Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 18 d.

3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nutarė, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartis yra objektyvi ir motyvuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodyto išaiškinimo dėl teismo nutarties turinio ir pagrįstumo, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistajam lygtinis paleidimas Komisijos nutarimu taikytas su intensyvia priežiūra BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies pagrindais. Tokiu atveju BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 7 dalis). Teismo jurisdikcija spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo numatyta ir BPK 360 straipsnio 2 dalyje. Taigi priešingai nei nurodyta skunde, dėl lygtinio paleidimo taikymo galutinį sprendimą priima apylinkės teismas, kuris turi visas galimybes iš naujo vertinti lygtinio paleidimo sąlygas ir tai, kad jo padaryta išvada nesutampa su Komisijos galutine išvada neįpareigoja teismo patvirtinti lygtinį paleidimą M. K..

9. Nagrinėjant skundo argumentus ir skundžiamą nutartį teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nesant nustatytai žemai jo nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant šią riziką.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, sutinkamai su skundžiama nutartimi, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, yra motyvuotas dirbti, stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, bausmės atlikimo metu 21 kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuoti, tačiau jų teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Atkreiptinas dėmesys, kad abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Komisijos 2022 m. liepos 7 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad net du komisijos nariai ir šešių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

12. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals kelia tai, jog M. K. yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, iš jų statiniai: kriminalinė istorija (2 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bei dinaminiai: nestabili / maža darbo patirtis, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvumas, savitvardos problemos, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Asmeniui kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, bet ir praeityje buvusį jo elgesį, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

13. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Padarytas smurtinis nusikaltimas, veikiant bendrininkų grupėje, alkoholio įtakoje. Nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, tačiau šiuo metu dėl tokio savo elgesio gailisi. M. K. anksčiau buvo teistas, todėl pagrįstai nutartis motyvuota įžvelgiamu teisės pažeidimų modeliu. Ankstesni nuteistojo padaryti nusikaltimai sunkėjo, buvo nukreipti ne tik prieš nuosavybę ir pasipelnymą, tačiau ir prieš žmogaus gyvybę, panaudojant smurtą ir nulemiant negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Tai patvirtina, kad nuteistasis nesugebėjo kontroliuoti savo elgesio, yra nesavikritiškas sau, nepadarė iš ankstesnių teisės pažeidimų tinkamų išvadų, todėl pakartotinai nusikalto padarydamas labai sunkų nusikaltimą. Todėl pagrįstai buvo analizuojamas jo pavojingumas. Šios aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Nors kriminogeniniai (statiniai) veiksniai ir negali būti eliminuoti, tačiau jų vertinimas kartu su nuteistojo asmenybės pokyčiais, kriminogeninių (dinaminių) veiksnių analizavimu privalomas, siekiant tinkamai įvertinti pažangą dėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo.

14. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistajam atvykus į pataisos įstaigą ir pasiūlius jam darbą, jis sutiko dirbti ir dirba iki šiol. Ši aplinkybė nepaneigta ir paties nuteistojo, priešingai –itin akcentuota, tačiau pagal iki bausmės atlikimo socialinio tyrimo išvados duomenis jo darbinė patirtis nebuvo sąlygota vientisumu ir nenutrūkstamumu. Nuteistasis nedirbo iki nuosprendžio, kuriuo nuteistas už žmogžudystę, priėmimo, o jo padaryti ankstesni nusikaltimai (vagystės) pažymi, jog buvo grobiamas turtas, tikėtina siekiant finansinės naudos ir tai galimai lėmė pakartotinį jo nusikalstamumą. Tiek smurtinio nusikaltimo padarymo atveju, tiek svetimo turto pagrobimo atvejais nuteistasis veikė ne vienas, jo aplinkoje buvo asmenys, nevengiantys elgtis nusikalstamai, todėl visiškai pagrįstai nustatyta ir nusikalstamumo riziką galinti lemti asocialios grupės įtaka. Taigi nuteistojo elgesio analizė rodo, kad iki bausmės atlikimo pataisos namuose jo aplinka nebuvo socialiai tinkama. Socialinio tyrimo metu M. K. nurodė, kad su bendrininkais nebendrauja, atpažįsta socialinius veiksnius kurie skatino nusikalstamumą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tikėti, jog paleistam lygtinai, jo aplinka neišliks ta pati.

15. Iš nuteistojo mąstymo ir elgesio analizės matyti, kad nėra duomenų apie M. K. nuolatinį smurto naudojimą, tačiau įvykdytas būtent smurtinis nusikaltimas, patvirtinantis jo savikontrolės praradimo atvejį, taip pat konfliktiškas elgesys galimas jam nepalankiose situacijose. Dėl turimų elgesio problemų nuteistasis linkęs kaltinti ankstesnius draugus ir aplinką, neapgalvoja visų elgesio pasekmių. Šios aplinkybės lėmė jo nusikalstamumą, todėl šiuo atveju visa tai turi būti koreguojama taip, kad nuteistojo ne tik mąstymas, bet ir elgesys pakistų taip, kad jame dominuotų tik teigiamos nuostatos įrodančios jo aiškų atsiribojimą nuo nusikalstamos praeities.

16. Nuteistasis nurodė, kad alkoholį vartojo saikingai, tačiau iš bylos duomenų ir aukščiau paminėto nustatyta, kad labai sunkus smurtinis nusikaltimas padarytas būtent jam esant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat ir smurtinis elgesys pasireiškęs alkoholio įtakoje, todėl priešingai nei nurodo pats nuteistasis, jo elgesys nebuvo disciplinuotas ir tik teigiamas. Atlikdamas bausmę jis nusižengė 5 kartus, 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Net ir esant kontroliuojamam jis vis tik vartojo alkoholį ar jo surogatus dėl ko buvo nubaustas už tai. Po paskirtos nuobaudos už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą įtrauktas į tikslinę programą šiai ydai eliminuoti. Iš tyrimo metu surinktų duomenų spręsta, kad nuteistajam buvo būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su pasireiškusio nusikalstamo elgesio raiška. Sutinkama su skundo argumentu, jog jam paskirtos nuobaudos nėra galiojančios, tačiau tiek jo pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo pakartotinumas, tiek ir pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasirengęs bausmės atlikimą tęsti jam pritaikius probaciją. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų, turėdamas patirtį dėl savo veiksmų pasekmių, svaiginasi, nors žino, jog tai gali lemti atitinkamas pasekmes ir išprovokuoti neteisėtą elgesį. Todėl darytina išvada, kad jo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas reabilitacijos programose nepakankamai užtikrino nuteistojo teisėtą elgesį net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje.

17. Vertindama nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų svarbą nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių) tokio asmens elgesio korekcija analizuojama itin atidžiai. Nėra pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

18. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Šiuo atveju nustatyti ir teismo dar kartą aptarti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką dar yra nepakankama, jog būtų pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą. Tokia išvada buvo konstatuota ir apylinkės teismo, kuris ją grindė byloje nustatytais faktais ir tinkamu bei objektyviu jų įvertinimu. Nurodytina, kad siekiant tinkamos resocializacijos nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, eliminuojant socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius (dinaminius) veiksnius.

19. Abejones dėl nuteistojo tinkamo pasiruošimo būti integruotam į visuomenę kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aspektas dėl nuteistojo turimų vykdomųjų raštų ir jų eliminavimo. Pagal byloje esančią pažymą matyti, kad išieškotina suma yra 287,80 Eur, tačiau išskaičiuota tik 41,46 Eur. Nors skunde akcentuojama nuteistojo pareiga išlaikyti savo vaiką ir kad tą gali padaryti tik paleistas lygtinai, nurodytina, jog tokia pareiga gali būti atliekama ir bausmės atlikimo vietoje, ypač tuomet kuomet nuteistojo motyvacija darbui per jo bausmės atlikimo laiką yra pastebima, o darbiniai santykiai su nuteistuoju siejami nenutrūkstamai visus 6 metus.

20. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Lygtinio paleidimo klausimui išspręsti yra reikšminga socialinio tyrimo išvada ir joje nustatyti duomenys apie nuteistąjį, jo asmenybę bei elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje pateikta minėta išvada yra išsami ir neprieštaraujanti, pateikti duomenys tokie kokie nurodyti paties nuteistojo, jo interviu metu, taip pat tokie kokie gauti apie nuteistąjį iš jo bylos duomenų ar institucijų. Taigi, nenustatytas pagrindas dėl šios išvados neteisingumo ar neteisėtumo. Nurodytina, jog tai dokumentas, kuris vertinamas kartu su kitais reikšmingais duomenimis visumoje teismui sprendžiant dėl lytinio paleidimo instituto taikymo. Pažymėtina, jog BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą tinkamai motyvavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, nenustačiusi nuteistojo teisių ir jo interesų pažeidimo, tai pat ir jo minėto konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

21. Konstatuotina, kad M. K. pataisos procesas pataisos įstaigoje vis dar turi būti tęstinas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai šiuo metu dar nepatvirtina nuteistojo akivaizdžios pažangos, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti. Taigi nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

22. Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima, nors taip nemano pats nuteistasis, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog M. K. lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Nors teismo sprendimas netapatus Komisijos sprendimui, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti jo neteisingumą ir neteisėtumą. Skundžiamas procesinis teismo sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, kurios panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.