- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-31-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01717-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prievolių vykdymo tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei E. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti atsakovui priklausančias 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant 15 171,17 Eur kompensaciją; atidalyti ieškovei priklausančias 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo ieškovei priteisiant 1 522,38 Eur kompensaciją; atidalyti ieškovei priklausančias 2/5 dalis žemės sklypo, namo, ryšių tinklų, kiemo aikštelės, dujų tinklų, vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų, elektros tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteisiant 66 000 Eur kompensaciją. Prašė nustatyti, kad ieškovė toliau asmeniškai vykdys prievolę Luminor Bank AS pagal 2018 m. vasario 13 d. kredito sutartį Nr. 2300-2018-133651, o atsakovas toliau asmeniškai vykdys prievolę Luminor Bank AS pagal 2017 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. K-2300-2017-17, nekeičiant solidaraus prievolių pobūdžio ir nemodifikuojant kredito sutarčių.
2. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu ieškovė ir atsakovas solidariai yra paėmę du kreditus: butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Jiems taip pat priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl bendros turto vertės tarp šalių ginčo nėra. Šalių turto nuosavybės teisė yra padalyta – ieškovei kiekviename turto objekte priklauso 2/5, o atsakovui 3/5 nuosavybės teisės dalys. Paaiškino, kad, šalių santykiams nutrūkus, nuolat kyla nesutarimų dėl bendrai valdomo turto, šalys nesutaria, kuris kuriame turto objekte turėtų gyventi, ginčų kyla ir dėl turto nuomos, todėl bendro turto turėjimas nebėra tikslingas ir apsunkina abi šalis, nes jos nuolat turi komunikuoti ir tartis dėl turto naudojimo, valdymo, priežiūros ir išlaikymo. Be to, turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise apsunkina galimybę šį turtą parduoti. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės nuomone, netikslinga nustatyti naudojimosi turtu tvarkos, vienintelis racionalus šios situacijos išsprendimas yra konkrečių turto objektų natūra priteisimas vienai iš šalių, kitai priteisiant piniginę kompensaciją, kartu išsprendžiant ir tarpusavio prievolių vykdymo tvarką. Ieškovė nurodo ir tai, kad jos ir nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenimas dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ieškovei turėtų būti priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), išmokant vienas kitam kompensacijas, įvertinus nepadengtų kreditų likučius.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka, kad turtas būtų atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieškovės siūloma turto paskirstymo tvarka, taip pat nesutinka su finansinių prievolių modifikavimu ir prašomų priteisti kompensacijų dydžiais. Paaiškino, kad, nutrūkus atsakovo ir ieškovės santykiams, iš namo, kuriame gyveno su ieškove, atsakovas išsikraustė 2019 m. vasaros pabaigoje. Kadangi šiuo metu ieškovė gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), mano, kad nukrypti nuo šio susitarimo nėra pagrindo, prie šios bendro turto naudojimo tvarkos šalys yra įpratusios ir priderinusios gyvenimo poreikius. Kadangi atsakovo turima nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje didesnė, teigia, kad jam turėtų atitekti ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad racionaliausias turto atidalijimo variantas būtų toks, kai turtas atidalijamas pagal faktiškai dabar šalių valdomus turto objektus ir faktinę konkretaus turto vertę, todėl ieškovės siūlomas atidalijimo variantas yra netinkamas. Be to, ieškovės siūloma turto atidalijimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, nedidelio ploto bute vaikui augti ir gyventi bus blogiau nei name, turinčiame nuosavą kiemą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės siūloma atidalijimo tvarka nėra geriausias variantas ir finansiniu aspektu, kadangi, padalijus turtą pagal esamą faktinę situaciją ir priteisus ieškovės nurodytą kompensaciją, ieškovė įgytų daugiau turto, nei jai priklauso. Atsakovas nesutinka, kad, atidalijant turimą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtų sprendžiamas prievolių vykdymo klausimas.
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė atidalyti ieškovei priklausančias 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalyti ieškovei priklausančias 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalyti atsakovui priklausančias 3/5 dalis žemės sklypo, namo, ryšių tinklų, kiemo aikštelės, dujų tinklų, vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų, elektros tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), jas priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovui iš ieškovės 35 000 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad toks turto atidalijimo būdas yra racionalus ir protingas, atitinkantis šiuo metu valdomo turto dalis, orientuotas į šalių nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia šalių teisių ir interesų. Paaiškino, kad su ieškove dėl atsakovo siūlomos turto atidalijimo tvarkos iš esmės buvo susitarę dar iki ieškovei kreipiantis į teismą, teigia, kad atsakovo siūloma turto atidalijimo tvarka yra geresnė ir finansiniu aspektu, sprendžiant klausimą dėl kompensacijų mokėjimo. Atsakovo nuomone, atidalijus turtą, turimos prievolės kreditoriams ir toliau turi būti vykdomos solidariai, sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka.
5. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu. Nurodė, kad nors ieškovė su vaiku šiuo metu gyvena name, tačiau tai nebuvo jos siekis, šiuo klausimu tarp šalių ne kartą buvo kilęs ginčas. Nors atsakovas savavališkai nusprendė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jį pertvarkė pagal savo norus, nereiškia, kad jis dėl to turi pirmenybės teisę įgyti nuosavybės teisę į šį butą, kadangi buto dalis priklauso ir ieškovei. Ieškovės nuomone, sprendžiant atidalijimo klausimą, svarbiausia vertinti nepilnamečio vaiko interesus – ieškovei su mažamečiu vaiku gyventi name už miesto yra nepatogu. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovo kompensacijos skaičiavimo metodika, nes atsakovas iš esmės kompensacijas skaičiuoja tik pagal turto vertes, visiškai neatsižvelgdamas į turimus kreditus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; atidalijo atsakovui priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieškovei priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieškovei priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ryšių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; ieškovei iš atsakovo priteisė 42 000 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Pagrindiniai teismo motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl šiuo metu esamos faktinės ir atsakovo siūlomos turto atidalijimo tvarkos. Priešingai, ieškovė nurodė, kad, 2019 m. birželio mėn. nutrūkus šalių santykiams, ieškovė su vaiku išėjo iš namų, name liko gyventi atsakovas. Kadangi abu butai tuo metu buvo nuomojami, ieškovė kurį laiką gyveno pas gimines. Pasibaigus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, atsakovas buvo informuotas, jog ieškovė ketina su vaiku apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas tam prieštaravo. Atsakovas, ieškovei bute jau pasidėjus savo daiktus, pakeitė durų spyną, o ieškovę iškraustė su policija. Dėl šių priežasčių ieškovei teko grįžti gyventi į namą, bet ne savo noru. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad šiuo metu egzistuojanti valdomo turto naudojimosi tvarka jai nėra priimtina. Atsakovas ir jo atstovas neneigė aplinkybės, kad šalių santykiai nutrūko 2019 m. birželio mėn., tačiau bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas, pakeitęs durų spyną, apsigyveno įsikišus policijai tik 2019 m. spalio mėn. Taigi nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalims nusprendus gyventi atskirai atsakovas liko gyventi name ir tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl turto pasidalijimo. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti policijos nutarimai. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė.
6.2. Teismas pažymėjo, jog sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad ieškovės argumentai dėl galimo automobilio gedimo ir nepatogumų gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone neturi reikšmingos įtakos sprendžiant turto atidalijimo klausimą. Be kita ko, teismas vertino tą aplinkybę, kad šalys turi mažametį vaiką, kuris gyvena kartu su mama, todėl, ieškovei dirbant (duomenys neskelbtini) mieste ir vežiojant vaiką į darželį mieste, gali kilti keblumų gyvenant užmiestyje. Be to, individualaus gyvenamojo namo priežiūra vienai ieškovei, gyvenančiai su mažamečiu vaiku, sukeltų daugiau sunkumų dėl namo priežiūros nei atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad namo priežiūra apima visos jį supančios aplinkos, žemės sklypo, inžinerinių statinių priežiūrą. Ieškovės teigimu, vaikas lanko specializuotą darželį (duomenys neskelbtini), nes serga bronchine astma, todėl vaiko ugdymo įstaiga negali būti pakeista, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Taip pat ieškovė nurodo, kad namo išlaikymas jai yra per brangus, jo priežiūra reikalauja daugiau išlaidų, o jos pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pajamas, pajamų dydžio negalėjo nurodyti ir jo atstovas teismo posėdžio metu. Nors į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į namo dydį – 140 kv. m ir į ginčo buto dydį – 44 kv. m, tikėtina, kad šių turtinių objektų išlaikymas skiriasi. Kaip vienas iš atsakovo argumentų, kodėl namas turėtų atitekti ieškovei, nurodomas geresnių sąlygų vaikui augti užtikrinimas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei su vaiku gyvenant bute vaiko geriausi interesai ir poreikiai į saugią aplinką nebūtų užtikrinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kodėl tolesnis jo gyvenimas name jam netinkamas ar nepriimtinas, nors procesiniuose dokumentuose nurodo, kad namas puikiai įrengtas, labai patogus, buvo pirktas įvertinant šeimos poreikius, tai yra įkurtas ir pritaikytas ne tik pagal ieškovės, bet ir pagal atsakovo poreikius.
6.3. Pažymėjo, kad atsakovas teigia, kad bute (duomenys neskelbtini) yra įsikūręs, butą įsirengė pagal savo poreikius, susiformavo tam tikri socialiniai ryšiai. Nors atsakovas teigia, kad prie šiuo metu esančios bendro turto naudojimo tvarkos šalys yra įpratusios ir priderinusios gyvenimo poreikius, tačiau, kaip nustatyta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus tarp šalių susitarimą dėl turto naudojimosi tvarkos. Vien atsakovo savavališkas apsigyvenimas ginčo bute nesuteikia jam, kaip bendraturčiui, pranašumo prieš kitą bendraturtį. Priešingai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktus įrodymus apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt., nustatyta, kad būtent ieškovė turi esminį interesą naudotis ginčo butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimo dėl turto atidalijimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu atsakovo, kaip ginčo buto dalies savininko, teises. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo būdo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nenurodė, kaip konkrečiai jis pažeidžia jo teises ir interesus, todėl jo argumentai dėl ieškovės pasiūlyto atidalijimo būdo taikymo pripažinti nepagrįstais.
6.4. Nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi su vaiku netinkamas, nes tai studijos tipo butas, ten vaikas neturėtų savo atskiro kambario, be to, jis iki šiol yra nuomojamas. Atsakovas taip pat sutinka, kad šis butas būtų priteistas jam, todėl laikytina, kad dėl šios dalies atsakovas su ieškiniu sutinka.
6.5. Pažymėjo, kad siekiant priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, įvertinus nesutarimo įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę priežastis, kitas svarbias aplinkybes, taip pat siekiant parinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, užtikrintų tolesnį turto naudojimo racionalumą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, darytina išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei, su kuria gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, priimtiniausias, jos interesas naudotis šiuo turtu laikytinas esminiu, ieškovei vienai su vaiku yra ekonomiškiau ir patogiau gyventi bute miesto centre. Tai, be kita ko, leistų lengviau patenkinti vaiko poreikius, o atsakovo interesai nebūtų pažeisti jam priteisiant likusius du nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypą su namu, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, toks atidalijimas atitiktų ir proporcingumo principą, nes atsakovo turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė.
6.6. Nurodė, kad bendra šalių turimo turto vertė – 325 000 Eur. Atsakovui priklauso 3/5 nuosavybės teisės dalys, ieškovei – 2/5. Pagal turimas nuosavybės dalis atsakovui atitinkamai turi tekti turto už 195 000 Eur, ieškovei – už 130 000 Eur. Teismas nutarė, kad atsakovui atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atitinkamai atsakovui turi tekti turto už 237 000 Eur (165 000 Eur + 72 000 Eur), ieškovei – už 88 000 Eur. Dėl turto vertės tarp šalių ginčo nekilo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui atitenka 42 000 Eur daugiau turto, o ieškovei atitinkamai šia suma mažiau, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 42 000 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.
6.7. Pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas neturi galimybės ieškovei išmokėti kompensacijos, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį. Atsakovas yra karininkas, gauna nuolatines pajamas, nors jų dydžio ir nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atidalijant vieno bendraturčio dalį ir kitam išmokant kompensaciją, nei vienas, nei kitas neįgyja daugiau turto, negu turėjo, tiesiog dėl vieno turto objekto vieno bendraturčio dalis konvertuojama piniginiu ekvivalentu. Atsakovui atitenka du nekilnojamojo turto objektai, iš kurių vienas yra nuomojamas, todėl laikytina, kad atsakovas turi papildomą pajamų šaltinį, be to, namas nėra apsunkintas hipoteka, todėl atsakovas turi galimybę išmokėti kompensaciją ieškovei ir tai atitinka šalių interesų pusiausvyros principą.
Šalies argumentai
6.8. Dėl prievolių vykdymo nurodė, jog, palyginus šalių kredito sutarčių sąlygas, sutiktina su atsakovo pozicija, kad paskola, kuri ieškovės prašymu liktų atsakovui, paimta blogesnėmis sąlygomis, lyginant su paskola, kurią prašoma priteisti mokėti ieškovei. Pagal paskolos sutartį, kurią siūloma nustatyti mokėti atsakovui, yra didesnė pati paskolos suma, didesnės palūkanos ir įmokos, skiriasi ir kreditų likučiai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad toks prievolių tarp šalių paskirstymo būdas atitiktų šalims tenkančias nuosavybės dalis. Be to, šalims, kaip buvusiems sugyventiniams, nusprendus kartu nebegyventi, bendro gyvenimo nebuvimo faktas nėra laikomas pagrindu baigtis prisiimtoms prievolėms, nes įsipareigojimas egzistuoja iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Bylos šalys prieš banką yra solidarieji skolininkai, todėl abu turi vienodą pareigą mokėti sutartyje numatytas įmokas. Įstatymas nedraudžia vienam skolininkui sumokėti visą skolą ar didesnę dalį skolos, tačiau tai nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prievolės bankui neįvykdė, kas būtų pagrindas iš bendraskolio reikalauti dalies prievolės įvykdymo. Prašydama padalyti prievoles tarp šalių, neįrodė, kad jai prašoma priteisti mokėti paskola atitinka jai tenkančią mokėti dalį pagal abi kredito sutartis, todėl, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus ir lūkesčius, ieškinio dalis dėl prievolių padalijimo atmesta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, pakeisti – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pagrindiniai skundo motyvai:
7.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių nėra nusistovėjusios naudojimosi ginčo turto tvarkos, nepagrįsta, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir esamai faktinei padėčiai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvena name, (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Minėtuose nekilnojamojo turto objektuose šalys iš esmės gyvena nuo pat gyvenimo atskirai pradžios. Šalių santykiai nutrūko 2019 m. birželio mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau nei vienerius metus laiko. Esant tokiai situacijai, tarp šalių neišvengiamai nusistovėjo naudojimosi ginčo turto objektais tvarka.
7.2. Nurodo, kad pradėdamos gyventi atskirai šalys susitarė, kuriuose nekilnojamojo turto objektuose jos gyvens, – atsakovas kelsis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaiku liks gyventi name. Teismas šiuos atsakovo argumentus nepagrįstai atmetė. Teismas rėmėsi byloje esančiais policijos nutarimais (2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimai atsisakyti pradėt ikiteisminį tyrimą), kuriuose fiksuotas ginčas tarp ieškovės ir atsakovo. Iš nagrinėjamų nutarimų turinio matyti, jog, pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas atsakovo pranešimas dėl to, kad buto bendraturtė savavališkai užėmė butą (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nebegali į jį patekti. Šis faktas labiau patvirtina atsakovo teiginius dėl šalių susitarimo gyventi konkrečiuose turto objektuose, nei jį paneigia.
7.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei, su kuria gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, priimtiniausias, o ieškovės interesas naudotis šiuo turtu laikytinas esminiu. Nes atsakovas butą (duomenys neskelbtini) yra pritaikęs prie savo gyvenimo būdo ir asmeninių interesų – įsirengė pagal savo poreikius, apstatė jam patinkančiais baldais. Visa tai atsakovas padarė iš savo asmeninių lėšų jau nutrūkus jo ir ieškovės santykiams. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo nemažų finansinių išlaidų pagerindamas buto kokybę.
7.4. Nurodo, kad atsakovas tapo svarbia daugiabučio namo gyventojų socialinio gyvenimo dalimi. Atsakovas gerai pažįsta namo gyventojus, artimai bendrauja su kaimynais. Atsakovas yra aktyvus visos daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendruomenės narys. Namo gyventojai pasitiki atsakovu, yra patikėję spręsti jam svarbius klausimus. Atsakovas, pavyzdžiui, veikdamas namo gyventojų vardu inicijavo daugiabučio namo laiptinės remonto darbus, sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Pajūrio klevas“ ir netgi rangovui už laiptinės remonto darbus sumokėjo 2 650 Eur. Tai reiškia, kad atsakovą su jo dabartine gyvenamąja vieta sieja itin glaudus ryšys, todėl atsakovo, o ne ieškovės interesas naudotis ginčo butu yra esminis.
7.5. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko interesai, nes butas nėra tinkamai pritaikytas gyventi ieškovei su nepilnamečiu vaiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi alternatyvą – gyventi atskirame name, kur vaikas turi ir savo kambarį, ir erdvų kiemą. Tai lemia gyvenimo kokybę. Name vaikas turi daug erdvės žaidimams, jį gali lankyti draugai. Be to, ieškovė yra jauna moteris, todėl tik laiko klausimas, kada ieškovės gyvenime atsiras naujas partneris. Jam atsiradus, vaiko gyvenimo sąlygos 44 kv. m bute bus gerokai apsunkintos. Taip pat šalių nepilnametis vaikas serga bronchine astma, todėl būtina vengti blogo, užteršto oro, o viešai žinoma, kad Klaipėdos miesto centre, kur yra ginčo butas, dėl Klaipėdos uoste vykstančių krovos darbų, taip pat didelio transporto srauto, kitų įmonių vykdomos veiklos oro užterštumas dažna viršija numatytus reikalavimus.
7.6. Nurodo, kad pati ieškovė yra viešai pripažinusi, jog jos ir vaiko nuolatinis gyvenimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįmanomas dėl buto dydžio, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-412-998/2020.
7.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog individualaus gyvenamojo namo priežiūra ieškovei, kaip moteriai, sukeltų daugiau sunkumų dėl namo priežiūros nei atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad namo priežiūra apima visos jį supančios aplinkos, žemės sklypo, inžinerinių statinių priežiūrą, paremta lyties aspektu, todėl vertintina kaip diskriminacinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei bus lengviau ekonomiškai išlaikyti 44 kv. m butą nei 140 kv. m ploto namą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, taip pat nėra įrodymų, jog ieškovės finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo ir ji negali išlaikyti namo. Tai reiškia, kad ir šioje sprendimo dalyje teismas diskriminavo atsakovą lyties pagrindu, nepagrįstai nuspręsdamas, kad vyras turi geresnes finansines galimybes išlaikyti namą nei moteris.
7.9. Nurodo, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas daug racionalesnis, nes šalims tenkančių nekilnojamojo turto objektų vertės daug artimesnės realioms turimos nuosavybės dalių vertėms. Iš kitos pusės, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 42 000 Eur kompensaciją, turtą atidalijus atsakovo siūlomu būdu, ieškovė atsakovui turėtų mokėti 35 000 Eur kompensaciją. Mažesnės mokėtinos kompensacijos suma reiškia, kad turtas yra atidalijamas racionaliau, mažiau apkraunant kompensaciją turinčią mokėti šalį, taip mažiau pažeidžiami kompensaciją mokančiosios šalies interesai.
Šalies argumentai
7.10. Apeliantas su apeliaciniu skundu kartu pateikia papildomus įrodymus. Nurodo, jog jie tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla, be to, jie patvirtina reikšmingas šioje byloje aplinkybes. Teikiami vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikas serga bronchine astma, o teikiama statybos rangos sutartis ir mokėjimo dokumentai patvirtina atsakovo socialinį ryšį su ginčo butu bei atsakovo turėtas finansines išlaidas. Taip pat teikiamas teismo garso posėdžio įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota ieškovės nuomonė apie gyvenimo su vaiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), galimybę. Šių papildomų įrodymų pateikimas aktualus tapo tik pirmosios instancijos teismui visiškai neteisingai interpretavus faktines bylos aplinkybes, todėl būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai anksčiau nebuvo teikiami dėl atsakovo ar jo atstovo nerūpestingumo, todėl apeliacinėje instancijoje naujais įrodymais negali būti vadovaujamasi.
8.2. Nurodo, kad laikina naudojimosi turtu tvarka susiklostė ne šalių sutarimu, o atsakovo vienašaliu sprendimu ir savavališku įsikėlimu į (duomenys neskelbtini) butą. Ieškovė nurodė, kad, 2019 metų birželį nutrūkus šalių santykiams, ieškovė su vaiku išėjo iš namo ir name liko gyventi tik atsakovas. Kadangi abu butai tuo metu buvo nuomojami, ieškovė kurį laiką gyveno pas gimines. Pasibaigus buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, atsakovas buvo informuotas, jog ieškovė ketina su vaiku apsigyventi šiame bute. Ieškovė net pasidėjo kelis daiktus šiame bute, o atsakovas tada pradėjo savavaldžiauti, pakeitė durų spyną ir ieškovę iškraustė su policija. Tik dėl šių priežasčių ieškovei su vaiku teko grįžti gyventi į namą. Ieškovė buvo pateikusi ir policijos nutarimus, kurie patvirtino jos nurodomas aplinkybes.
8.3. Nurodo, kad baldų ar interjero detalių įsigijimas nėra turto pagerinimas – tai savarankiški kilnojamieji turto objektai, juos atsakovas gali pasiimti, išsinešti ar parduoti ir jų nėra privalu palikti ieškovei, priteisus jai (duomenys neskelbtini) butą.
8.4. Nurodo, kad skundo argumentai, kad atsakovas priprato prie buto, gyvenamosios aplinkos, kaimynų, suformavo socialinius ryšius, nelaikytini svariais. Ieškovė lygiai taip pat žino šio buto aplinką, pažįsta kaimynus ir sukurti kažkokius socialinius ryšius nėra sudėtinga, jei asmuo to pageidauja.
8.5. Nurodo, kad apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini) butas vaikui augti per mažas, nes yra tik 44 kv. m ploto, o gyvendamas name vaikas turi daug erdvės žaidimams, vaiką gali lankyti draugai. Tokie atsakovo argumentai atmestini, nes tiek bute, tiek name vaikas gali žaisti, ir pas jį gali ateiti draugų – gyvenant bute miesto centre, draugams ateiti pas vaiką net paprasčiau.
8.6. Nurodo, kad atsakovas pats pripažįsta (pagal pateiktą ataskaitą), kad, tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje neviršija reglamentuotų ribinių verčių, tačiau pavieniais atvejais, ypač miesto centre, identifikuojami lokalūs arba trumpalaikiai oro kokybės normų viršijimai. Taigi, kažkokios oro taršos grėsmės gyvenant (duomenys neskelbtini) mieste nėra. Juolab, kaip minėta, šiame mieste vaikas ne tik lanko darželį, draugus, tačiau ir vieši pas atsakovą, ir tai atsakovui nėra problema.
8.7. Teigia, kad, pirkdamos namą užmiestyje, šalys gyveno kartu, turėjo du automobilius. Dabar ieškovė gyvena name viena, turi vieną automobilį, jam sugedus, susisiekimas su miestu tampa itin sudėtingas. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo kursuoja tik vienas autobusas, jis važiuoja tik iki (duomenys neskelbtini) ligoninės, ten reikia persėsti į kitą autobusą, norint pasiekti miesto centrą. Ieškovei su kelių metų vaikų tokios kelionės, ypač žiemą, kai tamsu ir šalta, yra nepriimtinos.
8.8. Nurodo, kad, ginčydamas teismo išvadą, kad namo išlaikymas ieškovei per brangus, atsakovas neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį.
8.9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad atsakovui atitenka 42 000 Eur daugiau turto, o ieškovei atitinkamai šia suma mažiau, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 42 000 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
5. Apeliantas su apeliaciniu skundu kartu pateikia papildomus įrodymus – statybos rangos sutarties kopiją, mokėjimo rangovui už laiptinės remontą kopiją, medicininių dokumentų išrašo kopiją, garso įrašą, oro taršos (duomenys neskelbtini) mieste ataskaitos ištraukos kopiją. Nurodo, jog teikiami vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikas serga bronchine astma, o teikiama statybos rangos sutartis ir mokėjimo dokumentai patvirtina atsakovo socialinį ryšį su ginčo butu bei atsakovo turėtas finansines išlaidas. Taip pat teikiamas teismo garso posėdžio įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota ieškovės nuomonė apie gyvenimo su vaiku bute, adresu (duomenys neskelbtini), galimybę. Šių papildomų įrodymų pateikimas aktualus tapo tik pirmosios instancijos teismui visiškai neteisingai interpretavus faktines bylos aplinkybes, todėl būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
7. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
8. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kadangi apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus iki bylos išsprendimo iš esmės), arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Pažymėtina, kad naujai pateikti įrodymai nebuvo tiriami pirmojoje instancijoje ir dėl jų ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti. Atsakovas ne tik neteikė šių įrodymų pirmojoje instancijoje, bet ir nesirėmė juose nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys visuomet turi numatyti riziką, kad priimtas sprendimas gali būti joms nepalankus, ir todėl iki bylos išsprendimo iš esmės privalo įrodyti savo teiginius ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, kitu atveju, nepasinaudoję galimybe laiku teikti turimus įrodymus, turi susitaikyti su galimomis neigiamomis pasekmėmis. Proceso šalių elgesys, kai po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo yra teikiami nauji įrodymai, ypač tokie, kurie egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertintinas kaip nesąžiningas siekis piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylos nagrinėjimą, jis pažeidžia proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apelianto pateiktus naujus įrodymus, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertintini.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,59 kv. m, buto vertė 88 000 Eur, įgytas 2018 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 2) butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 36,81 kv. m, buto vertė 72 000 Eur, įgytas 2017 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 3) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai tinklai, gyvenamojo namo bendras plotas 140,95 kv. m, turtinio komplekso vertė 165 000 Eur, įgyti 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Bendra nekilnojamojo turto vertė 325 000 Eur. Nustatyta, kad nurodomos nekilnojamojo turto vertės yra šalių sutartos vykusių ikiteisminių derybų metu ir dėl to byloje ginčo nėra. Tarp šalių nekyla ginčo, kad jiems priklausantys nekilnojamojo turto objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje atsakovui priklauso 3/5 (60 proc.), o ieškovei 2/5 (40 proc.) dalys. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Atidalijo atsakovui priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieškovei priklausančias buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; atidalijo ieškovei priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ryšių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2/5 nuosavybės teisės dalis, jas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise; ieškovei iš atsakovo priteisė 42 000 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nesutikdamas su turto padalijimo būdu pateikė apeliacinį skundą.
12. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto idealiąją dalį. Teismo patvirtinta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 nu spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo dėl atidalijimo būdo nėra, šalys sutiko, kad turto padalyti natūra nėra galimybės, todėl prašė atidalyti turtą, kitai šaliai priteisiant kompensaciją. Ginčas kyla dėl skirtingų nekilnojamo turto objektų priteisimo.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, nustatė, jog apeliaciniame skunde nenurodyti nei materialiųjų teisės normų, nei procesinių teisės normų pažeidimai, kurių pagrindu galėtų būti grindžiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių nėra nusistovėjusios naudojimosi ginčo turto tvarkos, nepagrįsta, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir esamai faktinei padėčiai. Apelianto manymu, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Minėtuose nekilnojamojo turto objektuose šalys iš esmės gyvena nuo pat gyvenimo atskirai pradžios. Šalių santykiai nutrūko 2019 m. birželio mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau nei vienerius metus laiko. Esant tokiai situacijai, tarp šalių neišvengiamai nusistovėjo naudojimosi ginčo turto objektais tvarka.
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog tokia laikina naudojimosi turtu tvarka susiklostė ne šalių sutarimu, o atsakovo vienašaliu sprendimu. 2019 m. birželį nutrūkus šalių santykiams, ieškovė su vaiku išėjo iš namo, ir name liko gyventi tik atsakovas. Kadangi abu butai tuo metu buvo nuomojami, ieškovė kurį laiką gyveno pas gimines. Pasibaigus buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, atsakovas buvo informuotas, jog ieškovė ketina su vaiku apsigyventi šiame bute. Ieškovė pasidėjo kelis daiktus šiame bute, tačiau atsakovas pakeitė durų spyną ir ieškovę iškraustė su policija. Tik dėl šių priežasčių ieškovei su vaiku teko grįžti gyventi į namą, o atsakovas bute apsigyveno 2019 m. spalio mėn. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė policijos nutarimus. Po pusmečio 2020 m. kovo 12 d. ieškovė jau pateikė ieškinį teismui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog bendro abiejų šalių valia geranoriškai suderinto susitarimo dėl turto pasidalijimo nebuvo, o atsakovo vienašališkas sprendimas negali būti vertinamas kaip nusistovėjusi naudojimosi ginčo turto objektais tvarka. Be to, laikotarpiu, kurio metu teisme yra sprendžiamas šalių ginčas, esanti naudojimosi ginčo turtu tvarka taip pat negali būti vertinama kaip nusistovėjusi naudojimosi ginčo turtu tvarka, kadangi ieškovė būtent ir nesutinka su tokia atsakovo pasirinkta tvarka ir dėl šios tvarkos pakeitimo pateikė ieškinį.
17. Apeliantas nurodo, kad pradėdamos gyventi atskirai šalys susitarė, kuriuose nekilnojamojo turto objektuose jos gyvens, – atsakovas kelsis į butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaiku liks gyventi name. Teismas šiuos atsakovo argumentus nepagrįstai atmetė. Teismas rėmėsi byloje esančiais policijos nutarimais (2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), kuriuose fiksuotas ginčas tarp ieškovės ir atsakovo. Iš nagrinėjamų nutarimų turinio matyti, jog, pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas atsakovo pranešimas dėl to, kad buto bendraturtė savavališkai užėmė butą (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nebegali į jį patekti. Apelianto manymu, šis faktas labiau patvirtina atsakovo teiginius dėl šalių susitarimo gyventi konkrečiuose turto objektuose, nei jį paneigia. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi, įvertinus policijos nutarimų turinį, matyti, jog ieškovė buvo išreiškusi akivaizdų siekį apsigyventi ginčo bute, tačiau atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko, todėl pagrindo įžvelgti tarp šalių buvus susitarimą gyventi konkrečiuose turto objektuose nėra. Priešingai, matyti, kad šalys pačios negalėjo susitarti dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei, su kuria gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, priimtiniausias, o ieškovės interesas naudotis šiuo turtu laikytinas esminiu, nes atsakovas butą (duomenys neskelbtini) yra pritaikęs prie savo gyvenimo būdo ir asmeninių interesų – įsirengė pagal savo poreikius, apstatė jam patinkančiais baldais. Visa tai atsakovas padarė iš savo asmeninių lėšų jau nutrūkus jo ir ieškovės santykiams. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo nemažų finansinių išlaidų pagerindamas buto kokybę.
19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad baldų ar interjero detalių įsigijimas nėra nekilnojamojo turto pagerinimas – tai savarankiški kilnojamieji turto objektai, kuriuos atsakovas gali pasiimti su savimi ir neprivalo jų palikti ieškovei, priteisus jai butą. Be to, pažymėtina, kad atsakovas gyvendamas bute (duomenys neskelbtini) naudojasi ir jame esančia ieškovės dalimi, todėl, priimdamas sprendimus bute atlikti remonto darbus, keisti interjerą ar apstatinėti butą baldais, turėjo juos suderinti su ieškove. Jei sutikimo dėl buto pagerinimo ieškovė nebuvo davusi, darytina išvada, kad atsakovas veikė savo rizika, ir tai negali būti vertinama kaip pagrindas atsakovui priteisti šį butą. Pagal LR CK 4.77 straipsnį, viena iš būtinų sąlygų, norint, padidinus daiktą ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, – reikalingas kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Šiuo atveju, atsakovas atlikęs savo jėgomis, savo interesais ir sąskaita ginčo buto remontą, apstatymą ar kitokius pagerinimus be ieškovės sutikimo ir taip galbūt padidinęs šio buto vertę, neturėdamas ieškovės sutikimo, turi prisiimti riziką ir neturi pirmenybės teisės pasilikti butą. Be to, atsakovas neįrodė, kad buvo būtina atlikti ginčo buto remonto darbus tam, kad būtų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neišvengiamos būtinybės, pavyzdžiui, prastos ar avarinės buto būklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, kad atliko tam tikrus buto pagerinimus ir patyrė finansinių išlaidų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, ką būtent jis bute atliko, kada ir kokio dydžio finansines investicijos buvo atliktos, todėl pagrindo vertinti, kad apelianto interesas naudotis šiuo turtu yra esminis, nėra.
20. Apeliantas teigia, kad jis tapo svarbia daugiabučio namo gyventojų socialinio gyvenimo dalimi. Atsakovas gerai pažįsta namo gyventojus, artimai bendrauja su kaimynais. Atsakovas yra aktyvus visos daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendruomenės narys. Namo gyventojai pasitiki atsakovu, yra patikėję spręsti jam svarbius klausimus. Atsakovas, pavyzdžiui, veikdamas namo gyventojų vardu inicijavo daugiabučio namo laiptinės remonto darbus, sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Pajūrio klevas“ ir netgi rangovui už laiptinės remonto darbus sumokėjo 2 650 Eur. Tai reiškia, kad atsakovą su jo dabartine gyvenamąja vieta sieja itin glaudus ryšys, todėl atsakovo, o ne ieškovės interesas naudotis ginčo butu yra esminis.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl glaudaus ryšio su gyvenamąja vieta atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su ieškove, jog tai, kad atsakovas priprato prie buto, gyvenamosios aplinkos, kaimynų ir suformavo socialinius ryšius, nelaikytina svariais argumentais. Ieškovė kartu su atsakovu įsigydama šį nekilnojamojo turto objektą lygiai taip pat žino šio buto aplinką ir pažįsta kaimynus, o susikurti socialinius ryšius nėra sudėtinga, jei asmuo to pageidauja. Tai, kad atsakovas yra aktyvus visos daugiabučio namo bendruomenės narys, kad namo gyventojai juo pasitiki, yra patikėję spręsti jam svarbius klausimus, yra aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovas ryšiais su kaimynais ir dalyvavimu namo gyvenime priešieškinio negrindė. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Atsakovas privalėjo nurodyti šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme, to nepadaręs, atsakovas neturi teisės nurodyti šių aplinkybių apeliaciniame skunde. Tas pats pasisakytina ir dėl apelianto argumento, jog ieškovė yra viešai pripažinusi, jog jos ir vaiko nuolatinis gyvenimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįmanomas dėl buto dydžio, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-412-998/2020.
22. Apeliantas nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko interesai, nes butas nėra tinkamai pritaikytas gyventi ieškovei su nepilnamečiu vaiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi alternatyvą – gyventi atskirame name, kur vaikas turi ir savo kambarį, ir erdvų kiemą. Tai lemia gyvenimo kokybę. Name vaikas turi daug erdvės žaidimams, jį gali lankyti draugai. Be to, ieškovė yra jauna moteris, todėl tik laiko klausimas, kada ieškovės gyvenime atsiras naujas partneris. Jam atsiradus, vaiko gyvenimo sąlygos 44 kv. m bute bus gerokai apsunkintos. Taip pat šalių nepilnametis vaikas serga bronchine astma, todėl būtina vengti blogo, užteršto oro, o viešai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto centre, kur yra ginčo butas, dėl (duomenys neskelbtini) uoste vykstančių krovos darbų, taip pat didelio transporto srauto, kitų įmonių vykdomos veiklos oro užterštumas dažnai viršija numatytus reikalavimus.
23. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Sutiktina su ieškove, kad tiek bute, tiek name vaikas gali žaisti ir pas jį gali ateiti draugai – gyvenant bute miesto centre draugams ateiti pas vaiką net paprasčiau. Vaikui ne tiek svarbus atskiras kiemas, kiek patogus susisiekimas su būtinomis įstaigomis, kad kelionės jo nevargintų. Vaikui sąlygos augti ir vystytis yra ir bute (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas yra 2 kambarių, todėl yra pakankamas motinai ir vaikui. Be to, šis butas patogus lokacine prasme, nes yra miesto centre. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad šalys turi mažametį vaiką, kuris gyvena kartu su mama, todėl, ieškovei dirbant (duomenys neskelbtini) mieste ir vežiojant vaiką į darželį mieste, gali kilti keblumų gyvenant užmiestyje (duomenys neskelbtini), kai iš šios gyvenvietės kursuoja tik vienas autobusas kartą per valandą, o kai kuriomis valandomis išvis nevažiuoja. Akivaizdu, kad kelionė iš kaimo į miestą autobusu vaikui sudarytų papildomų sunkumų ir neatitiktų jo geriausių interesų.
24. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti, kad, gyvendamas (duomenys neskelbtini) mieste, šalių vaikas susidurtų su oro taršos grėsme. Juolab, kaip minėta, šiame mieste vaikas ne tik lanko darželį, draugus, t. y. praleidžia didžiąją dienos dalį mieste, tačiau ir vieši pas apeliantą. Įrodymų, kad tokie apsilankymai (duomenys neskelbtini) mieste kenkia vaiko sveikatai, atsakovas nepateikė.
25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad butas per mažas ieškovei su vaiku, nes tik laiko klausimas, kada ieškovės gyvenime atsiras naujas partneris. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą pagal esamas aplinkybes, o ne remdamasis teorinėmis prielaidomis apie ateityje galbūt atsirasiančias aplinkybes. Galimas ieškovės santykių statuso pasikeitimas niekaip nesusijęs su turto atsidalijimu.
26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog individualaus gyvenamojo namo priežiūra ieškovei, kaip moteriai, sukeltų daugiau sunkumų dėl namo priežiūros nei atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad namo priežiūra apima visos jį supančios aplinkos, žemės sklypo, inžinerinių statinių priežiūrą, paremta lyties aspektu, todėl vertintina kaip diskriminacinio pobūdžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu ir atmeta jį kaip įrodymais nepagrįstą, deklaratyvią prielaidą, kadangi pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė ne remdamasis lyties aspektu, o finansiniais šalių pajėgumais.
27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei bus lengviau ekonomiškai išlaikyti 44 kv. m butą nei 140 kv. m ploto namą. Jo manymu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, taip pat nėra įrodymų, jog ieškovės finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo ir ji negali išlaikyti namo. Tai reiškia, kad ir šioje sprendimo dalyje teismas diskriminavo atsakovą lyties pagrindu, nepagrįstai nuspręsdamas, kad vyras turi geresnes finansines galimybes išlaikyti namą nei moteris.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvados, neneigia, kad įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, tačiau ieškovė duomenis apie savo pajamas, kurios sudaro 1 000 Eur per mėnesį, nurodė. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas sąmoningai vengia pateikti įrodymus apie savo gaunamas pajamas ir esamą realią turtinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei bus lengviau ekonomiškai išlaikyti 44 kv. m butą nei 140 kv. m ploto namą.
29. Apeliantas teigia, kad jo siūlomas atidalijimo būdas daug racionalesnis, nes šalims tenkančių nekilnojamojo turto objektų vertės daug artimesnės realioms turimos nuosavybės dalių vertėms. Iš kitos pusės, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 42 000 Eur kompensaciją, turtą atidalijus atsakovo siūlomu būdu, ieškovė atsakovui turėtų mokėti 35 000 Eur kompensaciją. Mažesnės mokėtinos kompensacijos suma reiškia, kad turtas yra atidalijamas racionaliau, mažiau apkraunant kompensaciją mokėti turinčią šalį, taip mažiau pažeidžiami kompensaciją mokančiosios šalies interesai.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 nurodė, jog nesant galimybės (techninės, kai daiktas yra nedalus, arba teisinės, kai bendraturčiai dėl savo santykių nesugebėtų tinkamai naudotis bendrąja daline nuosavybe) atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą.
31. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė – nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojama į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi, pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, ir bendraturčiai neįgyja daugiau nuosavybės teisių, nei turėjo, ar, priešingai, dalies jų nepraranda. Atidalijamo turto dalis tiesiog transformuojama į pinigus, ir nagrinėjamu atveju apeliantas, pagal teismo sprendimą turėdamas sumokėti ieškovei 42 000 Eur kompensaciją, įgauna tokios pačios vertės turto dalį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad toks atidalijimo būdas yra neracionalus ar nesąžiningas, juo labiau kad byloje nebuvo ginčo dėl turto verčių.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas neturi galimybės ieškovei išmokėti kompensacijos, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo galbūt sunkią finansinę padėtį. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas yra karininkas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje ir gaunantis nuolatines pajamas. Be to, atsakovui atitenka du nekilnojamojo turto objektai, iš kurių vienas (butas (duomenys neskelbtini)) yra nuomojamas, todėl atsakovas turės papildomą pajamų šaltinį ir pajamų iš nuomos jam nebereikės dalytis su ieškove.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kuris iš bendraturčių turi sumokėti kompensaciją, sprendžiama pagal tai, kaip yra atidalijamas turtas. Jeigu turto atidalijimas yra racionalus, atitinkantis abiejų bendraturčių interesus, tai vienam iš jų tenkanti pareiga sumokėti kompensaciją nėra to bendraturčio teisių pažeidimas. Nesant jokių įrodymų apie apelianto nurodomą sunkią turtinę padėtį, įrodymų apie tai, kad kompensacijos priteisimas iš apelianto pažeidžia jo teises, apeliantui neginčijant teismo priteistos kompensacijos dydžio ir apskaičiavimo metodikos, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturi galimybės išmokėti kompensacijos ieškovei.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas –2020 m. lapkričio 9 d. sąskaita, serija KŽ, Nr. 2020-080, ir 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimas patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo ieškovei priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei E. M. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.