Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-134/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
1-23-134/2016
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00545-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Kaltinamasis
K. L., M. K.
Civilinis ieškovas
E. B., D. M.
Advokatai
Dovilė Baniulė
Baudž.byla Nr. 1-23-134/2016
Procesinio sprendimo kategorijos:

(S) 1.2.3.1., 1.1.3.2, 1.1.4.4.2, 1.1.4.5, 1.1.7.2.5, 1.1.8.7.1, 2.1.10.1, 2.1.15.3.3.2, 2.1.16.1.2 2.3.6.4. Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00545-2014-1

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, Rimai Pačešiūnienei, Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant:prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjams advokatams Dovilei Baniulei, Arnoldui Šukaičiui,kaltinamiesiems K. L., M. K.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. B., D. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą prie Anykščių r. savivaldybės, be pastovios gyvenamosios vietos, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-12-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. ir 178 str. 1 d.16 MGL 2 080 Lt (602 Eur) bauda, baudos nesumokėjo, 2015-05-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams ir

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2015-05-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. areštu 60 parų,

kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. gruodžio 15 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., tiksliai nenustatytą valandą, A. A. priklausančiame name, esančiame Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, bendrais veiksmais, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip 11 smūgių P. B. į krūtinę, tuo padarė poodines ir difuzines minkštųjų audinių kraujosruvas, dešinių II, III, X šonkaulių viengubus lūžius, dešinių IV, V, VI, VII šonkaulių dvigubus lūžius, dešinio IX šonkaulio lūžį su krūtinplėvės pažeidimu, kairio II šonkaulio viengubą lūžį, kairių III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių dvigubus lūžius, krūtinkaulio lūžį, kraujosruvas tarpuplautyje, kraujosruvas kairiame plautyje, kas komplikavosi nestabilios krūtinės ląstos būsena, progresuojančiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu ir galvos smegenų pabrinkimu, bei bendrais veiksmais sudavė ne mažiau, kaip 20 smūgių į kitas kūno vietas, tuo padarė nežymiai sutrikdančius sveikatą poodines kraujosruvas veide ir plaukuotosios galvos dalyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kaktoje, muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, rankose, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, kraujosruva antgerklyje, kraujo patekėjimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvą liežuvyje, tokiu būdu sumušė nukentėjusįjį, kuris nuo sunkiai sutrikdančio sveikatą krūtinės sumušimo su išsivysčiusiomis komplikacijomis, 2014 m. gruodžio 16 d., apie 15.40 val., mirė, taip tyčia nužudė P. B..

K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad P. B. įspyrė 1 kartą į galvą, 2 kartus į kojas ir vieną kartą į petį, tačiau nuo padarytų sužalojimų jis negalėjo mirti. Jis parodė, kad 2014-12-15 vakare, apie 20 val. su M. K. užėjo į A. A. namus, kur lankydavosi asmenys, mėgstantys išgerti. Tuo metu namuose buvo A. A., invalido vežimėlyje sėdėjo pas jį gyvenantis K. K. ir P. B., kurį vadino ,, (duomenys neskelbtini),, ,kuris gulėjo lovoje. Sunkiai vaikštantis A. A. davė jiems 70 Lt ir liepė nupirkti vyno. Jie parduotuvėje nupirko tris butelius vyno, kurį sugrįžę į A. A. namus gėrė kambaryje su A. A. ir K. K.. Tuo metu A. A. pasakė, kad kitame kambaryje miega P. B., kurį prašė išvesti iš jo namų, nes jis vagia jo maistą ir pinigus. Jis nuėjęs į kambarį, pajudino miegantį P. B. ir liepė jam išeiti. Kai jis sugrįžo į kambarį, kuriame gėrė, atėjo ir P. B. ir jis kambaryje ir virtuvėje sudavė jam smūgius, spirdamas koja vieną kartą į galvą, du kartus į kojas ir vieną kartą į petį dėl to, kad jis atsisakė išeiti iš A. A. namų, P. B. šaukė, kad jis niekur neis. Po jo suduotų smūgių P. B. dar valgė virtuvėje, o jam su M. K. išeinant iš A. A. namų, nuėjo gulti į lovą. Jis matė, tik kaip M. K. 2 kartus sudavė P. B. į veidą ir daugiau nematė, kad daugiau jį muštų, o ikiteisminio tyrimo metu, sakydamas, kad daugiausia M. K. mušė P. B. ir kad matė, kai jis sudavė P. B. smūgius į krūtinę, šoną, taip tik manė, nors kaip mušė nematė. Jis mano, kad nuo jo suduotų smūgių P. B. negalėjo mirti, jį galėjo mirtinai sumušti kiti užėję pas A. A. asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu K. L. parodė, kad su M. K., būdami A. A. namuose, nuėję į kambarį, kur, miegojo P. B., pakėlė jį už pažastų ir po jo pagalve rado nugerto vyno butelį, kurį parodė A. A. ir pasakė, kad P. B. geria vienas. A. A., supykęs, kad P. B. nesidalina vynu, liepė M. K. duoti jam už tai į galvą ir išvesti iš jo namų. Tada jie kambaryje paguldė P. B. aukštielninką ant grindų, ir M. K. gulinčiam, ne mažiau trijų kartų kumščiu smogė į veidą, o jis du kartus spyrė į kojas. M. K., suėmęs P. B. už drabužių, nutempė į virtuvę, o jis liko kambaryje ir toliau su A. A. ir (duomenys neskelbtini) gėrė vyną. Kas vyko virtuvėje nematė, tačiau girdėjo smūgius ir suprato, kad M. K. muša P. B.. Maždaug po 15 minučių M. K. grįžo į kambarį ir toliau visi gėrė. Po kiek laiko, jis buvo užėjęs į virtuvę ir matė, kad P. B. sėdi fotelyje prie pečiaus, galva atsirėmęs į jį. Jo veidas buvo kruvinas, panosėje matėsi kraujas. Tada į virtuvę atėjęs M. K., suėmęs P. B. už drabužių, įtempė jį į kambarį ir paguldęs ant žemės, kumščiu du ar tris kartus smogė jam į galvą ir vėl ištempė į virtuvę. Virtuvėje jie abu su M. K. pasodino P. B. į fotelį ir jis įspyrė jam vieną kartą į galvą, du kartus į petį ir išėjo iš virtuvės. Išeidamas iš virtuvės matė, kaip prie P. B. prišokęs M. K., spyrė jam kelis kartus į galvą, šonus, krūtinę. Atėjęs į kambarį, kur vyko išgertuvės, M. K. buvo įpykęs, iki pusės nusivilko drabužius ir vėl grįžo į virtuvę prie P. B.. Jis ėjo jam iš paskos ir matė, kaip M. K. ne mažiau kaip 3-4 kartus spyrė P. B. į krūtinę, galvą. Jis liepė M. K. liautis mušti P. B. ir atsivedė jį į kambarį, kur toliau visi girtavo. A. A. vis prašė išvesti P. B., tada jie pasakė, kad jis pats jį išvarytų. Jis padėjo A. A. atsistoti ir nuvedė į virtuvę prie P. B.. Jis laikė A. A. už pažastų, o pastarasis ramentu P. B. kelis kartus sudavė per galvą, reikalaudamas išeiti iš jo namų. A. A. smūgiai nebuvo stiprūs, nes jis stovėjo tik ant vienos kojos. Po to jis A. A. parvedė atgal į lovą, visi išgėrė po du stikliukus vyno ir jis su M. K. išėjo. Prieš išeinant, M. K., suėmęs už drabužių, nutempė P. B. nuo fotelio, paguldė ant kilimėlio prie virtuvės durų ir vieną kartą įspyrė į šoną. P. B. dejavo, bet niekuo nesiskundė. Savo kaltę dėl P. B. nužudymo pripažino iš dalies, nes į krūtinę jo nemušė ir mano, kad nuo jo suduotų smūgių jis mirti negalėjo (t. 2, b. l. 12-13, 14-15,18-19 ). K. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėja liepė prisipažinti, po apklausos protokolu jis parašė, kad surašytas teisingai, tačiau iš tikrųjų buvo surašyta neteisingai, nes tyrėja sakė, kad ji viską nurašė nuo M. K. parodymų ir jis dėl streso sutiko pasirašyti apklausos protokolą. Jis nesutiko dalyvauti parodymų patikrinimo vietoje, tačiau tyrėja pagrasino, kad jei jis nedalyvaus parodymų patikrinime – jam neduos drabužių ir tada jis parodė viską, kaip jam liepė tyrėja, kuri sakė, kad užrašys taip, kaip sakė M. K..

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis K. L. A. A. namuose parodė kambaryje lovą, kurioje gulėjo P. B., kai jis su M. K. atėjo jo pakelti, kaip jis pakėlė jį ir nuvedė į kambarį, kuriame buvo A. A., kaip paguldė P. B. kambaryje ant grindų, ir kaip jis, sėdėdamas fotelyje, jam spyrė du kartus į kojas, kaip jis su M. K. pakėlė P. B. nuo grindų ir pasodino virtuvėje į fotelį ir jam sėdint, spyrė į galvą, du kartus į petį ir kaip išeinant, M. K. ant grindų paguldė A. A. ( t., 2, b. l. 20-26).

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad P. B. į krūtinę, pilvą, šonus nespardė, o spirdamas koja 4-5 kartus sudavė jam 1 kartą į veidą, du kartus į petį ir kitus kartus - į kojas. Jis parodė, kad 2014-12-15 vakare, jis su K. L. užėjo pas neįgalų, sunkiai vaikštantį, A. A. išgerti vyno. A. A. jiems davė pinigų vynui ir jie su K. L. nupirko 3 ar 4 butelius vyno, kurį gėrė A. A. namuose su K. L., neįgaliais K. K. ir A. A.. Tuo metu A. A. paprašė išvyti iš jo namų gulintį lovoje P. B., kuris vagia jo maistą. Jis nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo P. B. ir jį pakėlęs, kartu su juo, atėjo į A. A. kambarį. Po to, kai P. B. nepakluso išeiti, virtuvėje, jis sudavė P. B. 4 ar 5 smūgius, spirdamas koja vieną kartą į veidą, du kartus į petį ir kitus smūgius sudavė į kojas, įvyko su juo žodinis konfliktas. Po jo suduotų smūgių P. B. prie pečiaus susmuko ir krito aukštielninkas, tačiau buvo sąmoningas, atsisėdo ant grindų, o A. A. tuo metu rėkė, kad jį reikia išvaryti iš jo namų ir matė, kaip A. A. ramentu jam trenkė per galvą apie 6 kartus. Jie paliko P. A. prie išėjimo durų. Jis nematė, kad smūgius P. B. suduotų K. L.. Tuo metu, A. A. būnant virtuvėje, jis nuėjo prie A. A. lovos ir paėmė jo pinigus, o K. L. tuo metu stovėjo prie durų, mano, kad nuo jo suduotų smūgių P. B. negalėjo mirti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis su K. L. nuėjo į kambarį, kuriame miegojo P. B., pakėlė jį ir po pagalve rado nugerto vyno butelį ir dešrą. Suėmę P. B. už pažastų, jie nuvedė jį į kambarį, kuriame vyko išgertuvės. A. A. dėl to, kad P. B. vienas pasislėpęs geria supyko, liepdamas jį išvesti iš jo namų. Tada jis vieną kartą delnu smogė P. B. į veidą ir šis pargriuvo. Atsistojęs P. B. nuėjo į virtuvę, o jis su K. L. nuėjo jam iš paskos. Virtuvėje jis spyrė P. B. į veidą ir jis griuvo, galva atsitrenkdamas į pečių. Tuo metu prie P. B. buvo K. L., tačiau ar jis sudavė smūgius P. B., neprisimena. Palikę P. B. gulintį virtuvėje ant grindų prie pečiaus jis su K. L. grįžo į kambarį gerti vyno. Po kurio laiko nuėjęs į virtuvę, matė, kad P. B. sėdėjo atsirėmęs į pečių. K. L. kelis kartus buvo nuėjęs į virtuvę, tačiau ar jis mušė B., nematė. Begeriant A. A. vis kartojo, kad reikia išvaryti P. B., todėl jie su K. L. nuvedė A. A. į virtuvę. A. A. ėjo su ramentais, o K. L. jį prilaikė. Sėdinčiam prie pečiaus P. B. A. A. ramentu sudavė 5-6 kartus į galvą. P. B. traukdamasis nuo A. A. smūgių, nuropojo prie fotelio ir atsigulė aukštielninkas ir tada jis spyrė gulinčiam P. B. 4-5 kartus į krūtinę, šonus, pilvą, šlaunis, o K. L. jam į krūtinę, šonus, pilvą įspyrė apie 2-3 kartus. Jis paliko K. L. spardant P. B. ir išeinant matė, kaip K. L. sudavė P. B. dar 2-3 smūgius į krūtinę, šonus. Tada jis nuėjo A. A. kambarį, kur ištraukė lovoje buvusius jo pinigus. Kai sugrįžo į virtuvę, P. B. surado toje pačioje vietoje, jis kartojo, kad iš A. A. namų išeis rytoj. Jis pakėlė sumuštą P. B. nuo grindų ir pasodino į fotelį ir jie išėjo iš A. A. namų, mano, kad nuo jo suduotų smūgių P. B. negalėjo mirti. (t. 2, b. l. 102-103, 104,107-108).

M. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai užrašyti neteisingai, nes jis nesakė, kad sudavė tokį kiekį smūgių P. B., kurį užrašė tyrėja, jai nesakė, kad matė, kaip smūgius P. B. sudavė K. L.. Jis nepripažįsta, kad sudavė 4-5 smūgius P. B. į krūtinę, pilvą, šlaunis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. K. parodė A. A. namuose lovą, kurioje gulėjo P. B., kaip jis su K. L. pakėlė jį už drabužių, kaip kartu su K. L. tempė į kambarį, kuriame buvo A. A., kaip jį pasodino ant kėdės ir jis 2-3 kartus smogė delnu P. B. į veidą, kaip spyrė stovinčiam virtuvėje prie krosnies, pataikydamas į kairę veido pusę, kaklo sritį, kaip nuo smūgių M. K. pargriuvo virtuvėje, kaip jis sėdinčiam virtuvėje 4-5 kartus spyrė į krūtinę, parodė vietą, kur A. A. ramentu smogė sėdinčiam P. B. ramentu į galvą, parodė kur ir kaip K. L. spyrė P. B. į krūtinę ( t. 2, b. l. 109-111, 112-117).

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad nužudytasis P. B. buvo jo tėvas. Su juo jis palaikydavo ryšį telefonu, bendravo retai, nes jis turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Tėvas nesakė jam, kur jis gyvena, minėjo, kad gyvena pas žmones, kuriems jis padeda, bet kur konkrečiai gyvena, nenorėjo sakyti, sakė, kad dar pragyvena ir iš atsitiktinių darbų. Jis atvažiavęs į Anykščius kartais susitikdavo tėvą atsitiktinai, nupirkdavo jam maisto, paskutinį kartą matė tėvą 2014 m. vasaros pabaigoje. Jis su seserimi D. M. palaidojo tėvą ir dėl to turėjo 936,92 Eur išlaidų, tačiau atsisako nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl tėvo nužudymo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, todėl prašo priteisti 750 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad P. B. buvo jos tėvas, su juo matydavosi retai, nes ji gyvena Vilniuje, o jis – Anykščiuose, be to, jis nesaikingai vartojo alkoholį, tačiau su juo palaikydavo ryšį telefonu. Ji paremdavo tėvą materialiai, jis pragyveno, dirbdamas pavienius atsitiktinius darbus, buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas, paskutinį kartą jį matė prieš pusantrų metų. Dėl tėvo laidotuvių ji su broliu turėjo 936,92 Eur išlaidų, tačiau nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako. Dėl tėvo nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, turėjo neigiamų emocijų, todėl prašo priteisti 750 Eur neturtinę žalą.

Liudytojas R. U. parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta, nes jie yra buvę jo kaimynai. 2014-12-16 jis su G. D., nusipirkę vyno, atėjo į A. A. namus, nes pas jį visada galima užeiti ir išgerti. Tuo metu A. A. namuose buvo neįgalus K. K., kuris gulėjo lovoje, o A. A. sėdėjo K. K. invalido vežimėlyje. Begeriant vyną, A. A. pasakė, kad jo namuose yra „P.“ ( dabar žino, kad tai buvo P. B.), kuris šlapinasi į lovą, vagia iš jo alų ir prašė išvesti jį iš jo namų. A. A. sakė, kad kaltinamieji prieš dvi dienas primušė P. B., tačiau jo sumušimo konkrečių aplinkybių nepasakojo. Nuėjęs į kambarį, kur gulėjo P. B., jis liepė P. B. keltis ir eiti į lauką, tačiau jis negalėjo atsikelti, sakė, kad jam skauda krūtinę. Tada jis paėmė jam už peties ir už rankos ir taip jam padedant, P. B. atsisėdo. Jis matė ant E. B. nosies kraują ir suprato, kad jam bėgo kraujas iš nosies. Einant į lauką, jis paėmė P. B. už pažasties ir jį vedė. P. B. judėjo iš lėto, suprato, kad jis patiria skausmą. Virtuvėje tuo metu sėdėjo A. A., kuris jam nesmarkiai sušėrė ramentu vieną kartą į galvą ir vieną kartą į petį. Išeinant P. B. susirinko savo daiktus, kurie buvo sudėti prie išėjimo durų, tie dujų balionu. Išvedęs į lauką, P. B. pasodino ant suoliuko ir sugrįžęs į vidų, toliau gėrė vyną. Pasibaigus vynui, G. D. ėjo dar pirkti alkoholio ir tada jis pro atidarytas lauko duris pamatė, kad P. B. guli. Jis patikrinęs ir neapčiuopęs jo pulso, paskambino greitajai medicinos pagalbos tarnybai, kurie atvykę konstatavo P. B. mirtį. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą, kur ryte dėl įvykio jis buvo apklausiamas. Jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes įvykio aplinkybes prisiminė geriau negu dabar.

Liudytojas G. D. parodė, kad 2014-12-16 pavakary jis su R. U. užėjo į A. A. namus, esančius Anykščių mieste (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) . A. A. pavaišino vynu ir paprašė atnešti malkų ir išvesti iš namų P. B., kurio pravardė ,,P.‘‘. Tuo metu namuose buvo ir K. K., kuris su P. B. gulėjo lovose. Užėjus į kambarį, kuriame gulėjo P. B., jis pamatė, kad jo veidas sumuštas, mėlynas. R. U. už pažastų vedė P. B. į lauką, jis ėjo sunkiai. Lauke jį R. U. pasodino ant suoliuko. Tada A. A. jam davė pinigų ir jis nuėjo į parduotuvę nupirkti vyno. Kai jis sugrįžo, P. B. gulėjo aukštielninkas ant žemės prie suoliuko. Kai jis apie tai pasakė A. A. ir R. U., šie pasakė, kad jau iškvietė medicinos darbuotojus. Jis vartoja alkoholį kiekvieną dieną, todėl gali supainioti datas, įvykius, tačiau dabar papasakojo teisingai tos dienos įvykius.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis gyvena Anykščiuose nuosavame name vienas, pas jį užeina pažįstami ir draugai su kuriais išgeria. Kaltinamąjį M. K. pažįsta, žino, kad jo pravardė ,,S.‘‘. Jis pamena, kad M. K. buvo užėjęs pas jį su R. U. apie pietus, tačiau kada tai buvo neatsimena. Jie prašė leisti išgerti butelį degtinės ir jam sutikus, virtuvėje jie gėrė degtinę. Tuo metu atvažiavo ir gėrė degtinę invalido vežimėliu sėdintis K. K., buvo atėjęs P. B., G. D., jis tuo metu gulėjo kambaryje ant lovos. Jie virtuvėje susiginčijo tarpusavyje, stumdėsi, sudaužė virtuvėje buvusį fotelį. Jis nematė kas mušė P. B., jis nesudavė smūgių P. B., nes jis negali paeiti, tuo metu gulėjo kambaryje, nematė kaip iš jo namų išėjo P. B.. Jam R. U. vakare apie 20-21 val. pasakė, kad P. B. guli lauke ir kad jį išvežė greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, kad jis jau buvo negyvas. Paskelbus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino duotus parodymus, nurodydamas, kad buvo taip, kaip buvo perskaityta. Jis neprisimena ką aiškino apklausos metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Liudytojas A. A. 2015-03-31 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2014-12-15 dieną namuose girtavo su K. K. ir „P.“, t.y. P. B.. Po pietų pas jį atėjo M. K., kurio pravardė yra „S.“ su draugu ir visi gėrė vyną. Baigus gerti, jie su K. K. atsigulė kambaryje, M. K. su savo draugu ir P. B. liko virtuvėje. Jam gulint, atėjęs M. K. draugas parodė keturis nugertus vyno butelius ir pasakė, kad juos rado lovoje, kurioje miegojo P. B.. Jis suprato, kad P. B. gėrė vienas ir su jais nesidalino. Palikęs prie jo nugertus vyno butelius, M. K. draugas grįžo į virtuvę, kurioje buvo M. K. ir P. B.. Iš virtuvės jis girdėjo sklindantį triukšmą, bildesį, neaiškius rėkavimus. Pakėlęs galvą pamatė, kad M. K. su draugu, suėmę už drabužių, tempė P. B. į koridorių, iš kur vėl girdėjo sklindantį bildesį, trankymąsi. Jam liepus, kažkuris uždarė duris ir jis nieko nebegirdėjo. Pabudęs naktį, virtuvėje, ant grindų, ties išėjimu į koridorių, matė gulintį P. B.. 2015-12-16 pas jį užėjo G. D. ir R. U., su kuriais virtuvėje gėrė. P. B. virtuvėje tuo metu nebebuvo, kada ir kaip jis atsikėlė, nematė. Kai G. D. išėjo pirkti vyno, jis R. U. pasakė, kad P. B. šlapinasi į lovą ir paprašė jį išvesti iš jo namų. R. U. nuėjo į kambarį, kur miegojo P. B. ir netrukus išvedė jį į lauką. Jis nematė, kad P. B. būtų buvęs kruvinas, negirdėjo, kad būtų dejavęs. Eidamas P. B. pargriuvo, o jis ramentu bakstelėjo jam į kojas, ragindamas palikti jo namus. R. U., išvedęs P. B., grįžo į kambarį. Po keleto minučių iš parduotuvės grįžęs G. D. pasakė, kad prie lauko durų guli P. B. be gyvybės ženklų. Tada R. U. iškvietė greitąją medicinos tarnybą ir policijos pareigūnus (t.1, b. l. 56-58, 64).

Liudytoja D. R. parodė, kad ji, kaip tyrėja, atlikusi nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą, po įvykio, kurio metu buvo nužudytas P. B., apklausė neįgalų liudytoją A. A. jo namuose. Dėl apklausos ji į A. A. namus vyko keletą kartų ir kai rasdavo jį girtą, jo neapklausinėjo. Apklausos metu A. A. gulėjo lovoje, sakė, kad skauda kojos ir jis negali atsikelti. Ji apklausos protokole užrašė tai, ką apie įvykį aiškino liudytojas A. A.. Po to, apklausai jis buvo pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė kaltinamąjį M. K., su K. L. atliko parodymų patikrinimą vietoje, su M. K. parodymų patikrinimą vietoje atliko kita tyrėja. Kaltinamieji buvo apklausiami dalyvaujant gynėjams, laikantis BPK reikalavimų, nenaudojant smurto ir užrašant tai, ką jie sakė.

Utenos AVPK Anykščių rajono PK vyr. tyrėjos D. R. 2015-01-09, 2015-01-28 ir 2015-04-07 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad A. A. pastoviai vartojo alkoholį, nesiorientuoja laike, pamiršta ir painioja asmenis, sunkiai vaikšto, be pašalinių pagalbos pats judėti negali ( t. 1, b.l. 59, 60, 65 ).

Liudytojas K. K. 2015-03-31 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį jis gyveno pas pažįstamą A. A.. Kartu su jais gyveno ir P. B. pravarde ,,P.‘‘, kuris atnešdavo malkų, užkurdavo krosnį ir visi kartu išgerdavo. 2014-12-15 su A. A. ir P. B. gėrė vyną, nes buvo gavę pensijas. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, į A. A. namus atėjo M. K. (jo pravardė yra „S.“) su draugu, vėliau sužinojo, kad tai K. L.. A. A. davė jiems pinigų, kad nupirktų vyno. P. B. tuo metu nuėjo į kambarį ir atsigulė. Grįžus M. K. ir K. L., visi toliau girtavo. Vienu metu M. K. atnešė į kambarį nugertą vyno butelį ir pasakė, kad jį turėjo P. B. ir vienas gėrė ir dėl to kilo konfliktas. Tuo metu P. B. gulėjo kambaryje už virtuvės. Jis nežino kada kaltinamieji pradėjo mušti P. B., nes nematė, jis ir A. A. buvo tame kambaryje, kuriame gėrė ir išėję nebuvo, jis girdėjo iš virtuvės sklindantį triukšmą, bildesį, P. B. prašymus baigti. Jis suprato, kad P. B. yra jų mušamas, nežino kada iš namų išėjo kaltinamieji, P. B. nematė, todėl negali pasakyti ar jis buvo sumuštas. M. K. ir K. L. išėjus, pas juos tą vakarą niekas nebebuvo užėję. Sekančią dieną jis visą dieną gulėjo ir nesikėlė, po pietų atėjo R. U. ir G. D.. Jis girdėjo, kaip A. A. jų prašė išvaryti iš namų P. B., nes jis prišlapino į lovą. Jis nematė, kaip G. D. ir R. U. išvarė P. B., tik tai suprato. Po kurio laiko kažkuris iš jų pasakė, kad P. B. guli kieme negyvas (t. 1, b. l. 73-74).

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamasis M. K. yra jos sūnus. 2015 m. lapkričio 14 ar 15 d. sūnus gavo atlyginimą ir atėjus K. L., išėjo iš namų. Jis buvo lengvo būdo, dažnai pinigus išleisdavo alkoholiui. Sūnaus namuose nebuvo apie mėnesį laiko, jis nesirodė ir darbe, ji jo ieškojo, bet nerado, todėl kreipėsi į policiją dėl jo paieškos. 2015 m. gruodžio mėnesį sužinojo, kad sūnus M. sulaikytas dėl nužudymo. Mano, kad iki nužudymo jis lankėsi pas draugus ir girtuokliavo. Iki sulaikymo jis gyveno jos namuose Kęstučio g. Nr.98, dirbo prekybos centre ,,Maksima‘‘ padėdavo jai ir dukrai, trūkstant lėšų būtiniausiems poreikiams, buvo paėmęs paskolą, kurią išdalino šeimos nariams. Jam neatėjus į darbą, buvo atleistas. Jis turi draugę, su kuri augino vienerių metu dukrą, planavo kartu gyventi.

Utenos AVPK Anykščių rajono PK vyr. tyrėjos D. R. 2015-05-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad paimtas įvykio vietos apžiūros metu ramentas priklauso liudytojui K. K., kuris nurodė, kad ramentas jam nereikalingas ir atsiimti jo nepageidauja ( t. 1, b.l. 75 ).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2014-12-16 apžiūrėta įvykio vieta – A. A. priklausantis gyvenamasis namas, esantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Prieš įėjimą į gyvenamąjį namą, ant betonuoto pagrindo, rastas ir apžiūrėtas gulintis aukštielninkas P. B. lavonas, jo veide, ties akimis, matyti kraujosruvos, ties nosimi - dėmės, panašios į kraują. Megztinio kišenėje rasti akiniai ir medžiagos skiautė su dėmėmis, panašiomis į kraują. Gyvenamojo namo verandoje, ant grindų, rasta dėmė panaši į kraują, virtuvėje – aliuminis ramentas, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraują, ant virtuvės linoleumo grindų, dujinės viryklės šono yra dėmės, panašios į kraują. Prie virtuvės slenksčio patiestas kilimėlis, kuriame matyti dėmės, panašios į kraują, tokios pat dėmės rastos vonios kambaryje ant plytelių ir kambaryje ant grindų. Kambaryje ant lovos rasta pagalvė su dėmėmis, panašiomis į kraują, po pagalve - trys tušti vyno „Pasaga“ buteliai ir tuščias butelis degtinės „Originali Lietuviška“, ant stalo - du tušti vyno buteliai (t. 1, b. l. 15-22).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto 2014-12-17 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. B. mirė nuo krūtinės sumušimo. Tai nurodo poodinės ir difuzinės minkštųjų audinių kraujosruvos, dešinių II, III, X šonkaulių viengubi lūžiai, dešinių IV, V, VI, VII šonkaulių dvigubi lūžiai, dešinio IX šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu, kairio II šonkaulio viengubas lūžis, kairių III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių dvigubi lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kraujosruvos tarpuplautyje, kraujosruvos kairiame plautyje, kas komplikavosi nestabilios krūtinės ląstos būsena, progresuojančiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu ir galvos smegenų pabrinkimu. Lavoninių reiškinių būklė 2014-12-17 9 val. rodo, kad nuo P. B. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone, galėjo praeiti 12-36 val. Poodinės ir difuzinės minkštųjų audinių kraujosruvos, dešinių II, III, X šonkaulių viengubi lūžiai, dešinių IV, V, VI, VII šonkaulių dvigubi lūžiai, dešinio IX šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu, kairio II šonkaulio viengubas lūžis, kairių III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių dvigubi lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kraujosruvos tarpuplautyje, kraujosruvos kairiame plautyje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai padaryti nuo keletos iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos veide ir plaukuotosios galvos dalyje, odos nubrozdijimas su poodine kraujosruva kaktoje, muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, rankose, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdijimai kairėje blauzdoje, kraujosruva antgerklyje, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva liežuvyje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausia 20 trauminių poveikių nuo keletos iki keliolikos valandų iki mirties ir jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

P. B. po patirtų kūno sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol dėl nestabilios krūtinės ląstos progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, galvos smegenų pabrinkimas ir jis mirė. Sužalojimų morfologiniai ypatumai rodo, kad P. B. po sužalojimo galėjo išgyventi nuo keletos iki keliolikos valandų. P. B. kūne dauguma sužalojimų išsidėstę priekiniame paviršiuje, todėl galima daryti išvadą, kad užpuolikas buvo priešais arba artimoje šiai padėčiai vietoje (t. 1, b. l. 25-28 ).

Teismo medicinos specialistė J. Ž., atlikusi P. B. lavono tyrimą, paaiškino, kad jis mirė nuo krūtinės sumušimo su krūtinkaulio ir daugybiniais šonkaulių abipusiais lūžiais. Po patirtų sužalojimų P. B. kurį laiką dar buvo gyvas, galimai sąmoningas, galėjo atlikti didelių pastangų nereikalaujančius veiksmus. P. B. galvoje sužalojimų, kurie turėjo įtakos mirčiai, nerasta. Jo viršugalvio plaukuotoje dalyje rastas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, neatmetama galimybė atsitrenkiant į kietą daiktą, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas P. B. dešinėje blauzdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 82-83).

Teismo medicinos specialistas R. Ž. parodė, kad jis susipažinęs su kaltinamojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.109-117, 2 t.) fotonuotraukose Nr.16 17, 22, 24 (b.l.115-117) užfiksuotu vaizdu, kur M. K. parodė kaip spyrė P. B. į krūtinės priekinį paviršių, atitinka sužalojimo mechanizmą, t.y. dėl tokių smūgių galėjo būti sulaužyti šonkauliai ir padaryti mirtini sužalojimai.

Teismo medicinos specialisto 2014-12-22 išvadoje Nr. G 1808/14(P-05) nurodyta, kad K. L. padarytas odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kuris padarytas ne mažiau kaip 5-6 paros iki apžiūros (t.2, b.l. 29).

Teismo medicinos specialisto 2014-12-22 išvadoje Nr. G 1807/14 (P-05) nurodyta, kad M. K. padaryta odos nubrozdinimai kairės plaštakos antrame piršte, kairėje blauzdoje. Odos nubrozdinimai kairės plaštakos antrame piršte padaryti ne mažiau kaip 5-9 paros iki apžiūros, nubrozdinimas kairėje blauzdoje ne mažiau 7-9 paros iki apžiūros (t.2, b.l. 120).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2014-12-16 15 val. 56 min. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas dėl įvykio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). ir pateikė garso įrašą (t. 1, b. l. 99 ). 2015-02-10 apžiūros protokole nurodyta, kad vyriškas balsas prašo atvažiuoti į Anykščius, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sako, kad jis yra R. U., jam atrodo, kad „ čia lavonas yra..., guli ant kiemo baltas visas, mėlynas, bandžiau pulso, nėra pulso, nejaučiu... jis visiškai nekvėpuoja ir reikia kviesti ne tik medikus, bet ir „mentus“. Toliau kalbant, sako „ galit Jūs greičiau atvažiuot ar ne? ... numirs tai mes kalti būsim ar ne? ... ant gatvės Jūsų lauksiu, greitai važiuoji“. Įrašo trukmė – 3.41 min. (t. 1, b. l. 100 )

Žemesnės instancijos teismas

2014-12-17 daiktų pateikimo ir jų 2015-02-17 apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė pateikė kompaktą su vaizdo įrašu (t. 1, b. l.102), kurio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad į lošimų salono „(duomenys neskelbtini)“ salę ( (duomenys neskelbtini) g. 16, Anykščiai) 2014-12-15 22.13 val. ateina K. L. ir M. K., prie baro kažką duoda kasininkei, nueina į kitą patalpą, 22.23 grįžta prie baro, perka alaus ir sėdasi prie lošimų automatų. 02.50 val. abu iš lošimų salono išeina (t. 1, b. l. 103).

Daiktų pateikimo 2014-12-18 protokole nurodyta, kad teismo medicinos laborantė J. D. pateikė nužudytojo P. B. drabužius (t. 1., b. l. 104), kurie 2015-01-06 apžiūrėti (t. 1, b. l. 105, 106-110).

Daiktų apžiūros 2015-01-06 ir 2015-01-07 protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2014-12-16 iš įvykio vietos ( gyvenamojo namo Anykščių m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu paimti objektai - pagalvė ir kilimėlis, ant kurių matyti dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 111-112 ), bei apžiūrėti P. B. megztinio kairėje kišenėje rasti akiniai ir medžiagos skiautė, ant kurios matyti dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 113-114).

Daiktų pateikimo 2014-12-18 protokoluose nurodyta, kad M. K. ir K. L. pateikė savo drabužius (t. 1, b. l. 124, 125).

Specialisto 2015-02-12 išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad ant pateikto ramento, paimto 2014-12-16 įvykio vietos apžiūros metu, rastas kraujas, kurio genotipas sutampa su P. B. genotipu. Ant tirti pateiktų kelnių ir megztinio, paimtų 2014-12-18 iš M. K., rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su P. B. genotipu (t. 1., b. l. 128-131).

Specialisto 2015-03-10 išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, kilimėlio ir pagalvės, kurie buvo rasti ir paimti 2014-12-16 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), rastas vieno vyro kraujas kurio genotipas sutampa su P. B. genotipu. (t. 1, b. l. 136-138 ).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad K. L. ir M. K. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2 (b.l.48,1 t., 133,2 t.).

Asmens blaivumo testu 2014-12-16 A. A. nustatytas 2,27 promilių girtumas, R. U. - 1,78 promilių girtumas, o G. D. - 2,14 promilių girtumas ( t 1, b. l. 50).

Utenos AVPK Anykščių rajono PK vyr. tyrėjos D. R. 2014-12-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-15 pagal motinos V. K. pareiškimą paskelbta M. K. paieška kaip dingusio be žinios ( t.2, b.l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų R. U., G. D. parodymų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 16 d. 15.56 val., prie įėjimo durų į gyvenamąjį namą, esantį Anykščių m. (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), ant betonuoto pagrindo rastas ant nugaros gulintis P. B. lavonas. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad P. B. mirė nuo krūtinės sumušimo. Tai nurodo poodinės ir difuzinės minkštųjų audinių kraujosruvos, dešinių II, III, X šonkaulių viengubi lūžiai, dešinių IV, V, VI, VII šonkaulių dvigubi lūžiai, dešinio IX šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu, kairio II šonkaulio viengubas lūžis, kairių III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių dvigubi lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kraujosruvos tarpuplautyje, kraujosruvos kairiame plautyje, kas komplikavosi nestabilios krūtinės ląstos būsena, progresuojančiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu ir galvos smegenų pabrinkimu. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje, nuo keletos iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties. Be to, teismo medicinos specialistas nustatė, kad P. B. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir plaukuotosios galvos dalyje, odos nubrozdijimas su poodine kraujosruva kaktoje, muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, rankose, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdijimai kairėje blauzdoje, kraujosruva antgerklyje, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva liežuvyje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausia 20 trauminių poveikių nuo keletos iki keliolikos valandų iki mirties ir jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Liudytojo A. A., K. K. parodymais nustatyta, kad P. B. iki mirties gyveno A. A. namuose, esančiuose Anykščių m. (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio namų ir buvo rastas jo lavonas. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 15 d. apie 20-21 val. į A. A. namus atėjo kaltinamieji K. L. ir M. K., kurie su buvusiais name neįgaliais A. A. ir K. K. gėrė vyną, tuo metu P. B. gulėjo lovoje kitame kambaryje. M. K. ir K. L., suradę, kad P. B. lovoje po pagalve turi nugerto vyno butelį, apie tai pasakė A. A., kuris supykęs liepė kaltinamiesiems duoti jam į galvą ir išmesti iš jo namų. P. B. atsisakius išeiti iš A. A. namų, kaltinamieji prieš jį vartojo smurtą, tačiau jų parodymai dėl pavartoto smurto apimties teisme neatitinka jų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Teisme abu kaltinamieji pripažino, kad P. B. atsisakius išeiti iš A. A. namų, abu vartojo smurtą, tik neigė sudavę P. B. smūgius į krūtinę, pilvą, šonus, pripažino kad įspyrė jam po keletą kartų į galvą, petį, kojas, K. L. nurodė, kad matė, tik kai M. K. sudavė du kartus į veidą, o M. K. teigė, kad nematė, kai K. L. sudavė smūgius P. B.. Šie jų parodymai neatitinka jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kilus konfliktui, kad P. B. pasislėpęs geria vyną, su M. K. atitempė P. B. iš lovos į kambarį, kuriame buvo A. A. ir paguldžius ant grindų matė, kaip M. K. 3 kartus smogė kumščiu P. B. į veidą, o jis du kartus spyrė į kojas, po to, kai M. K. nutempė P. B. į virtuvę, jis girdėjo suduodamų smūgių garsą ir suprato, kad M. K. muša P. B.. Kai M. K. vėl įtempė P. B. į kambarį, jis 2-3 kartus sudavė jam į galvą, po to, ištempė į virtuvę, kur abu su M. K. pasodino jį į fotelį. Jis tada įspyrė sėdinčiam fotelyje P. B. vieną kartą į galvą, 2 kartus į petį ir išėjo, o tuo metu M. K. įspyrė jam į galvą, šonus, krūtinę, po to, dar matė, kaip M. K. 3-4 kartus spyrė P. B. į galvą, krūtinę. Jis liepė M. K. liautis mušti P. B. ir išeidami jį su M. K. nutempė prie virtuvės durų. Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu konflikto pradžią aiškino ir M. K.. Jis tik nurodė, kad P. B. atsisakius išeiti iš A. A. namų, jis vieną kartą spyrė į veidą ir šis pargriuvo aukštielninkas ir kurį laiką nejudėjo, todėl suprato, kad buvo praradęs sąmonę. Kai P. B. nuropojo iki fotelio ir atsisėdo, jis spyrė jam 4-5 kartus į krūtinę, pilvą, abu šonus, šlaunis, o K. L. įspyrė apie 2-3 kartus į krūtinę, pilvą, šonus ir palikęs K. L. spardant P. B., atėjo prie A. A. lovos, iš kur paėmė jo pinigus.

Kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl pavartoto smurto apimties iš esmės sutapo, neneigdami pavartoto smurto, jie nurodė, kad vienas iš jų kurį laiką virtuvėje vartojo smurtą prieš P. B., kai tuo metu kitas buvo kambaryje: K. L. nurodo, kad tai darė M. K., o M. K. nurodo kad tai darė K. L.. Tai rodo, kad jie ikiteisminio tyrimo metu siekė sumenkinti savo vartoto smurto apimtį.

Kaltinamieji negalėjo nurodyti logiškų ir įtikinamų jų parodymų pakeitimo argumentų. K. L. parodė, kad jis nepripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, kad matė, kaip M. K. mušė P. B., suduodamas smūgius į krūtinę ir jį atitraukė nuo P. B.. Jis pasirašė apklausos protokolą jo neskaitęs, tyrėja jam sakė, kad surašant jo parodymus, ji nurašys juos nuo M. K. duotų parodymų, kad parodymai sutaptų. Prieš 2014-12-19 apklausą tyrėja jam buvo atnešusi susipažinimui M. K. apklausos protokolą, be to, tyrėja jį gąsdino, kad bus blogai, jei jis neprisipažins, kriminalistas gąsdino, kad sumuš. M. K. nurodė, kad tyrėja jam diktavo ką rašyti į apklausos protokolą, jis nesudavė 4-5 smūgių P. B. į krūtinę, šlaunis, pilvą, kaip užrašyta tyrėjos jo apklausos protokole. Be to, jis nesakė, kad matė, kaip K. L. spardė P. B.. Jis parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu darytose nuotraukose yra teisingai užfiksuoti jo parodymo veiksmai, tačiau prie nuotraukų padaryti neteisingi užrašai, be to, pareigūnai darė psichologinį spaudimą, jie yra korumpuoti, todėl galėjo sufabrikuoti bylos duomenis. Liudytoja D. R. parodė, kad kaip tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu apklausė kaltinamąjį M. K., o su K. L. atliko parodymų patikrinimą vietoje ir surašė protokolą. Šie veiksmai buvo atlikti dalyvaujant kaltinamųjų gynėjams ir laikantis BPK reikalavimų. Iš byloje esančių protokolų matyti, kad po apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais pasirašė kaltinamieji ir jų gynėjai, pastabų dėl protokolų jie nereiškė, kaltinamieji savo ranka parašė, kad protokolą perskaitė, surašytas teisingai, todėl nėra pagrindo tikėti, kad tyrėja užrašė jų parodymus neteisingai. Nėra pagrindo tikėti K. L. parodymais, kad prieš 2014-12-19 apklausą tyrėja jam parodė M. K. apklausos protokolą, nes iš šių apklausų protokoluose nurodytų datų matyti, kad jų apklausas tuo pačiu metu vykdė skirtingi tyrėjai, todėl tyrėja prieš apklausą negalėjo turėti M. K. apklausos protokolo. Nors M. K. nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje protokole po fotonuotraukomis yra neteisingi užrašai, po jomis nėra jo parašų, tačiau iš protokolo turinio matyti, kad po fotonuotraukomis padaryti užrašai iš protokolo rašytinio turinio, po kuriuo yra pasirašęs ir M. K. (b.l.109-110,2 t., todėl nėra pagrindo tikėti, kad po fotonuotraukomis (priedas prie protokolo) yra neteisingi užrašai. Kaltinamieji, žinodami, jog teismo medicinos specialistas nustatė, kad P. B. mirtis įvyko nuo krūtinės sumušimo, pakeitė parodymus, neigia, kad sudavė jam smūgius į krūtinę ir tokie jų parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant palengvinti savo padėtį.

Tai, kad kaltinamieji vartojo smurtą prieš P. B. patvirtino ir liudytojas K. K., kuris tuo metu buvo kitame kambaryje. Jis nurodė, kad kilus konfliktui, jis girdėjo iš virtuvės sklindantį triukšmą, bildesį, girdėjo P. B. prašymus ,,baikit‘‘ ir iš to suprato, kad jis yra mušamas. Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu (teisiamajame posėdyje jis įvykio aplinkybių neprisiminė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus) parodė, kad kilus konfliktui, kai buvo rastas P. B. paslėptas nugerto vyno butelis, M. K. su K. L. ir P. B. buvo virtuvėje ir jis girdėjo iš virtuvės sklindantį bildesį, rėkavimus, o pakėlęs galvą, matė, kaip M. K. su K. L. suėmę už drabužių ištempė P. B. į koridorių, iš kur vėl girdėjo bildesį, trankymąsi, naktį matė P. B. gulintį koridoriuje, o kitą dieną jis jau gulėjo lovoje.

Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji vartojo prieš P. B. smurtą, abiejų kaltinamųjų spardymas ir smūgių sudavimas P. B. į krūtinę, pilvą susijęs priežąstiniu ryšiu su P. B. mirtimi, nes būtent jų veiksmai lėmė poodinių ir difuzinių minkštųjų audinių kraujosruvų atsiradimą, dešinių II, III, X šonkaulių viengubus lūžius, dešinių IV, V, VI, VII šonkaulių dvigubus lūžius, dešinio IX šonkaulio lūžį su krūtinplėvės pažeidimu, kairio II šonkaulio viengubą lūžį, kairių III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių dvigubus lūžius, krūtinkaulio lūžį, kraujosruvas tarpuplautyje, kraujosruvas kairiame plautyje, kas komplikavosi nestabilios krūtinės ląstos būsena, progresuojančiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu ir galvos smegenų pabrinkimu. Liudytojo A. A., K. K. parodymais nustatyta, kad P. B. iki nagrinėjamo įvykio buvo sveikas, to neneigia ir abu kaltinamieji. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad mirtini sužalojimai P. B. padaryti nuo kelių iki keliolikos valandų iki mirties. Iš bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad pranešimas apie įvykį dėl P. B. mirties informacinėje sistemoje užregistruotas 2014-12-16 15.56 val.(b.l.99,1 t.). Kaltinamieji parodė, kad iš A. A. namų (paėmę jo pinigus) išėjo į lošimų saloną. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2014-12-15 22.13 val. M. K. ir K. L. atėjo į lošimų saloną, pirko alų, sėdo prie lošimo automatų (b.l.103, 1 t.), todėl pripažintina, kad nuo P. B. sumušimo iki jo mirties praėjo apie 18-19 valandų. Liudytojai A. A. ir K. K. parodė, kad kai po konflikto su P. B., kaltinamieji išėjo, iki R. U. ir G. D. atėjimo į jų namus 2014-12-16, jų namuose niekas nesilankė. Liudytojai R. U. ir G. D. patvirtino, kad jie 2014-12-16 po pietų atėjo į A. A. namus ir rado lovoje gulintį sužalotą E. B., kurį A. A. prašymu išvedė į lauką ir pasodino ant suoliuko ir netrukus pastebėjo, kad jis guli. Įtardami, kad jis gali būti miręs, iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir policijos pareigūnus (pirmas pranešimas užregistruotas 15.56val.). Šie abu liudytojai buvo pristatyti į policijos komisariatą ir apklausti ir jų parodymai dėl P. B. mirties aplinkybių sutapo, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Tokiu būdu, nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent abu kaltinamieji prieš P. B. vartojo smurtą. Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas, patvirtino, kad mirtini sužalojimai P. B. galėjo būti padaryti M. K. parodymų patikrinimo vietoje nurodytu būdu – įspiriant į krūtinę. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad mirtini sužalojimai P. B. padaryti 11 trauminių poveikių pasekoje, be to, P. B. nustatyti sužalojimai ir kitose kūno vietose 20 trauminių poveikių pasekoje, o tai rodo, kad panaudotas smurtas buvo intensyvus, nustatyta, kad be kaltinamųjų daugiau intensyvaus smurto niekas prieš P. B. nenaudojo.

Objektyvūs nusikalstamos veikos požymiai patvirtina, kad kaltinamieji K. L. ir M. K. veikė netiesiogine tyčia, t.y. jie suprato, jog smurtiniais veiksmais kelia pavojų P. B. gyvybei, numatė, kad gali jam padaryti sunkius sužalojimus, tarp jų tokius, kurie gali sukelti jo mirtį ir nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 23 d.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią dėl padarinių ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi laikomi bendravykdytojais; tokiais atvejais nėra būtina, kad kiekvienas padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr.2k-196/2008, 2k-7-156/2010, 2K-224/2012, 2k-162-895/2015). Nustatyta, kad K. L. ir M. K. smurtaudami prieš nukentėjusįjį, veikė bendrai susitarę, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami ir dėl jų padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė, jie bendrai atsako už P. B. nužudymą, todėl K. L. ir M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. .

Iš kaltinimo šalintina dalis, kad K. L. ir M. K. sudavė P. B. smūgius ramentu, nes tokių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusieji E. B. ir D. M. atsisakė nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodo jog dėl tėvo smurtinės mirties patyrė dvasinius pergyvenimus, todėl prašo priteisti kiekvienam po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors nukentėjusiųjų ryšiai su nužudytuoju P. B. nebuvo glaudūs, tačiau akivaizdu, kad dėl tėvo smurtinės mirties jie patyrė dvasinius pergyvenimus. Šie padariniai atsirado dėl abiejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio nusikaltimo, todėl nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 109, 115 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, yra realus, todėl tenkintinas visiškai. Nukentėjusieji nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo atsisakė, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos kaltinamajam K. L. 231,60 Eur turėtų išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. 2015-06-25 teismo nutartyje (b.201-202, 2 t.) atiduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendė, kad kaltinamieji yra suimti, dėl galimų kaltinamųjų gynybos prieštaravimų yra privalomas gynėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, todėl buvo pranešta tarnybai, kad jiems būtų paskirti gynėjai, t.y. buvo nurodyta, kad gynėjų dalyvavimas yra privalomas, tai reiškia, kad kaltinamųjų galimybės atsisakyti gynėjo buvo apribotos. Teisme kaltinamąjį M. K. gynė pagal sudarytą susitarimą advokatas A.Šukaitis, o kaltinamąjį K. L. – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta gynėja advokatė D.Baniulė, kurios, kaip gynėjos dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo (nuteistojo) valios, to laikomasi ir teismų praktikoje (LAT 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014,), todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl bausmės

Skiriant bausmes kaltinamiesiems K. L. ir M. K., teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.1,9 p.), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

K. L. ir M. K. padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės sunkios ir negrįžtamos - buvo nužudytas nesipriešinantis jų veiksmams žmogus, kurio iki to laiko net nepažinojo.

K. L. 2008-12-22 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas bauda, tačiau jos nesumokėjo, todėl pripažintina, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. 2015-05-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas už 10 nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausme, visos veikos buvo padarytos iki šios nusikalstamos veikos padarymo, o tai rodo, kad jis sistemingai darė nusikalstamas veikas, kas rodo jo polinį nusikalsti, iš savo elgesio jis išvadų nedarė išvadų. Jis baustas vieną kartą administracine tvarka, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas (b.l.45,2 t.), psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

M. K. 2012-04-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 str. 2 d., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų baudą, 2015-05-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už 3 nusikalstamas veikas, padarytas iki šios nusikalstamos veikos padarymo, iki įvykio buvo išėjęs iš namų, girtavo, buvo paskelbta jo paieška, atleistas iš darbo, jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta aplinkybių, kurioms esant gali būti mažinama ar skiriama švelnesnė nei numato baudžiamasis įstatymas bausmė, todėl jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į jų asmenybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytas dvi sunkinančias aplinkybes, skirtina bausmė nežymiai viršijanti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 297 str., 301 str. 2 d., 303 str. 2 d., 307 str.,

nusprendžia:

Pripažinti K. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d. šią bausmę subendrinus su 2015-05-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 11 d. d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio 11 d. Kardomąją priemonę suėmimą K. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti M. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d. šią bausmę subendrinus su 2015-05-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 11 d. d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio 11 d. Kardomąją priemonę suėmimą M. K. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš K. L. ir M. K. solidariai nukentėjusiesiems E. B. ir D. M. kiekvienam iš jų po 750 Eur neturtinės žalos, jiems atsisakius nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje bylą nutraukti.

Daiktinius įrodymus: akinius, medžiaginę skiautę, supakuotą į plastikinę pakuotę, 3 tamponus, kilimėlį, pagalvę, P. B. kraujo lyginamąjį pavyzdį, P. B. plaukus ir nagus, liemenę, pilką megztinį, juodą megztinį, sportinio kostiumo švarką, batus, dvi poras puskojinių, saugomus Anykščių rajono PK daiktų saugojimo kameroje, kaip neturinčius reikšmės bylai ir menkaverčius, sunaikinti.

Gražinti M. K. iš jo išimtą juodą megztinį, šaliką, marškinėlius, džemperį, K. L. – striukę, saugomus Anykščių rajono PK daiktų saugojimo kameroje.

Išimtą daiktinį įrodymą – ramentą, sunaikinti, K. K. atsisakius jį paimti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.

Teisėjai Bronė Vidzėnienė