Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-1218/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
1-124-1218/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08574-2025-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Kujalis
Kaltinamasis
H. A.
Nukentėjusysis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-1218/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08574-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,sekretoriaujant Daliai Antanavičienei, vertėjaujant Evelinai Kulik,dalyvaujant prokurorei Indrei Zubavičiūtei,kaltinamajam H. A.,nukentėjusiajam G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu darbuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme pakeista į 90 parų arešto (nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d.),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. A. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, 2025 m. kovo 8 d. apie 16:00 val., bendro naudojimo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į krūtinės ląstą G. D., o pastarajam nugriuvus ant grindų, jis griebė G. D. už veido, bandė kišti pirštus jam į burną ir ją plėšyti, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 8 d. apie 16:15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), griebė G. D. už megztinio ir pargriovė jį ant grindų, o pastarajam nugriuvus, sudavė jam kojomis ne mažiau 8 smūgių į kojų ir sėdmenų sritį, taip padarė G. D.odos įbrėžimus veido dešinėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymus. Šiais savo veiksmais H. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis H. A. parodė, kad grįžo iš kaimo truputį išgėręs, susitiko su kaimynu, paklausė „kada atiduosi skolą?“. Jis atsakė kaimynui „palauk, bent savaitę, atiduosiu“. Tada kaimynas pradėjo kabinėtis prie jo. Pripažįsta, kad truputį primušė, tačiau kaimynas pats pradėjo lįsti.

Kaltinime nurodytos aplinkybės, įvykio laikas, vieta – sutampa. Nurodyti liudytojai matė konfliktą. Buvo du konfliktai, vienas konfliktas 16.00 val., o kitas 16.15 val. Buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Praėjus dviem savaitėm nukentėjusysis kreipėsi į ligoninę. Per tas dvi savaites galėjo pats kažkur susimušė ir prisigėrė. Iš karto kviečia policiją ir greitąją medicinos pagalbą, o ne praėjus 2 savaitėms. Po šio įvykio tylėjo 2 savaites, tuomet už poros savaičių atvažiavo į policiją ir pareiškimą parašė. Jis nesikreipė į medikus. Nukentėjusysis pats pradėjo pirmas dėl pirmo epizodo. Asmeniškai pats buvo išgėręs ir nepagalvojo, todėl antrą kartą jis ėjo pas nukentėjusįjį į butą. Kai antrą kartą nuėjo pas nukentėjusįjį, neatsimena kiek sudavė smūgių į kojų ir sėdmenų sritį. Įvykio dieną buvo grįžęs iš gimtadienio ir buvo išgėręs pusę butelio degtinės. Konflikto metu jų niekas neišskyrė, patys baigė konfliktą. Iki minėto įvykio nebuvo konfliktų. Jis nežinojo, kad nukentėjusysis turėjo sveikatos problemų. Po įvykio neatsiprašė nukentėjusiojo. Nerašė pareiškimo, jis ne toks žmogus, tegu prie jo nesikabina ir jis nekabins. Kaimynas pats kaltas, nes pirmas pradėjo, jis niekada nelenda prie žmogaus.

Nesupranta, už ką 1 000 Eur civilinis ieškinys, jeigu pats nukentėjusysis kaltas. Kokį jis patyrė skausmą nuo nukentėjusiojo, nesakys, jis nejautė skausmo, jo sveikata gera. Pripažįsta, kad truputį kaltas, gynėsi, o po to „davė kaip reikia, kad prisimintų“ (1 t., b. l. 153-154).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad kaltinamasis yra nuomininkas, gyvena 2 aukšte. Pradžioje jie bendravo neblogai, o po įvykio nebedraugauja. Tuo metu jis buvo išėjęs parūkyti, o kaltinamasis buvo su savo drauge Ž. L.. Jis paklausė kaltinamojo kada grąžins skolą, o šis iš karto puolė muštis, sudavė jam du smūgius į krūtinės sritį, toje vietoje kur yra širdies stimuliatorius. Tuomet sugriebė, apkabino ir jie abu nukrito ant žemės. Tada atbėgo kaimynas iš 3 aukšto ir juos išskyrė. Išsiskirstė, jis nuėjo namo, o kaltinamasi pas Ž. L.. Po keletos minučių į duris pradėjo belstis, jis atidarė duris ir stvėrė už atlapų, parvertė jį ant žemės ir pradėjo jį mušti kojomis. Išbėgo jo žmona, pradėjo šaukti, tuomet paleido, žmona paėmė jį už parankės ir nusivedė namo. Naktį pasidarė bloga, negalėjo miegoti, kvėpuoti, juto labai stiprų skausmą kairėje pusėje. Kitą rytą paskambino žentui, prašė, kad nuvežtų į ligoninę. Jį nuvežė į ligoninę. Patikrino gydytojas ir pasakė, kad turi kreiptis į policiją. Dar kitą dieną važiavo daryti abdukcija. Taip pat buvo siųstas pas gydytojus ir pilną ištyrimą praėjo.

