Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-208-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
1-208-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30762-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Civilinis ieškovas
B. Ž.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Jurgita Jablonskienė, Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-208-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30762-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Brigitai Vaitkutei-Unikienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,

nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei B. Ž. ir nukentėjusiosios įgaliotai atstovei advokatei Jurgitai Jablonskienei,

kaltinamajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,specialistui L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2019 m. liepos 20 d. apie 19.30 val. daugiabučio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinėje sugriebęs kaimynei B. Ž. už dešinės rankos žasto, stipriai suspaudė ir visa jėga ją pastūmė, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniajame žaste.

Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir sutiko duoti parodymus po nukentėjusiosios ir visų liudytojų apklausos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šeštadienį apie pusę aštuonių išėjo išnešti šiukšles. Jai grįžtant kaimynė iš 22 buto persisvėrusi per langą pradėjo šaukti, kad ji (nukentėjusioji) nebandytų uždarinėti lango. Kaimynai laiptinės langą atidarinėja ne savo aukšte, nekreipdami dėmesio, kad tai pavojinga mažiems vaikams, o pas ją į svečiui dažnai atvažiuoja mažamečių, t. y. anūkų. Be to, kuomet būna atidarytas laiptinės langas, pravėrus jos buto duris susidaro didelis skersvėjis. Grįždama į butą ji palipo uždaryti langą, o kaimynas su kaimyne tuo metu leidosi laiptais žemyn. Kaimynas kartojo: „Dink iš čia, Ž., tu neturi teisės, tu nedeklaruota, nedarinėk“. Kaimynas ją stūmė, o ji (nukentėjusioji) prisilaikydama turėklų nusileido. Kadangi išeidama buvo neužrakinusi savo buto durų, greitai įbėgo į butą ir užtrenkė duris. Tuomet pasiskambino dukrai, nes buvo labai išsigandusi, o dukra liepė kviesti policiją. Ji taip ir padarė. Atvyko pareigūnai, ji papasakojo pareigūnams įvykio esmę. Pareigūnai nuėjo pas kaltinamąjį ir jo žmoną. Po geros valandos atvyko tyrėja, kuri surašė jos (nukentėjusiosios) parodymus ir nurodė jai vykti pas medikus, kad būtų nustatyti sužalojimai. Viskas įvyko maždaug pusę aštuonių vakaro. Tuo metu namuose buvo ne viena – namuose buvo ir kartu su ja gyvenantis V. C., tačiau jis įvykio nematė ir nieko negirdėjo, kadangi turi implantą ausyje ir neprigirdi.

Dėl įvykio nukentėjusioji parodė, kad susidūrimas su kaltinamuoju įvyko, kai ji išnešusi šiukšles lipo laiptais ir ketino uždaryti atidarytą apatinį langą laiptinėje. Nepamena, ar spėjo uždaryti langą. Kontaktas tarp jos ir kaltinamojo buvo prie atidaryto lango laiptų aikštelėje Ji lipo į viršų, o kaltinamasis buvo nusileidęs laiptais žemyn ir ją čiupo. Kaltinamojo žmona stovėjo aukščiau ant laiptų ir nebuvo nulipus. Kaltinamasis ją sugriebė už dešinės rankos žasto. Sugriebė ir stūmė stipriai, po to labai skaudėjo ranką. Nuo rankos suspaudimo atsirado sužalojimai, po kiek laiko išryškėjo mėlynė. Ji nuo kaltinamojo pabėgo į butą. Jos butas yra žemiau, nei laiptų aikštelė, kurioje buvo pradarytas langas, buto durys yra vidurinės. Kaltinamojo akys buvo paklaikusios, ji labai išsigando. Po pastūmimo įėjo į savo butą ir daugiau neišėjo. Kaltinamasis ėjo paskui ją, atėjo prie jos buto, tuomet ji pagriebė lazdelę, su kuria kartais vaikšto, sakydama, kad nebandytų įeiti. Įbėgusi į butą pirmiausia viską papasakojo savo sugyventiniui, paskui telefonu dukrai. Po specialisto, kuris užfiksavo jai padarytus sužalojimus, apžiūros ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Šeimos gydytoja jai išrašė raminamuosius. Ją iki šiol persekioja įvykio vaizdiniai, pradėjo kankinti nemiga, atsirado įtampa, atsirado baimė, pradėjo „šokinėti“ spaudimas. Prieš įvykį, jei neužmigdavo, naudodavo po pusę tabletės, bet niekada tiek daug vaistų, kiek dabar, nenaudojo. Kaltinamojo ir jo žmonos nurodomas įvykio laikas neatitinka tikrovės, kadangi jos tuo metu net nebuvo namie – ji buvo Partizanų gatvėje pas dukrą.

Dėl savo sveikatos problemų kaltinamoji parodė, kad 1998 m., kai buvo nužudytas jos vyras, patyrė infarktą, 2017 m. buvo mikroinsultas, todėl nuo dėl paminėtų ligų ji atidžiau prižiūri savo sveikatą, saugosi nuo skersvėjo, kurį sukelia kaltinamojo ir jo žmonos laiptinėje atidaromas langas. Su kaltinamuoju nebendrauja, todėl kaltinamajam nebuvo žinomos jos sveikatos problemos. Savo civilinį ieškinį palaiko visiškai, patyrė 2000 Eur neturtinę žalą. Po įvykio jai buvo papildomai išrašyti vaistai. Turi vaistų, kuriuos naudoja, kai pakyla spaudimas. Spaudimas kyla dėl orų, mėnulio įtakos, dėl streso, o dėl įvykio patyrė net ne stresą, o šoką. Reikalaujamą priteisti turtinę žalą sudaro sumos, po įvykio išleistos vaistams – raminamiesiems, širdies lašams.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Viskas įvyko liepos mėnesio 20 dieną. Kadangi buvo labai karšta, tai ne tik jie, bet ir kiti kaimynai buvo atsidarę langus laiptinėje. Ji išvesdama šuniuką laiptinėje atidarė langą. Grįžus namo pamatė, kad langas uždarytas. Ji vyrui pasakė, kad reikia atidaryti langą ir jis nuėjęs atidarė. Tiksliai žino įvykio valandą, kadangi parėjo iš lauko tarp ketvirtos-penktos valandos. Nukentėjusioji turbūt išsigando, kad pastūmė jos (liudytojos) vyrą. Ji atsidariusi buto duris ir būdama tarpduryje matė, kas vyko. Į laiptinę išėjusi nebuvo. Nukentėjusioji vyrui liepė neatidarinėti langų, o vyras jai nurodė, kad karšta ir kad ji neuždarinėtų langų, tuomet nukentėjusioji pastūmė vyrą į sieną. Po to nukentėjusioji nusileido į apačią ir paėmė lazdelę, kuria grasino. Kontaktas tarp jos vyro ir nukentėjusiosios buvo kampe prie lango – tuo metu jie buvo vienas prie kito. Vyras nukentėjusiosios nelietė. Liudytoja pripažino, kad nukentėjusiąją vadina alkoholike, pavadina „Ž.“. Konfliktas dėl langų vyksta seniai, apie metus laiko. Tyrėjai parodė, kad vyro mentė ir petys nugremžti, tačiau buvo labai karšta, liepos antroji pusė ir neturėjo jėgų važiuoti į Šilainius nustatyti sužalojimų. Kadangi vyras epileptikas, tai todėl jis vienas negalėjo nuvažiuoti apžiūrai. Iki įvykio yra buvę konfliktinių situacijų su nukentėjusiąja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. C. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė 14-15 metų. Jis pats įvykio nematė, kadangi tuo metu buvo namuose prie kompiuterio. Pas kaimynus nuėjo po įvykio. Įvykis buvo šeštadienį apie 7-8 val. vakaro, o pas juos nuėjo sekmadienį. Po įvykio B. sakė, kad ją kaltinamasis stipriai sugriebė ir pastūmė. Į kambarį įbėgusi B. buvo labai susijaudinusi. Kaltinamąjį buvo matęs porą kartų, kai šis vedžiojo šuniuką, tačiau jo nepažinojo. Konfliktas kilo dėl atidaryto laiptinės lango – B. neperneša skersvėjų ir stengiasi uždaryti savo aukšte langus, kad atidarius duris nesusidarytų skersvėjis. Sužalojimas pas B. buvo matyti kitą dieną, t. y. mėlynė išryškėjo po kiek laiko. B. nepiktnaudžiauja alkoholiu. Geria širdies lašų, nes šuntavo širdį, dėl sveikatos būklės. Langą kaltinamasis bei jo žmona atidarinėja iki šiol. Konfliktų kyla tik su šiais kaimynais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. Ž. parodė, yra nukentėjusiosios B. Ž. dukra. Paties įvykio ji nematė. Apie įvykį sužinojo iš mamos, kadangi mama jai paskambino po įvykio. Paskambino apie 20.00-21.00 val. Paskambinusi pasakė, kad buvo pastumta, kad labai išsigando, kad viskas vyko dėl lango uždarinėjimo. Jai (liudytojai) buvo šokas, nes mama yra ligonis. Mama telefonu papasakojo, kad ji atėjo uždaryti langą ir kaltinamasis ją pastūmė, sugriebė už rankos. Nuvažiavusi matė, jog visa mamos ranka buvo mėlyna. Dieną prieš įvykį kaltinamojo sutuoktinė ir ją (liudytoją) buvo išvadinusi visokiais žodžiais. Nukentėjusioji šeštadienį, t. y. įvykio dieną, buvo pas ją atvykusi pietų – atvažiavo apie 15.00 val., o išvyko tarp 17.00-18.00 val. Paskui mama skambino vakare.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. parodė, kad ginčas vyksta dėl laiptinės langelio, kurį atidarinėja kaltinamasis ir jo sutuoktinė. Apie įvykį žino, nes ir pati uždaro langelį, kai jis būna atidarytas. Paties įvykio nematė – apie jį sužinojo iš savo mamos, kuri sakė, kad prie nuketėjusiosios durų matė kaltinamąjį. Mama išgirdo vakare triukšmą laiptinėje, pro akutę matė, kad prie kaimynės durų kažkas vyksta. Ji pati įvykio dieną matė tik kaltinamojo žmoną, kuri rėkavo per langą. Kaltinamojo žmona nuolat su visais pykstasi. Nuketėjusiąją pažįsta tik tiek, kad pasisveikina. Kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kad žino, jog gyvena virš jos mamos, konfliktų su juo nėra turėjusi. Jai žinomi kaimynų nesutarimai dėl atidaryto langelio. Ji yra mačiusi atidarytą laiptinės langą net ir lapkričio mėnesį. Pirmininkas sakė išims rankenėlę, jei taip atidarinės langelį. Atidarius langelį jos mamos bute susidaro didelis skersvėjis. Yra girdėjusi, kaip kaltinamojo žmona nukentėjusiąją vadina „Ž.“, alkoholike. Nuketėjusioji rami moteris, niekam nekliūna. Neteko matyti neblaivios nukentėjusios. Kaltinamasis užsispyręs, piktybinis žmogus. Ji (liudytoja) savo mamą prižiūri jau daug metų – pas mamą ateina net po kelis kartus kas dieną.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. J. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK patrule. Pamena, kad buvo iškvietimas, kad pykosi. Moteris skundėsi, kad yra sužalota. Buvo sulaikę kaimyną. Neprisimena, ar ant nuketėjusiosios matėsi sužalojimų. Nukentėjusioji buvo bute su vyru. Kaltinamasis buvo ramus, paaiškino, kad laiptinėje dėl langelio problema. Nuketėjusioji atrodė išsigandusi. Visi buvo blaivūs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Nukentėjusioji mėlynę ant rankos jam parodė po 2-3 dienų, mėlynė buvo 20-30 cm ilgio, nešviežia. Kaltinamasis yra ramus kaimynas, su juo geri santykiai, pasikalba. Su kaltinamuoju apie įvykį nekalbėjo. Nesutarimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo ir ankščiau. Vasarą langai būna atidaryti pastoviai, tačiau problemų kyla tik dėl lango, esančio laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto. Nukentėjusioji ar yra turėjusi konfliktų ir su kitais kaimynais. Jis pats taip pat yra turėjęs konfliktų su nukentėjusiąją. B. prieš tris-keturis metus buvo mėgėja išgerti, o kaip yra dabar, nežino. R. gyvena trečiame aukšte, o Ž. – antrame.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo B. J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti B. J. G. parodymai, duoti 2019 m. liepos 31 d. liudytojo apklausos metu (b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. J. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 40 metų. Maždaug 15 metų yra šio namo komendantas ir pažįsta visus jo gyventojus. B. iš 20 buto name gyvena apie 12-13 metų, kiek žino, ji gyvena pas sugyventinį V.. Kai B. atsikraustė į jų namą, buvo tvarkinga moteris, daug keliavo, o paskutiniu metu išgėrinėja – pats yra ją matęs neblaivią, kai atėjo prašyti širdies lašų. Anksčiau su B. ir V. daugiau bendravo, bet paskutinius kelis metus tik pasisveikina, nes B. visur žiūri naudos. Kaimynus iš 22 buto taip pat pažįsta, artimai nebendrauja, tik pasisveikina. Kaimynas jam paliko labai ramaus, kultūringo žmogaus įspūdį, niekada nėra jo matęs išgėrusio, o jo žmona karštesnio charakterio. Jo manymu, B. linkusi iš kaimynų už bet kokį dalyką išsireikalauti pinigų. Neseniai ji paskundė kaimynę iš pirmo aukšto, kuri augina gėlių darželį, kad kaimynė pila kažką ant gėlių, buvo atvažiavę tarnybos tikrinti. O dėl laiptinės langų konfliktas pastovus dar nuo tų laikų, kai buvo mediniai langai. Gyventojai atidarydavo langus išvėdinti, o B. uždarydavo ir net buvo užkalus. Dabar, kai laiptinėje sudėti plastikiniai langai, ji neleidžia atidaryti langų. Jo (liudytojo) manymu, langus laiptinėje reikia atidaryti, išvėdinti, nes yra gyventojų, kurie gyvena netvarkingai ir laiptinėje būna blogas kvapas. Ta B. su visais pykstasi, ieško priekabių, yra isteriško būdo. Paskutinio kaimynų konflikto nematė, nebuvo namuose. Vakare matė policijos automobilį ir už dviejų dienų sutikęs B. paklausė, pas ką buvo policija. B. pradėjo skųstis kaimynu, sakė, kad vėl buvo konfliktas dėl langų, kaimynas neva ją stūmė. Ji daug kalbėjo, bet nelabai rišliai, ne viską suprato. Tik ji sakė panašiai, kad „prisiteisiu aš iš jų“. B. rodė mėlynę ant rankos, bet jam mėlynė pasirodė sena, šviesios spalvos. Jis netiki, kad ramaus būdo taikus kaimynas būtų ją sužeidęs.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas B. J. Grušelionis patvirtino, kad jie yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji matyti, tačiau neatsimena, kokiomis aplinkybėmis ir kokiame įvykyje.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti V. B. parodymai, duoti 2019 m. liepos 31 d. liudytojo apklausos metu (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. 2019 m. liepos 20 d. apie 20.23 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėja iš (duomenys neskelbtini), Kaunas, nori rašyti pareiškimą dėl kaimyno iš buto Nr. 22 elgesio. Nuvykus šiuo adresu, juos pasitiko B. Ž., kuri paaiškino, kad apie 19.30 val. kaimynas iš 22 buto laiptinėje ją užpuolė ir išvadino necenzūriniais žodžiais dėl laiptinės langelio, kurio neleido jai uždaryti, sugriebė jai už dešinės rankos, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėja sakė, kad jai skauda ranką, minėjo, kad išgėrė kažkokių vaistų. Paskambinus į buto Nr. 22 duris, jas atidarė R. L., kuris paaiškino, kad konfliktas su kaimyne tęsiasi jau kurį laiką ir kad ji čia tvarkos nedarys. R. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad nepamena, ar ant nukentėjusiosios matėsi kokių sužalojimų, tačiau pamena, kad ji blogai jautėsi. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, kaip atsvaigusi, ar nuo vaistų, ar nuo šoko.

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 20 d. 16.00 val. Jis atidarė uždarytą langelį, o nukentėjusioji priėjo prie jo, pastūmė jį į sieną ir nusileido į savo butą išvadindama jį įvairiais žodžiais. Jis prie nukentėjusiosios neprisilietė – nukentėjusioji jį pastūmė į sieną ir viskas. Nukentėjusioji jo akivaizdoje uždarė langelį ir jo žmona tai matė. Jis su nukentėjusiąja prie langelio atsidūrė vienu metu – jis atidarė langelį, o nukentėjusioji iš karto uždarė langelį ir nulipo žemyn į savo butą keikdamasi. Tą dieną buvo labai karšta, jis buvo su marškinėliais. Jį stūmė į grublėtą sieną. Pastumtas atsirėmė į sieną ir tuomet nuėjo pas save į namus, atsigulė į lovą ir viskas. Į medikus nesikreipė, nepamena, ar ant jo buvo matyti sužalojimų. Buvo iškviestas pas tyrėją, pareigūnams parodė, kad ir jis įvykio metu patyrė sužalojimų. Tačiau lauke buvo virš 30 laipsnių karščio ir jis neturėjo jėgų nuvykti pas medikus apžiūrai, sužalojimams nustatyti. Atvykusiems pareigūnams savo sužalojimų neparodė. Pareigūnas atvažiavo 20.30 val., pasakė, kad yra skundas ir kad važiuojame. Važiavo kartu su pareigūnu. Pareigūnas nieko per daug neaiškino, valandą palaikė. Patikrino girtumą ir leido važiuoti. Nežino, kodėl nukentėjusioji kvietė pareigūnus. Sutuoktinė viso įvykio metu buvo prie durų – išėjusi pro duris galėjo matyti, kas vyksta prie langelio. Po įvykio nebėgo paskui nukentėjusiąją – iš karto ėjo į savo butą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. G. paaiškino, kad B. Ž. buvo apžiūrėta 2019 m. liepos 22 d. 11.10 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje. Ji pasisakė, kad 2019 m. liepos 20 d. vakare namo laiptinėje kaimynas sugriebė už dešiniojo žasto ir pastūmė. Apžiūrint buvo konstatuota dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 1 centimetro skersmens apvalios formos, apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje 9x7 centimetrų violetinės spalvos poodinės kraujosruvos. B. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai pagal jų spalvą galėjo būti padaryti maždaug 1-2 parų laikotarpiu. Ką matė ant nukentėjusiosios, tą parašė specialisto išvadoje. Mėlynė galėjo dar išplisti ir po nukentėjusiosios apžiūros.

Specialisto teigimu, šiuo konkrečiu atveju galimas įvairus sužalojimo variantas – ir suduodant, ir suspaudžiant, kad liktų kraujosruva. Suspaudžiant pažeidžiamos kraujagyslės, kapiliarai, dėl ko lieka ir po oda matomos šitos kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Suimta galėjo būti taip: vienas pirštas aukščiau, kitas žemiau. Galimas tik toks mechanizmas, nes matyti kaip piršto anspaudas. Yra toks dalykas, kaip taisyklės mėlynėms nustatyti: melsvos spalvos iki paros, melsvai violetinės – 1 para, į 3 parą – 3, 5, 6 paros atsiranda žalsvumos, pakraščiai pažaliuoja, apie 9 parą pageltonuoja, apie 12 parą kraujosruvos išnyksta. Mėlyna būna šviežias sužalojimas paros ar kelių parų eigoje. Mėlyna atsiranda iš kart po sužalojimo, rausvai melsva būna. Tačiau ši taisyklė galioja ne visiems atvejams, nes įtakos turi individualūs dalykai. Nukentėjusiosios turimos ligos mėlynių išplitimui tiesioginės įtakos neturi. Mėlynės plitimas galimas, po kelių parų gali išryškėti. Tai gal viena kuri išplito, o jis savo išvadoje fiksavo tik tai, ką matė apžiūros metu.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų (b. l. 6) matyti, kad įvykio „įregistravimo data ir laikas nuo“ 2019 m. liepos 20 d. 19.52 val., informacija apie įvykį gauta ir registruota Kauno AVPK Žaliakalnio PK, „įvykio data ir laikas nuo“ 2019 m. liepos 20 d. 19.50 val.

Vyriausiosios patrulės R. J. 2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikyto asmens“ (b. l. 42) užfiksuota, kad 2019 m. liepos 20 d. pagal budėtojo pranešimą nuvykus adresu Geležinio Vilko g. 24-20, Kaunas, pareiškėja B. Ž. paaiškino, kad kaimynas iš 22 buto laiptinėje ją užpuolė dėl langelio, kurį ji bandė uždaryti, „iškoliojo“ ir sugriebė už dešinės rankos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pranešėja spėjo įbėgti į savo butą ir užsirakinti. R. L. paaiškino, kad nieko nepuolė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1849/2019(02) (b. l. 28) nurodoma, kad B. Ž. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. B. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai B. Ž. galėjo būti padaryti nurodomu laiku, t. y. 2019 m. liepos 20 d. apie 20.30 val., ir aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Šioje baudžiamojoje byloje R. L. kaltinamas tuo, kad daugiabučio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinėje sugriebęs kaimynei B. Ž. už dešinės rankos žasto, stipriai suspaudė ir visa jėga ją pastūmė, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniajame žaste. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kad konfliktas kilo dėl atidaryto laiptinės langelio ir kad įvykio vieta buvo laiptinėje ties langeliu. Be to, sutapo visų liudytojų parodymai apie tai, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis bei jo sutuoktinė dėl laiptinės langelio atidarinėjimo konfliktuoja jau seniai, kad jų tarpusavio santykiai įtempti. Tačiau kilo nesutarimų dėl kitų įvykio aplinkybių, dėl smurto naudojimo konflikto metu.

Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymus svarbu tai, kad įvykio metu laiptinėje buvo ir įvykį matė tik trys žmonės: nukentėjusioji, kaltinamasis ir kaltinamojo sutuoktinė I. L.. Visi trys minėti asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi, įskaitant ir liudytoja byloje apklaustą I. L., kuri viso proceso metu akivaizdžiai palaikė sutuoktinį ir pripažino, kad nesutaria su nukentėjusiąja. Esant tokiai situacijai, siekiant patikrinti nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojos I. L. parodymų apie įvykio eigą teisingumą, esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys, užfiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 6), specialisto išvadoje Nr. G1849/2019(02) (b. l. 28).

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir logiški. Nukentėjusioji B. Ž. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuosekli, konkrečiai nurodė, kada, kurioje vietoje ir kokius smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, kaip ji reagavo į jos atžvilgiu panaudotą smurtą bei kaip elgėsi iš karto po įvykio kaltinamasis. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios veiksmai reaguojant į įvykį taip pat buvo nuoseklūs bei adekvatūs – būtent ji pranešė apie įvykį policijai, fiksavo jai įvykio metu padarytus sužalojimus.

Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad viskas vyko apie pusę aštuonių vakaro patvirtina. Policijos registruojamų įvykių registro duomenys –19.52 val. policijoje gautas nukentėjusiosios pranešimas apie įvykį telefonu. Nors kaltinamasis ir jo sutuoktinė teigė, kad viskas vyko apie 16.00-17.00 val., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šių parodymų teisingumą. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis jai stipriai sugriebė už dešinės rankos žasto patvirtina specialisto išvada Nr. G1849/2019(02), kurioje nurodoma, kad B. Ž. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kad sužalojimai B. Ž. galėjo būti padaryti nurodomu laiku, t. y. 2019 m. liepos 20 d. apie 20.30 val., ir aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas L. G. detalizavo sužalojimo mechanizmą paaiškindamas, kad nukentėjusiosios ranka suimta galėjo būti taip: vienas kaltinamojo pirštas aukščiau, kitas žemiau. Nurodyti įrodymai paneigia kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymus apie tai, kad kaltinamasis įvykio metu nukentėjusiosios net nepalietė. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis sugriebęs jai už rankos ir ją pastūmęs sekė iš paskos iki jos buto, kol ji nepagrasino jam savo lazdele, patvirtina I. L. parodymai, kad nukentėjusioji nusileido į apačią ir paėmė lazdelę, kuria grasino. Duodamas parodymus apie įvykį teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusioji įvykio metu rankose turėjo lazdelę – atitinkamai, nukentėjusioji lazdelę galėjo paimti tik grįžusi į butą, o ją paėmė dėl to, kad kaltinamasis sekė jai iš paskos.

Kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymai apie tai, kad įvykio metu buvo sužalotas pats kaltinamasis, kuomet nukentėjusioji jį pastūmė į grublėtą sieną, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Šių parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. J. (būtent ši liudytoja, kaip ir liudytojas V. B., davė nešališkus parodymus – visi kiti liudytojai akivaizdžiai palaikė arba kaltinamojo, arba nukentėjusios pusę ir davė vienai ar kitai pusei palankius parodymus) parodė, kad kaltinamasis buvo ramus, o nuketėjusioji atrodė išsigandusi. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. B. taip pat parodė, kad nukentėjusioji blogai jautėsi, atrodė susijaudinusi. Duomenų, kad būtų blogai jautęsis kaltinamasis, byloje nėra. Nusikalstamos veikos padariniai, nukentėjusiai padaryto sužalojimo mastas neginčijamai nustatyti specialisto išvadoje Nr. G1849/2019(02).

Kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo veikdamas tyčia – sugriebdamas vyresnio amžiaus moteriai už rankos ir ją stumdamas, jis neabejotinai suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad moteriai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio, t. y. langelio uždarymo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas R. L. nežymiai sutrikdžius B. Ž. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamojo R. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis įvykis buvo registruotas 2019 m. liepos 20 d. 19.52 val., teismas tikslina kaltinime nurodytą įvykio laiką, nustatydamas, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti ne 20.30 val., o 19.30 val. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jos patikslinimas nelaikytinas pabloginančiu kaltinamojo padėtį ir yra galimas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sveikata sutrikdyta vyresnio amžiaus moteriai). Teismas atsižvelgia į tai, kad R. L. neteistas (b. l. 51), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 52-54). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 57), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 59). Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, o ne tendencinga ankstesnio neteisėto kaltinamojo elgesio pasekmė – kaltinamasis neadekvačiai sureagavo į nukentėjusiosios norą uždaryti laiptinės langelį ir nesugebėjo susitvardyti bei savo nepasitenkinimą išreikšti teisėtais būdais.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, viešųjų darbų, t. y. švelniausios rūšies, bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam neskirtina. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, artimas minimumui.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina kaip netikslinga, kadangi kaltinamasis yra pensinio amžiaus ir daugiausia laiko praleidžia savo namuose. Be to, BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas, kaltinamajam uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja B. Ž. per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji B. Ž. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jai iš kaltinamojo R. L. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 28,80 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro gydymosi išlaidos – t. y. vaistams išleista pinigų suma. Civiliniame ieškinyje pažymima, kad dėl sužalojimo buvo sutrikusi nukentėjusiosios sveikata – dėl patirto išgąsčio sutriko širdies ritmas, sukilo kraujo spaudimas, ji visa drebėjo, todėl teko apsilankyti pas savo šeimos gydytoją Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje. Vartojo širdies darbą gerinančius vaistus ir raminamuosius vaistus – „Ketipinor“, „Stilnox“, širdies lašus „Valentis“. Prie ieškinio pridėti vaistų pirkimo kvitai, kuriais įrodinėjama nukentėjusios patirta 28,80 Eur turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji bei jos atstovė į bylą pateikė daugiau vaistų pirkimo kvitų (b. l. 156, 177-179) ir baigiamosiose kalbose nukentėjusiosios atstovė prašė iš kaltinamojo numetėjusiosios B. Ž. naudai priteisti 130,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios vaistų įsigijimui išleistos sumos, kuri gali būti vertinama kaip jos dėl nusikaltimo patirta turtinė žala, dydžio atsižvelgia į byloje esantį gydytojos L.-V. C. 2019 m. liepos 26 d. įrašą nukentėjusiosios asmens sveikatos istorijoje (b. l. 180). Iš nurodyto gydytojos įrašo matyti, kad nukentėjusioji B. Ž. po įvykio lankėsi pas savo šeimos gydytoją ir dėl jos išsakytų nusiskundimų (labai pakilęs kraujospūdis, sutrikęs širdies plakimas, širdies permušimai, drebulys, dešinės rankos skausmas) gydytoja skyrė atitinkamų vaistų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji jai skirtus vaistus pirko tą pačią 2019 m. liepos 26 d. ir išleido 17,27 Eur (b. l. 100, kvitas Nr. 78678/68) – būtent ši suma priteistina civilinės ieškovės naudai kaip turtinės žalos, patirtos perkant vaistus, atlyginimas. Į bylą nepateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad nukentėjusiosios vėliau pirkti vaistai kaip nors susiję su įvykio metu nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymu ar su pačia nusikalstama veika ir jos pasekmėmis bei jų šalinimu. Be to, nukentėjusioji pripažino, kad tuos pačius vaistus vartojo ir iki įvykio, tačiau, jos vertinimu, mažesniais kiekiais. Atitinkamai, išlaidos, nukentėjusiosios turėtos perkant vaistus vėlesniu laikotarpiu, nelaikytinos nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos patirta turtine žala ir iš kaltinamojo nepriteistinos.

Civilinė ieškovė dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo R. L. veiksmų, jo padarytos nusikalstamos veikos, patyrė turtinės žalos, todėl jos reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas aukščiau teismo nurodytoje dalyje ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 17,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinė ieškovė dėl įvykio, t. y. smurto vartojimo jos atžvilgiu gyvenamosios vietos laiptinėje, patyrė didelį fizinį, dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Ją yra apėmęs liūdesys ir slogi nuotaika, baimė dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis, kankina nemiga. Jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ji yra patyrusi kelis insultus, infarktą – dėl įvykio jos ir taip silpna sveikata dar labiau pablogėjo. Nurodytą neturtinę žalą civilinė ieškovė vertina 2000 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rušienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiosios B. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas sužalojant vyresnio amžiaus moterį jos gyvenamosios vietos laiptinėje, netoli buto, kuriame ji gyvena, be to, ji buvo sužalota kaimyno, kuris gyvena netoli jos – teismui nekyla abejonių, kad dėl to nukentėjusioji po įvykio jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama. Diskomfortą nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė dėl sužalojimo išryškėjusios mėlynės ant rankos, kadangi nukentėjusioji buvo sužalota vasarą, kuomet dažnai nešiojami rūbai trumpomis rankovėmis. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji buvo pažeminta kaip moteris. Kadangi nukentėjusioji yra silpnos sveikatos, dėl įvykio ji patyrė baimę dėl ateities, nežinomybę, kaip patirti išgyvenimai atsilieps sveikatai. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajai B. Ž.. Nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios dvasinei ir fizinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, jog B. Ž. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 1450 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015), aukštesnės instancijos teismai taip pat priteisia neturtinės žalos dydį iki 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).

Tuo pačiu spręsdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl nusikalstamos veikos patirti sužalojimai sąlygojo nukentėjusiosios sveikatai kokius nors liekamuosius reiškinius. Pažymėtina ir tai, kad patirtas fizinis sužalojimas (mėlynės ant rankos) nereikalavo jokio specialaus gydymo ir praėjo savaime. Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus ir jo pragyvenimo šaltinis – gaunama senatvės pensija.

Dėl paminėtų motyvų nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civilinei ieškovei B. Ž. priteistina iš kaltinamojo R. L. 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 30 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33)PT-2462 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. Ž. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 416,45 Eur išlaidų (advokato užmokestis – 415,75 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimus susijusios išlaidos – 0,70 Eur). Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, atsižvelgiant į nukentėjusiajai B. Ž. iš kaltinamojo priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, atitinkamai, ir į kaltinamojo pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajai, atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo sunkios turtinės padėties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu pačiam kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 84), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 416,45 Eur (advokato užmokestis – 415,75 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimus susijusios išlaidos – 0,70 Eur) iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja B. Ž..

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

B. Ž. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei B. Ž. iš kaltinamojo R. L. 17,27 Eur (septyniolika eurų 27 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš kaltinamojo R. L. valstybės naudai 416,45 Eur už advokato atstovavimą nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje (iš kurių advokato užmokestis – 415,75 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimus susijusios išlaidos 0,70 Eur) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė