- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-01
- Bylos Nr.
- eII-171-547/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00023-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. J.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo D. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2023 m. gegužės 3 d. priėmė administracinio nusižengimo nutarimą D. J. už tai, kad ji 2023 m. balandžio 19 d. 13:58 val. Varėnos r. savivaldybėje, magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 47-ame kilometre, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,34 promilių neblaivumo laipsnis ir 139 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį viršijo 54 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 131.2 punktų reikalavimą ir tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje ir 422 straipsnio 4 dalyje. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, D. J. buvo paskirta 450 Eur bauda ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
D. J. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, prašydama panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir už padarytus nusižengimus, paskirti mažesnę, nei numato įstatymas nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodė, kad ji iš esmės neginčija nutarime nurodytų faktinių bylos aplinkybių, sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą – viršijo leistiną važiavimo greitį, taip pat buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, todėl vairavimo metu galėjo būti jos burnos ertmėje iškvepiamo oro koncentracijoje alkoholio, tačiau jos savijauta ir aplinkybės, kurioms esant buvo padaryti teisės pažeidimai vertinti individualiai, pagal skunde pateikiamas aplinkybes. Pareiškėja prašo vertinti ar buvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad transporto priemonę 2023-04-19 ji buvo neblaivi, nes alkoholio koncentracija jos kraujyje teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 13:58 val. buvo atitinkanti nustatytą alkoholio matuokliu alkotesteriu jos alkoholio koncentracija iškvepiamame ore burnos ertmėje. Netinkamai nustačius šią faktinę aplinkybę, jog ji buvo neblaivi, galėjo būti netinkamai kvalifikuotas administracinis nusižengimas dėl ANK 422 str. 4 d., kadangi iškarto po nustatyto neblaivumo, ji ėmėsi visų priemonių, kad po AN protokolo surašymo, iš sustabdymo vietos, tą pačią dieną 17:03 val. kreipėsi į UAB ,,Kardiolitą“ ir pateikė tyrimui kraujo mėginį laboratoriniam tyrimui. Atlikus tyrimą UAB ,,Kardiolita“ 2023-04-24 nustatė, kad kraujo mėginyje alkoholio kraujyje nerasta.
Nurodė, kad kasacinis teismas taip pat suformulavo taisyklę, kad bylose, susijusiose su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas Šie duomenys vertinti kartu su kitais bylos įrodymais. Jeigu alkotesterio gauti duomenys ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo skirtingi, prieštaravimams pašalinti, paprastai skiriama ekspertizė.
Pažeidėja nurodė, kad administracinio nusižengimo išvakarėse 2023-04-18 (duomenys neskelbtini) ji lankė savo mamą N. A., kurios gyvybė jau geso. Kadangi ji labai išgyveno dėl mamos, tai išėjusi iš (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Vakare pas seserį ji išgėrė alkoholio. Kitą dieną jautėsi normaliai, tačiau paskambino iš (duomenys neskelbtini), kad mama miršta ir jei nori gali atvykti atsisveikinti. Ją pradėjo tiesiog purtyti ir ji nebegalėjo vairuoti. Tada sesuo davė jai raminamųjų vaistų. Kai jai šiek tiek pagerėjo, tada sėdo abi su seserimi ir išvažiavo į Vilnių ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų.
Dėl jos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Pareiškėjos nuomone, skiriant jai administracinio poveikio priemonę, nebuvo įvertintos visos įvykio aplinkybės. Mano, kad atsižvelgus į jos asmenybę, šeimos situaciją, jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingai didelė. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėja prašo tenkinti jos skundą ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, bei sumažinti ir skirtą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. J. patvirtino, kad sužinojusi, jog mamos būklė pablogėjo, ji komoje, skubėjo važiuoti iš Druskininkų į Vilnių, tačiau iš pradžių negalėjo, nes jos rankos tiesiog drebėjo. Ji išgėrė sesers duotus raminančius vaistus ir po kokių dešimties minučių pasijuto geriau. Tada abi sėdo ir važiavo. Ji patvirtino, kad važiuojant greitis buvo didelis, kadangi ji tuo metu lenkė dvi ,,furas“. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles, nes ji, kaip pradedanti vairuotoja, negalėjo vairuoti išgėrus ir jos greitis negalėjo būti didesnis nei 80 km/h.
Šalies argumentai
D. J. taip pat nurodė, kad anksčiau ji dirbo gerai apmokamose pareigose, tačiau vėliau dėl psichologinių problemų, jai viskas tapo nemiela, tad ji išėjo iš darbo. Labai ją paveikė ir įvykusi mamos mirtis. Dabar ji vėl bando stotis ant kojų, kabinasi į gyvenimą. Šiuo metu ji gyvena pas vyro močiutę, nedirba, padeda vyrui organizuoti (duomenys neskelbtini). D. J. palaikė savo skundą ir prašė sušvelninti jai paskirtą nuobaudą.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo D. J. skundo netenkinti ir 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atstovė nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, t. y. nustatytos ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet įvertinta ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės. D. J. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pareiškėja suprato savo veiksmų eigą, veikė sąmoningai, viršydama leistiną važiavimo greitį daugiau kaip 50 km/h. Jai buvo nustatytas ir neblaivumas. Neblaivumas buvo tikrintas metrologiškai patikrintu prietaisu – alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0064, patikros sertifikatas Nr. 1888436, kuris galiojo nuo 2023-01-18 iki 2023-07-17. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmasis tikrinimas atliktas 2023-04-19 14:09 val. ir nustatytas 0,43 promilės pritaikius paklaidą, o antrasis tikrinimas atliktas 2023-04-19 14:25 val. ir nustatytas 0,34 promilių neblaivumas, pritaikius paklaidą. Institucija pažymėjo, kad pareigūnai neblaivumo tikrinimą atliko laikydamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų su techniškai tvarkingu prietaisu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-689/2018 yra konstatavęs, kad tokiais atvejais abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. D. J. kraujo mėginį pridavė tik po trijų valandų nuo antro patikrinimo alkoholio tikrintuvu įvykio vietoje. Pagal teisės aktų rekomendacijas asmuo per vieną valandą turėtų kreiptis į gydymo įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas (taisyklių 29 punktas). Institucija atkreipė dėmesį, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Mano, kad D. J. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjos asmenybę, atsakomybę lemiančias aplinkybes ir ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, jos skunde nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 416 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 7 dalį už tokį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 230 Eur iki 300 Eur. Šis straipsnis nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu konstatuota, kad D. J. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 422 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairuodama automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 134 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį viršijo 54 km/h., taip pat ji vairavo neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,34 promilių girtumas. Už šiuos nusižengimus jai paskirta straipsnių sankcijose numatyta minimali 450 Eur bauda ir taikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo – greičio viršijimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pareiškėjos skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingai didelė, todėl prašoma švelninti atsakomybę, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, skirti mažesnę baudą ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas ir pasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nors skundu pareiškėja neprašo pripažinti, kad kvalifikavimas pagal ANK 422 str. 4 d. buvo neteisingas, nepagrįstas, o prašo tik švelninti jai skirtą nuobaudą, tačiau skunde išdėstytais motyvais pareiškėja ginčija jai nustatytą girtumą, tad teismas pasisako ir dėl šių argumentų. Pareiškėja D. J. nurodė, jog duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Aplinkybė, jog D. J. vairavo neblaivi – neturėjo reikšmės tam, kokia nuobauda jai paskirta. D. J. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – būdama pradedanti vairuotoja, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, ji vairavo automobilį neblaivi, nustatytas 0,34 promilių neblaivumo laipsnis, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui. Nuobaudos skyrimui neturi reikšmės tai, ką ir dėl kokių priežasčių D. J. vartojo, svarbu tai, jog prie transporto priemonės vairo ji sėdo pilnai neįsitikinusi, jog yra blaivi. Pažymėtina, jog D. J. jai inkriminuotus veiksmus atliko magistraliniame kelyje, kuriame eismas yra ganėtinai intensyvus nuolat. D. J. nurodė, kad iš vakaro ji išgėrė alkoholio, jos emocinė būklė buvo įtempta, nes mama buvo prie mirties. Kitą dieną, sužinojusi, kad mama komoje ji labai susijaudino, jai drebėjo net rankos ir ji išgėrė kažkokių raminamųjų, kokių davė jai sesuo. Administracinio nusižengimo protokole ji paaiškino, kad ,,su pažeidimais sutinku, nuoširdžiai gailiuosi. Alkoholinius gėrimus vartojau vakar vakare apie 22 val., kadangi nesijaučiau neblaivi, todėl vairavau“. Neblaivumo nustatymo akte D. J. pasirašė, nurodydama, kad sutinka su parodymais. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P. paaiškino, kad sustabdžius patikrinimui dėl to, kad jos vairuojamas automobilis pravažiavo aiškiai viršydamas greitį, važiavo 139 km/h greičiu, bendraujant su vairuotoja, aiškiai jautėsi ir alkoholio kvapas. Pirmu bandymu jai buvo nustatytas 0,45 promilės. Tada ji darė pritūpimus, sportavo, sakė, kad jai taip elgtis patarė vyras ir antru bandymu buvo 0,34 promilės. Tai, kad po trijų valandų pridavusi kraujo mėginį D. J. gavo atsakymą, jog kraujyje alkoholio nerasta, nepatvirtina aplinkybės, jog ji nebuvo apsvaigusi tuo metu, kai vairavo transporto priemonę, nes alkoholis iš organizmo per laiką pasišalina natūraliai.
Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo būti iškreipti. Be to, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, tačiau nei policijos, priėmusios nutarimą, nei pareiškėjo paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Teismas D. J. elgesį, kuomet ji, būdama labai susijaudinusi dėl savo mamos būklės, iš vakaro būdama išgėrusi, ryte vartojo nežinia kokius raminamuosius vaistus ir tuomet sėdo vairuoti, vertina kaip labai neatsakingą ir pavojingą ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams. Būdama susijaudinusi, kaip paaiškėjo po patikrinimo ir apsvaigusi, ji važiavo labai greitai, nesaugiu greičiu nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.
Iš pažymos apie ankstesnius D. J. baustumus matyti, kad ji per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo bausta 2 kartus. Vienas iš jų: 2022 m. kovo 20 d. 16:44 val. vairavo transporto priemonę pradedantysis vairuotojas įgijęs teisę vairuoti 2021-07-01 neblaivus, kai nustatyta 0,17 promilių girtumas. Už šį nusižengimą buvo paskirta 230 Eur bauda, kurią D. J. sumokėjo. Nors už administracinius nusižengimus paskirtas baudas D. J. yra sumokėjusi, tačiau naujų administracinių nusižengimų padarymo metu ji turėjo galiojančią nuobaudą. Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja D. J. ir rodo, kad ji yra linkusi pažeisti KET reikalavimus ir išvadų iš paskirtų nuobaudų nedaro.
Dėl greičio viršijimo D. J. neginčijo šio nusižengimo, nurodydama, kad viršijo greitį todėl, kad lenkė dvi sunkiasvores transporto priemones.
ANK 34 straipsnio 6 dalis (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos 2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.
D. J. skundu prašo švelninti atsakomybę, nes jai yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Viskas įvyko dėl jos didelio susijaudinimo, dėl mamos būklės. Ji pati šiuo metu nedirba, tačiau vairuotojo pažymėjimas jai labai reikalingas, nes ji vežioja komandą į (duomenys neskelbtini). Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjos šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.). Aplinkybė, kad D. J., būdama pradedančioji vairuotoja, jau antrą kartą baudžiama už vairavimą išgėrus itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai D. J. kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir D. J. nurodytos aplinkybės, sprendžiant jos administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjos darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
D. J. padarytas administracinis nusižengimas (nustatyto greičio viršijimas daugiau negu 50 km/h) priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas pradedantiesiems vairuotojams privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sąrašą. D. J. yra pradedančioji vairuotoja, nusižengimo padarymo metu jos, kaip vairuotojos, stažas buvo metai ir devyni mėnesiai ir ji važiavo net 134 km/h greičiu, be to, dar vežė ir keleivę ir buvo neblaivi, nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. Būtina pažymėti, kad pagrindinis vairuotojo įgūdis yra greita reakcija į situaciją kelyje, kas lemia ir didesnio važiavimo greičio pasirinkimo galimybę. Nuo važiavimo greičio didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai, nes kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėti, prognozuoti, numatyti ne tik savo, bet ir kitų eisme dalyvaujančiųjų veiksmus, todėl pradedantieji vairuotojai, neturintys pakankamų vairavimo įgūdžių, turi būti itin dėmesingi ir atsakingai pasirinkti važiavimo greitį. Taigi, D. J. kaip pradedančiosios vairuotojos padarytas administracinis nusižengimas rodo jos nebrandų ir neatsakingą požiūrį į eismo saugumą bei KET reikalavimų laikymąsi ir vien tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina.
Byloje nustatyta viena D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad ji dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visa tai buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą, t. y. 2023 m. gegužės 3 d. Institucijos nutarimu D. J. paskirta minimali ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, tačiau minėtos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti D. J. atžvilgiu dar ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 422 straipsnio 4 dalyje padarytus nusižengimus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, jai kartu su nuobauda – 450 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytiems nusižengimams ir pažeidėjos asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas D. J. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.