- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- T-1390-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00545-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- M. K.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 11 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 4 metų 5 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. liepos 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, kadangi taikant OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika bei yra stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dvidešimt kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo - dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta; teigiama darbinė motyvacija; ryšių su artimaisiais palaikymas; neigiamas ankstesnio gyvenimo sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.
M. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 12 metų 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 18 d.
Anksčiau teismo teistas.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundas, kuriuo prašoma nepatvirtinti Komisijos nutarimo.
Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriame nurodoma, kad prokuroro skunde išdėstyta nuomonė yra nepagrįsta teisės aktais ir konkrečiais faktais, prokuroras sąmoningai ignoruoja Komisijos nutarimą ir pažeidžia teisės aktus. Prašo atmesti prokuroro skundą ir tenkinti Komisijos nutarimą.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dvidešimt vieną kartą skatintas, dirba, rodo motyvaciją ir stengiasi palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, rūpinasi ir domisi savo šeimos nariais, bausmės atlikimo metu stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą, buvo ir yra aktyvus socialinės reabilitacijos priemonių dalyvis. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, kitose priemonėse. Pabrėžia neigiamą ankstesnę jo socialinę aplinką, „netinkamus“ draugus, nuo kurių dabar jis stengiasi atsiriboti. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, M. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį M. K. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus penkis kartus (paskutinį kartą 2022 m. sausio 20 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą), iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka, ne vieną kartą skatintas, tačiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie turi įtakos jo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2 teistumai); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi nestabilią darbo patirtį, mažą darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai (bausmės atlikimo metui baustas drausmine tvarka). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusias negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, dirba, pažymėtina, kad iki įkalinimo nuteistasis ne visada turėjo stabilias pajamas, vykdė vagystes, todėl lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali būti siejama su atskiromis teisės pažeidėjo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Nuteistasis savo kriminalinę patirtį pradėjo kaupti būdamas pilnametis. Anksčiau vieną kartą teistas. Fiksuoti nusikalstamų veikų vykdymo bendrininkų grupėje epizodai. Ankstesnė nuteistojo aplinka, nebuvo itin socialiai palanki, šalia būta asmenų, kurie taip pat nevengė elgtis nusikalstamai. Galimai netinkami socialiai ryšiai skatino ir teisės pažeidėjo tolesnio nusikalstamo elgesio raišką. Per bausmės atlikimo laiką pastebima, kad nuteistojo elgesys nebuvo iki galo disciplinuotas ir negali būti vertinamas vienareikšmiškai teigiamai. Per visą bausmės atlikimo laiką penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais neturi, su administracija dažniausia išlieka mandagus ir pagarbus, tačiau yra pasitaikę situacijų kuomet nepavyko išvengti konflikto. Iki įkalinimo nuteistasis teigia, kad alkoholį vartojo saikingai, tik švenčių progomis, tačiau 2016 m. sausio 11 d. nuosprendyje minima „kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“. Vertinant byloje surinktus duomenis M. K. smurtinį nusikaltimą atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to minima, kad iki pastarosios įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo buvo išėjęs iš namų, girtavo, bei buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (su šiuo faktu asmuo vertinimo metu kategoriškai nesutinka). Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir surogatų vartojimą. Nuteistajam buvo būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su pasireiškusio nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis bendrauja noriai, tačiau tam tikrais klausimais atvirauti nelinkęs. Pasakodamas išlieka pakankamai nuoseklus, logiškas, tačiau tuo pačiu ir lakoniškas. Nuteistasis teistas už žmogžudystę, tačiau teigia, jog pats nusikaltimo nepadarė, tik buvo kitame kambaryje, kai įvyko buitinis konfliktas. Alkoholio teigia tuo metu nevartojęs. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, tačiau asmuo stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau pabrėžia, kad kalti anksčiau buvę draugai, aplinkybės. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau vadovaujasi ir mąsto remdamasis savo tiesioginiu patyrimu. Turi pakankamai konkrečią nuomonę įvairiais klausimais. Socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, priima kitų žmonių požiūrių skirtingumas, tam tikrai klausimais pasižymi abstrakčiu mąstymu. Diskriminacinių nuostatų nestebima, tačiau kita oficialiai prieinama informacija suponuoja prielaidą, kad anksčiau pažeisdamas įstatymus, teisės pažeidėjas nedarė išvadų dėl savo poelgių, nerodė pakankamo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, buvo linkęs vėl nusikalsti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje ne visuomet gebėjo elgtis tinkamai, buvo baustas drausmine tvarka, tačiau pastaruoju metu stebimas pakankamai disciplinuotas teisės pažeidėjo elgesys. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. K. neatliktos bausmės dalis (4 metai 5 mėnesiai 11 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.