluckis nuėjo į vidų, užtruko apie 15 – 20 minučių ir sugrįžęs pasakė, kad J. V. neigė smurtavęs prieš žmoną. Tuomet nuvyko į pranešėjos namus. Ten jau buvo atvykę medikai. Kolega nuėjo bendrauti su atvykusiais medikais, kurie jau ruošėsi išvykti, o ji liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Pabendravęs su medikais, pareigūnas Igoris Zaluckis nuėjo į pranešėjos namų vidų, užtruko apie 30 minučių. Ji visą šį laiką sėdėjo automobilyje, su pranešėja nebendravo. Grįžęs kolega pasakė, kad pranešėja pareiškimą šiuo metu rašyti atsisako, todėl tyrimo nepradės. Ar kolega minėjo apie pranešėjos sužalojimus, neprisimena. Išvykę iš pranešėjos namų vėl nuvyko į bendrovės patalpas, Igoris Zaluckis nuėjo į vidų, o ji vėl liko automobilyje. J. V. sulaikytas nebuvo. 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 08.30 val. būdama Šalčininkų rajono policijos komisariate, matė, kad buvo atvykusi pranešėja, norėjo parašyti pareiškimą, sakė, kad nori bendrauti tik su viršininku. Pati su pranešėja nebendravo (t. I, b. l. 171, 172).

22. Liudytojas policijos pareigūnas Igoris Zaluckis 2025 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo pamainos metu dirbo kartu su pareigūne Karolina Milevskaja, gavo budėtojo nurodymą vykti į konfliktą artimoje aplinkoje bendrovės patalpose. Vėliau iš budėtojo gavo patikslinimą, kad nukentėjusioji yra savo namuose. Iš pradžių nuvyko į bendrovę, ten buvusi moteris pakvietė J. V.. Jis nurodė, kad policijos nekvietė, paaiškino, jog pas jį į darbą atvykusi žmona sukėlė konfliktą, kurio metu stipriai isterikavo, tačiau prieš ją smurto nenaudojo. Po to nuvyko pas nukentėjusiąją į namus. Ten jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Iš pradžių bendravo su medikais, po to vienas užėjo į namus pas nukentėjusiąją, o jo kolegė liko sėdėti automobilyje. Kameros su savimi nebuvo pasiėmęs. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, jam paaiškino, kad buvo konfliktas su vyru, tačiau pareiškimo rašyti nenorėjo, buvo neapsisprendusi, nežinojo, ką daryti, nenorėjo pakenkti vaikams, todėl pasiūlė nukentėjusiajai kreiptis į policiją kitos dienos ryte. Nukentėjusiosios neapžiūrėjo, nes tą padarė atvykę medikai. Ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nematė, ant kaklo matė paraudimą, pati nukentėjusioji jį parodė. Po to nuvyko pas kaltinamąjį, prašė tą dieną namuose nenakvoti. Kitą dieną ryte nukentėjusioji kartu su mama atvyko į komisariatą, pateikė pareiškimą, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja buvo apžiūrėta ir apklausta, jai pateiktas nukreipimas atlikti sužalojimų ekspertizę.

23. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 25 d. apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Igoris Zaluckis parodė, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. dirbdamas kartu su policijos pareigūne Karolina Milevskaja apie 22.30 val. gavo budėtojo pranešimą, kad pranešėją smaugė jos sutuoktinis, pranešėja šiuo metu yra savo namuose, o jos sutuoktinis liko įvykio vietoje. Pirmiausia nuvyko į įvykio vietą, vienas užėjo į bendrovės pastato vidų, o policijos pareigūnė Karolina Milevskaja liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. „Body“ (kūno) kamerą paliko automobilyje. Iš pastato išėjusi darbuotoja pasakė, kad vadovas yra savo kabinete. Užlipus į antrą aukštą, jį pasitiko J. V.. Jis buvo blaivas, kabinete ar kitose patalpose grumtynių požymių nepastebėjo, aplinka buvo tvarkinga, laiptinėje buvo vykdomi remonto darbai. Kadangi nebuvo pasiėmęs „Body“ (kūno) kameros, paprašė J. V. eiti prie tarnybinio automobilio. Kartu nuėjęs prie tarnybinio automobilio, įsijungė „Body“ kamerą ir paprašė J. V. papasakoti, kas įvyko. Šis papasakojo, kad jam būnant savo darbo vietoje, atvyko jo žmona D. V., pradėjo ant jo šaukti, konfliktuoti, isterikuoti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau konflikto metu smurto prieš sutuoktinę nenaudojo, tik ją nuramino ir palydėjo iš pastato. Siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nuvyko pas pranešėją. Ten buvę medikai paaiškino, kad pranešėjai nustatytas paraudimas ant kaklo, rimtesnių sužalojimų nėra. Pabendravęs su medikais nuėjo pas pranešėją D. V.. „Body“ (kūno) kameros su savimi neturėjo, pranešėja nenorėjo būti filmuojama. D. V. buvo pasimetusi, papasakojo, kad buvo nuvykusi pas savo sutuoktinį į darbą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis rankomis spaudė jai gerklę, tampė, laikė ją. Paklausus, ar pranešėja nori rašyti pareiškimą, atsisakė, sakė, jog jai reikia viską apgalvoti. Paaiškino, kad ji dėl šio įvykio bet kada gali kreiptis pakartotinai ir parašyti pareiškimą. Ar ant jos kaklo buvo paraudimai ar kraujosruvos, pasakyti negali, nes pranešėja buvo apsirengusi. Kadangi D. V. nenorėjo rašyti pareiškimo, ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Po to nuvyko atgal pas J. V., prašė jo tą vakarą namo nevykti. J. V. pasakė, kad pernakvos tėvų namuose. 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 08.00 val. į Šalčininkų rajono policijos komisariatą atvykusi kartu su tėvais D. V. parašė pareiškimą, buvo atlikta jos apklausa ir asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyti sužalojimai ant abiejų rankų, kaklo, dubens (t. I, b. l. 176 – 178).

