Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Žvaigždinienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingris“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024-04-24 pareiškėja Savivaldybės administracijai pateikė 12 prašymų (toliau - ir Prašymai) dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų derinimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypai), kuriais prašė trejų metų terminui suderinti laikinų paslaugų teikimo įrenginių: traukinuko (prašymas Nr. 1), žaidimų automatų (prašymas Nr. 2), karuselės „Arkliukai“ (prašymas Nr. 3), plastikinės mašinėlės (prašymas Nr. 4), karuselės „Omesas“ (prašymas Nr. 5), batuto su šokinėjimo įranga (prašymas Nr. 6), trasos „Mini kart“ (prašymas Nr. 7), baseino su laiveliais (prašymas Nr. 8), mašinėlės „Huricame“ (prašymas Nr. 9), batuto su šokinėjimo įranga (Prašymas Nr. 10), baseino su pripučiamais burbulais (Prašymas Nr. 11), plastikinės mašinėlės (Prašymas Nr. 12) (toliau – ir Įrenginiai) projektus Žemės sklypuose.

Informavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida), Palangoje, yra užfiksuota nesuderintų Įrenginių ar Statinių buvimo faktas (Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. VŠTS5-312). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.3 punktu nustatyta, kad įrenginių projektas nederinamas, jeigu planuojamame įrengti įrenginius žemės sklype per praėjusius kalendorinius metus užfiksuota nesuderintų Įrenginių ar Statinių buvimo faktas. Taip pat nurodė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros paveldo teritoriją, o ir visa (duomenys neskelbtini) gatvė viena pagrindinių reprezentuojančių Palangos miestą gatvių. Palangos miesto vizija - ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gyventi bei ilsėtis, todėl prašė nestabdyti pastato projektavimo darbų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kad teritorija derėtų prie sutvarkyto gretimai esančios aplinkos, reikšmingos architektūros prasme kultūros paveldo saugomo Palangos Kurhauzo pastato, ir sudarytų vizualinį estetinį vaizdą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-356-502/2024, kuri susijusi su žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), laikinų įrenginių derinimu. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis Administracija Prašymų nenagrinės, kadangi dėl to paties klausimo nagrinėjimo dar vyksta teisminės procedūros administraciniame teisme.

Taip pat nustatyta, kad 2022-05-11 UAB „Virintos vingis“ Administracijai pateikė 12 prašymų, kuriais prašoma suderinti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ketinamus statyti laikinus įrenginius: 1) įrenginį „Traukinukas“; 2) įrenginį „Ledų prekybos vieta“; 3) įrenginį „Žaidimų automatai“; 4) įrenginį „Karuselė arkliukai“; 5) įrenginį „Plastikinės mašinėlės“; 6) įrenginį „Karuselė Omesas“; 7) įrenginį „Trampolinas“; 8) įrenginį „Trasa Mini kart“; 9) įrenginį „Baseinas su laiveliais“; 10) įrenginį „Mašinėlė Huricame“; 11) įrenginį „Baseinas su pripučiamais burbulais“; 12) įrenginį „Pripučiamas batutas: 2 vnt. Kartu su minėtais prašymais pareiškėja atsakovei pateikė Aiškinamąjį raštą, įrenginių išdėstymo vietos planą, įrenginių vizualizacijas su nurodytais pagrindiniais matmenimis ir 2022 m. kovo 3 d. sudarytas panaudos sutartis. Atsakovės buvo prašoma pateiktus įrenginių projektus suderinti 3 metų terminui.

Savivaldybės administracija 2022-06-27 raštu Nr. (4.27.E)D3-2516 nusprendė, kad iki 2023-05-31 derina šiuos paslaugų teikimo įrenginius: žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 6 įrenginius: Nr. 1 „Traukinukas, Nr. 4 „Karuselė Arkliukai“, Nr. 6 „Karuselė Omesas“, Nr. 8 „Trasa Mini Kart“, Nr. 9 „Baseinas su laiveliais“, Nr. 10 „Mašinėlės Huricame“; žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 2 įrenginius: Nr. 5 „Plastikinės mašinėlės“ ir Nr. 11 „Baseinas su pripučiamais burbulais“. Atsisako derinti įrenginius Nr. 2 „Ledų prekybos vieta“, Nr. 3 „Žaidimų automatai“, Nr. 7 „Trampolinas“ ir Nr. 12 „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“

