Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu darbuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme pakeista į 90 parų arešto (nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d.),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. A. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, 2025 m. kovo 8 d. apie 16:00 val., bendro naudojimo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į krūtinės ląstą G. D., o pastarajam nugriuvus ant grindų, jis griebė G. D. už veido, bandė kišti pirštus jam į burną ir ją plėšyti, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 8 d. apie 16:15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), griebė G. D. už megztinio ir pargriovė jį ant grindų, o pastarajam nugriuvus, sudavė jam kojomis ne mažiau 8 smūgių į kojų ir sėdmenų sritį, taip padarė G. D.odos įbrėžimus veido dešinėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymus. Šiais savo veiksmais H. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis H. A. parodė, kad grįžo iš kaimo truputį išgėręs, susitiko su kaimynu, paklausė „kada atiduosi skolą?“. Jis atsakė kaimynui „palauk, bent savaitę, atiduosiu“. Tada kaimynas pradėjo kabinėtis prie jo. Pripažįsta, kad truputį primušė, tačiau kaimynas pats pradėjo lįsti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, pripažintini liečiamais, leistinai ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo H. A., nukentėjusiojo G. D. ir liudytojų Ž. L., G. D. parodymai, specialisto išvada, pareiškimu-protokolu apie nusikalstamą veiką, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis H. A. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad nors kaltinamasis H. A. kaltę pripažino iš dalies, teismas laiko įrodytu, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 16:00 val., bendro naudojimo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į krūtinės ląstą G. D., o pastarajam nugriuvus ant grindų, jis griebė G. D. už veido, bandė kišti pirštus jam į burną ir ją plėšyti, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 8 d. apie 16:15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), griebė G. D. už megztinio ir pargriovė jį ant grindų, o pastarajam nugriuvus, sudavė jam kojomis ne mažiau 8 smūgių į kojų ir sėdmenų sritį, taip padarė G. D.odos įbrėžimus veido dešinėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymus.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina, kad H. A. jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius įgyvendino tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis H. A. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikšmę, numatė, kad dėl jų nukentėjusysis G. D. gali patirti sveikatos sutrikdymą, bet, panaudodamas fizinį smurtą, buvo abejingas kilsiantiems pavojingiems padariniams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo H. A. įvykdyta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji arbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis H. A. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. H. A. suprato savo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį G. D. neteisėtumą. Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis praeityje teistas (1 t., b. l. 59-61). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis H. A. per vienerių metų laikotarpį baustas (1 t., b. l. 71-72). Sodros duomenimis dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73-74). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai). Teismas sprendžia, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,45 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi asmuo paskutinį kartą teistas 2023 m. vasario 22 d. už nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teistumas neišnykęs, nepraėję 3 metai, todėl ši aplinkybė vertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Baigiamųjų kalbų metu, prokurorė prašė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su bausmės vykdymo atidėjimu. Motyvuojant tuo, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skirta laisvės apribojimas, tačiau kaip matyti iš paskutinio nuosprendžio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeitė paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis (BK 48 straipsnio 4 dalis 1, 2 ir 4 punktai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal BK 48 straipsnio 6 dalį, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Baudžiamųjų poveikių priemonių rūšys, numatytos BK 67 straipsnyje.

Prokurorė prašė skirti įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje, numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl tikslinga įpareigoti H. A. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 8 mėnesių terminą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 146,82 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. D., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (1 t., b. l. 40-43), 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 45).

Taip pat pateiktas nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 22). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio metu patirta moralinė žala, dėl jo kaimyno H. A. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Patyrė stiprų fizinį skausmą (dėl kurio sunkiai dvi savaitės judėjo, negalėjo miegoti be nuskausminamųjų) bei didelį psichologinį stresą, pažeminimą, daug neigiamų išgyvenimų, dėl ko iki šiol jaučia nerimą. Padažnėjo širdies skausmai, spaudimo pakilimas ir nemiga.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam tyčia rankos kumščiu suduoti du smūgiai į krūtinės ląstą nukentėjusiajam, o pastarajam nukritus ant grindų, kaltinamasis H. A. griebė už veido, bandė kišti pirštus į burną ir ją plėšyti. Taip pat tos pačios dienos metu, tik praėjus 15 min po pirmojo įvykio, kaltinamasis H. A. prie įėjimo griebė nukentėjusįjį ir pagriovė ant grindų, o pastarajam nukritus sudavė kojomis ne mažiau 8 smūgių į kojų ir sėdmenų sritį. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją, kad nustatytų gydymą dėl patirtų sužalojimų. Rekomenduotinas tausojantis režimas, analgetikai esant reikalui (nuo skausmo), būklei negerėjant kreiptis pas gydytoją, o būklei blogėjant kviestis greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 48). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta odos įbrėžimai veido dešinėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais). Morfologinių požymių, nurodančiu skirtingą nustatytų sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 8 d.. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos veide ir krūtinėje yra pasiekiamos nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 51-52).

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui.

Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – mušimo ir kitokių smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis turi širdies stimuliatorių, o kaltinamasis H. A. buvo sudavęs kelis smūgius į krūtinės sritį. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, neįvyko sunkesnių padarinių. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis šiuo metu dirbantis, išsiskyręs, vaikai jau pilnamečiai, kitų išlaikytinių asmenų neturi.

Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu prašomas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir nepriteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai, šis dydis, atsižvelgiant į vyraujančią teismų praktiką, yra mažintinas iki 500 Eur priteistina nukentėjusiojo naudai.

Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 146,82 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

H. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87-88) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktu, H. A. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72⁵ straipsniu, H. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

H. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo G. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti ir G. D. priteisti iš H. A. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš H. A. 146,82 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų devyniasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Vilniaus teritorinę ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už G. D. gydymą“.

Išaiškinti H. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.