Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-227-241/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: e2A-227-241/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01337-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas: V. D., R. D.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Kietaviškių statyba“, A. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-227-241/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01337-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.18.6; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. D. ir R. D. bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Kietaviškių statyba“ ir A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-656/2020 pagal ieškovų V. D. ir R. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių statyba“ ir A. R. dėl pagal statybos rangos sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. D. ir R. D. prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kietaviškių statyba“ ir A. R. 126 476 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ 2019 m. birželio 3 d. sudarė rašytinę vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Kietaviškių statyba“ įsipareigojo pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą, o ieškovai – sumokėti už atliktus darbus sutartyje numatytą kainą – 150 000 Eur. Iki sutarties sudarymo ieškovai atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ ir jos vadovui bei akcininkui A. R. buvo sumokėję iš viso 159 208,25 Eur. Kadangi iki paties namo statybų pradžios UAB „Kietaviškių statyba“ buvo atlikusi dalį darbų (elektros projekto parengimas, detalaus plano parengimas, žemės paskirties keitimas, registrų mokesčiai), šalys prieš pasirašydamos sutartį, atskaičiavo visų UAB „Kietaviškių statyba“ iki namo statybos darbų patirtų sąnaudų vertę bei suderino galutinę sumą, kuri laikytina kaip sumokėta už namo statybos darbų vykdymą, t. y. 126 476 Eur, tai sutartyje patvirtino ir UAB „Kietaviškių statyba“.

3. Ieškovai gyveno Danijoje, todėl neturėjo galimybių kontroliuoti statybos darbų eigos ir pervesdavo pinigus UAB „Kietaviškių statyba“ pagal jos pateikiamus prašymus medžiagų įsigijimui, darbo užmokesčio sumokėjimui ir kitiems statybos darbų kaštams padengti. Atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ ženkliai praleidus darbų atlikimo terminus, iš esmės buvo pažeista statybos rangos sutartis, kadangi į gyvenamąjį namą ieškovai planavo įsikelti jau 2019 m. rudenį. Iki šios dienos namo statybos yra sustojusios ties pamatų įrengimu ir kelių sienų pastatymu, todėl rangos sutarties tolimesnis vykdymas prarado ieškovams prasmę. Dėl šių priežasčių ieškovai turi teisę reikalauti pagal sutartį sumokėtos kainos grąžinimo. Pačioje sutartyje numatyta, kad nutraukus sutartį, už padarytų ieškovams nuostolių atlyginimą bei netesybų sumokėjimą yra solidariai atsakingi tiek pati UAB „Kietaviškių statyba“, tiek jos vadovas ir akcininkas A. R., kuris yra pasirašęs statybos rangos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovams R. D. ir V. D. solidariai iš atsakovų UAB „Kietaviškio statyba“ ir A. R. 34 538,88 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. birželio 3 d. sudarė rašytinę statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Kietaviškių statyba“ įsipareigojo pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad bendra namo statybos darbų kaina yra 150 000 Eur. Šalys raštu patvirtino, kad iki sutarties sudarymo užsakovai yra sumokėję rangovei UAB „Kietaviškių statyba“ 126 476 Eur. Šalys patvirtino, kad dalis statybos darbų pagal sutarties priedo Nr. 1 projektinę dokumentaciją yra atlikta iki sutarties sudarymo dienos.

6. Teismas sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos. Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo atlikti visus statybos darbus (iki patalpų vidaus apdailos etapo) iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.

7. Teismas pažymėjo, kad šalys pripažino aplinkybę, jog faktiškai statybos darbai (sklypo paruošimo ir pamatų įrengimo) buvo pradėti gerokai anksčiau, t. y. 2018 m. pradžioje iki sutarties pasirašymo, o sutartimi buvo įteisinami ir praeityje susiklostę šalių santykiai. Sutartis pasirašyta 2019 m. birželio 3 d., tačiau pagal sutartį jau po trijų mėnesių (2019 m. rugpjūčio 30 d.) turėjo būti užbaigti visi statybos darbai, išskyrus galutinę patalpų vidaus apdailą. Byloje nėra duomenų, kad darbai ir toliau buvo intensyviai atliekami po sutarties pasirašymo. Teismo ekspertas konstatavo, kad atlikta tik 25,7 proc. visų sutartyje numatytų darbų. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad ieškovai sutarties pasirašymo metu neketino toliau vykdyti sutarties.

8. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog yra pagrindas taikyti jų pasirinktą griežčiausią teisių gynimo būdą – visos pagal sutartį sumokėtos kainos grąžinimą. Ieškovų gyvenimo planų dėl būsto pasirinkimo pasikeitimas nesudaro pagrindo spręsti, kad visos jų investicijos gali būti vertinamos kaip nuostolis. Nepaneigta, kad atsakovų atlikti statybos darbo turi ekonominę vertę ir yra galimybė tęsti statybos darbus pagal galiojančius statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovai neįrodė, kad statomų pastatų ir sklypo neįmanoma naudoti pagal paskirti ar parduoti.

9. Teismas darė išvadą, kad atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, suėjusį 2019 m. rugpjūčio 30 d., ir ieškovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti, kad UAB „Kietaviškių statyba“ atlygintų nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp atliktų statybos rangos darbų vertės ir ieškovų atsakovams jau sumokėtų piniginių sumų.

10. Teismas sprendė, kad šalių veiksmai patvirtina, jog rangos sutartyje nurodyta kaip sumokėta 126 476 Eur suma nėra tiksli ir tokia sutarties nuostata negali būti vertinama kaip įrodymas.

11. Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovams neabejotinai sumokėjo 78 500 Eur sumą, kurią pripažino ir atsakovai. Teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. skolos raštelį, kuriame yra nurodyta konkrečiai, kad A. R. gavo iš R. D. 25 000 Eur namo statybai kaip avansą grynaisiais pinigais už medžiagas, vertino remdamasis pažodiniu teksto aiškinimu ir sprendė, jog 25 000 Eur perdavimo atsakovui A. R. aplinkybė įrodyta. Taigi ieškovai pagal sutartį sumokėjo atsakovams 103 500 Eur (78 500 Eur + 25 000 Eur) sumą.

12. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog 90 000 DKK (11 900 Eur) ieškovo darbdavio (duomenys neskelbtini) mokėjimas atsakovui atliktas apmokant už darbus ir medžiagas pagal ginčo sutartį, nes (duomenys neskelbtini) nėra sutarties šalis bei neturėjo pareigos atlikti mokėjimus. Nors ieškovai nurodė, kad 2010 m. vasario 3 d. atsakovams buvo suteikta ir 187 785 DKK (25 155,05 Eur), o 2012 m. rugsėjį 139 248 DKK (18 653,20 Eur) dydžio paskolos, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atliktus mokėjimus atsakovams, taip pat nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovų ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ 2019 m. rugsėjo 1 d. surašė atliktų darbų aktą Nr.1, kuriame išdėstyta, jog pagal sutartį ji atliko darbų, kurių kaina bei panaudotų medžiagų vertė yra 73 297,40 Eur. Pagal eksperto S. M., atlikusio objekto apžiūrą, 2019 m. gruodžio 13 d. ekspertizės aktą, visų atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ atliktų ieškovų namo statybos darbų vertė sudaro 38 550 Eur. Atsakovai, nesutikdami su eksperto S. M. teismo ekspertizės aktu, jame nurodytais darbų kiekiais bei jų verte, kreipėsi į kitą statybų ekspertą D. K. Pastarasis 2020 m. sausio 30 d. vertinimo akte nurodė, kad atsakovė atliko darbų viso už 65 331,12 Eur.

14. Teismas sprendė, kad 2020 m. sausio 30 d. vertinimo aktas yra patikimesnis įrodymas, nes jame remiamasi faktinių duomenų apie atliktų darbų apimtį pagrindu atliktais skaičiavimais, viso sklypo paviršiaus altitudžių duomenimis. D. K. tyrimo išvada vertinama patikimesnė nei eksperto S. M. išvada, kuri nėra nesusieta su išsamiais faktinių duomenų tyrimais. Teismas konstatavo, kad atsakovų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kaina yra 65 331,12 Eur.

15. Teismas sutiko, kad atsakovai pagrįstai prašo mažinti priteisiamą sumą 3 630 Eur atlyginimo už namo projektavimo ir namo statybos leidimo gavimo darbus suma, nes ieškovai neįrodinėjo, jog yra atskirai mokėję už namo projektavimo ir namo statybos leidimo gavimo darbus, tačiau šalys sutinka, kad šios paslaugos suteiktos. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovų prašoma priteisti pinigų suma turėtų būti papildomai mažinama 22 800 Eur sumokėtu avansu, kurį atsakovai sumokėjo tretiesiems asmenims užsakydami statybines medžiagas. Atsakovai neįrodė, kaip konkrečiai sumokėtas 22 800 Eur avansas lėmė atsakovų nuostolius. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui UAB „ARS langai” yra faktiškai sumokėtas 5 000 Eur avansas pagal pateiktą specifikaciją, t. y. nepateikė mokėjimo dokumento.

16. Teismas nurodė, kad atsakovai iš viso atliko darbų už 68 961,12 Eur, o ieškovai atsakovams sumokėjo 103 500 Eur, todėl ieškovams iš atsakovų priteisiama 34 538,88 Eur (103 500 Eur – 68 961,12 Eur). Ieškovai pinigus mokėjo abiem atsakovams, taip pat A. R. sutuoktinei. Šios aplinkybės ir ginčo sutarties sąlygos patvirtina atsakovų prievolės solidarumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovai V. D. ir R. D. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

17.1. Šalių paaiškinimai ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, kad atsakovai visus statybos darbus buvo įsipareigoję pabaigti dar 2018 m. pabaigoje. Atsakovams neįvykdžius žodinio susitarimo ir nepabaigus statybos darbų iki 2018 m. pabaigos, ieškovų reikalavimu A. R. atsiuntė ieškovams savo rašytinį įsipareigojimą dėl statybos darbų terminų, pagal kurį visi namo statybos darbai turėjo būti pabaigti iki 2019 m. birželio mėn. Atsakovui ir vėl pažeidinėjant nurodytus terminus – ieškovai ir atsakovai 2019 m. birželio 3 d. rašytinėje sutartyje numatė galutinius darbų atlikimo terminus, tačiau ir pastarųjų darbų atlikimo terminų atsakovai nesilaikė.

17.2. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent atsakovai niekada nesiekė tinkamai įgyvendinti savo sutartinių pareigų, o gavę iš ieškovų didžiules pinigų sumas, pastarųjų nenaudojo ieškovų namo statyboms ir tą įrodo atsakovų per faktiškai daugiau nei metus atliktų darbų apimtis – 25 procentai nuo sutartyje numatytų darbų. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovai sutarties pasirašymo metu neketino toliau vykdyti sutarties neatitinka byloje surinktų įrodymų ir šalių elgesio.

17.3. Šiuo metu ieškovai ne tik negali įsikelti į naujus namus, bet ir priversti pardavinėti sklypą su vos pradėtais statybos darbais. Sklypo su jau pradėtais statybos darbais pardavimas rinkoje yra sudėtingesnis, kadangi reikia surasti klientą, kuriam tiktų būtent tokio projekto, pagal kurį jau buvo pradėti statybos darbai, gyvenamasis namas. Ieškovai tiek sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu gyveno ir gyvena Danijoje, todėl pastariesiems ženkliai apsunkinta galimybė kontroliuoti buvusių statybos darbų eigą, dabartinį nekilnojamojo turto pardavimą. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovai pasirinko tinkamiausią teisių gynimo būdą – pagal sutartį sumokėtos kainos grąžinimą, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad nurodytas būdas neatitinka proporcingumo principo yra nepagrįstos.

17.4. Civilinėje byloje pateikti mokėjimo nurodymai, vekseliai, paskolos rašteliai, susirašinėjimas, teismo posėdžių metu pateikti paaiškinimai įrodo, kad tarp sutarties šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog ieškovai pinigus tiek pervesdavo iš savo asmeninių sąskaitų bankuose, tiek mokėdavo juos grynais, tiek pagal atsakovo pateiktus prašymus pervesdavo iš tuometinės V. D. darbovietės Danijos įmonės (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

17.5. Teismas atsižvelgė tik į atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktą susirašinėjimą bei sutartį, kurioje yra apibraukta ginčijama suma, tačiau visiškai neįvertino fakto, kad šalys siuntė viena kitai savo mokėjimų (skolų) skaičiavimus, o atsakovas 2019 m. birželio 11 d. laiške nurodė, kad siunčia pasirašytą sutartį (kuri ir buvo pateikta teismui), o į prieš tai siųstą sutartį su savo pastabomis nurodė nekreipti dėmesio. Akivaizdu, kad atsakovas, vesdamas derybas, sutarties nepasirašė iki pat 2019 m. birželio 11 d., o abiejų šalių pasirašytoje sutartyje nurodyta 126 476 Eur suma yra būtent šalių suderinta statybos kaina.

17.6. UAB „Kietaviškių statyba“ 90 000 DKK (11 900 Eur) dydžio sąskaitos išrašymą Danijos įmonei (duomenys neskelbtini) būtent ieškovų statomo namo išlaidoms padengti įrodo šalių susirašinėjimas. A. R. minėtame susirašinėjime prašo nurodyti Danijos įmonės rekvizitus, kadangi jų reikia sąskaitai išrašyti, tačiau teismo posėdžio metu A. R. jau nurodė, jog UAB „Kietaviškių statyba“ tariamai suteikė minėtai Danijos įmonei rangos darbų paslaugas, t. y. pateikė melagingus paaiškinimus. Be to, civilinėje byloje atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio kokius nors atsakovų sutartinius santykius su įmone (duomenys neskelbtini).

17.7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 187 785 DKK (25 155,05 Eur) ir 139 248 DKK (18 653,20 Eur) paskolų atsakovams suteikimą tariamai įrodo tik vienašališkai ieškovų surašyti rašteliai. Visi minėtuose rašteliuose pateikti skaičiavimai buvo derinti su A. R., pastarasis irgi siuntė ieškovams savo skaičiavimus. Pateiktas šalių susirašinėjimas dėl tarpusavio skolų suderinimo pagrindžia, kad atsakovams buvo puikiai žinoma apie visas suteiktas paskolas bei sumokėtus pinigus. Jokie teisės aktai nedraudžia statybos rangos sutarties šalims įskaityti buvusius tarpusavio įsipareigojimus į darbų kainą ar priimti atsiskaitymą kita forma ir jai net neprivaloma rašytinė sutarties forma.

17.8. Atsakovų pateiktas vertinimo aktas negali būti laikomas teismo eksperto išvada, kadangi jis parengtas nesuteikiant galimybės pateikti klausimų atsakovo pasamdytam specialistui ieškovams ar teismui. Minėtą aktą sudaręs S. M. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, taip pat nepatvirtino, kad jis yra nešališkas ir su atsakovais nesusijęs subjektas. Nepaisant akivaizdžių neatitikimų tarp savo srities specialistų parengtų išvadų, net nesvarstęs papildomos ekspertizės skyrimo tikslingumo, pirmosios instancijos teismas nutarė vadovautis būtent atsakovų pateikta specialisto išvada, kaip tariamai pateikiančia patikimesnius duomenis apie atsakovų atliktų darbų vertę.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Skirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai už specialisto išvadą sumokėjo 3 630 Eur, tačiau ieškovų atstovo EPP paskyroje prisijungus prie aktualios civilinės bylos nei tarp pateiktų dokumentų, nei suformuojant atskirus bylos tomus nėra matoma, kad atsakovai būtų pateikę byloje tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą ar kvitą).

Atsiliepimas

18. Atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovų pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra akivaizdžiai neproporcingas ieškovų pažeistoms teisėms. Atsakovai parengė ieškovams namo projektą, gavo statybų leidimą, pakėlė sklypo lygį bei pradėjo namo statybas. Atsakovų pastangų ir atliktų darbų dėka ieškovai gavo naudą, t. y. padidėjo ieškovams priklausančio žemės sklypo vertė. Teismui taikius ieškovų pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, ieškovai praturtėtų atsakovų sąskaitą, t. y. ieškovai turės ir atsakovų atliktų darbų rezultatą, tuo pačiu atsakovai bus priversti sumokėti ieškovams atliktų darbų rezultatui lygią pinigų sumą.

18.2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 90 000 DKK (11 900 Eur) suma į A. R. sąskaitą buvo gauta iš (duomenys neskelbtini), t. y. savarankiško subjekto. Nurodytas juridinis asmuo byloje nedalyvavo, reikalavimo atsakovams nereiškė. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių jiems reikalauti (duomenys neskelbtini) atsakovams sumokėtos sumos. Kokie konkrečiai santykiai siejo (duomenys neskelbtini) ir atsakovus nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės ir nebuvo įrodinėjama.

18.3. Ieškovai nepateikė ir negalėjo pateikti įrodymų, kad jie atsakovams sumokėjo sutartyje nurodytą 126 476 Eur sumą, kadangi ieškovai atsakovams iš viso sumokėjo 78 500 Eur.

18.4. Teismas vadovavosi S. M. išvada dėl to, kad ji yra išsamesnė. S. M. tinkamai neatlikto žemės sklype užpilto žemės sluoksnio vertinimo, taip pat neįvertino kitų UAB „Kietaviškių statyba“ atliktų darbų. Eksperto S. M. aktas yra žymiai detalesnis, t. y. jame yra ne tik pateikti atliktų darbų kiekiai, vienetų kainos, detaliai aprašyti atlikti darbai, bet nurodyta ir atliktų darbų pozicijų kaina. Iš eksperto S. M. akto visiškai neaišku kaip buvo atliekamas darbų vertinimas, kaip buvo nustatyti akte nurodytų darbų kiekiai ir kaip buvo apskaičiuota šių darbų vertė. Ieškovai, abejodami S. M. surašytos išvados patikimumu, turėjo teisę prašyti apklausti D. K. teismo posėdyje, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

18.5. Tiek teismo paskirta ekspertizė, tiek atsakovų pateiktas aktas buvo surašyti specialistų, įtrauktų į teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą. S. M. yra patyręs ekspertas, turintis didelę patirtį, taip pat turintis mokslinį laipsnį. Dėl to šios išvados įrodomoji galia teismui nekėlė jokių abejonių ir teismas nusprendė, kad kitos teismo ekspertizės skyrimas byloje objektyviai nėra būtinas. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi būtent D. K., o ne S. M. išvada.

19. Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

19.1. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. R. iš ieškovės R. D. 2018 m. rugpjūčio 10 d. gavo 25 000 Eur grynais pinigais. Skolos raštelis šiai sumai buvo surašytas ieškovų pareikalavimu. Raštelyje 25 000 Eur suma buvo nurodyta atsižvelgiant į ieškovų atsakovams iki raštelio surašymo atliktų mokėjimų sumą ir atsakovų faktiškai atliktų darbų ir atliktų mokėjimo už medžiagas santykį, t. y. UAB „Kietaviškių statyba“ už iš ieškovų gautus pinigus nebuvo atlikusi darbų už 25 000 Eur. Šio raštelio išdavimo momentu atsakovui jokie mokėjimai grynaisiais pinigais nebuvo atliekami. Atsakovas iš ieškovų grynaisiais pinigais buvo gavęs tik 5 000 Eur. Visi kiti mokėjimai tarp šalių vyko tik banko pavedimais.

19.2. Skolos raštelyje nėra nurodyta, kad suma yra sumokėta grynaisiais pinigais. Po to, kai 2018 m. rugpjūčio 10 d. neva buvo atliktas mokėjimas grynaisiais pinigais, ieškovai 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliko papildomus du mokėjimus per banką – 3 000 Eur ir 22 000 Eur, t. y. iš viso 25 000 Eur – būtent ta suma, kuri yra nurodyta skolos raštelyje. Jeigu visi mokėjimai buvo atliekami per banką, kam atsakovams 2018 m. rugpjūčio 10 d., prieš 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliekant bankinius mokėjimus, reikėjo mokėti 25 000 Eur grynais. Be to, ieškovai gyvena ir dirba Danijoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė R. D. turėjo jos uždirbtas pajamas kronomis keisti į eurų valiutą, arba turėjo šią pinigų sumą išimti iš kredito įstaigos. Tokios piniginės operacijos iš tikrųjų nebuvo, t. y. ieškovė atsakovui skolos raštelio surašymo metu grynųjų pinigų nemokėjo, o nurodytame raštelyje atsispindėjo ieškovų sumokėtų sumų ir atsakovo atliktų darbų vertės balansas.

19.3. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius avanso sumokėjimą už medžiagas, tačiau teismui šie įrodymai netiko, t. y. teismas nurodė, kad jie yra abejotini ir pasiūlė pateikti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovų pateiktus įrodymus dėl avansų mokėjimo atsakovai teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius avansų sumokėjimo faktą bei tai, kad avansai yra sumokėti būtent už medžiagas, susijusias su ieškovų statomu namu.

19.4. Medžiagos, už kurias yra sumokėtas avansas, dar nėra panaudotos, jų kaina nėra įtraukta į darbų priėmimo–perdavimo aktą. Šios medžiagos yra užsakytos ieškovų namui, atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ kitose objektuose jų nepanaudos, todėl ieškovams reikalaujant nutraukti sutartį, UAB „Kietaviškių statyba“ patirs 22 800 Eur nuostolių.

19.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsakovams 25 000 Eur sumos grynais nemokėjo, bei į tai, jog atsakovai už ieškovus yra sumokėję 22 800 Eur avansą, akivaizdu, kad ieškovų atsakovams pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Įvertinus nurodytas aplinkybes ieškovai yra skolingi atsakovams 13 261,12 Eur sumą (34 538,88 Eur – 25 000 Eur – 22 800 Eur).

Šalies argumentai

20. Ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. skolos raštelio surašymo, ieškovai buvo sumokėję atsakovams iš viso 48 500 Eur. Atsakovai nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei savo apeliaciniame skunde logiškai nepaaiškino, kodėl tariamai siekiant minėtu skolos rašteliu patvirtinti jau sumokėtas atsakovams sumas, buvo įrašyti ne 48 500 Eur, o 25 000 Eur. Atsakovų apeliaciniame skunde dėstoma pozicija yra nenuosekli bei prieštaringa, kadangi pastarieji vienur nurodo, kad minėtu skolos rašteliu buvo patvirtinta jau sumokėta bankiniais pavedimais suma, kitur teigia, kad po raštelio surašymo atliko 25 000 Eur piniginių lėšų pervedimą. Atsakovai siekia sudaryti klaidingą įspūdį, kad raštelis patvirtina po jo surašymo atliktus pavedimus.

Atsiliepimas

20.2. Atsižvelgiant į tai, kad civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai nereikalavo ieškovų įrodyti savo finansinės padėties, sumokėtų pinigų šaltinio teisėtumo, ieškovai tokių įrodymų pateikti kartu su šiuo atsiliepimu neturi teisės. Atsakovų skundo teiginiai turėtų būti vertinami kaip nesusiję su pirmosios instancijos teisme išnagrinėtomis civilinės bylos aplinkybėmis ir kaip pareikšti pažeidžiant proceso normas.

20.3. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė tris sąskaitas faktūras, kuriomis siekia papildomai įrodyti, kad būtent ieškovų namo statybai atsakovai avansu sumokėjo už medžiagas 22 800 ?ur. Tačiau patys atsakovai skunde patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jiems pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovai jų sąmoningai neteikė. Visi atsakovų kartu su skundu pateikiami įrodymai buvo sudaryti dar 2018 – 2019 m. Taigi atsakovai neturi teisės jų teikti apeliacinės instancijos teismui.

20.4. Dėl nesuprantamų priežasčių atsakovai nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo pavedimų, grynųjų pinigų kvitų), pagrindžiančių, kad teikiamos sąskaitos faktūros buvo realiai atsakovų apmokėtos. Be to, atsakovų pateiktoje 2019 m. liepos 11 d. sąskaitoje faktūroje 12 598,95 Eur sumai yra nurodyta, kad gauta 5 000 Eur. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad sąskaitose faktūrose nurodyti juridiniai asmenys iš UAB „Kietaviškių statyba“ arba yra jau prisiteisę skolą, arba bylinėjasi dėl skolų priteisimo. Dėl šių priežasčių, atsakovų pateikiami įrodymai nelaikytini pagrindžiančiais tariamai dėl ieškovų kaltės atsakovo patirtus nuostolius. Be to, UAB „Kietaviškių statyba“ yra statybos darbus vykdanti įmonė, kuri turi ne vieną objektą. Kartu su skundu pateikiamos sąskaitos faktūros nepagrindžia, kad jose nurodomos statybinės medžiagos užsakytos ieškovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

22. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovų kartų su apeliaciniu skundu pateiktą naują rašytinį įrodymą – šalių susirašinėjimą, taip pat atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nauji įrodymai yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgus į jų kiekį ir apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog šalys piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Kadangi nauji įrodymai yra pateikti su apeliaciniais skundais, todėl priešingos šalys dėl jų turinio vertinimo turėjo galimybę pasisakyti (ir pasisakė) atsiliepimuose.

Dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo

24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš sutarties, kurią pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Nustatyta, kad viena šios sutarties šalis – atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ – įsipareigojo ieškovams (fiziniams asmenims) V. D. ir R. D. pastatyti gyvenamąjį namą, o šie įsipareigojo sumokėti sutartą kainą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikta ginčo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija, juolab apeliantai šios teismo išvados nekvestionuoja.

25. Vartojimo rangos sutartis pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis, sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą, arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Taigi vartojimo ranga iš bendrųjų rangos santykių išskiriama pagal vartotojo ir verslininko požymius.

26. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – rangos bendrosiose nuostatose (CK 6.644–6.671 straipsniai) nustatytos taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018 15 punktas).

28. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato.

29. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020 31 punktas).

31. Teisėjų kolegija, remdamasi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – visos sumokėtos kainos grąžinimas nagrinėjamu atveju yra negalimas. Tokią išvadą lemia ginčo sutarties specifika, t. y. sutartimi buvo susitarta dėl gyvenamojo namo pastatymo, taip pat rangovės UAB „Kietaviškių statyba“ sutartinių prievolių pažeidimų esmė (terminų nesilaikymas, nepagrįstas delsimas tinkamai vykdyti sutartį). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pats daiktas (nebaigtas statyti namas) turėtų esminių trūkumų, kurie pasireikštų nukrypimais nuo statinio projekto. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad statinys negali būti pabaigtas statyti kito rangovo per protingą terminą. Taigi pritartina skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, kad iki šios dienos UAB „Kietaviškių statyba“ pagal ginčo sutartį atlikti statybos darbai turi ekonominę vertę ieškovams, todėl jų investuotos lėšos į namo statybą nelaikytinos akivaizdžiais nuostoliais.

32. Nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai tokio pobūdžio turtą gali parduoti. Tai, kad šalia ieškovams nebaigto statyti namo gyvena UAB „Kietaviškių statyba“ direktorius A. R., kuris, ieškovų teigimu, nuteikinėja potencialius pirkėjus, neleidžia spręsti apie tai, jog žemės sklypo ir nebaigto statyti namo neįmanoma parduoti. Be to, ši aplinkybė nėra tinkamai pagrįsta įrodymais. Vien nekilnojamojo turto brokerio žinutės ieškovams apie tai, kad prie potencialių pirkėjų buvo priėjęs kaimynas, kuris jiems suteikė neigiamą informaciją, neįrodo, jog pardavimo objektas – sklypas su nebaigtu statyti namu neturi paklausos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl negalės būti ateityje parduodamas. Ieškovai visiškai nepagrindė ir savo argumentų, kad ginčo sutarties dalykas ieškovams yra praradęs prasmę. Nors ieškovai nurodė, kad jie 2019 m. rudenį planavo iš užsienio grįžti gyventi į Lietuvą ir įsikurti atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ pastatytame name, tačiau nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovų grįžimas ir apsigyvenimas nurodytame name buvo būtinas (neišvengiamas), ieškovai yra įsigiję kito nekilnojamojo turto ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinio skundo pateikimo metu ieškovai vis dar gyveno užsienyje – Danijoje.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė kitą ieškovų pažeistų teisių gynimo būdą – ieškovų atsakovams UAB „Kietaviškių statyba“ ir jos vadovui pagal ginčo sutartį sumokėtų sumų (avanso) priteisimą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, labiausiai atitinka abiejų ginčo šalių interesus, proporcingumo ir sąžiningumo principus, nesuteikia nei vienai iš sutarties šalių nepagrįsto pranašumo, galimybės nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl tokio ieškovų pažeistų teisių gynimo būdo (atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės apimties) šalys susitarė ir 2019 m. birželio 3 d. sudarytoje rangos sutartyje. Šios sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas negauna užsakovo sutikimo dėl sutarties 2 punkte nurodytų darbų atlikimo terminų pratęsimo, tačiau vis tiek šiuos terminus praleidžia, užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei darbų atlikimo terminai praleidžiami ilgiau nei 7 dienas, ir reikalauti grąžinti sutarties 2.3 punkte nurodytos sumos dalį, kuri viršija rangovo faktiškai atliktų darbų vertę. Nutraukus sutartį dėl šios priežasties, ji laikoma nutraukta dėl rangovo kaltės. Pagal sutarties 8.5 punktą, apie vienašališką sutarties nutraukimą užsakovas privalo informuoti rangovą prieš 3 dienas iki jos nutraukimo. Visas pagal sutartį grąžintinas sumas rangovas įsipareigoja sumokėti užsakovui per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo. Vadovaujantis sutarties 8.6 punktu, rangovui sumokėtų pinigų (jų dalies) grąžinimas užsakovui nutraukus sutartį, neatleidžia rangovo nuo užsakovui padarytos turtinės bei neturtinės žalos, patirtos sutartį nutraukus dėl rangovo kaltės, atlyginimo.

34. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, pasinaudojo 2019 m. birželio 3 d. rangos sutarties 8.4 – 8.6 punktuose numatytu savo pažeistų teisių gynimo būdu – 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovai ieškovams grąžintų skirtumą tarp jų sumokėto avanso ir atliktų darbų vertės. Atsakovams nevykdant ieškovų pretenzijoje pateiktų reikalavimų, ieškovai inicijavo šią civilinę bylą. Taigi šalių sudarytos rangos sutarties sąlygos ir ieškovų ikiteisminėje ginčo stadijoje atlikti veiksmai pagrįstai sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui taikyti būtent šį ieškovų pažeistų teisių gynimo būdą – pagal ginčo sutartį sumokėtų sumų (avanso) priteisimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei šalių sutartis, nei CK normos neriboja ieškovų teisės iš atsakovų papildomai reikalauti nuostolių priteisimo, tačiau toks ieškinio reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, atitinkamai nebuvo teikiami ir įrodymai, kurie tokius nuostolius pagrįstų.

Dėl ieškovų už rangos darbus sumokėtų sumų

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai V. D. ir R. D. atsakovams UAB „Kietaviškių statyba“ ir jos vadovui už rangos darbus iš viso sumokėjo 103 500 Eur sumą, kurią sudaro 78 500 Eur mokėjimai grynaisiais pinigais ir banko pavedimais, dėl kurių ginčo tarp bylos šalių nėra, ir 25 000 Eur pagal atsakovo pasirašytą paskolos raštelį.

36. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kurios pagrindžia, jog rangos sutartyje nurodyta 126 476 Eur suma yra būtent šalių suderinta atsakovų skola ieškovams, kurią ieškovai, neskaičiuojant iki namo statybos pradžios sumokėtų sumų už projektų parengimą, sumokėjo atsakovams už namo statybos darbų vykdymą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, ieškovų teigimu, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, kurios pagrindžia nurodytos 126 476 Eur pinigų sumos atsakovams sumokėjimą, t. y. teismas nepagrįstai 90 000 DKK (11 900 Eur), 187 785 DKK (25 155,05 Eur) ir 139 248 DKK (18 653,20 Eur) mokėjimų neįskaitė į atsakovams sumokėtą bendrą sumą.

37. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai patikimų įrodymų ieškovų pozicijai, jog atsakovams faktiškai buvo sumokėta rangos sutartyje nurodyta 126 476 Eur suma (neįskaitant iki statybos pradžios sumokėtų sumų už projektų parengimą), pagrįsti. 2019 m. birželio 3 d. rangos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad iki šios sutarties sudarymo užsakovas yra sumokėjęs rangovui 126 476 Eur. Tačiau atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodytos sumos nepripažino ir nurodė, jog iki sutarties sudarymo buvo gavę mažesnę pinigų sumą negu buvo nurodyta sutartyje. Atsakovai pažymėjo, kad sutartyje nurodytos sumokėtos sumos atsakovai nebuvo pripažinę, prie jos sutartyje nurodydami, jog suma yra tikslinama.

39. Į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai iš esmės patvirtina atsakovų poziciją. Iš prie ieškinio ieškovų pridėtų didelės apimties šalių telefoninių susirašinėjimų matyti, kad UAB „Kietaviškių statyba“ vadovas atsakovas A. R. konkretaus iš ieškovų gautų lėšų dydžio niekada neįvardijo, šalims derinant minimą sutarties sąlygą ne kartą nurodė, kad suma abejotina. Be to, į bylą pateiktos dvi 2019 m. birželio 3 d. rangos sutarties kopijos, vienoje nurodant, jog ieškovų sumokėta 126 476 Eur suma yra tikslinama. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų už statybos darbus sumokėtų sumų dydį, turėjo pagrindą vertinti kitus – pirminius duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų piniginių sumų mokėjimo atsakovams faktą.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ieškovų atsakovams sumokėtą bendrą sumą neįtraukė ieškovų nurodytų 187 785 DKK (25 155,05 Eur) ir 139 248 DKK (18 653,20 Eur) mokėjimų. Ieškovai nurodė, kad šios pinigų sumos atitinkamai 2010 m. vasario 3 d. ir 2012 m. rugsėjį atsakovams buvo suteiktos kaip paskolos, kurias šalys įskaitė į mokamą kainą pagal 2019 m. birželio 3 d. rangos sutartį. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame sprendime, ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šių mokėjimų atlikimą (pinigų perdavimą atsakovams), taip pat nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovų ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu paskolintos lėšos įskaitytos į pagal rangos sutartį mokėtinas sumas. Vieninteliai duomenys, kuriais buvo įrodinėjamas šių dviejų sumų paskolinimas, yra nagrinėjamoje byloje esantis pačių ieškovų atliktas ir ant popieriaus lapo ranka surašytas atsakovų skolos paskaičiavimas, tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad su pateiktais skaičiavimais atsakovai kada nors būtų sutikę. Taigi tokio pobūdžio duomenų akivaizdžiai nepakanka nurodytų sumų sumokėjimui pagrįsti.

41. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ir trečioji suma – 90 000 DKK (11 900 Eur) nebuvo ieškovų mokėjimas atsakovams už rangos darbus pagal ginčo sutartį (susitarimą) pastatyti gyvenamąjį namą. Iš ieškovų į bylą pateiktų telefoninių susirašinėjimų matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovo V. D. darbdavys Danijos įmonė (duomenys neskelbtini) tiesiogiai atliks 90 000 DKK (11 900 Eur) avansinį mokėjimą atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ už ieškovams statomą namą. Ieškovas V. D., susirašinėdamas nurodė, kad jo darbdaviui nėra svarbu kam pervesti lėšas (jo atlyginimą), o atsakovas A. R., siekdamas įforminti mokėjimą, pasiūlė (duomenys neskelbtini) vardu išrašyti PVM sąskaitą faktūrą 90 000 DKK (11 900 Eur) sumai, kuri yra pateikta ir į nagrinėjamą bylą. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad minimas (duomenys neskelbtini) mokėjimas atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ buvo atliktas būtent ieškovo vardu. Priešingų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovai turėjo kokius nors kitus sutartinius teisinius santykius su (duomenys neskelbtini), nepateikta, tik deklaratyviai nurodoma, kad lėšos iš šios užsienio įmonės buvo gautos kitu pagrindu.

42. Atsakovai savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kurių pagrindu į ieškovų atsakovams sumokėtą bendrą sumą yra papildomai įtraukta 25 000 Eur skola pagal atsakovo A. R. pasirašytą skolos raštelį. Atsakovų teigimu, skolos raštelis nurodytai sumai buvo surašytas ieškovų pareikalavimu, o jame 25 000 Eur suma buvo nurodyta pagal ieškovų atsakovams iki raštelio surašymo atliktų mokėjimų sumą.

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų apeliacinio skundo argumentais. Iš ieškovų į bylą pateiktų telefoninių susirašinėjimų matyti, kad pats atsakovas A. R. yra pripažinęs, jog atsakovams yra skolingas, be kita ko, skolos raštelio pagrindu. Pagal bylos duomenis, iki skolos raštelio surašymo (2018 m. rugpjūčio 10 d.), vien bankinių pavedimų pagrindu ieškovai iš savo asmeninių sąskaitų atsakovams bendrai buvo sumokėję ženkliai didesnę – 48 500 Eur sumą, todėl minimas skolos raštelis negalėjo atitikti skolų suderinimo akto funkcijos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai yra verslininkai, kuriems yra žinomi (turi būti žinomi) skolų suderinimo akto ir paskolos raštelio turinio skirtumai. Juolab atsakovų pozicija nenuosekli, kadangi tame pačiame apeliaciniame skunde, tačiau kitoje pastraipoje, atsakovai nurodo, kad paskolos raštelyje užfiksuota suma tik vėlesniais 2018 m. rugpjūčio 17 d. bankiniais mokėjimais per du kartus buvo pervesta (sumokėta) atsakovams. Tačiau šiuo atveju atsakovai logiškai nepaaiškino aplinkybių, kodėl paskolos raštelį pasirašė anksčiau, nei gavo pinigus, kam buvo reikalingas paskolos raštelis, jeigu mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais. Taigi atsakovų apeliacinio skundo argumentai neatitinka kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai pagal ginčo rangos sutartį atsakovams iš viso sumokėjo 115 400 Eur (78 500 Eur + 25 000 Eur + 11 900 Eur).

Dėl atliktų darbų vertės nustatymo

45. Atsakovai į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 1 d. atliktų darbų priėmimo aktą, kurį sudarė ir vienašališkai pasirašė atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“. Nurodytu aktu UAB „Kietaviškių statyba“ deklaravo, kad pagal ginčo sutartį yra atlikusi statybos darbų iš viso už 73 297,40 Eur.

46. Ieškovams nesutinkant su atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ nurodyta darbų verte, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. M. Pagal į bylą pateiktą 2019 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės aktą, atsakovės faktiškai atliktų gyvenamojo namo statybos darbų vertė atitinka 38 550 Eur.

47. Atsakovai savo iniciatyva į bylą pateikė rašytinį įrodymą – į teismo ekspertų sąrašus įrašyto S. M. 2020 m. sausio 30 d. vertinimo aktą. Šiame akte nurodyta, kad atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ atliktų darbų ir jų kiekių suskaičiuota vertė atitinka 65 337 Eur.

48. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės atliktų darbų vertę, atmetė 2019 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės akto išvadas ir rėmėsi 2020 m. sausio 30 d. vertinimo aktu. Teismas iš esmės konstatavo, kad 2020 m. sausio 30 d. vertinimo aktas yra patikimesnis įrodymas, nes jame remiamasi faktinių duomenų apie atliktų darbų apimtį pagrindu atliktais skaičiavimais, viso sklypo paviršiaus altitudžių duomenimis. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad S. M. pasitelkė UAB „Kiprėgelis“, kurios specialistai pagal statybos aikštelės sklypo altitudžių (viso sklypo paviršiaus geodezinių matavimų) duomenis iki statybos ir po statybos nustatė, jog visos statybos teritorijos žemės sklypo užpildymo tūris yra 527 m³. Be to, S. M., atlikęs žemės paviršiaus tūrio skaičiavimus, nustatė, kad prieš pradedant ieškovų namo statybas buvo užpilta ne 220 m³ grunto, kaip nurodė ekspertas S. M., o 527 m³, paskaičiavo ir kitus atliktus darbus, kurių teismo ekspertas nevertino.

49. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad atsakovų pateiktas vertinimo aktas negali būti laikomas teismo eksperto išvada, kadangi jis parengtas nesuteikiant ieškovams ar teismui galimybės pateikti klausimus atsakovo pasamdytam specialistui. Ieškovai pažymėjo, kad minėtą aktą sudaręs S. M. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, taip pat nepatvirtino, kad jis yra nešališkas. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarė vadovautis būtent atsakovų pateikta specialisto išvada, net nesvarstęs papildomos teismo ekspertizės skyrimo klausimo.

50. Kasacinio teismo nurodyta, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Ekspertizė atliekama civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

51. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pakankamai argumentų, kodėl teismas nusprendė nesiremti 2019 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės akto išvadomis, o patikimesniu įrodymu laikė į teismo ekspertus įrašyto S. M. 2020 m. sausio 30 d. vertinimo aktą. Ieškovai apeliaciniame skunde iš esmės teigdami, esą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, skunde nepateikė argumentų, kuriais konkrečiai ginčytų pirmosios instancijos teismo išdėstytą kritiką teismo ekspertizės akto turiniui, neįvardino byloje esančių ir (ar) nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių, kad juos surinkus ir įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus klausimas dėl atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ atliktų statybos darbų vertės nustatymo turėjo būti išspręstas prioritetą suteikiant teismo eksperto S. M. 2019 m. gruodžio 13 d. atliktos ekspertizės išvadoms. Esant prieštaravimams tarp dviejų įrodymų – ekspertizės akto ir vertinimo akto, pirmosios instancijos teismas šiuos prieštaravimus motyvuotai pašalino, todėl neturėjo pagrindo savo iniciatyva skirti papildomos ekspertizės, kurios ieškovai neprašė skirti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo. Kadangi 2020 m. sausio 30 d. vertinimo aktas laikytinas rašytiniu įrodymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atskirai į teismo posėdį kviesti ir apklausti jį surašiusio asmens. Be to, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias aplinkybes, susijusias su vertinimo aktu, padėtų išsiaiškinti S. M. apklausa teisme.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir ieškovų apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nesiremti 2019 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akto išvadomis kaip nepatikimomis, vadovavosi CPK 185 straipsnio nuostatomis ir jų reikalavimų nepažeidė. Atitinkamai pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu, iš esmės vieninteliu nepaneigtu (be atliktų darbų priėmimo akto) rašytiniu įrodymu – vertinimo aktu, kuris pagrindžia faktinę darbų vertę.

54. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pagrindu atsakovų nurodytos sumos, jų teigimu sumokėtos už statybines medžiagas, nepripažintos atsakovų patirtais nuostoliais.

55. Atsakovai nurodė, kad atsižvelgdami į ieškovų pageidavimus ir siekdami gauti geresnes kainas, jie buvo iš anksto užsakę ieškovų namui tam tikras statybines medžiagas – izoliacinę vatą, blokelius namo pertvaroms įrengti, langus bei čerpes, už kurias atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ sumokėjo tiekėjams iš viso 22 800 Eur avansą. Tačiau atsakovai, kaip iš esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai faktiškai yra įgiję nurodytas medžiagas, už jas atsiskaitė su tiekėjais, taip pat įrodymų, jog šios medžiagos yra susijusios būtent su ieškovams statytu gyvenamuoju namu. Jokių patikimų įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teisme. Prie atsakovų apeliacinio skundo pridėtos tiekėjų atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ išrašytos išankstinės PVM sąskaitos faktūros savaime nepagrindžia nei jų apmokėjimo fakto, nei aplinkybės, kad nurodytos statybinės medžiagos buvo skirtos ieškovų namui. Priešingai, iš sąskaitų turinio matyti, kad jos išrašytos universalioms ir plačiai statybose naudojamoms medžiagoms – izoliacinei vatai, blokeliams, todėl jas atsakovai galėjo panaudoti ir kituose objektuose. PVM sąskaitoje faktūroje, kuria atsakovai grindžia langų išankstinį įgijimą, nėra nurodytas nei langų tipas, nei dydis, todėl šios sąskaitos nėra pagrindo sieti su ginčo sutartimi.

56. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš viso atliko darbų už 68 961,12 Eur, o ieškovai atsakovams, kaip konstatuota šios nutarties 44 punkte, sumokėjo 115 400 Eur, todėl ieškovams iš atsakovų priteisiama 46 438,88 Eur (115 400 Eur – 68 961,12 Eur). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų prievolės solidarumo neginčijamos, todėl nurodyta suma priteisiama solidariai iš abiejų atsakovų – UAB „Kietaviškių statyba“ ir A. R.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei procesinės teisės normas, tačiau netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie sudarė pagrindą padidinti ieškovams iš atsakovų prašomą priteisti sumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovams iš atsakovų priteistą sumą padidinant iki 46 438,88 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškinio reikalavimai šiuo atveju patenkinti 36,72 procentais.

59. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 5 453,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2 000 Eur žyminis mokestis, 1 357 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 81,63 Eur išlaidos kelionei iš Danijos į Lietuvą, ieškovams siekiant dalyvauti teismo posėdyje, 1 815 Eur už teismo paskirtą ekspertizę ir 200 Eur už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

60. Šių ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumas ir pagrįstumas, taip pat atitikimas rekomenduojamiems dydžiams (teisinės pagalbos išlaidų) apeliacine tvarka neginčijamas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovams iš atsakovų priteisiama 2 002,57 Eur (5 453,63 Eur x 36,72 procentai) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno atsakovo po 1 001,29 Eur).

61. Atsakovai patyrė iš viso 642 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400 advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 242 Eur už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Šių atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumas ir pagrįstumas, taip pat atitikimas rekomenduojamiems dydžiams (teisinės pagalbos išlaidų) apeliacine tvarka neginčijamas, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovams iš ieškovų priteisiamos 406,26 Eur (642 Eur x 63,28 procentai) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno ieškovo po 203,13 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, jog mokėjo už ekspertinio tyrimo akto parengimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodyta, kad atsakovai sumokėjo ekspertui D. K. 3 630 Eur už tyrimo aktą. Ši suma susijusi su namo projektavimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimu, dėl kurios pirmosios instancijos teismas yra pasisakęs spręsdamas ginčą iš esmės.

62. Įskaičius sumas, ieškovams iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 798,16 Eur ((2 002,57 Eur – 406,26 Eur) / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovų patirtos išlaidos apmokėtos ieškovės R. D., šios sumos jai ir priteisiamos.

63. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 605 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 950 Eur išlaidos už apeliacinio skundo, 150 Eur už atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą ir 400 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių.

64. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma padidinta iki 46 438,88 Eur, t. y. patenkinta 12,94 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (prašyta papildomai priteisti 91 937,12 Eur, o apeliacinės instancijos teismo priteista – 11 900 Eur), ieškovams iš atsakovų proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiama 401,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šios išlaidos apmokėtos ieškovo V. D., nurodyta suma jam lygiomis dalimis priteisiama iš atsakovų (iš abiejų atsakovų po 200,89 Eur).

65. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra 743 Eur žyminis mokestis, atsakovo A. R. sumokėtas už apeliacinį skundą. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, laikytina, kad atsakovai neįgijo teisės į nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“, juridinio asmens kodas 302687293, ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46 438,88 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 88 ct) ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei R. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“ ir atsakovo A. R. po 798,16 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti ieškovui V. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“ ir atsakovo A. R. po 200,89 Eur (du šimtus eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis