Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-109-885/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: 1-109-885/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-02-4-00043-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Bartkus
Kaltinamasis: A. K.
Civilinis atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-109-885/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00043-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.2.17.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamajam A. K. (K.),

civilinio atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Orintai Samavičiūtei – Andriulevičienei (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:

jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija) 4 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos (įskaitant saugojimą) akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, 16 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį, 7 dalį, 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 17 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1-3.1.1 papunkčius, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei 4.1.1-4.1.2 papunkčius, kurie numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus alkoholinius gėrimus, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių arba 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2024 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 9.50 val. iki 11 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, būdamas „M. žirgyno“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), be prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų sumokėjimą ar akcizų mokėjimo atidėjimą patvirtinančių dokumentų, sumokėdamas nenustatytam asmeniui 3 050 Eur, neteisėtai įsigijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, t. y. 3 456 vnt. butelių (2 l talpos) vyno ,,VINO ROSSO“ ir 2 556 vnt. butelių (2 l talpos) vyno ,,VINO BIANCO“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 57 558,12 Eur, kuriuos neteisėtai laikė „M. žirgyno“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), lauke, neuždarame angare ir puspriekabėje „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos) nuo 2024 m. gegužės 3 d. 11.00 val. iki kol šios prekės buvo surastos įvykio vietoje ir paimtos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. gegužės 2 d. Vilniuje, Kalvarijų turguje, nepažįstami žmonės pardavinėjo vyną ir pasakė, kad jeigu jis pirktų didesnį kiekį vyno, jie parduotų butelį vyno po 50 centų. Tą kartą turguje nusipirko vieną butelį balto vyno ir su tais asmenimis sutarė, kad jeigu jie atveš vyną į „M. žirgyną“ sekančią dieną, jis nupirks visą kiekį, t. y. apie 6 000 butelių vyno, už 3 050 Eur. Minėti asmenys 2024 m. gegužės 3 d. vyną jam atvežė į nurodytą žirgyną. Ta teritorija priklauso D. M. tėvui, todėl dėl vyno laikymo teritorijoje tarėsi su juo. Jis vyną norėjo iškrauti žirgyne, nes žinojo, jog D. M. ten turi prekių iškrovėją. D. M., jo brolis bei jų tėvas yra žirgyno šeimininkai. D. M. jam leido atvežti produktus. Pardavėjai buvo atvažiavę su kitu automobiliu, o ne su sunkvežimiu, kuriame buvo sukrautas vynas. Vyną atvežė su krovininiu automobiliu ir iškraunant vyną iš priekabos, prie jų privažiavo automobilis „Skoda Kodiaq“. D. M. priėjęs klausė, ką jie čia daro, o jam atsakė, kad ieško kažkokio sklypo ir tada išvažiavo. Jis su D. ir P. M. iškrovė vyną iš priekabos, sumokėjo pinigus už vyną ir tada tie vyrai išvažiavo. Iš pradžių viską iškrovė lauke, tada jis D. M. paprašė sukrauti vyną į priekabą, kurią buvo nusipirkęs už 900 Eur iš nepažįstamų asmenų. Ta priekaba nebuvo galima naudotis, nes ji buvo išregistruota. Jis norėjo visą vyną sukrauti į priekabą, kurioje būtų kurį laiką laikęs. Po truputį būtų vyną išvežęs pas save, savo mamą arba seserį ir pas draugus. Su M. nesitarė dėl tokio kiekio vyno ilgo laikymo teritorijoje, jam tik leido iškrauti prekes ir trumpai laikyti. Po kiek laiko grįžo automobilis „Skoda Kodiaq“, iš kurio išlipę asmenys prisistatė esantys Muitinės pareigūnais. Apžiūros metu jie rado 3 456 butelius vyno „Rosso“ ir 2 556 butelius vyno „Bianco. Visas rastas vyno kiekis buvo skirtas asmeniniam naudojimui. Nežino per kiek laiko būtų sunaudojęs. Jo žmona butelį vyno išgeria per dieną, be to, tas vynas skirtas ir maistui. Vyną galėjo perkrauti ir tiesiai iš vienos mašinos į jo turimą priekabą, bet tada jis nebūtų galėjęs tiksliai suskaičiuoti atvežto vyno kiekio. Pripažįsta, kad įsigijo vyną ir iškrovė jį „M. žirgyne“ su tikslu jį ten laikyti.

