Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui V. U. dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.7. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl visų byloje keliamų reikalavimų ir juos pagrindė, todėl apeliacinis skundas ir jame išdėstyti motyvai neduoda teisinio pagrindo naikinti šį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų E. V., D. G., UAB (duomenys neskelbtini) ŽŪKB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliantas, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas, tenkindamas ieškinį, neteisingai nustatė ir vertino reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes, įrodinėjimo dalyką, netinkamai įvertino surinktus šalių ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių padarė prieštaringas išvadas, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat nesivadovavo šalių ginčui išspręsti aktualia kasacinio teismo praktika.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, jo motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų argumentų.

Dėl trečiojo asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų

18. 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas trečiojo asmens V. U. 2021 m. vasario 17 d. atsiliepimas į pateiktą ieškovo atsiliepimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatyme nėra numatyta galimybė pateikti rašytinus paaiškinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teismui pateiktus trečiojo asmens V. U. rašytinius paaiškinimus (t. y. atsiliepimą į pateiktą ieškovo atsiliepimą).

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

19. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimą ne hipotekos kreditoriui išieškoti iš įkeisto skolininko turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad teismas, leisdamas ieškovams nukreipti išieškojimą į atsakovui įkeistą turtą, pažeidė atsakovo kaip hipotekos kreditoriaus interesus. Nurodo, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir leisdamas ieškovams nukreipti skolininko skolos išieškojimą į ieškovų pasirinktus atsakovui įkeisto turto objektus, neteisingai taikė CPK 747 straipsnio nuostatas, taip pat hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurios hipotekos kreditoriui suteikia prioritetinę padėtį kitų kreditorių atžvilgiu.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas atsakovui dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovo sutikimas delsti išieškoti skolą įrodo, jog atsakovas nesilaiko atidumo, protingumo, rūpestingumo principų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad hipotekos kreditorius piktnaudžiauja savo teise. Nurodė, jog atsakovas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes yra suinteresuotas, kad skolininkas galėtų disponuoti turtu netrukdomai, akivaizdžiai veikia skolininko interesais. Teigė, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimai bus užtikrinti iš žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini) vertės, kuri yra dvigubai didesnė negu kreditinis reikalavimas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog CPK 747 straipsnio 3 dalis nenumato teisės ginčyti hipotekos kreditoriaus nesutikimo. Pažymėjo, jog turtas buvo įkeistas nuo 2013 metų, šie duomenys buvo vieši, ieškovai nebuvo atsargūs ir neužsitikrino savo reikalavimų, atsakovas nėra pirminis kreditorius ir atsako tik už savo veiksmus. Teigė, kad, ieškinį patenkinus, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes nėra garantijų, kad skolai padengti užteks ieškinyje nurodyto turto.

24. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino, leisdamas vykdyti išieškojimą iš dalies skolininko V. U. 2013 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

25. Apeliantas nesutinka ir laiko nepagristomis teismo išvadas, kad atsakovas nesiekia hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo ir neduodamas sutikimo nukreipti skolos išieškojimo ieškovams į hipoteka apsunkintą turtą piktnaudžiauja savo teise. Nurodo, kad jis ir trečiasis asmuo realizavo savo teisę į taikų vykdymo procesą, sudarydami taikos sutartį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtą neveikimą, dominavimą prioritetine hipotekos kreditoriaus padėtimi. Priešingai, byloje esantys įrodymai, įskaitant taikos sutartį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra aktyvus ir lankstus vykdymo proceso dalyvis, bendradarbiaujantis su trečiuoju asmeniu (skolininku), kitais skolininko kreditoriais.

27. Nei įstatymas, nei teismų praktika nepateikia baigtinio piktnaudžiavimo hipotekos kreditoriaus nesutikimo su išieškojimu iš įkeisto turto teise atvejų sąrašo – dėl to, ar minėta teise konkrečiu atveju yra piktnaudžiaujama, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

28. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad AB Šiaulių bankas ir V. U. 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu V. U. buvo suteiktas kreditas. Įsipareigojimų bankui įvykdymas buvo užtikrintas V. U. priklausančio turto hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), bendra įkeičiamų daiktų vertė šalių susitarimu – 104 263,20 Eur (360 000 Lt), užtikrintos prievolės dydis – 55 027 Eur (190 000 Lt), maksimali hipoteka, kuria užtikrinta netesybų ir nuostolių atlyginimo suma – 16 508 Eur (57 000 Lt). Kreditas bankui turėjo būti grąžintas iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau, V. U. sutartinių įsipareigojimų nevykdant, bankas 2017 m. lapkričio 18 d. kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. (duomenys neskelbtini) notarų biuras 2018 m. vasario 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko V. U. 33 592,26 Eur, sutartines metines palūkanas (kintama palūkanų norma), apskaičiuojamas kaip 6 mėnesių trukmės VILIBOR reikšmės ir fiksuotos banko maržos – 4,00 proc. metinių palūkanų suma, bet ne mažesnė nei 6,50 proc. metinių palūkanų, t. y. nuo 29 403,51 Eur, skaičiuojamas nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notarų biure dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki visiško prievolės įvykdymo dienos, ir 5 dydžio metines palūkanas nuo visos nesumokėtos sumos, skaičiuojamas nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notarų biure dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Vykdomasis įrašas 2018 m. balandžio 16 d. perduotas vykdyti antstoliui V. D..

29. Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog, antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, AB Šiaulių bankas 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kadangi svarstomas klausimas dėl skolos pardavimo. 2018 m. gegužės 29 d. Patvarkymu atidėti atskirus vykdymo veiksmus antstolis sustabdė vykdomąją bylą ir tęsė vykdymo veiksmus, susijusius su vykdymo išlaidų išieškojimu. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 57 l.). 2019 m. kovo 21 d. antstolio patvarkymu išieškotojas AB Šiaulių bankas pakeista į jo teisių perėmėją R. J. pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 124–127, 144 l.). 2019 m. kovo 29 d. antstolis kreipėsi į hipotekos turėtoją atsakovą su prašymu duoti leidimą realizuoti įkeistą skolininko turtą ir tenkinti ne hipotekos kreditorių, prisidėjusių prie išieškojimo, reikalavimus. Atsakovas antstolį informavo, kad tokio sutikimo neduoda (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 162–163,165 l.). 2019 m. balandžio 19 d. antstolis V. D. patvarkymu vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį įrašą grąžino išieškotojui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 166 l.).

30. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog patvarkymo pagal R. J. skundą dalis dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo įrašo grąžinimo išieškotojui Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019 buvo panaikinta. Atsakovas vykdomojo įrašo vykdyti antstoliui V. D. nebepateikė (remiantis atsakovo paaiškinimu dėl konfliktinės situacijos su antstoliu). Atsakovas dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į antstolę E. R., vėliau į antstolį A. B., vykdymo proceso metu šalys sudarė taikos sutartį, ją Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino (civilinė byla Nr. 2VP-11287-1003/2020). Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju konstatuoti, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, nėra pagrindo.

31. Apeliantas, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad jis ir trečiasis asmuo realizavo savo teisę į taikų vykdymo procesą, sudarydami taikos sutartį. Teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsižvelgti į tai, kad pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas prievolės įvykdymo terminas yra 2040 m. gruodžio 31 d., prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs ir nėra jokių prielaidų skolos išieškojimui. Teigia, kad teismas neteisingai aiškina tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties vykdymo procese tikslus ir turinį.

32. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog tai, kad atsakovas nesiekia prievolės įvykdymo ir piktnaudžiauja savo teise, patvirtina paties atsakovo veiksmai visiškai nesiekiant skolos išieškojimo, o tik atidedant skolos išieškojimo terminą. Skolininkas V. U. nemokėjo nei kredito, nei palūkanų jų grąžinimo grafikuose nustatytais terminais. Atsakovui yra žinoma skolininko V. U. turtinė padėtis, tai, kad įkeistas visas likęs V. U. turtas, o kreditorių yra daug daugiau, tai reiškia, kad hipotekos kreditorius žinodamas apie kitų kreditorių pretenzijas savo teisių įgyvendinimą privalėjo vykdyti nedelsiant. Atsakovas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes yra suinteresuotas, kad skolininkas V. U. galėtų disponuoti turtu netrukdomai, eliminuodamas įsipareigojimų vykdymą kitiems kreditoriams. Pažymi, jog atsakovo teisės nebus pažeidžiamos, nes jam lieka dvigubai didesnės vertės turto, negu yra kreditinis reikalavimas.

33. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta (iš vykdomųjų bylų medžiagos, antstolio pateiktos informacijos), jog iš skolininko V. U. yra vykdomas išieškojimas kreditoriams: ŽŪKB (duomenys neskelbtini) pagal Plungės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 4 358,72 Eur skola, 901,69 Eur palūkanos ir 729,22 Eur vykdymo išlaidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); E. V. pagal Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 23 799,00 Eur skola, 4 032,50 Eur palūkanos ir 2 053,85 Eur vykdymo išlaidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); D. G. pagal Plungės apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 6 987,00 Eur skola, 794,74 Eur palūkanos ir 975,59 Eur vykdymo išlaidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 2019 m. lapkričio 21 d. yra 11 801,03 Eur skola, 2 780,93 Eur palūkanos ir 1 454,82 Eur vykdymo išlaidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

34. Minėta, kad vykdymo proceso metu tarp skolininko ir kreditoriaus (hipotekos turėtojo) sudaryta taikos sutartis. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog šalys yra laisvos susitarti dėl tarpusavio prievolių, tačiau tokios taikos sutarties sąlygos, jog 43 243,26 Eur prievolės įvykdymo terminas bus 2040 m. gruodžio 31 d., o skolininkas iki to laiko mokės sutartas palūkanas, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nesiekia prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas atsakovo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.170 straipsnio 3 dalyje numatyta hipotekos turėtojo teisė pirmiau už kitus skolininko kreditorius užsitikrinti reikalavimą nėra absoliuti, t. y. ji neturi pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, jog kreditoriaus delsimas išsiieškoti gali turėti įtakos įkeitimu apsaugoto reikalavimo dydžiui.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui ir yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, yra pagrindas spręsti, jog nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise yra piktnaudžiaujama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).

37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditoriaus piktnaudžiavimo teise klausimas kiekvienoje byloje teismo yra vertintinas individualiai ir vien įkeisto turto vertės santykiu su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu šis vertinimas nėra apribotas. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia kaina vykdymo proceso metu bus realizuotas ginčo turtas, taip pat ar bus norinčių šį turtą įgyti nepaisant apsunkinimo hipoteka (hipotekos kreditoriui neprisidėjus prie išieškojimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019).

38. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl hipoteka užtikrinto turto vertės. Apeliantas teigia, kad teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą leisti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, nepasisakė, kokiu pagrindu ieškovams leidžiama nukreipti išieškojimą į jų pasirinktus žemės sklypus, o atsakovui paliekamas kaip užstatas žemės sklypas ir pastatai (tvartas ir daržinė). Teismas ginčijamame sprendime nepasisakė, kodėl Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertės yra teisingos, o kituose dokumentuose neteisingos. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog turtas už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą galėtų būti realizuotas.

39. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad byloje nėra duomenų apie viso hipoteka užtikrinto turto vertę, ieškovai pateikė tik dalies turto įvertinimą dabartinėmis rinkos kainomis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie vertes, hipoteka užtikrinto viso turto vertė (98 470,81 Eur) yra didesnė nei skola atsakovui.

40. Minėta, jog ieškovai reiškia ieškinį dėl dalies hipoteka užtikrinto turto realizavimo be hipotekos kreditoriaus sutikimo, t. y. dėl 1,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,9623 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5741 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,4440 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,0520 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4908 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsakovo interesai bus užtikrinti iš likusio įkeisto turto – 11,6992 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovo interesai bus užtikrinti iš likusio įkeisto turto – 11,6992 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

41. Iš sutartinės hipotekos sandorio matyti, jog 2013 m. rugsėjo 20 d. šalių susitarimu buvo nustatyta bendra įkeičiamų daiktų vertė – 104 263,20 Eur (360 000 Lt), iš kurios nekilnojamojo turto vertė 98 470,81 Eur ((340 000 Lt) (20 000 Lt įvertintas srutovežis)), ieškovų nurodyti pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įvertinti 55 027,81 Eur (28 382,76 Eur – žemės sklypas, 1 448,11 Eur – daržinė, 25 196,94 Eur tvartas) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1–6 l.).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. antstolis V. D. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo įkeistą turtą, kurį įvertino 150 700 Eur, ieškovų nurodyti pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įvertinti 71 900 Eur: 38 000 Eur – žemės sklypas, 1 900 Eur – daržinė ir 32 000 Eur – tvartas. Iš antstolės E. R. 2020 m. sausio 3 d. turto arešto akto matyti, jog nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 94 800 Eur, iš jo žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini) – 45 500 Eur.

43. Pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-11287-1003/20250 esančius duomenis, V. U. skola 2020 m. rugsėjo 22 d. yra 43 243,26 Eur (su palūkanomis). Šalys susitarė, kad bendra įkeičiamų daiktų vertė yra 54 905,00 Eur, ieškovų nurodyto žemės sklypo su pastatais ((duomenys neskelbtini) – 21 016,00 Eur (žemės sklypas – 17 900 Eur; daržinė – 386 Eur; tvartas – 2 730 Eur).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų atstovas pateikė prašymą įpareigoti V. U. leisti turto vertintojui apžiūrėti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog, iškilus prieštaravimų dėl šio nekilnojamojo turto vertės, ieškovai nori pateikti turto vertinimą, o to padaryti be apžiūros nėra įmanoma. Atsakovas su prašymu nesutiko, nurodė, jog ieškovai įrodymus dėl turto vertės galėjo pateikti kartu su ieškiniu. Trečiojo asmens atstovas prašymą palaikė, nurodė, jog realią turto vertę būtina nustatyti. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi įpareigojo V. U. leisti iš anksto šalių suderintu laiku turto vertintojui apžiūrėti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) t. y. tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11,6992 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 7 d., metu bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, jog esminis klausimas yra turto vertė. Ieškovo atstovas pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti ieškovams galimybę atlikti turto vertinimą ir pateikti turto vertinimo atskaitą šalims susipažinti (t. y. kad teismas vadovaudamasis CPK 199 straipsnio nuostatomis išduotų teismo liudijimą tam, kad būtų galima atlikti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertinimą, nustatyti, kokia yra reali turto rinkos vertė, ir įvertinti, ar pakanka turto pagal esamą reikalavimą) (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 10 min. 48 sek.–2 val. 13 min. 24 sek.). Bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, jog kadangi šalys turi teisę teikti įrodymus, išklausius proceso dalyvių nuomones, matyti, jog klausimas dėl vertės yra aktualus ir kiekviena šalis pasilieka prie savo nuomonės apie vertes, bendro sutarimo nėra. Nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti ir sudaryti galimybę ieškovams pateikti duomenis apie turto – 11,6992 ha žemės sklypo ir dviejų pastatų – vertę. Pažymėjo, kad kiti proceso dalyviai taip pat gali pasinaudoti tokia teise ir pateikti teismui savo turto vertinimą (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 16 min. 46 sek.).

45. 2020 m. rugsėjo 14 d. į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 20 d. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos matyti, jog bendra ieškovų nurodytų pastatų ir žemės sklypo turto rinkos vertė – 67 400 Eur: žemės sklypo vertė – 61 700,00 Eur, daržinės – 700,00 Eur ir tvarto – 5 000,00 Eur. Atsakovas įrodymų dėl hipoteka užtikrinto turto vertės neteikė, Nekilnojamojo turto ataskaitos išvadų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi bendra šio turto rinkos vertė yra 67 400 Eur, todėl yra galimybė vykdyti išieškojimą iš kito hipoteka užtikrinto turto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kadangi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenys nėra ginčijami, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

46. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog hipoteka savo apimtimi neproporcinga hipotekos kreditoriaus reikalavimui, todėl yra pagrindas panaikinti hipoteką daliai skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas kitų kreditorių reikalavimų išieškojimas.

47. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos ginčui reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu dėl bylos faktų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų, taigi atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigia, kad jis neatitinka byloje pateiktų duomenų. Apelianto nuomone, ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti vertinamas kritiškai, kadangi pateikti išlaidų apskaičiavimai įrodo, kad ne visos išlaidos patirtos nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-161-225/2020). Nurodo, kad ieškovų atstovo pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta – ieškinio ruošimas (Plungės teismui ir Šiauliams) 1 500 Eur. Teigia, jog teismas turėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas suma, kuri ieškovų buvo patirta kreipiantis į kitus teismus.

51. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. įvertinama, kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas ir įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

53. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, turto vertinimui ir advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nusprendė priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas: 1 938,35 Eur E. V.; 611,26 Eur D. G.; 618,37 Eur UAB (duomenys neskelbtini) 507,02 Eur ŽŪKB (duomenys neskelbtini).

54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai pareikšdami ieškinį sumokėjo žyminį mokestį: E. V. – 38,35 Eur; D. G. – 11,26 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 18,37 Eur; ŽŪKB (duomenys neskelbtini) – 7,02 Eur.

55. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 d. ieškovų atstovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog ieškovai patyrė 2 700,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias sudaro: įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui – 200,00 Eur; ieškinio ruošimas (Plungės teismui ir Šiauliams) – 1 500,00 Eur; pakartotiniai paklausimai, susipažinimas su vykdomosiomis bylomis – 300,00 Eur; atstovavimas teisme – 700,00 Eur. Šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais dokumentais: E. V. – 1 000,00 Eur; D. G. – 600,00 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 600,00 Eur; ŽŪKB (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur.

56. Nustatyta, jog ieškovas E. V. taip pat patyrė kitų su byla susijusių išlaidų t. y. 900,00 Eur už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktu įrodymu (2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini)).

57. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

58. Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, nustatyta, jog užmokesčio už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį maksimalus dydis gali būti 3 222,50 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas (2,5) x vidutinis mėnesinis bruto – 1 289). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes ir Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už advokato teisinę pagalbą, konstatuotina, jog apelianto ginčijamos ieškovų patirtos 1 500,00 Eur išlaidos rengiant ieškinį neviršija rekomenduojamo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovų atstovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta aplinkybė „ieškinio ruošimas (Plungės teismui ir Šiauliams)“ laikytina rašymo apsirikimu, kadangi visos anksčiau aptartos išlaidos buvo patirtos Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą atliko teisingai.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo E. V. prašymas dėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui E. V. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų, 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.