Įvykis įvyko kovo 8 d. Sekančią dieną važiavo į Santariškes, o į policiją – dar sekančią dieną. Policija nusiuntė nustatyti kūno sužalojimus, nukreipė į abdukciją, tai galėjo būti kovo 13 d. Iki šio įvykio santykiai su kaltinamuoju buvo normalūs, kol nepradėjo meluoti. Konflikto metu jis nei karto nemušė, nei pirštu nepalietė. Kaimynas iš 3 aukšto tiesiog ėjo pro šalį, stvėrė kaltinamąjį ir nuvilko, dar pasakė „ko tu čia šokinėji ant pensininko?“. Kaimynas greičiausiai konflikto pradžios nematė. Kai atidarė buto duris, įvykį matė žmona, kuri šalia stovėjo. Iš karto nekvietė policijos, nes neskaudėjo. Link vakaro pradėjo skaudėti, kvėpuoti normaliai negalėjo į tualetą nueiti. Patvirtina, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, skolos. Pradžioje jie buvo dviese, vėliau atsirado žmona. Jis buvo kaltinamojo tik paklausęs „kada skolą grąžinsi?“ ir gavo iškarto smūgį. Nei vieno blogo žodžio nebuvo pasakęs. Visas namas žinojo, kad jis turi širdies stimuliatorių, o kaltinamasis H. A. teigia, kad nežinojo. Pažymi, kad konflikto metu buvo kaltinamąjį apsikabinęs, suėmė ir tada jie nukrito ant grindų, norėjo kaltinamajam kažką padaryti, kad skaudėtų, tačiau turėjo rankos traumą, buvo suplėšytos sausgyslės ir toje rankoje buvo uždegimas, tai nieko negalėjo padaryti. Kai gulėjo jis ant grindų kaltinamasis mušė į krūtinę, apdraskė veidą. Kaltinamasis iš jo nedažnai skolindavosi pinigų, bet skolindavosi. Pradžioje grąžindavo skolas, o paskui nusprendė meluoti, sakė „paskutinį kartą paėmiau ir nebegrąžinsiu“. Skolingas 65 Eur. Be to, su juo asmeniškai apie savo sveikatą su kaltinamuoju nekalbėjo (1 t., b. l. 154-155).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. L. paaiškino, kad laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ji matė, kad pirmas G. D. prikibo prie H. A.. Ji neatsimena ar buvo vienas smūgis. Jai H. A. paaiškino kodėl įvyko tas įvykis. Ji nepamena kodėl ji su H. A. ėjo pas G. D.. Tą dieną ji nebuvo išgėrusi. Prisimena, kad nukentėjusysis buvo išgėręs (1 t., b. l. 183-184).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. D. parodė, kad prisimena savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Gali papildomai paaiškinti, kad Ž. L. buvo girta, vos stovėjo ant kojų, matėsi pagal veidus. Ji išėjo į koridorių išgirdusį triukšmą – buvo garsai, balsai, garsiai kalbėjo. Ji galvojo, kad jos vyras išėjo – nukentėjusysis, todėl ėjo pažiūrėti. Prie durų pamatė, kad vienas į kitą įsikibę. Ji buvo pakvietus kaimynus, bet ji bijojo, kad kaltinamasis nesuduotų į stimuliatorių. Ji prašė, tačiau kaltinamasis buvo girtas, elgėsi kaip žvėris. Ji bijojo, kad kaltinamasis nepataikytų į stimuliatorių. Koridoriuje nieko nebuvo, kai ji šaukė pagalbos, atrodo visi užsirakinę ir niekas nieko negirdi. Per pirmą konfliktą Ž. L. nebuvo. Ji nežino dėl ko kilo konfliktas. Ji mano, kad kaltinamajam buvo prasidėję „balti arkliai“. Pirmojo konflikto metu ji matė viską, kad šis užvertė G. D. ir pradėjo duoti smūgius, o ji atitraukinėjo kaltinamąjį, sakydama „negalima, jis invalidas“. Buvo suduotas ne vienas smūgis, gerai, kad iš 3 aukšto ėjo kaimynas ir atitraukė kaltinamąjį nuo vyro. Tada jie nuėjo namo. Antroji konflikto dalis buvo tada, kai kažkas paskambino į duris ir ji atidarė duris. Tas asmuo pasakė, kad reikalingas G. D.. Vyras priėjo prie durų, kaltinamasis griebė , išstūmė iš durų ir prie jų durų pradėjo daužyti, pargriovė ant grindų. Kaltinamasis buvo vienas, kol daužė, vėliau atėjo girta Ž. L.. Ji matyt išgirdo skandalą ir atėjo, išeidama iš savo buto. Jų butas yra (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, kai užeini į laiptinę, tai iš karto jų butas. Antro konflikto metu buvo konfliktinės kalbos, buvo pasakyta „aš tau dėsiu“. Antrasis konfliktas pasibaigė, gal kaltinamajam nusibodo, ar išgert norėjo. Ji negalėjo išeiti, bijojo, kad nesmūgiuotų į stimuliatorių.

Konflikto pradžios ji nematė, vyras išėjo parūkyti ir nebūtų išgirdėjusi garsų, nebūtų išėjusi. Vyras ne iš karto skausmais skundėsi, nesuprato, kad skaudą, tik sekančią dieną ar naktį prasidėjo skausmai. Ž. L. pirmojo epizodo tikrai nematė, o antrojo konflikto kai jau mušėsi, daužėsi, atėjo iš namų ir sakė „G., nenada, G.“. Ji nežino kodėl jie iš karto greitosios medicinos pagalbos nekvietė, atrodo, kad niekas neskaudėjo, bet tada naktį prasidėjo skausmai, o kitą dieną iš pat ryto išvažiavo į Santariškes (1 t., b. l. 184-184).

Kiti byloje surinkti duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 9 d. įtariamuoju apklaustas H. A. parodė, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą (nurodyta pažymoje) yra dirbantis, neteistas, psichikos ligomis neserga, į psichiatro ir narkologo įskaitą niekada nebuvo ir nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta ir nori parodyti, kad jis pažįsta G. D., jis yra jo kaimynas, gyvena viename bendrabutyje (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. kovo 8 d. įvykio jų santykiai buvo normalūs. 2025 m. kovo 8 d. apie 16:00 val. jis grįžo į savo bendrabutį iš svečių, buvo neblaivus. Eidamas bendrabučio koridoriumi link savo buto, koridoriuje pamatė rūkantį kaimyną G. D.. Pasisveikino su juo, pradėjo kalbėtis, besikalbant, jis pradėjo klausinėti, kada jis jam atiduos skolą (jis jam skolingas 25 Eur). Jis pasakė, kad dabar šios sumos neturi ir paprašė jo palaukti dar savaitę, jis supyko, pasakė, kad pinigų jam reikia dabar, ir taip žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. D. pirmas sudavė jam kumščiu į veidą, pataikė į dešinės pusės žandą, dėl to jis jam sudavė atgal kumščiu į veidą du smūgius, kur būtent pataikė, neatsimena. Kiek atsimena, jie susikibo ir abu nugriuvo ant grindų, ar jis darė veiksmus, nurodytus įtarime, t. y. kišo jam pirštus į burną bandydamas ją plėšti, jis neatsimena. Nori pažymėti, kad kai jie su G. D. pradėjo konfliktuoti žodiškai, bet dar nesimušė, į koridorių išėjo kaimynė Ž. L., kuri matė visą konfliktą nuo pradžių. Ar buvo tada šalia jų G. D. žmona, jis neatsimena. Po to G. D. nuėjo namo. Jis buvo labai piktas, todėl nuėjo prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo belstis, nes norėjo su juo išsiaiškinti, kad jis dar palauktų su skola. G. D. atidarė duris jis jam pasakė, kad reikia pasikalbėti, jis išėjo į koridorių prie savo buto, jie pradėjo kalbėtis (ką kalbėjom, jau nepamenu) abu buvo pikti vienas ant kito, todėl vėl sukonfliktavo, jis iš pykčio griebė jį už rūbų ir jis pargriuvo ant grindų koridoriuje prie įėjimo į jo butą, ir tada jis sudavė jam kelis smūgius koja (kiek būtent kartų sudavė ir į kokias vietas, jau neatsimena). Po to jis išėjo namo. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų G. D. atžvilgiu, tačiau nori pažymėti, kad jis pats išprovokavo šiuos veiksmus, nes pats pradėjo konfliktą dėl skolos ir pirmas sudavė jam smūgį į veidą (1 t., b. l. 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. papildomai įtariamuoju apklaustas H. A. parodė, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Jis laikosi savo parodymų, duotų 2025 m. gegužės 9 d. įtariamojo apklausos metu, jų nekeis, prašo vadovautis jais (1 t., b. l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 10 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini)kartu su savo sutuoktine G. D., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo butas yra pirmame aukšte. Antrame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena G. (H. A.), kuriam apie (duomenys neskelbtini)metų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pavardės jo nežino. H. A. yra konfliktiška asmenybė, kiek jam yra žinoma yra kalėjęs įkalinimo įstaigoje ir ne kartą yra sumušęs kaimynus. Kaimynai su juo stengiasi nebendrauti, nes jo bijo. Ne vieną kartą H. A. jo prašė, kad jam nupirktų alkoholio. Ankščiau jis jam gražindavo pinigus už nupirktą alkoholį, o nuo Naujųjų metų jis jam negražina ir bendrai jo skola jam yra apie 65 Eur. 2025 m. kovo 8 d. apie 16:00 val. jis kartu su savo sutuoktine G. D. išėjo į koridorių ir ruošėsi eiti į lauką parūkyti. Išėję į koridorių, jis pamatė einantį H. A. su savo sugyventine Ž. (L.), kurios pavardės nežino, kurį gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini) arba B. Jis H. A. paklausė, kada jis atiduos jam skolą. H. A. iškart pribėgo savo dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus jam į krūtinės ląstą. Pajautė fizinį skausmą krūtinės dalyje, be to pradėjo dūsti, nes turi širdies stimuliatorių. Jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant grindų koridoriuje. H. A. nukrito ant jo. Jie pradėjo su juo grumtis. Tada H. A. bandė griebti savo rankomis jam už veido, kišti pirštus jam į burną ir ją plėšyti, tačiau jam to nepavyko, jis išsisuko, tačiau jautė fizinį skausmą ir ant veido nuo to iš dešinės pusės skruosto matomi padraskymai. Tuo metu Ž. L. išėjo, kur nematė, tikriausiai į savo butą, o jo žmona pradėjo juos skirstyti. Kai juos skirstė jo sutuoktinę G. D. matė kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardo nežino, žino, kad jo sutuoktinė vardu E., kuris padėjo jo sutuoktinei juos su H. A. išskirti. Po to, kai H. A. nutempė nuo jo, jis nuėjo į antrą aukštą, matomai į savo butą. Jie su sutuoktine nuėjo į savo butą. Maždaug po poros minučių, kai jie užėjo į butą, išgirdo beldimą į duris. Žmona sakė neatidarinėti, bet pagalvojo, kad H. A. nori atsiprašyti, todėl atidarė buto duris. Atidaręs duris, prie įėjimo pamatė H. A. ir Ž. L.. H. A. pasakė jam rusų kalba „einam pakalbėsim“. Jis išėjo į koridorių ir H. A. griebė jį už megztinio ir jį pargriovė ant grindų koridoriuje prie įėjimo į butą. Po to kai jis nugriuvo H. A. nemažiau 8-10 kartų savo kojomis jam sudavė į kojų ir sėdmenų sritį. Tada į koridorių išbėgo jo žmona ir pradėjo rėkti. Matomai H. A. išsigando ir kartu su Ž. L. išėjo. Apie įvykį policijai nepranešė ir greitosios medicininės pagalbos nekvietė. Po H. A. užpuolimo naktį jam labai pradėjo skaudėti krūtinės sritį, jis negalėjo pajudėti, pasilenkti, kosėti. Naktį labai blogai jautėsi, skaudėjo sėdmenys, kojas ir krūtinė. Iš ryto paskambino žentui, kuris jį nuvežė į Santaros klinikas, kur jam diagnozavo stiprų krūtinės ląstos sumušimą ir išleido gydytis namuose. Jo dukra su vyru buvo nuėjusi pas H. A. paklausti, kodėl jis sumušė sergantį žmogų, o šis jiems pasakė, kad nežinojo, jog jis yra sergantis ir net neatsiprašė. Iki šiol jaučia stiprų skausmą krūtinės ląstoje, negali pilna krūtine kvėpuoti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju, ir H. A. nubausti įstatymų nustatyta tvarka, nes jį reikia sudrausminti. Nori pažymėti, kad išrašo kopiją iš Santaros klinikų pateiks prie ikiteisminio tyrimo. Taip pat pageidauja gauti siuntimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą sužalojimo mastui nustatyti (1 t., b. l. 12-14).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad nori papildyti ankstesnius savo parodymus. H. A. 2025 m. kovo 8 d., kai du kartus užpuolė jį ir sukėlė jam fizinį skausmą buvo neblaivus. Iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jei jis būtų blaivus, yra įsitikinęs, kad taip nesielgtų ir nesiveltų į muštines. Taip pat, kitą dieną H. A. jį pamatęs rusiškai pasakė „tu dar gyvas? Bet greitai busi nebegyvas“. Bet jo grasinimai buvo kaip girto žmogaus, nerealūs (1 t., b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. liudytoja apklausta I. Ž. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. jis lankėsi pas savo draugę E. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17:00 val. kartu su E. ir jos vaiku jie ėjo į lauką pasivaikščioti. Nusileidus į pirmą aukštą, jis pamatė, kaip du vyrai stovėjo pirmame aukšte, pokalbis vyko dėl skolos. Kadangi čia negyvena, negali pasakyti jų vardų. Pamena, kad lieknas vyras, sudavė vieną kartą su ranka iš delno kažkur į nosies sritį, pagyvenusiam vyrui, pagyvenęs vyras iškart sudavė atgal. Asmenys parkrito ant žemės, jis paėmė liekną vyrą ir atitraukė nuo gulinčio pagyvenusio asmens. Pakėlus jam liekną vyrą, atbėgo moteris, panašu, kad tai jo žmona ar draugė, nes ji jam rėkė, kad patrauktų rankas nuo vyro. Išskyrus konflikto dalyvius, jis su E. ėjo į lauką, o konflikte dalyvavę vyrai nuėjo į namus. Daugiau apie šį įvyki nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. liudytoja apklausta G. D. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 17:00 val. jos vyras G. D. išėjo į lauką parūkyti. Tik jam išėjus iš namų išgirdo, kad koridoriuje vyksta triukšmas. Išėjus pamatė, kaip jos vyras stovi prie (duomenys neskelbtini) buto, prie jo stovėjo H. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. H. A. abiem rankom buvo įsikibęs ir laikė jos vyrui ties krūtine, po to pargriovė jos vyrą ant žemės ir sudavė kelis kartus į krūtinės srity. Ji, mėgino H. A. atplėšti nuo savo vyro, tačiau jai nepavyko. Ji šaukė, kad kas padėtų ir pamatė, kaip vaikinas iš trečio aukšto atėjo ir padėjo H. A. atitraukti. Kaimynui atitraukus jos vyrą jos iškarto nuėjo namo. Po kokių penkiolikos minučių H. A. pasibeldė jiems į namų duris. Ji, atidarė duris, jai už nugaros stovėjo jos vyras. H. A. per ją pagriebė jos vyrą ir išsitempė į koridorių. H. A. pakartotinai jos vyrui sudavė kelis kartus į krūtinės sritį, jos vyras nukrito ant žemės. Gulint jos vyrui ant žemės H. A. sudavė keturis smūgius su koja, ties juosmeniu ir į kojas. Sudavęs smūgius H. A. atsitraukė, kadangi atėjo jo draugė Ž. L. iš (duomenys neskelbtini) buto ir jį apšaukė. Jos vyras atsikėlė ir jie išėjo namo, užsirakino. Daugiau apie šitą įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. liudytoja apklausta Ž. L. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. ji sėdėjo savo balkone ir laukė savo kaimyno H. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Apie 17 val. matė, kaip H. A. prie namų atvežė jo dukrą. H. A. tą dieną buvo išgėręs. Ji sėdėjo ir laukė jo, bet nesulaukus, išėjo į koridorių ir pamatė, kaip H. A. su kitu kaimynu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, vardu G. D., gulėjo ant žemės, įsikibę vienas į kitą. Jos kartu su G. D. žmona, vardu G. D. išskyrė vyrus. Ji, H. A. atsivedė pas save į namus. Kiek žino, G. D. pats pirmas prikibo prie H. A. dėl skolos. Po kokių dešimt minučių H. A. norėjo pabendrauti su G. D. dėl skolos ir kartu su ja nuėjo pas G. D.. Duris atidarė G. D., o už jos stovėjo G. D.. G. D. išėjo į koridorių ir užsipuolė H. A.. H. A. kartu su G. D. nukrito ant žemės ir mosikavosi rankomis. Jos pakartotinai su G. D. žmona, juos išskyrė ir nuėjo namo. Taip konfliktas ir pasibaigė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 36-38).