Nepalaiko VMI pareikšto 26 333 eurų dydžio civilinio ieškinio, nes tai yra labai didelė suma – už vyną sumokėjo 3 000 Eur, o paskaičiuoti akcizai yra 26 000 Eur. Jam sakė, kad skaičiavo pagal lentelę, kur vynas kainuoja po 9 Eur, bet jo vynas kainuoja 5 Eur. Nežino, kad valstybė yra patvirtinusi vertės nustatymo taisykles, pagal kurias visos prekės yra apskaičiuotos. Taip pat nepripažįsta ir Muitinės nurodytų proceso išlaidų dėl sulaikytų prekių laikymo, sunaikinimo, transporto priemonės „Schmitz“ transportavimo į saugojimo vietą. Priekaba iš jo buvo paimta neteisėtai, nes jis sakė, kad ji išregistruota. Ji buvo paimta, nes nebuvo dokumentų, bet čia iš esmės yra metalo laužas. Kai atvyko pareigūnai, nevisas vynas buvo sukrautas į jo puspriekabę. Nežino kiek tiksliai buvo sukrauta, bet pareigūnai sukrovė viską į jo priekabą ir išsivežė. Kartu su įsigytu vynu buvo ir prekių pirkimo dokumentai, bet jam jų nereikėjo, nes vyną jis pirko sau, o ne pardavimui. Vairuotojas padavė dokumentus, kuriuos pardavėjai pasirašė ir paklausė, ar jam nereikia tų dokumentų. Kai atvyko Muitinės pareigūnai, jis jiems pasakė, kad automobilis ką tik išvažiavo ir pareigūnai teigė, kad ras savo būdais, bet niekas nieko nerado. Jis pats jokių dokumentų nepasirašinėjo. Kai sumokėjo pinigus, nepasirašė tai patvirtinančio dokumento, nes jam jo nereikėjo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimo, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu taip pat yra jam priklausantis žirgynas „M. žirgynas“. Čia jis gyvena su savo šeima: žmona ir sūnumis (D., P. ir I.). Jo žirgyno teritorijoje buvusios paletės su vyno buteliais priklauso ne jam ir ne jo šeimai. Šiandien iš sūnaus D. sužinojo, kad kažkas (kas konkrečiai – jis jam nepasakė), nori atvykti į jų žirgyno teritoriją ir persikrauti kažkokį krovinį (kokį taip pat jis jam nesakė). Taip pat, kad tam žmogui reikės fiziškai padėti iškraunant atvežtą krovinį. Daugiau apie šį krovinį sūnus jam nieko nepasakė. Šiandien, kažkur apie 08.30 – 9.00 val., į jo žirgyno teritoriją atvyko krovininis automobilis „DAF“, valst. numerių neatsimena (lietuviški), baltos spalvos, su puspriekabe galimai „Krone“, valstybinio numerio neatsimena – žino tik, kad lenkiškas, dengta mėlynu tentu. Krovininę transporto priemonę vairavo nepažįstamas vyras, kažkur apie 35 metų amžiaus, aukšto ūgio, kalbantis lietuviškai, apvalaus veido, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo. Mano, kad atpažinti galėtų. Jis atvyko vienas. Jis jį sutiko prie įvažiavimo į teritoriją vartų ir jo paklausė: kas pasirašys krovinio dokumentus. Jis jam pasakė, kad turėtų atvykti krovinio šeimininkas. Greitai po jo atvyko ir jo sūnūs: D. ir P. Jis pasakė „DAF“ vairuotojui važiuoti už angaro ir iškrauti krovinį. Iš puspriekabės iškraunant krovinį buvo jis, D., P. ir „DAF“ vairuotojas. Vairuotojas visą laiką buvo vilkike, o krovinį krovė sūnūs: P. ir D., o jis buvo netoliese ir atlikinėjo jam įprastus ūkio darbus. Tai, kad į teritoriją atvežtos dėžės su buteliais, jis tuo metu dar nežinojo. Vykdant krovinio krovimo darbus į teritoriją prie vilkiko „DAF“ atvyko du kroviniai „busiukai“, kokio modelio, valstybinių ženklų – pasakyti negali, baltos spalvos, praktiškai vienodi. Jais atvažiavo trys jam nepažįstami vyriškiai. Jų bruožų nelabai neįsidėmėjo, vienas jaunesnis iki 30 metų amžiaus, o du vyresnis iki 50 metų. Jų nelabai atpažintų. Jaunesnis išlipo iš „busiuko“ ir priėjo prie „DAF“ vairuotojo. Ką jie kalbėjo – jis negirdėjo, tačiau matė, kaip jis pasirašė vairuotojo pateiktus dokumentus. O kiti du atvykę kažką ant palečių perkrovė iš vieno „busiuko“ į kitą. Kuo pakelti paletes jie turėjo pas save „busiukuose“. Palečių iš „DAF“ jie nekliudė, nes stovėjo šiek tiek nuošaliau. Kiek jie tiksliai perkrovė palečių – jis pasakyti negali, kažkur iki keturių. Ir kažkur po 10 min. jie išvyko. Su D. ir P. jie nekalbėjo. P. ir D. toliau krovė iš „DAF“ paletes su kroviniu. Kada buvo iškrautos paletės, „DAF“ vairuotojas iš karto išvažiavo. O jo sūnus pradėjo krauti paletes nuo žemės į puspriekabę „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lenkiški). Ši puspriekabė jo kieme atsirado kažkur prieš kelias dienas, kas ir kaip ją atvarė – jis nežino. Vėliau sužinojo, kad ji atvaryta į jo teritoriją A. (S.), pavardės nežino, paliepimu. A. jis pažįsta per sūnų D., tačiau su juo niekada nebendravo ir santykių nepalaiko. Kodėl jis į žirgyno teritoriją atvarė puspriekabę – jis nežino, tai galimai turėtų žinoti D. P. ir D. vykdant krovimo darbus į žirgyno teritoriją atvyko Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, jis pamatė, kad ant palečių yra dėžės su vyno buteliais. Vėliau jam sūnus D. pasakė, kad paskambino A. ir paprašė jo atvykti ir atvežti šio krovinio dokumentus. Iš pokalbio su D. jis suprato, kad krovinys (vyno buteliai) priklauso A. (1 t., b. l. 114–117).

Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam paskelbtas prokuroro nutarimas jį apklausti spec. liudytoju. Esmę suprato, sutinka būti apklausiamas ir duoti parodymus. Jo tėčiui G. M. priklauso žirgynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena tėtis su šeima, tačiau, kadangi jo ir tėčio tarpusavio santykiai yra labai artimi, jis labai dažnai būna žirgyne, padeda ūkio darbuose (prižiūrėti žirgyno teritoriją, žirgus), kartais pasilieka pas jį nakvoti. Būdamas pas tėtį žirgyne, labai dažnai susitinka su savo broliu D., jis taip pat labai dažnai atvažiuoja pas tėtį ir taip pat padeda jam ūkio darbuose. 2024 m. gegužės 3 d. ryte, kažkur apie 10.15-10.30 val., jis, kaip ir eilinę dieną, atvyko pas tėtį į žirgyną. Jam atvykus teritorijoje jau stovėjo krovininis automobilis su puspriekabe (modelio ir numerių jis neužfiksavo), gal „DAF“ ir gal baltos spalvos, tačiau tiksliai pasakyti negali. Taip pat buvo du „busiukai“, balti, modelių ir numerių taip pat jis neužfiksavo (su liftais gale, kietais šonais), puspriekabę be vilkiko (kokiais numeriais jis neužfiksavo). Tiksliai neatsimena, tačiau jam atrodo prie šių transporto priemonių buvo apie 4-5 žmones, kiek tiksliai – pasakyti negali. Šių žmonių jis nepažįsta, jų bruožų nelabai gali nurodyti. Jam atvykus brolio D. dar nebuvo, o tėčio taip pat tuo metu nebuvo. Tie žmonės, kurie buvo prie transporto priemonių, iš vilkiko su puspriekabe (galimai „DAF“), iškrovinėjo kažkokias paletes. Kas buvo paletėse tuo metu – jis nežinojo (kad ten yra vynas sužinojo, kada atvyko kriminalinės tarnybos pareigūnai). Tie asmenys paletes krovė ant žemės. Paletės buvo apvyniotos plėvele ir visos vienodo dydžio, niekuo neišsiskiriančios. Jis atvažiavęs priėjo prie paletes kraunančių žmonių. Jie paklausė, ar jis gali padėti perkrauti paletes. Jis sutiko. Nematė pagrindo nesutikti ir nepadėti. Jam jokių įtarimų nesukėlė tai, kad teritorijoje perkraunamos kažkokios prekės. Jei jis būtų žinojęs, jog ten yra kažkoks neteisėtas krovinys, nebūtų padėjęs jų krauti, bei būtų pranešęs pareigūnams apie neteisėtą veiką. Jam sutikus padėti, atėjo brolis D. Jis jam nieko nesakė, jis jam pasakė, kad žmonės paprašė pagalbos krovimo metu ir kad jis sutiko padėti, brolis pasakė, kad gerai, padės. Jiems dar net nepradėjus krauti į teritoriją atvyko du asmenys (kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai), kurie privažiavo prie asmenų, atvežusių paletes su kroviniu, jie su jais kažką pakalbėjo. Paskui jie privažiavo prie „DAF“ vilkiko ir kažką kalbėjo su broliu, ir, kaip jam vėliau pasakė brolis, jie kalbėjo apie kažkokias sklypų paieškas. Jie išvyko, asmenys atvežę paletes toliau jas iškrovinėjo. Iškrovus paletes, vilkikas su puspriekabe, „busiukai“ su visais atvykusiais asmenimis išvyko. Ar paletės su kroviniu buvo kraunamos į „busiukus“ – nežino, jis to nematė. Kažkuris iš ten buvusių asmenų prieš tai jo ir brolio paprašė paletes su kroviniu sukrauti į stovinčią tuščią puspriekabę. Tėčio palečių krovimo metu šalia jų nebuvo. Jam ir broliui pradėjus krauti paletes į teritoriją, atėjo tie patys du pareigūnai, jau prisistatė ir paprašė krovinio dokumentų. Jis pasakė, kad nėra krovinio savininkas, ką atsakė brolis – nežino, jis buvo šiek tiek toliau. Kiek pamena, aiškinantis aplinkybes dėl krovinio jo brolis susisiekė su asmeniu, krovinio savininku (kaip dabar žino – A.) ir paprašė jo atvažiuoti, ir atvežti krovinio dokumentus. A. jis anksčiau nepažinojo, tačiau jis buvo tarp asmenų, kada buvo perkraunamas krovinys. Iš kur D. pažįsta A. – jis nežino, taip pat nežino iš kur jis žinojo, jog tai A. krovinys. Kažkur valandos bėgyje atvyko atvyko A., jis pasakė, kad krovinys – jo, o tiksliau – jog tai vynas ir kad jis galės pateikti jo dokumentus, tačiau šiuo metu jis jų neturi, kadangi negali susisiekti su žmonėmis, kurie gali juos pateikti. Jis pasakė pareigūnams, kad reikėjo dokumentų prašyti tada, kada visi asmenys dar buvo vietoje, kada vyko iškrovimo darbai. Pareigūnai paaiškino, kad jiems tuo metu įtarimo krovinys nesukėlė. Paklausus, kodėl jie neužkardė nusikaltimo, kada įvykio vietoje buvo visi asmenys – pareigūnai dar kartą pasakė, jog jiems tuo metu nekilo įtarimų. Pareigūnai paaiškino, kad reikia laukti tyrėjų grupės ir jie priims sprendimą. Iš kur žirgyno teritorijoje atsirado tuščia puspriekabė, į kurią jie pradėjo krauti paletes su kroviniu (vynu), jis nežino, kada ir kas ją atvarė į žirgyno teritoriją – jis nežino. Kada vyko iškrovimo darbai, kažkas iš asmenų nešiojo kažkokius dokumentus, tačiau kas tai buvo per dokumentai – jis nematė, tačiau rankose pas juos jis matė kažkokius popierius (1 t., b. l. 125–128).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam paskelbtas prokuroro nutarimas jį apklausti spec. liudytoju. Esmę suprato, sutinka būti apklausiamas ir duoti parodymus. Jo tėčiui G. M. priklauso žirgynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena tėtis su šeima. Šiuo metu nei jis, nei brolis P. ten negyvena, tačiau jie ten labai dažnai lankosi ir padeda tėčiui ūkio darbuose ir žirgyne. Į savaitę atvažiuoja 5-6 kartus. Nakvoti jis lieka labai retai. Jis jau apie kelis metus, per bendrus draugus ir pažįstamus, yra susipažinęs su A. (S.), jo pavardės nežino, žino kad jis yra kažkur iš Vilniaus. Su juo jie nėra draugai, laisvalaikio kartu neleidžia, tiesiog yra pažįstami. Su S. galimai kelios dienos iki 2024 m. gegužės 3 d. (tiksliai neatsimena) susitiko kažkur Vilniaus mieste (kur tiksliai – neatsimena). Su juo jis susitiko tiesiog atsitiktinai, o pokalbio metu S. pasakė, kad jam reikia persikrauti produktus (kokius – neminėjo) ir kad būtų gerai atvažiuoti į tėčio žirgyno teritoriją ir persikrovimą pasidaryti ten. Jis kažkada yra buvęs žirgyne su dukra pažiūrėti arklių ir žinojo, kad ten yra pakankamai vietos perkrauti krovinį. Jis sutiko ir pasakė jam, kad gali važiuoti ir persikrauti. Jis jam pasinaudoti žirgyno teritorija leido neatlygintinai. 2024 m. gegužės 3 d. ryte, tiksliai laiko neatsimena, atvažiavo pas tėtį į žirgyno teritoriją. Jam atvažiavus ten jau buvo brolis P., S. ir dar trys asmenys, kurių jis nepažįsta ir jų bruožų negali nurodyti. Taip pat teritorijoje stovėjo vilkikas, galimai „DAF“ baltos spalvos, su puspriekabe (numerių pasakyti negali, tačiau jam atrodo, kad puspriekabė buvo lenkiškais numeriais, o vilkikas lietuviškais), taip pat buvo du „busiukai“, modelio ir numerių nurodyti negali, nes jie stovėjo šiek tiek nuošaliau, „busiukai“ jam atrodo buvo balti. Jam atvykus paletės su kroviniu buvo iškraunamos iš „DAF“ priekabos, jos buvo kraunamos tiesiog lauke. Jas, jam atrodo, krovė S., brolis P. ir gal dar vienas iš ten buvusių asmenų. Tėčio prie jų nebuvo. Jis priėjo prie jų ir, norėdamas jiems padėti, taip pat pradėjo vykdyti palečių su kroviniu krovimo darbus. Kas tai buvo per krovinys – jis nematė. Tai buvo įprastai ant palečių sukrautas krovinys, apvyniotas plėvele. Taip pat matė, kad krovinys yra kažkokiose dėžutėse, tačiau koks tai buvo krovinys – jis