Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir D. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai vadovaudamiesi Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų darbo krūvio, bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad nepilnametis pareiškėjas neturi civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o jo įstatyminiai atstovai laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo (nepriėmimo), tačiau tai neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo pareiškėjui. Todėl terminas 2021 m. gruodžio 18 d. mirusio P. L. palikimui priimti (nepriimti) turėtų būti atnaujintas ir nepilnamečio P. L. įstatyminiai atstovai teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio atstovų, teises.

7. Suinteresuotas asmuo D. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

9. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

10. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

12. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

13. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo senelis – P. L., mirė 2021 m. gruodžio 18 d. Pateiktas I. L. gimimo liudijimas patvirtina, kad P. L. buvo I. L. tėvas. Pareiškėjo P. L. gimimo liudijimas įrodo, kad I. L. yra pareiškėjo P. L. tėvas. Taigi, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad po palikėjo P. L. mirties jo pirmos eilės įstatyminis įpėdinis yra sūnus I. L., o antros eilės įstatyminis įpėdinis yra vaikaitis – pareiškėjas P. L. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

14. Iš į bylą pateikto Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro rašto dėl paveldėjimo matyti, kad Švenčionių rajono 2-ajame notaro biure yra pradėta mirusiojo P. L. paveldėjimo byla. Palikimą priėmė palikėjo sesuo D. L., palikėjo sūnus I. L. 2022 m. kovo 16 d. pareiškimu palikimo atsisakė. Paveldėjimo teisės liudijimas paveldėjimo byloje dar neišduotas.

15. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio P. L., gim. 2013 m. rugpjūčio 9 d., tėvai yra I. L. ir S. T., t. y. pareiškėjo atstovai pagal įstatymą, kurie gina jo teises ir interesus (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad įstatyminiai pareiškėjo atstovai įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nesikreipė. Terminas palikėjo P. L. palikimui priimti suėjo 2022 m. kovo 18 d. Pareiškime nurodyta, kad įstatyminiai atstovai apie pareiškėją, kaip senėlio įpėdinį nepagalvojo, todėl terminas palikimui priimti praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės.

16. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytas aplinkybes, kad terminą palikimui priimti praleido nepilnametis vaikas, kuris negalėjo pats savarankiškai įgyvendinti (apginti) savo teisių, taip pat į tai, kad įstatyminis įpėdinis I. L. atsisakė priimti palikimą ir palikimą priėmė palikėjo sesuo D. L., kuri nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo prašymui, o paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, į tai, kad suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, o išvadą teikianti institucija nurodo, jog įstatyminių atstovų laiku neatlikti įstatyme nurodyti veiksmai dėl palikimo priėmimo (nepriėmimo), neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo pareiškėjui, sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas, o neatnaujinus termino – priešingai, gali būti nepagrįstai suvaržyti (pažeisti) nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkinamas pareiškėjui atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jo senelio P. L., mirusio 2021 m. gruodžio 18 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui ir jo įstatyminiams atstovams išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. gruodžio 18 d., palikimui priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.