UAB “Virintos vingis”, nesutikdama su Savivaldybės administracijos motyvais, pateikė skundą, kuriuo prašė iš esmės panaikinti Savivaldybės administracijos priimtą 2022-06-27 raštą dalyje, kuria atsakovė atsisakė suderinti įrenginių Nr. 3 „Žaidimų automatai“, Nr. 7 „Trampolinas“, Nr. 12 „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“ projektus, taip pat dėl visų įrenginių projektų derinimo termino iki 2023-05-31.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023-02-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-182-583/2023 (2023-02-07 sprendimas) panaikino 2022-06-27 raštą dalyje, kuria atsakovė atsisakė suderinti įrenginio Nr. 3 „Žaidimų automatai“ projektą ir dalyje dėl projektų derinimo termino iki 2023-05-31. Likusioje dalyje dėl įrenginių Nr. 7 „Trampolinas“, Nr. 12 „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“ projektų teismas Virintos vingis skundą atmetė.

Atsakovė apeliaciniu skundu apskundė 2023-02-07 sprendimo dalį, kuria atsakovė atsisakė suderinti įrenginio Nr. 3 „Žaidimų automatai“ projektą ir dalį dėl projektų derinimo termino iki 2023-05-31.

Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla eA-44-502/2025 (buvęs administracinės bylos Nr. eA-356-502/2024). Apeliacinis skundas neišnagrinėtas.

Taip pat nustatyta, kad Virintos vingis pagal 2023-04-02 Žemės sklypo subnuomos ir pagal įrenginių nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis) išnuomojo Žemės sklypus bei visus juose esančius žaidimų įrenginius pareiškėjai iki tol, kol atsakovė suderins visus Virintos vingis 2022-05-11 prašymus dėl laikinų žaidimų įrenginių projektų Žemės sklypuose ir išduos leidimus prekybai. Ginčo dėl to nėra.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) bei kiti teisės aktai.

Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, būtina įvertinti jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).

VAĮ nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

VAĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.

Kaip nustatyta Administracija Sprendime pareiškėjai nurodė tokius jo priėmimo pagrindus: 1) Prašymų nenagrinės, kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla, kuri susijusi su Žemės sklypuose laikinų įrenginių derinimu; 2) žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas nesuderintų įrenginių ar statinių buvimo faktas (Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus 2024-04-04 tarnybinis pranešimas Nr. VŠTS5-312) (Tvarkos aprašo 12.3 p.); 3) Žemės sklypai patenka į Kultūros paveldo teritoriją, todėl atsakovė prašo nestabdyti pastato projektavimo darbų Žemės sklypuose.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir bylos medžiagą, šalių argumentus, nesutinka su Administracijos Sprendime padarytomis išvadomis.

Kaip nustatyta, pareiškėja Administracijai 2024-04-24 pateikė prašymus dėl 12 vnt. laikinų įrenginių projektų suderinimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini): „Traukinukas“, „Žaidimų automatai“, „Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, Karuselė Omesas“, „Batutas su šokinėjimo įranga“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“, „Batutas su šokinėjimo įranga“, „Baseinas su pripučiamais burbulais“, „Plastikinės mašinėlės“, siekdama iš jų vykdyti paslaugų teikimo veiklą. Administracija iš esmės Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, motyvuodama, kad dėl to paties klausimo nagrinėjimo dar vyksta teisminė procedūra, t. y. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-356-502/2024, kuri susijusi su žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), laikinų įrenginių derinimu. Taip pat nurodė kitus papildomus argumentus, - kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.3 punktu įrenginių projektas nederinamas, kad Žemės sklypai patenka į Kultūros paveldo teritoriją, prašė nestabdyti pastato projektavimo darbų Žemės sklypuose.