nežino ir tuo metu net nesidomėjo. Vykdant iškrovimo darbus, į teritoriją atvyko dar du asmenys (tik vėliau jam tapo žinoma, jog tai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai), kurie iš karto nuvažiavo prie teritorijoje stovinčių „busiukų“, jie pakalbėjo su ten buvusiais asmenimis, apie ką – jis negirdėjo. Paskui tie du asmenys privažiavo prie jo ir pasakė, kad ieško žemės ar sklypų ir išvažiavo, o jie ir toliau buvo prie krovinio ant palečių. Kiek jis matė, į „busikus“ palečių iš puspriekabės niekas nekrovė, tačiau jis matė, kaip ten buvę asmenys kažką perkrovė iš „busiuko“ į „busiuką“. Išvažiavus tiems dviem asmenims (kaip vėliau paaiškėjo – pareigūnams) iš teritorijos išvažiavo ir asmenys su „busiukais“ ir vairuotojas vilkiku „DAF“ su puspriekabe. Taip pat matė, kaip vienam iš buvusių asmenų vairuotojas davė pasirašyti kažkokius dokumentus (kaip jis suprato, greičiausiai CMR, tačiau pats to nematė). Taip pat prieš išvykdamas S. paprašė jo ir brolio P. sukrauti paletes su kroviniu į puspriekabę, kuri stovėjo žirgyno teritorijoje. Kada ir kas tą puspriekabę atvarė į žirgyno teritoriją – jis nežino, tačiau S. jam pasakė, kad tai jo puspriekabė ir kad jis ją yra nusipirkęs išardymui (metalui). Kas jam leido ją atitempti į žirgyno teritoriją – jis nežino. Jam ir broliui pradėjus krauti paletes su kroviniu į S. puspriekabę atvyko tie patys du asmenys ir pasakė, kad jie yra Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, ir paklausė, kas čia per krovinys. Jis atsakė, kad nežino ir kad krovinys ne jo. Paskui jis paskambino S. ir paprašė jo grįžti ir atvežti krovinio dokumentus. Laukiant S., pareigūnai atidarė vieną iš dėžių ir tada jis pamatė, jog tai yra vyno buteliai. Kažkur valandos bėgyje atvyko S., kuris pareigūnams paaiškino, kad vynas priklauso jam ir kad jis jį nusipirko. Ar S. pareigūnams pateikė krovinio įsigijimo dokumentus – jis nežino. Paskui pareigūnai paaiškino, kad reikia laukti tyrėjų grupės ir jie atvykę priims sprendimą. Jam S. atvežtas krovinys jokių įtarimų nesukėlė, apie tai, kad jis galimai įgytas neteisėtu būdu, jis nežinojo, o ir aplamai jis nežinojo, kad tai vynas. Jei jis būtų žinojęs apie tai, kad tai yra neteisėta, nebūtų leidęs S. važiuoti į žirgyno teritoriją bei nei jis, nei brolis P. nebūtų padėję vykdyti krovimo darbų. Tėtis apie šį krovinį nieko nežinojo. S. jam taip pat nesakė, kad su jo kroviniu (kaip vėliau paaiškėjo – vynu) gali būti kažkas neteisėto (1 t., b. l. 134–137).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta „M. žirgyno“ teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimta puspriekabė „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lenkiškas), 3 456 vyno buteliai su užrašu „VINO ROSSO GIELLE ITALIA“ ir 2 556 vyno buteliai su užrašu „VINO BIANCO GIELLE ITALIA“ (1 t., b. l. 13–27).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos atsakymo Nr. KB/9302/026/LT/24 matyti, jog Interpolo Lenkijos nacionalinis biuras nurodė, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išduoti transporto priemonei „Chereau“, VIN (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė nėra ieškoma, nuo 2022 m. gruodžio 16 d. išregistruota Lenkijoje. Paskutinis žinomas savininkas – M. D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33–34).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta puspriekabė „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint puspriekabę ir jos rėmą, jokių identifikacinių (VIN) numerių nematyti (1 t., b. l. 35–41).

Iš Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktos puspriekabės „SCHMITZ CARGOBULL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, VIN yra (duomenys neskelbtini), ir jis yra nepakeistas (1 t., b. l. 45–48).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad puspriekabė „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), išregistruota automatiškai, prieš tai puspriekabės savininkas buvo UAB „T“ (1 t., b. l. 49).

Iš UAB „T“ direktorės atsiųstų dokumentų matyti, jog priekaba „SCHMITZ“, VIN (duomenys neskelbtini), buvo parduota 2021 m. rugsėjo 6 d. ir išregistruota 2021 m. rugsėjo 8 d. (1 t., b. l. 52–58).

Iš VšĮ „EMPREKIS“ išrašo matyti, kad 2007 m. gamybos puspriekabės „SCHMITZ SCS 24 Schmitz SCS 24“ vidutinė kaina su PVM 2024 m. gegužės mėnesį buvo 5750 Eur (1 t., b. l. 59).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos dvi dėžės su buteliais (kuriuose yra skystis), paimtos 2024 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 60–70).

Iš Muitinės laboratorijos specialisto išvados Nr. 24MLC0020 matyti, kad tyrimui pateiktas skystis gamykliniame 2,0 l talpos butelyje su etiketėje esančiu užrašu „VINO BIANCO“ (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka jo etiketėje nurodytą alkoholinį gėrimą, t. y. baltas vynas. Ištirta etilo alkoholio koncentracija 10,06 % tūrio, atitinka etiketėje nurodytą 10% tūrio alkoholio koncentraciją. Vyno Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas yra 2204 21 83, nacionalinis papildomas kodas -X109.

Tyrimui pateiktas skystis gamykliniame 2,0 l talpos butelyje su etiketėje esančiu užrašu „ROSSO“ (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka jo etiketėje nurodytą alkoholinį gėrimą, t. y. raudonas vynas. Ištirta etilo alkoholio koncentracija 10,28 % tūrio, atitinka etiketėje nurodytą 10,0 % tūrio alkoholio koncentraciją. Vyno Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas yra 2204 21 84, nacionalinis papildomas kodas – X109 (1 t., b. l. 78–79).