24. Policijos pareigūno Igorio Zaluckio 2024 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22.30 val. patruliuodamas kartu su policijos pareigūne Karolina Milevskaja gavo pranešimą, jog pranešėją smaugė, mušė jos blaivus vyras, konfliktavo. Pranešėja grįžo namo ir laukia namuose (duomenys neskelbtini), pirminė konflikto vieta – (duomenys neskelbtini). Nuvykus į pirminę įvykio vietą, prie įėjimo į administracinį pastatą pasitiko moteris (bendrovės darbuotoja), kuri nurodė, kad vadovas J. V. yra savo kabinete. Jis buvo blaivas, paaiškino, kad jam atvažiavus į savo darbą, ne už ilgo atvažiavo ir jo žmona D. V., kuri sukėlė žodinį konfliktą, isterikavo, dėl to bandė ją apraminti, vėliau išvarė iš pastato, tyčinio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie namo buvo pastebti išvažiuojantys greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurių paklausė apie pranešėjos būklę, šie paaiškino, kad jokių didelių sužalojimų nenustatė, paminėjo apie paraudonavimą ant kaklo. Užėjus į namus, D. V. buvo labai susijaudinusi, paaiškino, kad jos santykiai su vyru sudėtingi, apie sužalojimus nieko nesakė, nurodė, kad pareiškimo tuo metu nerašys, jai reikia pailsėti ir viską apgalvoti. Iš D. V. kalbos fizinio smurto naudojimo faktas nebuvo nustatytas, orderis nebuvo išduotas. D. V. buvo paaiškinta, kad atsiradus poreikiui dėl to įvykio bet kada gali kreiptis į policijos įstaigą. Vėliau, sugrįžęs pas J. V., paprašė jo tą dieną namo nevažiuoti, kad būtų išvengta galimos konfliktinės situacijos su žmona. Jis sutiko ir nuvažiavo nakvoti pas savo tėvus. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, kita informacija nebuvo rinkta, įvykio vietos apžiūra neatlikta. 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 08.00 val. D. V. kartu su tėvais atvyko į Šalčininkų rajono policijos komisariatą ir išreiškė norą papasakoti apie įvykį daugiau. D. V. kartu su mama buvo nuvesta į apklausos kambarį, kuriame nurodė visas įvykio aplinkybes, parašė pareiškimą, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (t. I, b. l. 33).

25. Liudytoja S. U. 2026 m sausio 7 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo atvykusi į bendrovę (duomenys neskelbtini) pas ten dirbantį savo draugą. Šioje bendrovėje nedirbo, bet ketino įsidarbinti. Bendrovėje tuo metu vyko remontas, buvo statomas trečias aukštas. Į antrą aukštą vedė laiptai. Draugas ją pastate paliko ir išvyko pavakarieniauti. Jai būnant pirmame aukšte budėtojų kambaryje, į bendrovę buvo atvykusi D. V. duktė, buvo užlipusi į antrą aukštą, ir po to išvyko. Vėliau, dviračiu atvyko ir D. V.. Ji su nesisveikino, užlipo laiptais į antrą aukštą. Po to išgirdo triukšmą, sklindantį iš antro aukšto, tai buvo dviejų žmonių balsai, kurie vis garsėjo. Po to J. V. vienas išėjo į lauką, ten buvo apie 10 minučių. Tuo metu taip pat girdėjo moters balsą, sklindantį iš viršaus, moteris kažką neaiškaus šaukė. Į antrą aukštą nėjo, nes bendrovėje nedirbo. Taip pat girdėjo bildesį, panašų į trankymą į duris, moters šauksmą, kuris buvo panašus į prašymą išleisti. Prieš J. V. sugrįžtant į viršų, moteris nurimo. Po to jie abu išėjo į lauką. Eidama į lauką D. V. pravėrė budėtojų kambario duris ir jai pasakė, kad iškvies policiją, buvo supykusi. Išėję į lauką J. V. palydėjo D. V. iki gatvės. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, klausė, kas įvyko, ji atsakė, kad kaip ir nieko. Po to policijos pareigūnai bendravo su J. V., po to išvyko, bet po kurio laiko vėl buvo sugrįžę. Po įvykio su J. V. ir D. V. nebendravo.

26. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 11 d. apklausta liudytoja S. U. parodė, kad J. V. pažįsta iš matymo, žino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) budėtojos pareigose ji niekuomet nedirbo. 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. atvyko į bendrovės administracinį pastatą pas pažįstamą A. M., kuris dirbo UAB (duomenys neskelbtini) budėtoju. Planavo įsidarbinti bendrovėje, atvyko apžiūrėti naujos darbo vietos, susipažinti su darbo specifika. Apie tai, kad ji atvyks, žinojo tik A. M.. Atvykusi nuėjo į budėtojų postą, esantį pirmame aukšte, prie pagrindinio įėjimo. Ten jau buvo A. M.. Jis paprašė, kad ji (liudytoja) šiek tiek pabūtų darbo vietoje, kol jis nuvažiuos pasiimti užsakytos picos, sakė, kad gali apsižiūrėti patalpas. A. M. išvažiavus, pro langą pamatė dviračiu atvažiuojančią šviesiaplaukę moterį, kuri įvažiavo į bendrovės kiemą, pasistatė dviratį ir užėjo į administracinio pastato vidų, praėjo pro budėtojų postą ir iškart užlipo į antrą aukštą. Jai užlipus, išgirdo balsus – moteris ėmė šaukti ant direktoriaus, ką tiksliai sakė, negirdėjo, tik suprato, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas. Jokio kitokio triukšmo ji negirdėjo. Maždaug po 15 minučių direktorius nusileido laiptais ir išėjo į lauką, kelias minutes pavaikščiojo kieme ir grįžęs į vidų vėl užlipo laiptais į antrą aukštą. Jam išėjus, girdėjo, kaip moteris vis dar garsiai kalbėjo. Direktoriui sugrįžus, tarp direktoriaus ir moters daugiau jokio konflikto nesigirdėjo ir po 5 – 10 minučių jie abu nusileido laiptais ir ėjo link išėjimo iš pastato durų. Išeidama moteris atidarė budėtojų posto duris ir sušuko, kad iškvies policiją, o uždariusi duris išėjo iš pastato. Moters veidą matė gerai, nes patalpose buvo šviesu, moters veide jokių sužalojimų ar kraujo žymių ji nematė, veidas paraudęs nebuvo, tačiau matėsi, kad buvo įpykusi. Direktorius kartu su moterimi išėjo į kiemą ir ją palydėjo iki tvoros. Vienas iš jų stūmėsi dviratį. Jiems išėjus, tarp jų jokio konflikto negirdėjo ir susistumdymo nematė. Direktorius moterį palydėjo iki gatvės ir ji dviračiu išvažiavo, o jis grįžo į vidų. Direktorius į budėtojų patalpą užėjęs nebuvo, todėl ar ją matė, nežino. Kas vyko pastato antrame aukšte, ji nematė, girdėjo tik direktoriaus ir moters balsus ir tarp jų vykstantį žodinį konfliktą (t. I, b. l. 132).

27. Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0124000597758) nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. 22.32 val. nukentėjusioji D. V. pateikė bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), ją smaugė, mušė jos blaivus vyras, konfliktavo. Pranešėja grįžo namo ir laukia namuose (duomenys neskelbtini). Į pateiktą pranešimą išsiųstos pajėgos V3022 (tyrėjas Igoris Zaluckis ir vyriausioji parulė Karolina Milevskaja) (t. I, b. l. 13 – 15).

28. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. 22:27:01 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi D. V. pranešė, kad įvyko konfliktas su vyru, vyras kelia ranką, ją smaugė, įvykis buvo ne namuose, kad vyro dabar nėra, klausia, ką daryti. Operatorė atsako, kad perduos policijai, paklausia, kada vyras smurtavo, D. V. atsako, kad prieš porą minučių, nurodo savo namų adresą, prašo medikų pagalbos, kad ją apžiūrėtų, nurodo, jog vyras buvo blaivus, namuose yra mažamečių vaikų, nurodo savo duomenis ir vietą, kurioje įvyko konfliktas (t. I, b. l. 148 – 150).

29. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos Č. V. savanoriškai pateiktų vaizdo įrašų, padarytų UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. 21:09:52 val. į bendrovės teritoriją įbėga moteris, vilkinti šviesios spalvos liemenę, tamsias kelnes, šviesios spalvos batus, bėga link įėjimo durų, atsidaro duris ir įeina į pastato vidų. 21:18:10 val. palei bendrovės teritorijos tvorą gatve eina žmogus. 21:29:20 val. pro duris išeina moteris, vilkinti tamsiais drabužiais, stoviniuoja lauke, prisidega cigaretę, rūko, parūkiusi įeina į pastatą. 21:37:00 val. pro duris išėjęs vyras nueina link išėjimo iš teritorijos. 21:39:55 val. į teritoriją dviračiu įvažiavęs vyras pastato dviratį aikštelėje ir naudodamasis telefonu įeina į pastatą. 21:40 val. į teritoriją dviračiu įvažiuoja vyras. 21:41:27 val. į teritoriją įbėgusi moteris eina link išėjimo iš teritorijos, paskui ją eina vyras, dviračiu įvažiavęs į teritoriją, stumiasi dviratį. Atsisukusi moteris kažką sako vyrui, paima dviratį ir išeina iš teritorijos. Vyras eina paskui ją, pradeda link moters bėgti, pribėgęs kažką moteriai pasako ir apsisukęs grįžta atgal į aptvertą teritoriją, o moteris gatve nusistumia dviratį. 21:41:44 val. pro duris išėjusi moteris eina link dviračio, rengiasi liemenę, paskui ją eina vyras. Moteris paima dviratį, ketina ant jo sėsti, kažką sako vyrui. Jis prieina prie moters, patraukia jos ranką nuo dviračio sėdynės, moteris atsitraukia, kažką pasako ir palikusi dviratį vyrui nueina. Vyras stumiasi dviratį ir eina paskui moterį. Šiek tiek paėjusi moteris atsisuka, grįžta atgal, pasiima dviratį ir stumiasi jį link išėjimo iš teritorijos. Vyras kelias sekundes pastovi, paskui nubėga paskui moterį, po to grįžta ir užeina į pastatą. 21:50:00 val. kieme vaikšto ir rūko moteris (t. I, b. l. 152 – 155).

30. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios D. V. abiejų rankų viršutinėse dalyse (žastuose), pažastyse, ant kaklo yra kraujosruvos, viršutinėje dubens dalyje yra nubrozdinimas (t. I, b. l. 53 – 58).

31. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. 22.44 val. pagal nukentėjusiosios D. V. pranešimą dėl sumušimo greitosios medicinos pagalbos brigada nuvyko pranešėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji D. V. paaiškino, kad buvo šeimyninis konfliktas, kuriuo metu vyras ją smaugė. Nukentėjusiajai ant kaklo matomos raudonos žymės, ant sėdmenų – nežymus paraudimas. Diagnozuotas kaklo paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas (t. I, b. l. 189 – 190).

32. Specialisto išvada Nr. G3052/2024(01) (tyrimas pradėtas 2024 m. rugsėjo 23 d.) nustatyta, kad nukentėjusiajai D. V. nustatytos kraujosruvos kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais ar paviršiumi (paviršiais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienuolikos trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 196).

33. Specialisto Sigito Chmieliausko paaiškinimų protokole užfiksuota, kad D. V. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose ir krūtinės ląstos srityje galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai ir suduodant smūgius į minėtas sritis ar spaudžiant šias sritis rankomis. D. V. kūne nustatytos kraujosruvos kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padarytos vieno įvykio metu. Nustatyti sužalojimai visumoje yra skirtingose kūno plokštumose, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose kūno vietose, yra skirtingose kūno plokštumose, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant (t. II, b. l. 1 – 3).

34. Specialisto išvada Nr. p1882/2025(01) (tyrimas pradėtas 2025 m. birželio 2 d., tyrimo tikslas – atsakyti į klausimus) nustatyta, kad nukentėjusiosios D. V. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose ir krūtinės ląstos srityje galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galima ir suduodant smūgius į minėtas sritis ar spaudžiant šias sritis rankomis. D. V. kūne nustatytos kraujosruvos kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padarytos vieno įvykio mietu. Nustatyti sužalojimai visumoje yra skirtingose kūno plokštumose, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose kūno vietose. Nustatyti sužalojimai visumoje yra skirtingose kūno plokštumose, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant. Įtarime nurodyti veiksmai atitinka nukentėjusios kūne nustatytus sužalojimus. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros atlikimo 2024 m. rugsėjo 23 d. 12.30 val. (t. II, b. l. 8, 9).