Iš 2025 m. kovo 10 d. G. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 16.00 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)1-oj aukšto koridoriuje kaimynas vardu H. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini)užpuolė ir sudavė nemažiau nei 5 ir nedaugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno dalis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 13 d. specialisto išvadoje Nr. G889/2025 (01) nurodyta, kad remiantis G. D., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada. G. D. padaryta odos įbrėžimai veido dešinėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais). Morfologinių požymių, nurodančiu skirtingą nustatytų sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 8 d.. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos veide ir krūtinėje yra pasiekiamos G. D. rankomis. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos eksperto kompetencija. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Atsakyta šios išvados 7-me punkte (1 t., b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja, ar trumpai susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir trumpo susargdinimo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama – paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus pavojingus padarinius (materialioji sudėtis). Pavojingi padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Pavojingi padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, pripažintini liečiamais, leistinai ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo H. A., nukentėjusiojo G. D. ir liudytojų Ž. L., G. D. parodymai, specialisto išvada, pareiškimu-protokolu apie nusikalstamą veiką, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis H. A. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

Iš byloje surinktų įrodymų neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis G. D. įvykio dieną buvo išėjęs parūkyti, o kaltinamasis buvo su savo drauge Ž. L.. Jis paklausė kaltinamojo kada grąžins skolą, o šis iš karto puolė muštis, sudavė jam du smūgius į krūtinės sritį, toje vietoje kur yra širdies stimuliatorius. Tuomet sugriebė, apkabino ir jie abu nukrito ant žemės (1 t., b. l. 154). Kaltinamasis H. A. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo pirmas, todėl jis gynėsi, bet pripažįsta, kad sudavė smūgius (1 t., b. l. 153). Šio įvykusio įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojais apklausos Ž. L. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 36-38), tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 183-184), liudytoja G. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27-29) ir apklausta teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 184-185). Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad buvo suduoti smūgiai. Taip pat patvirtina liudytojo I. Ž. apklausto ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31-33), kuris patvirtino, kad nusileidus į pirmą aukštą, pamatė, kad du vyrai, vyko pokalbis dėl skolos. <...> Pamena, kad lieknas vyras, sudavė vieną kartą su ranka iš delno kažkur į nosies sritį, pagyvenusiam vyrui, pagyvenęs vyras iš karto sudavė atgal. Asmenys parkrito žemės, jis paėmė liekną vyrą ir atitraukė nuo gulinčio pagyvenusio asmens. Šis liudytojas teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas, jo parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, teismas neabejoja šių parodymų patikimumu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam G. D., dėl kaltinamojo H. A. panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (patvirtina specialisto išvada Nr. G 889/2025 (1 t., b. l. 51-52).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad nors kaltinamasis H. A. kaltę pripažino iš dalies, teismas laiko įrodytu, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 16:00 val., bendro naudojimo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į krūtinės ląstą G. D., o pastarajam nugriuvus ant grindų, jis griebė G. D. už veido, bandė kišti pirštus jam į burną ir ją plėšyti, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 8 d. apie 16:15 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), griebė G. D. už megztinio ir pargriovė jį ant grindų, o pastarajam nugriuvus, sudavė jam kojomis ne mažiau 8 smūgių į kojų ir sėdmenų sritį, taip padarė G. D.odos įbrėžimus veido dešinėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymus.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina, kad H. A. jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius įgyvendino tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis H. A. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikšmę, numatė, kad dėl jų nukentėjusysis G. D. gali patirti sveikatos sutrikdymą, bet, panaudodamas fizinį smurtą, buvo abejingas kilsiantiems pavojingiems padariniams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo H. A. įvykdyta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji arbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis H. A. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. H. A. suprato savo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį G. D. neteisėtumą. Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis praeityje teistas (1 t., b. l. 59-61). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis H. A. per vienerių metų laikotarpį baustas (1 t., b. l. 71-72). Sodros duomenimis dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73-74). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai). Teismas sprendžia, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,45 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi asmuo paskutinį kartą teistas 2023 m. vasario 22 d. už nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teistumas neišnykęs, nepraėję 3 metai, todėl ši aplinkybė vertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Baigiamųjų kalbų metu, prokurorė prašė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su bausmės vykdymo atidėjimu. Motyvuojant tuo, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skirta laisvės apribojimas, tačiau kaip matyti iš paskutinio nuosprendžio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeitė paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis (BK 48 straipsnio 4 dalis 1, 2 ir 4 punktai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal BK 48 straipsnio 6 dalį, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Baudžiamųjų poveikių priemonių rūšys, numatytos BK 67 straipsnyje.

Prokurorė prašė skirti įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje, numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl tikslinga įpareigoti H. A. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 8 mėnesių terminą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 146,82 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. D., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas (1 t., b. l. 40-43), 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 45).

Taip pat pateiktas nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 22). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio metu patirta moralinė žala, dėl jo kaimyno H. A. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Patyrė stiprų fizinį skausmą (dėl kurio sunkiai dvi savaitės judėjo, negalėjo miegoti be nuskausminamųjų) bei didelį psichologinį stresą, pažeminimą, daug neigiamų išgyvenimų, dėl ko iki šiol jaučia nerimą. Padažnėjo širdies skausmai, spaudimo pakilimas ir nemiga.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam tyčia rankos kumščiu suduoti du smūgiai į krūtinės ląstą nukentėjusiajam, o pastarajam nukritus ant grindų, kaltinamasis H. A. griebė už veido, bandė kišti pirštus į burną ir ją plėšyti. Taip pat tos pačios dienos metu, tik praėjus 15 min po pirmojo įvykio, kaltinamasis H. A. prie įėjimo griebė nukentėjusįjį ir pagriovė ant grindų, o pastarajam nukritus sudavė kojomis ne mažiau 8 smūgių į kojų ir sėdmenų sritį. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją, kad nustatytų gydymą dėl patirtų sužalojimų. Rekomenduotinas tausojantis režimas, analgetikai esant reikalui (nuo skausmo), būklei negerėjant kreiptis pas gydytoją, o būklei blogėjant kviestis greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 48). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta odos įbrėžimai veido dešinėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais). Morfologinių požymių, nurodančiu skirtingą nustatytų sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 8 d.. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos veide ir krūtinėje yra pasiekiamos nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 51-52).

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui.

Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – mušimo ir kitokių smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis turi širdies stimuliatorių, o kaltinamasis H. A. buvo sudavęs kelis smūgius į krūtinės sritį. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, neįvyko sunkesnių padarinių. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis šiuo metu dirbantis, išsiskyręs, vaikai jau pilnamečiai, kitų išlaikytinių asmenų neturi.

Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu prašomas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir nepriteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai, šis dydis, atsižvelgiant į vyraujančią teismų praktiką, yra mažintinas iki 500 Eur priteistina nukentėjusiojo naudai.

Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 146,82 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

H. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87-88) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktu, H. A. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72⁵ straipsniu, H. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

H. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo G. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti ir G. D. priteisti iš H. A. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš H. A. 146,82 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų devyniasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Vilniaus teritorinę ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už G. D. gydymą“.

Išaiškinti H. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavelas Kujalis