Teismo vertinimu, Sprendimo pagrįstumui įvertinti, reikia nustatyti, ar Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla eA-44-502/2025, kurioje pareiškėja UAB „Virintos vingis“, yra susijusi su pareiškėjos UAB „Virintos vingris“ teiktų prašymu turiniu.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad į Administraciją 2024-04-24 su prašymais suderinti įrenginių projektus kreipėsi UAB „Virintos vingris“, juridinio asmens kodas 303017189. LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje yra vertinama faktinė situacija, pagal kurią kitas juridinis asmuo UAB „Virintos vingis“ (juridinio asmens kodas 123501815) 2022-05-11 pateikė atsakovei prašymus dėl 12 vnt. laikinų prekybos įrenginių projektų suderinimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini): „Traukinukas“, „Ledų prekybos vieta“, „Žaidimų automatai, 8 vnt., “, „Karuselė Arkliukas“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trampolinas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“, „Baseinas su pripučiamais burbulais“, „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“ Kaip nustatyta, šiuo metu LVAT nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra atsakovės atsisakymo suderinti kito juridinio asmens UAB „Virintos vingis“ prašymą dėl vienintelio įrenginio „Žaidimų automatai“ teisėtumo, taip pat atsakovės sprendimo teisėtumas dėl visų įrenginių suderinimo termino iki 2023-05-31.

Pažymėtina, kad UAB „Virintos vingis“ 2022-05-11 prašyme dėl įrenginio Nr. 3 „Žaidimų automatai“ bei šio prašymo 2022-05-11 aiškinamajame rašte nurodė, jog įrenginys „Žaidimų automatai“ planuojamas pastatyti dviem grupėmis – po 6 vnt. ir 8 vnt., abi įrenginių grupės susideda iš smulkių žaidimų automatų. Pareiškėja UAB “Virintos vingris” 2024-04-24 prašymais prašė, kad atsakovė suderintų 12 vnt. įrenginių projektus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), iš 2024-04-24 prašymų, jų aiškinamojo rašto ir įrenginių išdėstymo žemės sklypuose plano matyti, jog pareiškėja prašė suderinti šiuos įrenginius: „Traukinukas“, „Žaidimų automatai“, „Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, Karuselė Omesas“, „Batutas su šokinėjimo įranga“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“, „Batutas su šokinėjimo įranga“, „Baseinas su pripučiamais burbulais“, „Plastikinės mašinėlės“.

Taigi, teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad palyginus UAB „Virintos vingis“ 2022-05-11 prašymų dėl 12 vnt. įrenginių projektų suderinimo turinį su pareiškėjos 2024-04-24 prašymų dėl 12 vnt. įrenginių projektų suderinimo tuose pačiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), turiniu, matyti, jog pareiškėja 2024-04-24 prašymais prašė suderinti 12 vnt. įrenginių, dėl kurių teisme nėra ginčo ir kurių projektai yra naujo, skirtingo turinio, negu nagrinėjamas LVAT administracinėje byloje. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), pareiškėja prašė suderinti įrenginius „Traukinukas“, „Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“, dėl kurių apskritai LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, nes atsakovė 2022-06-27 sprendimu Nr. (4.27.E)D3-2516 buvo suderinusi jų projektus. Taip pat pareiškėja žemės sklype (duomenys neskelbtini), prašė suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą, iš kurio matyti (iš 2024-04-24 prašymo ir jo aiškinamojo rašto), kad įrenginį sudaro vienodų įrenginių grupė, sudaryta iš 4 vnt. vitrinų, stovinčių viena prie kitos ir sujungtų į bendrą valdymo sistemą, tai reiškia, jog šis 2024-04-24 įrenginio „Žaidimų automatai“ projektas savo turiniu skiriasi nuo UAB „Virintos vingis“ 2022-05-11 teikto įrenginio „Žaidimų automatai“ projekto, įrenginį sudaro mažesnis kiekis tarpusavyje sujungtų įrenginių (4 vnt. vietoje 6 ir 8 vnt.). Taip pat UAB „Virintos vingis“ pagal 2022-05-11 prašymą teikė suderinti įrenginio „Trampolinas“ projekto, kurį sudarė šokinėjimo su guma įranga ir 3 batutai, pareiškėja 2024-04-24 pateikė prašymą dėl įrenginio „Batutas su šokinėjimo įranga“ suderinimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), o iš šio įrenginio prašymo bei aiškinamojo rašto matyti, kad įrenginį sudaro šokinėjimo su guma įranga ir 2 batutai. Pareiškėja 2024-04-24 prašymais neteikė atsakovei derinti įrenginio „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“ projekto, kurį teikė UAB „Virintos vingis“ 2022-05-11 prašymu. Taigi, atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, neatliko teisingo 2022-05-11 ir 2024-04-24 prašymų suderinti įrenginių projektus turinio palyginimo, neteisingai įvertino, kad pareiškėja, be to, visai kitas juridinis asmuo, nei prašymus 2022-05-11 teikęs juridinis asmuo. Ginčo atveju pateiktas naujo juridinio asmens, naujas prašymas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl šio prašymo vyksta teisminis nagrinėjimas ir jo galima nenagrinėti. Vertinti, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla eA-44-502/2025 dėl to paties dalyko nėra pagrindo. Nors LVAT administracinėje byloje yra nagrinėjamas atsakovės skundas dėl pagal 2022-05-11 UAB „Virintos vingis“ teiktų įrenginių projektų suderinimo termino „iki 2023-05-31“ teisėtumo, tačiau šis terminas yra pasibaigęs. Tokia situacija, kol LVAT yra nagrinėjama administracinė byla dėl atsakovės atsisakymo suderinti vieno įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą teisėtumo ir dėl įrenginių suderinimo termino „iki 2023-05-31“ teisėtumo“, neatima teisės iš kito juridinio asmens – pareiškėjos UAB „Virintos vingris“ pagal atskirus ir kitokio turinio įrenginių projektus kreiptis į atsakovę dėl įrenginių projektų suderinimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog LVAT administracinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas, susijęs su kito juridinio asmens UAB „Virintos vingis“ prašymais dėl kitokio turinio įrenginio projektų suderinimo. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes jame vertinamas prašymų ir teisme nagrinėjamo skundo dalyko tapatumo klausimas yra nustatytas neteisingai, be to, net nesutampant prašymus teikusiems juridiniams asmenims bei esant skirtingo turinio prašymams. Todėl atsakovė, priimdama Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus iš esmės. Tokiu būdu pažeidė gero administravimo principą, VAĮ, Taisyklių nuostatas.

Dėl kitų Sprendime nurodytų atsakovės argumentų, t. y. kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas nesuderintų įrenginių ar statinių buvimo faktas (Tvarkos aprašo 12.3 p.); kad Žemės sklypai patenka į Kultūros paveldo teritoriją, todėl atsakovė prašo nestabdyti pastato projektavimo darbų Žemės sklypuose, teismo vertinimu, nėra pagrindo išsamiau pasisakyti, kadangi šios aplinkybės visiškai neįtakoja Sprendimo nepagrįstumo nustatymo. Nustatyta, kad atsakovė gavusi pareiškėjos prašymus dėl įrenginių projektų suderinimo, jų net nenagrinėjo. Kaip nustatyta, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024-07-18 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-120-588/2024 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-05-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė (dėl Tvarkos aprašo 12.3 p. pažeidimo). Atsisakymo nagrinėti prašymus šiuo pagrindu ar dėl to, kad Žemės sklypai patenka į Kultūros paveldo teritoriją, įstatymas nenumato.

Taigi, išanalizavus visą bylos medžiagą teisinio reglamentavimo kontekste, teismo vertinimu, Administracija Sprendime nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Administracija negarantavo išsamios pareiškėjos 2024-04-24 prašymų nagrinėjimo procedūros ir nepriėmė pagrįsto ir teisėto sprendimo. Pažymėtina, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai niekaip nepaneigia teismo daromų išvadų. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas, atsakovės Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 968 Eur advokato išlaidų ir 22,5 Eur žyminio mokesčio, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus: PVM sąskaitą-faktūrą, mokėjimo dokumentą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad už skundo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-05-14 sprendimo Nr. (4.27.E) D3-1920 parengimą pareiškėja sumokėjo advokatei 968 Eur (2024 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, 2024-07-01 mokėjimo nurodymas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Pačiose Rekomendacijose (2 punkte) taip pat numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi teismas, šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turi įvertinti ne tik bylos sudėtingumo, bet ir tikėtinas advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktų į bylą procesinių dokumentų turinį ir apimtį, jį įvertinus šios bylos ginčo dalyko sudėtingumo kontekste, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, teismas vertina, kad yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą: 22,50 Eur žyminio mokesčio bei 968 Eur atstovavimo išlaidų (iš viso 990,50 Eur) priteisti iš atsakovės pareiškėjai.

Tenkinus skundą, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Virintos vingris“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-05-14 sprendimą Nr. (4.27.E)D3-1920 „Dėl laikinų įrenginių žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti pareiškėjai UAB „Virintos vingris“, juridinio asmens kodas 303017189, iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077, 990,50 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.