35. Nukentėjusiosios D. V. pateiktuose garso įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo: /Skambutis/ Vyras: Alio. Moteris: Alio. Vyras: Alio, taip. Moteris: Norėjau pasakyti, kad nusiramintum, parvažiuosi namo, mes pasikalbėsim, viską aptarsim... Vyras: Aš… [necenzūrinis žodis]… man tai… tu gali mane [necenzūrinis žodis], ką nori... aš… bet man, [necenzūrinis žodis], kai tai susiję su vaikais… tu, [necenzūrinis žodis], vaikeli, nežinai, [necenzūrinis žodis], kas aš toksai, [necenzūrinis žodis]... Moteris: O kas tu toks? Vyras: Tu sužinosi, [necenzūrinis žodis], [necenzūrinis žodis], [necenzūrinis žodis]. Gali įrašinėti dabar visus pokalbius, man [necenzūrinis žodis]… Juos ištrins, [necenzūrinis žodis]. Ir aš pažiūrėsiu, [necenzūrinis žodis], tu nepamiršk, [necenzūrinis žodis]... Moteris: Aš nesuprantu, ko tu dabar pyksti ir šauki, nesuprantu... Vyras: Kokią tu turi teisę, [necenzūrinis žodis], eiti pas direktorių, ir perrašinėti mano vaiką... Moteris: Aš niekur nėjau, pas jokį direktorių... Vyras: Ko tu meluoji? Moteris: … ir niekur neperrašinėjau... Vyras: Visas darželis ūžia… Visas darželis ūžia... Moteris: Niekas neūžia… Ką tu kalbi... /triukšmai fone/ Vyras: /neaiškiai vertėjo pastaba / ...kad mašina šiandien stovėtų bazėj, telefonai, kortelės, viskas, ką /neaiškiai vertėjo pastaba./ ir tiek, kaip ten jie... ir dabar lauk, mes važiuosim rytoj rašyti pareiškimo prieš tave, aš, [necenzūrinis žodis], gailėjau tavęs, bet žiūriu, kad tu tokia, [necenzūrinis žodis], kvailele apsimeti, tokią nenormalią, tu ir tavo motina, padarei didžiausią klaidą gyvenime, sakau tau tiesiai… kad ir koks aš būčiau – geras ar blogas, bet visada laikiau šeimą ir niekada nieko netraukiau iš šeimos… o tu vyrą apskundei ir dabar vaikams matant mane pasiima policininkai, veda į komisariatą, tu visa tai žinai... dar kartą tau sakau, vaikeli, dabar, [necenzūrinis žodis], sėsi ant savo subinės ir kalbėsi su manim tik per advokatą, aš, [necenzūrinis žodis], važinėjau į namus… jei būčiau norėjęs palikti tave, šeimą, nebūčiau nė karto grįžęs, [necenzūrinis žodis], o tu… dar prieisim prie to /neaiškiai vertėjo pastaba/... kai iš tavęs atims advokato licenciją, nes tie vaizdo įrašai, kuriuos turiu, viskas, ką turiu, visa informacija, jie tau tikrai į gera neišeis… Gali dabar įrašinėti – tavo teisė… Tiesiog [necenzūrinis žodis]… Tu ir tavo motina… Ką tu išdarinėji, [necenzūrinis žodis]?! Galima normaliai: nori pinigų – gausi pinigų; nori skyrybų – gausi skyrybas; nori gyventi – gyvenk sau ramiai… reikėjo… bet niekada nereikia, [necenzūrinis žodis], pašalinių žmonių įtraukt... Moteris: Paklausyk... Vyras: … tu mane girdi, [necenzūrinis žodis]? Moteris: Niekas pašalinių žmonių neįtraukia... Vyras: Tai dabar žiūrėk, rytoj rašau ant tavęs pareiškimą, ir matysi, kas tau bus… Man jokio skirtumo… Mane 5 minutėms atveš ir paleis… Aš pažiūrėsiu, kas tau bus… Kai tau, [necenzūrinis žodis]… /neaiškiai vertėjo pastaba/ Moteris: Gerai, užteks, J., nustok, liaukis... Vyras: Viskas. Ir namo, [necenzūrinis žodis], tu net ir nevažiuok. Namas mano ir nėr ko čia važinėti... Moteris: Namas ne tik tavo… Namas ne tik tavo… Nereikia. Vyras: Na štai ir viskas… (t. II, b. l. 13).

36. Kaltinamojo gynėjo pateiktuose garso įrašuose užfiksuotas 2024 m. gegužės 15 d. pokalbis tarp trijų asmenų, iš jų atpažįstami J. V. ir D. V.. Pokalbio metu bendraujama apie tai, kad J. V. turi duoti pažą D. V., nedetalizuojama kokį. Nedetalizuojant kalbama, kad D. V. muša J. V., o kita moteris jį gąsdina. Pokalbio metu J. V. neigia smaugęs D. V.. D. V. nurodo turinti įrašus. Moteris nurodo, kad jos dukra D. V. nenori, kad pokalbio metu tiksliau nenurodyta moteris dirbtų pas J. V.. J. V. nurodo, kad D. V. kiekvieną rytą kelia „scenas“, nurodo, kad pokalbio dalyvėms tik pinigai rūpi. Pokalbio dalyvė moteris patvirtina, kad ir pinigai rūpi – po 3 tūkst. į mėnesį ir 10 proc. (duomenys neskelbtini). J. V. atsako, kad kiekvieną mėnesį po 1 tūkst. eurų perves, į tai moteris sureaguoja, kad mažai, nes yra tris vaikai. Vyksta derybos dėl išlaikymo sumos ir kitų išlaidų. Toliau vyksta pokalbis dėl perkamų daiktų (t. II, b. l. 17 – 20).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

37. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. V. kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra nukentėjusiosios sutuoktinės D. V. stumdymu, spardymu, griebimu už rankų, rankų ir kaklo spaudimu, dėl to nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruvos kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje.

38. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – šeimos nariui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Inkriminuojant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

39. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis J. V. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nepripažino visiškai. Kaltinamasis neginčijo, kad 2025 m. rugsėjo 22 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) administracinio pastato patalpose tarp jo ir sutuoktinės D. V. buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu išstūmė nukentėjusiąją iš kabineto. Tačiau, kaltinamasis kategoriškai neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad konflikto metu prieš sutuoktinę naudojo fizinį smurtą. Kaltinamojo teigimu, sutuoktinė, bandant ją išstumti, priešinosi, todėl besistumdydama ir besimuistydama pati galėjo susižeisti kliudydama įvairius paviršius, taip pat galėjo susižeisti ir iki įvykio nukrisdama nuo laiptų, važinėdama dviračiu ar sportuodama. Kaltinamasis neginčijo, kad konflikto metu tarp jo ir sutuoktinės buvo fizinis sąlytis, paaiškino, jog siekdamas apsiginti nuo sutuoktinės ir išstumti ją iš darbo kabineto, rankomis galėjo liesti jos rankas žastų srityse, kaklą, galbūt stipriau paspausti, tačiau neturėjo tyčios sukelti jai fizinį skausmą ar sužaloti.

40. Teismas, įvertinęs ir ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, su šiomis kaltinamojo iškeltomis versijomis neturi pagrindo sutikti.

41. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji D. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pakankamai nuosekliai ir detaliai nurodė jai padarytų sužalojimų pobūdį ir jų padarymo mechanizmą, t. y. kad prasidėjus žodiniam konfliktui, kaltinamasis J. V. sugriebė nukentėjusiąją už liemenės ir išstūmė ją į koridorių, kuriame ne mažiau keturių kartų spyrė nukentėjusiajai į šlaunis, sėdmenis, nukentėjusioji traukėsi nuo šių smūgių ir atsitrenkė nugara į spintą, po to kaltinamasis sugriebė nukentėjusiąją už rankų ir įstūmė į tualetą, kuriame ji nugara atsitrenkė į spintelę ir nugriuvo ant grindų, bei tualete ją užrakino, po to paėmęs už megztinio ištempė į koridorių ir paguldęs ant sofos dilbiu spaudė gerklę. Šioje kaltinimo dalyje nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės neprieštarauja jos vėlesniems parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje, parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, esminių prieštaravimų jos parodymų visumoje neįžvelgiama, todėl teismas neturi pagrindo nukentėjusiosios D. V. parodymais nesivadovauti ir juos atmesti.

42. Esminių prieštaravimų nukentėjusiosios D. V. parodymuose nenustatyta ir vertinant juos su pirminiais duomenimis, liudijančiais kilusio konflikto aplinkybes. Iš karto po įvykio surinkti pirminiai duomenys yra itin svarbūs, siekiant patikrinti nukentėjusiosios protokole – pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką iškeltą versiją, ir šiuo atveju šie pirminiai duomenys ir nukentėjusiosios pareiškime nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa. Pranešimo registravimo duomenyse ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. 22.32 val. nukentėjusioji D. V. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad sutuoktinis prieš ją kėlė ranką, smaugė, konfliktavo, pranešimą nukentėjusioji teikė susijaudinusi, susigraudinusi, virpančiu balsu. Šias aplinkybes papildo ir su nukentėjusiąja jos gyvenamojoje vietoje bendravusio policijos pareigūno Igorio Zaluckio tarnybinis pranešimas, kuriame pareigūnas nurodė, kad bendraujant su nukentėjusiąja, ji buvo pasimetusi, paaiškino, jog buvo nuvykusi pas savo sutuoktinį į darbą, ten tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis rankomis spaudė jai gerklę, tampė, laikė ją. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje taip pat užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios kaklo matosi raudonos žymės, ant sėdmenų – nežymus paraudimas, be to nukentėjusioji nurodė, jog šeimyninio konflikto metu vyras ją smaugė. Nors pirminiuose įrodymuose nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie padarytų sužalojimų mąstą, pobūdį nėra detalios, o įvykio dieną nukentėjusioji pareiškimo nepateikė ir nebuvo apklausta, tačiau tam yra logiškas paaiškinamas – nukentėjusioji buvo susijaudinusi, pasimetusi, pergyveno dėl vaikų, juolab policijos pareigūnas nukentėjusiajai išaiškino, kad pareiškimą nukentėjusioji turi galimybę pateikti ir kitą dieną, ką nukentėjusioji šiuo atveju ir padarė.

43. Kaltinamojo J. V. smurtinius veiksmus iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, apie tai, kad sutuoktinė, stumiama iš darbo kabineto, priešinosi, muistėsi, bandė įsiremti į durų staktą, tačiau kaltinamajam pavyko sutuoktinę išstumti. Šie kaltinamojo parodymai neabejotinai pavirtina, kad jis nukentėjusiąją išstūmė naudodamas fizinę jėgą.

44. Kaltinamojo smurtinius veiksmus nagrinėjamoje byloje patvirtina ir nukentėjusiosios D. V. parodymus papildo šie įrodymai: kitą dieną po įvykio atlikta nukentėjusiosios kūno apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad ant nukentėjusiosios D. V. abiejų rankų viršutinėse dalyse (žastuose), pažastyse, ant kaklo yra kraujosruvos, viršutinėje dubens dalyje yra nubrozdinimas; liudytojos L. Z. parodymai, kad įvykio dieną paskambinusi dukra pranešė, jog sutuoktinio buvo sumušta, kitą dieną po įvykio matė ant dukros kaklo paraudimą, o apžiūros metu – ir kitus sužalojimus; liudytojos Č. V. parodymai, kad neilgai trukus po įvykio ji taip pat matė ant nukentėjusiosios kaklo paraudimą, o nukentėjusioji paaiškino, kad sutuoktinio buvo sumušta; liudytojos K. M., apžiūrėjusios nukentėjusiąją iškart po įvykio, ir policijos pareigūno Igorio Zaluckio, atvykusio pas nukentėjusiąją pagal šios pranešimą ir bendravusio su nukentėjusiąja iškart po įvykusio konflikto, parodymai, kad ant nukentėjusiosios kaklo buvo matomas paraudimas, o nukentėjusioji teigė, buvusi sutuoktinio sumušta; greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, kad ant nukentėjusiosios kaklo matosi raudonos žymės, ant sėdmenų – nežymus paraudimas, diagnozuotas kaklo paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas; specialisto išvados bei specialisto paaiškinimai, kad nukentėjusiosios D. V. kūne nustatytos kraujosruvos kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje. Taigi, dalis išvardintų sužalojimų (kraujosruvos kakle, kryžkaulio srityje) nukentėjusiajai buvo užfiksuoti dar įvykio dieną, o kita dalis – kitą dieną po įvykio atliekant ekspertinį tyrimą, todėl nesivadovauti specialistų konstatuotomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Liudytoja apklausta K. M. taip pat paaiškino, kad paraudimai nuo trauminių poveikių atsiranda iškart, tačiau mėlynės (poodinės kraujosruvos) gali pasirodyti vėliau, kartais po paros, o tai iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kraujosruvas dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kairėje šlaunyje ji pastebėjo tik kitą dieną.

45. Vertinant nukentėjusiosios parodymus ir specialistų išvadas, esminių prieštaravimų taip pat nėra. Specialisto išvadomis nukentėjusiajai nustatyta kraujosruva krūtinės ląstoje visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad sugriebęs už liemenės kaltinamasis ją ištempė į koridorių, taip pat sugriebęs už megztinio ištempė iš tualeto. Nustatytos kraujosruvos kairėje šlaunyje visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad koridoriuje kaltinamasis jai spyrė ne mažiau keturis kartus į šlaunis ir sėdmenis. Nustatytos kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis ją buvo sugriebęs už rankų ir įstūmęs į tualetą. Nustatytos kraujosruvos kryžkaulio srityje visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad traukdamasi nuo kaltinamojo spyrių ji atsitrenkė nugaros dalimi į spintą, o būdama įstumta į tualetą – į spintelę. Nustatytos kraujosruvos kakle visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad paguldęs ant sofos kaltinamasis dilbiu jai spaudė gerklę. Šių įrodymų atitikimą papildo ir specialistų pateiktos išvados apie tai, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai atitinka nukentėjusios kūne nustatytus sužalojimus, nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos yra panašaus senumo, galėjo būti padaryti vieno įvykio metu 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros atlikimo (2024 m. rugsėjo 23 d.), kontaktuojant su bukais daiktais, suduodant smūgius ar spaudžiant rankomis. Be to, specialisto išvadoje pasisakyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra skirtingose kūno plokštumose, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti griūnant, o tai, vertinant specialisto išvadas ir nukentėjusiosios parodymais, paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

46. Kaltinamojo J. V. kaltę dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją byloje taip pat netiesiogiai įrodo ir liudytojos S. U., įvykio metu buvusios UAB (duomenys neskelbtini) administracinio pastato pirmame aukšte, budėtojų patalpoje, parodymai. Nors pačio konflikto aplinkybių tiesiogiai liudytoja nematė, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad D. V. užlipus į bendrovės antrą aukštą, kur tuo metu savo kabinete buvo kaltinamasis J. V., ji girdėjo triukšmą, kurį kėlė dviejų žmonių vis garsėjantys balsai, o kaltinamajam išėjus į lauką, girdėjo iš antro aukšto skindantį moters šauksmą, panašų į prašymą išleisti, ir bildesį, panašų į trankymą į duris, kurie dingo, kai kaltinamasis į antrą aukštą sugrįžo. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis įstūmė nukentėjusiąją į tualetą ir jame užrakino, nukentėjusioji šaukėsi pagalbos tikėdamasi, kad ją išgirs apsaugos darbuotojai. Be to, vertinant liudytojos S. U. parodymus, matyti, kad po konflikto su kaltinamuoju nukentėjusioji buvo susijaudinusi, teigė iškviesianti policiją, ką tą pačią dieną ir padarė.

47. Kaltinamojo versijomis, kad konflikto metu jis gynėsi nuo nukentėjusiosios ar kad nukentėjusioji galėjo pati susižeisti, nėra pagrindo tikėti. Dėl nukentėjusiosios galimybės susižaloti pačiai teismas pastebi, kad, kaip minėta anksčiau, įvertinus nukentėjusiosios ir anksčiau minėtų liudytojų parodymus, specialistų išvadas, sužalojimų padarymo ir jų nustatymo laiką, jų padarymo mechanizmą, aptariamoje byloje kaltinamojo iškelta versija, jog nukentėjusioji galėjo pati susižeisti, nepasitvirtino. Nors konflikto metu nukentėjusioji buvo atsitrenkusi tiek į koridoriuje stovinčią spintą ir į tualete stovinčią spintelę, tačiau tai lėmė ne pačios nukentėjusiosios neatsargus elgesys, o būtent kaltinamojo smurtiniai veiksmai, nukreipti prieš nukentėjusiąją – tiek siekis jėga išstumti iš darbo kabineto, tiek uždaryti tualete.

48. Dėl kaltinamojo iškeltos versijos, kad nukentėjusioji pati jį puolė, o kaltinamasis tik gynėsi, teismas akcentuoja, kad būtinosios ginties sąlygos, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, yra įtvirtintos BK 28 straipsnio 2 dalyje: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

49. Nagrinėjamu atveju nustatytos bylos aplinkybės, o taip pat ir kaltinamojo elgesys tiek konflikto metu, tiek ir po konflikto, teikia pagrindą spręsti, kad pavojinga, reali, akivaizdi grėsmė, nuo kurios jis būtų priverstas gintis fiziniais veiksmais, kaltinamajam nebuvo kilusi, o užpultas šiuo atveju buvo ne kaltinamasis, bet nukentėjusioji. Teismas pastebi, kad kaltinamajam jokie sužalojimai nėra nustatyti, duomenų, kad konflikto metu būtų apgadintas ir kaltinamojo turtas (daiktai, drabužiai, baldai), nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui Igoriui Zaluckiui nurodė, jog nieko neįvyko. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal savo fizines savybes kaltinamasis yra akivaizdžiai fiziškai stipresnis nei nukentėjusioji, ką kaltinamasis yra akcentavęs ir teisiamojo posėdžio metu, todėl teigti, kad nukentėjusioji kaltinamojo atžvilgiu fizine prasme yra potencialiai pavojingas asmuo, nėra pagrindo. Nors kaltinamasis ne kartą pažymėjo, kad nukentėjusioji pati smurtauja ir gadina šeimos turtą, tačiau objektyvių duomenų apie tai nėra. Taigi, šių aplinkybių visumą pagrindžia, kad kaltinamojo smurtiniuose veiksmuose būtinosios ginties sąlygos negali būti konstatuojamos. Teismas pažymi ir tai, kad nuo pat konflikto pradžios kaltinamasis apie agresyvų nukentėjusiosios elgesį policijai nepranešė, nors turėjo visas galimybes tai padaryti.

50. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynybos argumentu, kad konfliktas šiuo atveju buvo išprovokuotas nukentėjusiosios, siekiant gauti kaltinamojo kaltės įrodymų būsimoje santuokos nutraukimo byloje, pakenkti kaltinamojo verslui, o taip pat ir susikurti sau palankias sąlygas dalinantis sutuoktinių turtą. Sutiktina su gynybos argumentu, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui (šiuo atveju – ruošiantis nutraukti santuoką teismine tvarka), kuriame yra (potencialiai gali būti) nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

51. Teismas, vertindamas pirmiau nurodytus argumentus, pažymi, kad, pirma, šioje byloje suformuotas kaltinimas yra grindžiamas ne vien tik nukentėjusiosios parodymais. Kaip minėta anksčiau, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie ne tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, bet ir juos papildo, detalizuoja, įskaitant ir specialistų išvadas. Antra, provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę, ši aplinkybė yra reikšminga tik kaltinamojo atsakomybės individualizavimui ir galėtų būti vertinama kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Trečia, atsakas į provokuojantį elgesį, jei toks ir pasitvirtintų, turi būti racionalus ir teisėtas. Nepriklausomai nuo to, ar nusikalstama veika padaryta nukentėjusiam asmeniui provokuojant ar ne, smurtinius veiksmus įstatymas draudžia. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad kaltinamajam dar iki įvykio buvo patarta nukentėjusiosios provokuojantį elgesį visuomet fiksuoti vaizdo įrašais, tačiau šioje konfliktinėje situacijoje kaltinamasis pasielgė priešingai – užuot įvykio metu turėtu mobiliojo ryšio telefonu būtų padaręs nukentėjusiosios vaizdo įrašą, kuris savo esme galėtų būti pripažintas objektyvesniu įrodymu, galinčiu patvirtinti arba paneigti nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, jis pasirinko vaizdo skambutį tėvui ir šio vaizdo skambučio neužfiksavo, tokiu būdu savo keliamos versijos dėl provokuojančio ir agresyvaus nukentėjusiosios elgesio pagrįstumui sukeldamas abejonę, ar nukentėjusioji išties provokavo konfliktą. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo tėvai patvirtino aplinkybę, kad per vaizdo skambutį matė, jog nukentėjusioji šaukė, mosikavo rankomis, tačiau vien šiais kaltinamojo tėvų parodymais (nesant vaizdinių duomenų) teismas dėl jų objektyvumo stokos (artimi giminystės ryšiai) neįžvelgia pagrindo vadovautis, siekiant patvirtinti nukentėjusiosios provokuojantį ir agresyvų elgesį. Savo ruožtu nukentėjusioji parodė, kad į bendrovės biurą atvyko siekdama pasikalbėti su kaltinamuoju apie jų santykių perspektyvą, nematant jų vaikams, ir toks nukentėjusiosios paaiškinimas, teismo vertinimu, yra protingas ir logiškas. Net ir tuo atveju, jeigu pasitvirtintų gynėjo baigiamosiose kalbose išsakyta versija, kad nukentėjusioji į kaltinamojo darbo kabinetą atvyko manydama, jog kaltinamais yra su kita moterimi, ši aplinkybė kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nešalina ir įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

52. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareigūnas Igoris Zaluckis, įvykio metu bendraudamas su nukentėjusiąja kūno kamera vaizdo įrašo nedarė, o vaizdo įrašas – darytas bendraujant su kaltinamuoju, neišliko, tačiau, teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ir leidžiančių nustatyti teisingam bei objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Pirma, įvykio eiga, pareigūnui aiškinantis 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22.30 val. įvykusio konflikto aplinkybes detaliai aprašyta 2024 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime, kurio turinys iš esmės sutampa su kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais. Antra, kaltinamasis neginčija, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. pareigūnas Igoris Zaluckis būtų neteisingai nurodęs ir tarnybiniame pranešime užfiksavęs jo paaiškinimus dėl konflikto priežasties ir aplinkybių. Trečia, abejonių dėl pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių nekelia ir nukentėjusioji. Ketvirta, tikslindamasis įvykio aplinkybes ir bendraudamas su nukentėjusiąja pareigūnas teigė matęs paraudimą nukentėjusios kaklo srityje, jokių kitų sužalojimų nepastebėjo, bendravo su atvykusiais greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tuo metu nebuvo apsisprendusi ar kreipsis į policiją su pareiškimu. Šias aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai (GMP kortelės įrašai, liudytojų K. M., Č. V. parodymai), todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir duotais parodymais.

53. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kaltinamojo gynybos argumentu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai, siekiant surinkti tik kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad 2024 m. spalio 9 d. ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad įtariamasis J. V. yra (duomenys neskelbtini) narys, taip pat (duomenys neskelbtini) partijos narys, tuo metu taip pat kandidatavo į (duomenys neskelbtini), perduotas atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui (t. I, b. l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu nušalinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nebuvo reiškiami, nušalinimų prokurorui negauta ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, teisiamojo posėdžio metu prokuroras paaiškino, kad jį perkėlus į kitą skyrių Vilniuje, iki tol kontroliuotos ikiteisminio tyrimo bylos iš jo nebuvo perimtos. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo gynėjo prašymai dėl įrodymų rinkimo prokuroro 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. nutarimais buvo patenkinti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras savarankiškai sprendžia, kokias tyrimo kryptis, taktikas, metodikas rinktis, kokius procesinius veiksmus ir kada juos atlikti, kokias užduotis ar tyrimus paskirti ir pan., o kitų proceso dalyvių nuomonė apie tyrimui reikšmingų proceso veiksmų atlikimą prokurorui nėra privaloma ir prokuroro nesaisto. Dėl kaltinamojo atvesdinimo teismas pažymi, kad 2024 m. spalio 2 d. prokuroro nutarimas atvesdinti kaltinamąjį yra argumentuotas, nurodyta, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvyko į suplanuotas apklausas 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 1 d., nors šaukimus gavo (t. II, b. l. 103). Vykdant prokuroro nutarimą, 2024 m. spalio 2 d. kaltinamojo namuose nebuvo, jis buvo pastebėtas darbovietėje, o jį apžiūrėjęs gydytojas negalėjo patvirtinti, kad kaltinamasis negalėjo būti tuo metu apklausiamas (t. II, b. l. 100). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus. Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, prokuroro priimti nutarimai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir aplinkybių vertinimu.

54. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti kaltinamojo ir gynėjo versiją, kad nukentėjusioji ir (ar) jos motina, anksčiau ėjusi teisėjos pareigas, darė (galėjo daryti) įtaką ir (ar) poveikį policijos pareigūnams tiek dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek dėl jo eigos ar baigties. Kaip paaiškino liudytoja L. Z., ji palydėjo dukrą (nukentėjusiąja) į Šalčininkuose esantį policijos komisariatą rašyti pareiškimą, dalyvavo jos apžiūroje, siekė palaikyti dukrą ir jos apsisprendimą netoleruoti smurto. Nukentėjusioji ir liudytoja taip pat neneigė, kad pareiškimo pateikimo metu bendravo su policijos komisaru, prašė užtikrinti šio įvykio konfidencialumą, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji jų gyvenamosios vietos mieste / rajone yra žinomi asmenys. Tačiau, vien tokio pobūdžio prašymas, teismo vertinimu, negalėjo turėti jokios įtakos priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo ar jo baigties.

55. Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. V. 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 22.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) administracinio pastato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis sutuoktinei D. V. už liemenės, išstūmė ją iš kabineto į koridorių, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė D. V. į abiejų kojų šlaunis ir sėdmenis, dėl to nukentėjusioji D. V. atsitrenkė į spintą, jėga sugriebė D. V. už rankų, spausdamas ir stumdamas nukentėjusiąją įstūmė į tualeto patalpą, ten nukentėjusioji atsitrenkė į spintelę nugaros sritimi bei griuvo ant grindų, ir ją uždarė tualeto patalpoje sakydamas „apsiramink“, po to atidaręs tualeto patalpos duris sugriebė D. V. už megztinio, ištempė ją iš tualeto patalpos į koridorių, kur pasodinęs ją ant sofos tai bandė raminti, tai grasino nužudyti, po to paguldė ją ant sofos ir rankos dilbiu spaudė gerklę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai kraujosruvas kakle, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvardintus smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko prieš šeimos narį veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprasdamas, kad jo aktyvūs smurtiniai veiksmai gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar sutrikdyti jos sveikatą, ir norėdamas taip elgtis, todėl kaltinamojo veika yra teisingai kvalifikuojama ir tinkamai pritaikytas kvalifikuojantis požymis – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

56. Už BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Aptariamu atveju prokuroras siūlo skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

57. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

58. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

59. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Bausmės skyrimas yra teismo diskrecija ir proceso dalyvių nuomonė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio teismo nesaisto.

60. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas dauginiais smurtiniais veiksmais (vienuolika trauminių poveikių), nukentėjusiajai sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konkrečiu atveju pasireiškiantis kraujosruvomis įvairiose kūno vietose. Kaltinamasis kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė.

61. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis yra dvejų bendrovių vadovas, ūkininkas, augina tris nepilnamečius vaikus.

62. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės minimalią ribą – septynis mėnesius, įpareigojant per šešis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

63. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

64. Prokuroras prašo skirti kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme ir baudžiamojo poveikio priemonę – 100 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis, 71 straipsnis).

65. BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme; kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

66. Kaltinamojo J. V. tyčiniais smurtiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala asmens sveikatai – nukentėjusiajai (sutuoktinei) sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl siekdamas taisomai ir prevenciškai paveikti kaltinamąjį, teismas taiko kaltinamajam prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis, 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta nesunki nusikalstama veika, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, dėl nusikalstamos veikos padarymo sunkios pasekmės nekilo, teismo vertinimu, teigiamai paveikti kaltinamąjį pakaks 20 MGL (1 000 eurų) įmokos, nustatant šiai įmokai sumokėti šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų procesinių klausimų

67. Civilinis ieškinys nepareikštas.

68. Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninės laikmenos (USB laikmena, DVD-R diskai) su vaizdo ir garso įrašais paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl proceso išlaidų

69. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.

70. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios D. V. atstovas advokatas Rimas Andrikis pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš nukentėjusiosios atstovo pateikto 2025 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji D. V. už teisines paslaugas įgaliotam atstovui – advokatui Rimui Andrikiui sumokėjo 1 500 Eur.

71. Kaltinamasis J. V. pripažintas kaltu, todėl nukentėjusioji turi teisę į proceso išlaidų, patirtų naudojantis advokato teisinėmis paslaugomis, atlyginimą. Nukentėjusiosios advokatas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir tinkamai atstovavo nukentėjusiosios interesus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltės nepripažino, byloje vyko penki teisiamieji posėdžiai, kurių bendra trukmė pakankamai ilga (2025 m. spalio 28 d. – 3 val. 6 min., 2025 m. spalio 30 d. – 2 val. 15 min., 2025 m. gruodžio 4 d. – 1 val. 15 min., 2026 m. sausio 7 d. – 1 val. 55 min., 2026 m. sausio 15 d. – 2 val. 20 min.), bylos medžiagą sudaro penki tomai. Prašoma priteisti išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti iš esmės atitinka rekomenduojamus priteisti proceso išlaidų dydžius. Atsižvelgdamas į faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų teikimo trukmę, jų pobūdį, teismas sprendžia, kad prašomų priteisti išlaidų suma visiškai atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Pagrindų mažinti prašomą priteisti proceso išlaidų sumą nagrinėjamu atveju nėra, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiama 1 500 Eur proceso išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

J. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiai įmokai sumokėti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142, gavėjas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, juridinio asmens kodas 125817744, mokėjimo paskirtis – vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas (USB laikmena, DVD-R diskus) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti J. V., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.