Iš Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvados Nr. 22 matyti, kad 2556 vnt. balto vyno „VINO BIANCO“ butelių (2 l talpos) muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 23 937,16 Eur, o 3 456 vnt. raudono vyno „VINO ROSSO“ butelių (2 l talpos) muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33 620,96 Eur. Bendra visų minėtų vyno butelių su vynu muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 57 558,12 Eur (1 t., b. l. 87–88).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 3 dalį kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. K. prisipažinimą ir paaiškinimus, įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų alkoholinių gėrimų kiekį (3 456 vnt. butelių (2 l talpos) vyno ,,VINO ROSSO“ ir 2 556 vnt. butelių (2 l talpos) vyno ,,VINO BIANCO“), kuris vėliau buvo apžiūrėtas ir aprašytas daiktų apžiūros protokole, specialisto išvadas bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. „M. žirgyno“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) įgijo ir neuždarame angare bei puspriekabėje „Schmitz“ laikė vyną. Rastas A. K. disponuojamas vynas yra akcizais apmokestinamos prekės, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Kaltinamasis A. K. patvirtino, jog jis jokių vyno įsigijimo dokumentų neturi, nes jam jų nereikėjo, o mokesčių už įsigytą vyną nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinime nurodytą vyno kiekį A. K. įgijo ir laikė neteisėtai, nes jis pažeidė disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką (Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija) 4 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį, 7 dalį;1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 17 straipsnio 4 dalį; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1-3.1.1 papunkčius bei 4.1.1-4.1.2 papunkčius). A. K. įgijo ir laikė 2556 vnt. balto vyno „VINO BIANCO“ butelių (2 l talpos) ir 3 456 vnt. raudono vyno „VINO ROSSO“ butelių (2 l talpos), kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 57 558,12 Eur, t. y. gerokai viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog A. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. K. savo veiksmais tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, jų pobūdį, tačiau tikėjosi išvengti atsakomybės, nes norėjo pigiai įsigyti jam pasiūlyto vyno. Teismas įvertina ir tai, kad A. K. nedirba (1 t., b. l. 193–192), anksčiau yra teistas, bet teistumas yra išnykęs (1 t., b. l. 180–192), baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimais (1 t., b. l. 195–199), vedęs.

BK 199² straipsnio 3 dalies sankcija už šio sunkaus nusikaltimo padarymą numato galimybę asmeniui skirti baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, A. K. charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta, paskiriant A. K. sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Pažymėtina, kad už sunkius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato baudas nuo 150 iki 6 000 MGL. Kaltinamajam skirtina 180 MGL dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam bausmės dydžiui. Labiau mažinti skiriamos baudos dydžio nėra teisinio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeistas visuomenės interesas, o bausmė neatitiktų savo paskirties.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis A. K. skiriama baudos bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po įsiteisėjimo, panaikintina.

Civilinis ieškinys, turto konfiskavimas, proceso išlaidos bei kiti klausimai

BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje VMI pateikė 26 333 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo, t. y. prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti iš A. K. valstybės naudai 26 333 Eur padarytą žalą (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (1 t., b. l. 95–101).

Kaip nustatyta, A. K. nuo 2024 m. gegužės 3 d. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (3 456 vnt. butelių (2 l talpos) vyno ,,VINO ROSSO“ ir 2 556 vnt. butelių (2 l talpos) vyno ,,VINO BIANCO“). A. K. iš nenustatytų asmenų įgijo nurodytą kiekį vyno, tačiau akcizų mokesčio pagal Akcizų įstatymą nesumokėjo, nors jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po akcizais apmokestinamų prekių įgijimo turėjo pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti joje deklaruotiną akcizų sumą. VMI, vadovaujantis Akcizų įstatymu ir Mokesčių administravimo įstatymu, paskaičiavo, kad už A. K. laikomo vyno kiekį turėjo būti sumokėtas 26 333 Eur (11 195,28 Eur už vyną ,,VINO BIANCO“ bei 15 137,28 Eur už vyną ,,VINO ROSSO“) akcizų mokestis.

Pažymėtina, jog pagal teismų formuojamą praktiką ? mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-151-697/2020).

Taip pat teismų praktikoje pažymėta, jog neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, taigi, kol mokesčių išieškojimas Mokesčio administravimo įstatymo (toliau ? MAĮ) nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).

MAĮ 107 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Nustatyto termino pasibaigimas reiškia, kad pasibaigia mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens MAĮ tvarka. Kaip minėta, teismų praktika galimybę neįvykdytą mokestinę prievolę pripažinti žala sieja būtent su galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokestinę prievolę dėl 2024 m. gegužės 3 d. neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtų prekių (vyno) yra galimybė įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, ieškinio pareiškimo 5 (penkerių) metų terminas nėra suėjęs, todėl civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtu išaiškinant civiliniam ieškovui, jog jis turi teisę jį pareikšti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kaip matyti tiek iš A. K. paaiškinimo, tiek ir įvykio vietos apžiūros protokolo, nupirktą vyną A. K. planavo sudėti į puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį jo jau buvo sudėjęs. Šioje puspriekabėje jis būtų laikęs vyną, nes neturėjo kitos vietos tokiam dideliam vyno kiekiui laikyti. Jis tikėjosi per kurį laiką vyną iš šios puspriekabės išsivežti. A. K. taip pat patvirtino, kad šią puspriekabę įsigijo už 900 Eur ir ją laikė kaip metalo laužą, t. y. patvirtino, kad ji priklausė jam nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, puspriekabė „SCHMITZ CARGOBULL“ laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl ji konfiskuotina.

Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 28 d. rašto matyti, kad, vadovaujantis 2019 m. kovo 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-288 patvirtinta sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika, pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 02-4-00043-24 skaičiuotinos išlaidos:

???- Sulaikytas galimai vynas „Vino Rosso Italia“ ir „Vino Bianco Italia“ – 12 020 litrų – saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Ugniagesių g. 14, Vilnius. Saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. sudaro – 112,15 Eur; nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą sudarys – 4,8761 Eur;

- Sulaikytų prekių fizinės apsaugos išlaidos sudaro – 1 524,60 Eur;

- Sulaikytų prekių sunaikinimo išlaidos sudaro – 1 827,64 Eur;

- Sulaikytos transporto priemonės – puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 617,10 Eur;

- Sulaikyta transporto priemonė – puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Fabriko g. 155A, Vilnius. Transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. sudaro – 82,66 Eur; nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą sudarys – 3,59 Eur (1 t., b. l. 91–92).

Šioje byloje iki šiol yra saugomos sulaikytos prekės (vynas) bei puspriekabė. Pažymėtina, kad vynas 2024 m. gegužės 3 d. buvo sukrautas į puspriekabę „Schmitz“ ir nuvežtas saugojimui muitinės saugojimo sandėlyje 2024 m. gegužės 6 d. Dalis vyno (dvi dėžės su buteliais) buvo paimta ir apžiūrėta 2024 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokole. 2024 m. gegužės 21 d. buvo gauta Muitinės laboratorijos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad tyrimui pateiktas skystis yra vynas. Taip pat buvo nustatyta vyno rinkos vertė. Šiais ikiteisminio tyrimo veiksmais buvo nustatyta nustatytas tikslus A. K. disponuoto vyno kiekis, alkoholio koncentracija buteliuose, todėl tolimesnis jų saugojimas ir laikymas nebuvo tikslingas. Atlikus nurodytus veiksmus, teismo vertinimu, buvo tikslinga likusį kiekį vyno sunaikinti, todėl nepriteistinos išlaidos susidariusios dėl vyno bei puspriekabės saugojimo nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Kitos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytos išlaidos:

sulaikyto vyno saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. – 112,15 Eur; sulaikytų prekių fizinės apsaugos išlaidos – 1 524,60 Eur; sulaikytų prekių sunaikinimo išlaidos – 1 827,64 Eur; sulaikytos transporto priemonės – puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos – 617,10 Eur; puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. – 82,66 Eur), yra pagrįstos ir proporcingos, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsniu priteistinos iš kaltinamojo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2550 vnt. butelių balto vyno „Vino Bianco Vini Italiani“ ir 3450 vnt. butelių raudono vyno „Vino Rosso Vini Italiani“ (1 t., b. l. 28);

viena dėžė, kurioje 5 buteliai su skysčiu, su užrašais „VINO BIANCO“, ir viena dėžė, kurioje 5 buteliai su skysčiu, su užrašais „VINO ROSSO“ (1 t., b. l. 71–73);

viena dėžė, kurioje 1 butelis su skysčiu, su užrašais „VINO BIANCO“, ir 1 butelis su skysčiu, su užrašais „VINO ROSSO“ (1 t., b. l. 80–81), nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 26 333 Eur padarytos žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo priteisimo iš A. K. palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi,

sulaikyto vyno saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. – 112,15 Eur; sulaikytų prekių fizinės apsaugos išlaidos – 1 524,60 Eur; sulaikytų prekių sunaikinimo išlaidos – 1 827,64 Eur; sulaikytos transporto priemonės – puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos – 617,10 Eur; puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. – 82,66 Eur), pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. K., įpareigojant jas sumokėti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT144040063610000196, įstaigos kodas 188656838.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, iš A. K. konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikoms tirti ir nagrinėti:

2550 vnt. butelių balto vyno „Vino Bianco Vini Italiani“ ir 3450 vnt. butelių raudono vyno „Vino Rosso Vini Italiani“;

vieną dėžę, kurioje 5 buteliai su skysčiu, su užrašais „VINO BIANCO“, ir vieną dėžę, kurioje 5 buteliai su skysčiu, su užrašais „VINO ROSSO“;

vieną dėžę, kurioje 1 butelis su skysčiu, su užrašais „VINO BIANCO“, ir 1 butelis su skysčiu, su užrašais „VINO ROSSO“, nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus