Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. M. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-08-02 automobiliu nuvažiavo į kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį, 2025-08-03 atsikėlęs išgėrė apie du bokalus alaus, kad pataisytų sveikatą. Kadangi jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, tad nusprendė apie 18:30 val., išvažiuoti iš sodybos link namų. Eismas nebuvo intensyvus, jokio eismo įvykio nesukėlė. Jam važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Jis su pareigūnų nurodymais sutiko ir pasitikrino alkotesteriu. Su alkotesterio parodymais sutiko, pareigūnams nurodė, kad ryte vartojo alkoholį. Pareigūnai jam įteikę šaukimą leido vykti namo, o automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašo byloje taikyti laidavimą, laiduotojas būtų J. Š., jo draugas apie 16 metų, susitinka dažnai, palaiko vienas kitą, yra atviri, bendrauja įvairiomis temomis, kartu žaidžia krepšinio komandoje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. M. davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (b. l. 109-112).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Kasparo Stonkaus tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025-08-03 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, o tiksliau nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota BODY kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūra.

Nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas export-54rxt. Įrašo trukmė 5.22 min. Apačioje matomas užrašas Vilniaus_r_m1_pk_751663 2025-08-03. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip pareigūnai važiuodami tarnybiniame automobilyje stabdo priešais juos važiuojantį baltos spalvos automobilį. 00:00:59 min pareigūnui priėjus prie automobilio vairuotojo, pastarasis paprašo, kad būtų užgesintas automobilio variklis. 00:02:39 min vairuotojui alkotesteriu nustatomas 1,58 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas pareigūnams aiškina, kad alkoholį vartojo dieną prieš. Aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas export-0di0g. Įrašo trukmė 7.26 min. Apačioje matomas užrašas Vilniaus_r_m1_pk_751663 2025-08-03. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip pareigūnas apžiūri automobilio galą. Pareigūnui pasidomėjus ar automobilyje turi draudžiamų daiktų, automobilio vairuotojas atsako, kad draudžiamų daiktų neturi. Aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas export-myhid. Įrašo trukmė 25.45 min. Apačioje matomas užrašas Vilniaus_r_m1_pk_751663 2025-08-03. 00:00:58 min automobilio vairuotojui alkotesteriu nustatomas 1,64 promilių girtumas. Pareigūnai paaiškina, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas. 00:06:05 min automobilio vairuotojas eina tiesia linija – pėda po pėdos. 00:06:51 min. automobilio vairuotojas atsimerkęs paliečia savo nosį. 00:06:53 min automobilio vairuotojas užsimerkęs paliečia savo nosį. 00:07:17 min automobilio vairuotojas nurodo, kad prieš 10 valandų vartojo alkoholį. Likusį įrašą pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota. Įrašo pabaiga (b. l. 43-45).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi BPC garso įrašai. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu ID 92408947294, skambučio pradžia 2025-08-03 18:58, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atsiųstas iš PRĮR sistemos. Įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Įrašo trukmė 1:12 min. Paskambinusi pranešėja informuoja, kad šiuo metu važiuoja senuoju Utenos/Vilniaus keliu, netoli Giedraičių. Mato automobilį Citroen (duomenys neskelbtini), nurodo, kad labai keistai manevruoja. Važiuoja Vilniaus kryptimi link Giedraičių. Pokalbis nutrūksta.

Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu ID 92408947294, skambučio pradžia 2025-08-03 19:01, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atsiųstas iš PRĮR sistemos. Įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Įrašo trukmė 3:10 min. Klausant bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą girdima, kad moteris nori pranešti apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Nurodė, kad nutrūko prieš tai vykęs pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore. Paaiškina, kad važiuoja Senuoju Utenos keliu ir mato, kaip priešais važiuoja keistai manevruojantis automobilis – važiuoja vidury kelio, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juosta, tai stabdo, tai pagreitina greitį. Automobilis Citroen (duomenys neskelbtini). Pranešėja informuoja, kad pokalbio metu važiuoja per Giedraičius, važiuoja paskui minėtą automobilį, kryptimi link Vilniaus. Pranešėja sujungiama su policija, paaiškina tą pačią informaciją, kuri jau yra užfiksuota. Naujos informacijos nepateikia (b. l. 46-48).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti bendri kėbulo nusidėvėjimo požymiai, įlenkimas bagažinės dangčio kairėje pusėje, įlenkimas kairės pusės sparne (b. l. 51-64).

Iš byloje esančio 2025-08-03 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. M. nustačius neblaivumo požymius - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 valandų, alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. 2399809, M. M. 19:33 val. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, 19:48 val., nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 49-50).

Iš byloje esančio „VĮ Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 23 330 Eur (b. l. 71).

Iš byloje esančių alkotesterio kvitų matyti, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 19:33 val. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, 19:48 val., nustatytas 1,64 promilių neblaivumas (b. l. 129-130).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2025-08-03 apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 1,58 promilių neblaivumą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. M. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, todėl kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo draugas J. Š. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad prisiimdamas visišką atsakomybę, patvirtina, kad yra nepriekaištingos reputacijos ir vertas pasitikėjimo. M. M. elgesiui ir pasaulėžiūrai darys įtaką, nuolat kalbėdamas ir primindamas apie sveiką gyvenseną. Ketina skatinti draugą sistemingai sportuoti, užsiimti saviugda. M. M. nuo jo yra materialiai nepriklausomas. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodė, kad jis darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad jo draugas ateityje nebenusikals, o jis galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jį skirti kaltinamojo laiduotoju. Sutinka sumokėti užstatą.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo draugo J. Š. laidavimą. M. M. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad M. M. už administracinius nusižengimus baustas, tačiau nusižengimai nėra šiurkštus, baudos sumokėtos, praeityje nebuvo teistas, dirbantis, nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą. Neigiamai M. M. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko” nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai M. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą, sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę ir daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad kaltinamojo draugas J. Š. yra tinkamas būti laiduotoju. J. Š. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad M. M. pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. Jis supranta, kad turės daryti teigiamą įtaką. 20 metų pažįstami su kaltinamuoju, jis yra pareigingas, nuoširdus, darbštus, gali jį charakterizuoti tik iš geros pusės. Sutinka sumokėti užstatą. J. Š. praeityje neteistas, 5 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad J. Š. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą apsisprendimą būti laiduotoju.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo J. Š. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę, daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė M. M. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur užstatu.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam M. M. atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,58 promilių promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais M. M. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju M. M. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog M. M., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-08-11 bus proporcinga girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė M. M. Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę automobilį CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (2020-06-19 nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020).

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilio CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino automobilio CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 23 330 Eur (b. l. 71). Kaltinamasis M. M. įvykio metu nusikaltimą padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, kurios negalima konfiskuoti, konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra žymiai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos dydį, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimą. Teismo manymu, transporto priemonės vertė yra neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai bei pernelyg griežta siekiant užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, todėl yra pagrindas, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš kaltinamojo dalį automobilio CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), piniginės vertės atitinkančią sumą, t. y. 12 160 Eur. Teismo nuomone, tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitiks teisingą viešojo intereso poreikį, asmens teisių pusiausvyrą ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 (vieno tūkstančio eurų) užstatu, perduodant jį J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją J. Š. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1 000 (vieno tūkstančio eurų) užstatą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę banko sąskaitą LT39 7300 0101 9649 2448 ,,Swedbank“ AB (gavėjas: Vilniaus regiono apylinkės teismas, įmonės kodas: 191449618, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025-08-11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš M. M. konfiskuotino turto, automobilio CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 12 160 Eur. Išaiškinti M. M., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į VĮ Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. ir laiduotojui J. Š., kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.