Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos ryšiu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ atstovei advokatei Jūratei Juodienei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Donatui Murauskui,

2023 m. sausio 10 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.27.E) D3-2516 „Dėl laikinų įrenginių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje atsakovė atsisakė suderinti įrenginių „Žaidimų automatai“, „Trampolinas“, „2 vnt. „Pripučiamas batutas“ projektus, taip pat dėl visų kitų įrenginių projektų suderinimo termino iki 2023 m. gegužės 31 d.;

2) priteisti iš Administracijos visas Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. (4.27.E) D3-2516 „Dėl laikinų įrenginių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje“ dalies, kuria nuspręsta atsisakyti suderinti laikinų įrenginių „Trampolinas“, „Pripučiamas batutas“, „Žaidimu automatai“ projektus teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja ginčija Sprendimo dalies, kuria nuspręsta suderinti pateiktus įrenginių projektus iki 2023 m. gegužės 31 d., teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Bendrovė 2022 m. kovo 3 d. dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga, nuomos su sklypų savininkais sudarė panaudos sutartis. Minėtose panaudos sutartyse numatyta, kad žemės sklypų savininkai leidžia Bendrovei žemės sklypuose statyti vaikų pramogoms skirtus įrenginius, juos sandėliuoti, neišmontuoti bei saugoti ištisus metus. Abiem atvejais panaudos sutartys sudarytos iki 2030 m. gruodžio 1 d.

Pareiškėja, siekdama ginčo teritorijoje vykdyti komercinę veiklą, 2022 m. gegužės 11 d. Administracijai pateikė 12 prašymų, kuriais prašoma suderinti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Palanga, ketinamus statyti laikinus įrenginius: 1) įrenginį „Traukinukas“; 2) įrenginį „Ledų prekybos vieta“; 3) įrenginį „Žaidimų automatai“; 4) įrenginį „Karuselė arkliukai“; 5) įrenginį „Plastikinės mašinėlės“; 6) įrenginį „Karuselė Omesas“; 7) įrenginį „Trampolinas“; 8) įrenginį „Trasa Mini kart“; 9) įrenginį „Baseinas su laiveliais“; 10) įrenginį „Mašinėlė Huricame“; 11) įrenginį „Baseinas su pripučiamais burbulais“; 12) įrenginį „Pripučiamas batutas: 2 vnt. Kartu su minėtais prašymais pareiškėja atsakovei pateikė Aiškinamąjį raštą, įrenginių išdėstymo vietos planą, įrenginių vizualizacijas su nurodytais pagrindiniais matmenimis ir 2022 m. kovo 3 d. sudarytas panaudos sutartis. Atsakovės buvo prašoma pateiktus įrenginių projektus suderinti 3 metų terminui.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įrenginio „Pripučiamas batutas“ veiklos pobūdis ir paskirtis – pramogų paslaugų teikimas. Įrenginio matmenys – 17 m (ilgis) x 9 m. (plotis) x 5 m. (aukštis). Bendrovė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, planavo statyti du minėtų parametrų pripučiamus batutus. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog vienas įrenginys užėmė 153 kv. m. ploto ir buvo norima viena sklype statyti du pripučiamus batutus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog įrenginio „Pripučiamas batutas“ projektas neatitiko Taisyklių 4.6 punkto reikalavimų, kadangi įrenginio plotas ir pačių įrenginių skaičius viršijo teisės normoje nustatytus maksimalius parametrus.

Iš Aiškinamajame rašte pateiktos įrenginio paskirties akivaizdu, jog jis priskirtinas laikinų įrenginių paslaugai teikti kategorijai, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma Specialiojo plano sprendiniuose nustatyta išimtis dėl gamyklinės įrenginio komplektacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, kad įrenginio „Pripučiamas batutas“ projektas negali būti derinamas, nes jis prieštaravo Taisyklių 4.6 punktui.

Dėl Sprendimo dalies, kurioje atsisakyta suderinti įrenginį „Žaidimų automatai”

Bendrovė Aiškinamajame rašte nurodė, kad įrenginio „Žaidimų automatai“ veiklos pobūdis ir paskirtis – pramogų paslaugų teikimas. Įrenginį buvo planuojama pastatyti dviem grupėmis – po 6 vnt. ir 8 vnt. Abi įrenginių grupės susideda iš smulkių žaidimų automatų. Dalies įrenginių matmenys siekė 1 m. (ilgis) x 2 m. (plotis), o kitos dalies matmenys – 0.8 m. (ilgis) x 0.8 (plotis). Įvertinus Aiškinamajame rašte pateiktas faktines aplinkybes matyti, jog Bendrovė pageidavo ginčo teritorijoje pastatyti 14 vnt. žaidimų automatų.

Kaip ir anksčiau minėta Administracija Sprendime nurodė, jog įrenginio „Žaidimų automatai“ projektas nederinamas, kadangi 2022 m. gegužės 11 d. prašyme įrenginys „Žaidimų automatai“ įvardijamas kaip vienas įrenginys, tačiau faktiškai prašoma suderinti 14 vnt. įrenginių.

Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų pateikimo tvarką reglamentuoja Aprašo II skyrius „Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų pateikimas, pritarimas projektams“. Remiantis Aprašo 8 punktu asmuo, pageidaujantis suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektą, Palangos miesto savivaldybės administracijai teikia nustatytos formos prašymą (priedas) ir Įrenginių projektą (1 egzempliorių), atitinkančio Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialųjį planą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365 „Dėl laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano patvirtinimo“, kurį sudaro: 1) aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma Įrenginio paskirtis, veiklos pobūdis, įrengimo vieta, plotas, erdvinis planinis, konstrukcinis sprendimas, naudojamos medžiagos ir kt., projekto rengėjo ir užsakovo kontaktiniai duomenys (pavadinimas, atsakingo asmens vardas, pavardė, telefonas, adresas, elektroninis paštas); 2) 1:500 mastelio Įrenginių išdėstymo planas, parengtas ant kadastrinių matavimų žemės sklypo plano arba Palangos miesto skaitmeninio žemėlapio ištraukos kopijos, kuriame pažymėti esami statiniai, projektuojami Įrenginiai, jų eksplikacija, projektuojamų Įrenginių matmenys (ilgis, plotis), nurodyti atstumai iki sklypo ribų, gretimų pastatų, statinių, įrenginių, medžių (pridedama, kai projektas derinamas ne Savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose); 3) Įrenginių vizualizacija su nurodytais pagrindiniais matmenimis (ilgis, plotis, aukštis), medžiagiškumu ir spalviniu sprendimu; 4) žemės sklypo nuosavybės dokumentas bei žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas dėl Įrenginių pastatymo, nurodant terminą, ir sutikime nurodytos veiklos vykdymo (pridedama, kai projektas derinamas ne Savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reguliavimą matyti, kad Aprašo nuostatuose nėra numatytas imperatyvus draudimas teikti laikinų paslaugų teikimo įrenginių projektus grupėmis. Sprendime taip pat nėra pateikta nuoroda į teisės normą, kurioje nurodyta, kad dėl kiekvieno siekiamo suderinti laikino įrenginio projekto asmuo privalo Administracijai pateikti atskirą prašymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį kad Bendrovė 2022 m. gegužės 11 d. taip pat pateikė prašymą suderinti įrenginį „Pripučiamas batutas“, kuriame teigiama, jog žemės sklype norima statyti du pripučiamus batutus, tačiau atsisakant suderinti minėto įrenginio projektą Sprendime nėra nurodoma, kad viena iš atsisakymo priežasčių yra aplinkybė, jog vienu prašymu prašoma suderinti daugiau nei vieną įrenginį. Vertinant anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Administracijos sprendimas atsisakyti suderinti įrenginį „Žaidimų automatai“ yra nepagrįstas teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, todėl laikytinas nepagrįstu ir pareiškėjos skundas šioje apimtyje tenkintinas.

Dėl žemės sklypuose leidžiamų statyti laikinų įrenginių skaičiaus

Atsakovė Sprendime teigia, kad vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, galimi 6 įrenginiai, Sprendimu nuspręsta suderinti 6 įrenginių projektus, todėl yra išnaudotas maksimalus galimas žemės sklype įrenginių skaičius. Sprendime nurodoma, kad minėta išvada padaryta remiantis Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu.

Analizuojant Specialiojo plano tekstinius sprendinius matyti, kad 4.2 punkte „Palangos miesto centrinė dalis“ nurodyta, kad maksimalus leistinas prekybos įrenginių kiekis skaičiuojamas taip: nuo sklypo kraštinės abiejų pusių atmetamas po 3 m. atstumas ir likusi sklypo kraštinės dalis nurodo, koks gali būti sklype didžiausias prekybos įrenginių kiekis: jei lieka mažiau kaip 10 metrų atstumas – gali būti statoma ne daugiau 2-jų įrenginių. Atmetus nuo sklypo ribų kraštinės, esančios prie gatvės 3 m. ir kai šis atstumas yra nuo 10 m. iki 15 m., likusioje sklypo dalyje (kraštinėje prie gatvės) galima statyti daugiau kaip 3 įrenginius ir t.t. Vertinat šiuos specialiojo plano tekstinius sprendinius būtina pažymėti, kad laikinas prekybos įrenginys ir laikinas paslaugų teikimo įrenginys nėra tapačios sąvokos.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog jis reglamentuoja maksimalų leidžiamą statyti laikinų prekybos įrenginių skaičių, t. y. Specialiojo plano sprendiniai nenustato koks yra maksimalus leidžiamas statyti laikinų paslaugų teikimui skirtų įrenginių skaičius.

Kaip ir anksčiau minėta Bendrovė 2022 m. gegužės 11 d. prašymuose atsakovės prašė suderinti įrenginius kurie skirti teikti pramogų paslaugas, todėl darytina išvada, jog Administracija spręsdama ar pareiškėjos pateikti įrenginių projektai atitinka teisės aktų reikalavimus negalėjo remtis Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas aplinkybes konstatuoja, kad Sprendime nepagrįstai buvo nurodyta, jog Specialiojo plano sprendiniai draudžia ginčo teritorijoje statyti daugiau kaip 6 laikinus įrenginius paslaugai teikti, todėl Bendrovės skundas šioje apimtyje tenkintinas.

Dėl pareigos gauti pritarimą iš už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos

Atsakovė Sprendime nurodė, kad vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 straipsnio 2 punkto A papunkčiu viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžia saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas teigia, kad vienas iš principų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taip pat viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis išsamumo principų. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Iš teismui pateiktų žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad abiem žemės sklypams yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos. Vis dėlto pažymėtina, jog cituojama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo teisės norma yra blanketinė, t. y. joje nėra nurodyta konkreti elgesio taisyklė, tačiau nukreipia į kitos teisės aktus. Nagrinėjamu atveju cituojama teisės nuostata nurodo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius.

Analizuojant Sprendimo turinį matyti, kad atsakovė Sprendime nenurodo kokios konkrečios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo ir t. t. nuostatos įpareigoja Bendrovę žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių laikinų įrenginių projektus suderinti su Kultūros paveldo apsaugos departamentu prie Kultūros ministerijos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Sprendimu buvo nuspręsta suderinti 6 laikinų paslaugų teikimo įrenginių projektus, tačiau iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad Administracija laikosi pozicijos, jog ginčo teritorijoje laikinus įrenginius galima statyti tik gavus Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos pritarimą įrenginio projektui. Sprendime nėra paaiškinama, kodėl buvo nuspręsta suderinti dalies įrenginių projektus, nors byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų gavusi Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos pritarimą tai įrenginių daliai įrengti, kurių įrengimo projektai buvo suderinti. Iš to seka, kad projektų derinimas vykdomas selektyviai, nenurodant jokių teisinių argumentų, kodėl daliai įrenginių įrengti toje pačioje teritorijoje derinimo nėra reikalaujama, o kitai daliai įrenginių toks reikalavimas jau yra taikomas.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtas aplinkybes konstatuoja, kad Sprendimas šioje apimtyje neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – jame nėra nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas ir jo trūkumai pripažįstami esminiais, sudarančiais pagrindą Sprendimą šioje apimtyje pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu.

Dėl įrenginių projektų suderinimo laikotarpio

Pareiškėja prašė 2022 m. gegužės 11 d. pateiktus laikinų įrenginių projektus suderinti 3 metų laikotarpiui. Atsakovė Sprendimu nusprendė suderinti įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ suderinti iki 2023 m. gegužės 31 d.

Sprendime teigiama, jog įrenginiai buvo suderinti trumpesniam laikotarpiui nei buvo prašoma atsižvelgiant į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose, sprendinius. Taip pat buvo pažymėta, kad ginčo teritorijoje galioja detalusis planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-823, kurio sprendinius įgyvendinant bus vykdomos statybos.

Projektų galiojimo terminus reglamentuoja Aprašo nuostatos. Aprašo 18.2.1 papunktis nustato, kad privačiuose valdose įrenginių projektas derinamas žemės sklypo savininko sutikimo dėl įrenginių pastatymo ir veiklos vykdymo galiojimo terminui ar žemės sklypo savininko prašomam laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam kaip 3 (trijų) metų terminui.

Kaip ir anksčiau minėta Bendrovė 2022 m. kovo 3 d. su žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga savininkais sudarė panaudos sutartys, galiojančias iki 2030 m. gruodžio 1 d. Abejose panaudos sutartyse nurodyta, kad panaudos davėjai leidžia panaudos gavėjui sklypuose statyti vaikų pramogoms skirtus įrenginius.

Akivaizdu, jog žemės sklypų savininkai suteikė pareiškėjai galimybę iki 2030 m. gruodžio 1 d. statyti laikinus įrenginius paslaugai teikti. Vertinant Aprašo nuostatas darytina išvada, jog įrenginių projektų suderinimo laikotarpis yra išskirtinai siejamas su privačios žemės savininko išduoto sutikimo dėl įrenginių pastatymo ir veiklos vykdymo galiojimo trukme, nustatant maksimalų leistiną terminą t. y. 3 metus. Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad Administracija turi diskrecija nepaisyti 18.2.1 papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo ir suderinti įrenginių projektus trumpesniam laikotarpiui nei yra išduotas privačios žemės savininko sutikimas. Taip pat pažymėtina, jog Sprendime nurodyti argumentai, kodėl buvo nuspręsta suderinti įrenginių projektus tik iki 2023 m. gegužės 31 d. yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs, nesudarantys teisinio ar faktinio pagrindo nukrypti nuo Apraše įtvirtintų nuostatų.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog Sprendimas apimtyje, kurioje nuspręsta suderinti įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus iki 2023 m. gegužės 31 d. prieštarauja Aprašo 18.2.1 papunkčiui, todėl Sprendimas šioje apimtyje naikintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (4.27.E) D3-2516 „Dėl laikinų įrenginių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje“ pagrįstai atsisakė suderinti įrenginių „Trampolinas“, „Pripučiamas batutas“ projektus, tačiau Sprendimas dalyje kurioje atsisakyta suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą naikintinas kaip nepagrįstas. Taip pat Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įrenginių Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus suderinti ne prašomam 3 metų laikotarpiui, o iki 2023 m. gegužės 31 d., naikintina kaip nepagrįsta.

Minėtų Sprendimo dalių panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymus toje apimtyje, kurioje prašoma suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą ir įrenginių Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus 3 metų laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje Bendrovė prašo jos naudai iš Administracijos priteisti visas jos patirtas 2964,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo nurodoma, kad pareiškėja advokatei sumokėjo: 1) 1600,00 Eur už skundo parengimą; 2) 300,00 Eur už 2022 m. gruodžio 15 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą; 3) 100,00 Eur už 2022 m. gruodžio 20 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą; 4) 300,00 Eur už pasiruošimą atstovauti Bendrovę teismo posėdyje; 5) 150,00 Eur už Bendrovės interesų atstovavimą teismo posėdyje; 6) 514,50 Eur PVM. Iš viso pareiškėja advokatei sumokėjo 2964,50 Eur ir 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju, teismui skundą tenkinus iš dalies, pareiškėja įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-693-525/2016).

Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita – faktūra serija JRJ Nr. 22-033, 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaita – faktūra serija JRJ Nr. 23-002, 2022 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72 ir 2023 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 127. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja už jos interesų atstovavimą advokatei sumokėjo 2964,50 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. liepos 27 d. (2022 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2022 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis siekė – 1729,9 Eur.

Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 4324,75 Eur (1729,9 * 2.5). Pareiškėja už skundo advokatui sumokėjo 1600,00 Eur, t. y. pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už skundo parengimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad advokatė Bendrovės vardu 2022 m. gruodžio 15 d. bei 2022 m. gruodžio 20 d. (2022 IV ketvirtis) teikė prašymus dėl papildomų dokumentų prijungimo. Už 2022 m. gruodžio 15 d. prašymo parengimą pareiškėja sumokėjo 300,00 Eur, o už 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą – 100,00 Eur. 2022 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis siekė – 1780,5 Eur.

Už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad už prašymo prijungti papildomus dokumentus parengimą maksimalus priteistinas užmokestis siekia 178,05 Eur (1780,5 * 0.1). Akivaizdu, kad už 2022 m. gruodžio 15 d. prašymo parengimą prašoma priteisti 300,00 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį, todėl šioje apimtyje prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad advokatei už pasirengimą teismo posėdžiui ir jos interesų atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 450,00 Eur (300 + 150). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje taip pat yra laikytinos vienos rūšies išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Remiantis teismo 2023 m. sausio 10 d. informacinės pažymos duomenimis 2023 m. sausio 10 d. (2023 m. I ketvirtis) vykusio teismo posėdžio pradžia 13.15 val., pabaiga – 14.24 val. t. y. teismo posėdis iš viso vyko 1 val. 9 min. Remiantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis darytina išvada, kad posėdžio trukmė yra viena valanda. Pažymėtina, jog Bendrovės atstovė nedalyvavo 2022 m. lapkričio 8 d. vykusiame teismo posėdyje.

Šiuo atveju aktualus yra 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1799,0 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma siekia 179,00 Eur (1729,9 * 0.1). Darytina, jog Bendrovės prašoma priteisti 450,00 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistino užmokesčio dydį, todėl šioje apimtyje prašymas tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes minėta konstatuotina, jog Bendrovė įgijo teisę į 2079,55 Eur (1600 + 100 + 178.05 + 179 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės skundas tenkintas iš dalies, į pareiškėjos skundo reikalavimų tenkinimo dalį, jų reikšmingumą, teismas daro išvadą, kad skundas iš esmės yra tenkintas 50 proc. apimtimi. Tai reiškia, kad išlaidų atlyginimui taikytinas koeficientas 0,5.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistinas 1039,77 Eur (2079,55 * 0,5) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija teismui taip pat pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo Administracija nurodo, kad patyrė 3864,03 Eur išlaidų, skirtų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.

Atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. spalio 21 d. PVM sąskaita – faktūra LPB Nr. 57429 ir 2022 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu. Minėti dokumentai patvirtina, jog Administracija advokatui kontorai už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 3864,03 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3443-624/2020; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3150-789/2021).

Vertinant Palangos miesto savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje www.palanga.lt pateiktą informaciją nustatyta, kad Administracijoje yra įsteigtas Juridinis ir personalo skyrius. Vadovaujantis viešai prieinama informacija nustatyta, kad minėtame skyriuje iš viso dirba 5 darbuotojai. Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-774, 7.5 punktas teigia, kad vienas iš skyriaus uždavinių yra savivaldybės institucijų atstovavimo teisme organizavimas. Taip pat Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus 8.39 punkte nurodyta, kad viena iš skyriaus funkcijų yra savivaldybės institucijų interesų atstovavimas teismuose. Akivaizdu, kad Administracijoje yra įsteigtas skyrius, kurio viena iš funkcijų yra be kita ko ir mero teisėtų interesų atstovavimas teisme, skundų teismams rengimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepakako Administracijos vidinių resursų ir buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr.: 2022 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3381-415/2022) nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui) naudotis advokatų paslaugomis, todėl Administracijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.27.E) D3-2516 „Dėl laikinų įrenginių žemės sklype J. Basanavičiaus g. 5,5 A, Palangoje“ dalyje, kuria nuspręsta atsisakyti suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (4.27.E) D3-2516 „Dėl laikinų įrenginių žemės sklype J. Basanavičiaus g. 5,5 A, Palangoje“ dalyje, kuria nuspręsta suderinti įrenginių Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus iki 2023 m. gegužės 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 1039,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.