Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui E. U., atsakovo išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S., nedalyvaujant atsakovui A. M., trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, įteikti registruota pašto siunta (b. l.20), atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, taip pat atsakovui A. M. įteiktas registruotąją pašto siunta teismo šaukimas (b. l. 40). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl pateikto ieškovės ieškinio neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo originalo matyti, kad šalių santuoka įregistruota 2010-10-08 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1896. Santuokoje 2010-10-21 gimė dukra M. M. (b. l. 8). Sutuoktiniai apie metus laiko kartu, kaip šeima, negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi nesirūpino šeima, smurtavo tiek prieš ieškovę, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., byla Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010).

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas vertina, kad atsakovas yra nubaustas Kauno apylinkės teismo 2013-09-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje, Nr. 1-1645-668/2013, šiuo metu atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, , kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius paaiškino, kad M. M. motina sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko nepriežiūros atvejų nepastebėta, todėl M. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina D. M.. Teismas įvertinęs M. M. amžių, tai, kad tokio amžiaus vaikui reikalinga motinos globa, rūpestis, priežiūra, atsižvelgdamas į motinos ir vaiko glaudų ryšį, tai, kad vaikas ir šiuo metu gyvena su ieškove, kad atsakovas nesirūpina dukra, nepadeda jos išlaikyti, mano, kad vaiko teises ir interesus geriausiai užtikrins vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl reikalavimas dėl dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su D. M., tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

Nustačius nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. Ieškovė prašo iš atsakovo dukters išlaikymui priteisti po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią pareigą turi abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Ieškovės ir atsakovo dukrai M. M. 4 metai. Vaiką augina viena ieškovė, atsakovas, ieškovės teigimu, neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, šiuo metu, nors ir atlieka bausmę, dukra nesidomi. Atsakovas įrodymų, kad savo vaikui teikė ar teikia išlaikymą, teismui nepateikė. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie bylos iškėlimą teisme žino, jokių papildomų įrodymų, paneigiančių ieškovės parodymus ir pagrindžiančių sunkią jo turtinę padėtį, teismui nepateikė, kas dar kartą paliudija atsakovo abejingumą dukrai bei iškilusios problemos išsprendimui. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis yra gana sunki, ieškovė gauna tik socialinę pašalpą (b. l.13). Atsakovas, ieškovės teigimu, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovui 31 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, kitų išlaikytinių neturintis, pagal oficialius duomenis atsakovas nedirba, pajamų negauna, tačiau teismui nepatekti duomenys, patvirtinantys tikrąją atsakovo turtinę padėtį, todėl manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui prašomo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, kad šalims teikiant dukters išlaikymui po 250,00 Lt bus galima patenkinti M. M. minimalius poreikius, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą teismo posėdžio metu, iš atsakovo priteistinas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-10 iki jos pilnametystės (CK 3.196 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės M. M. atstovė D. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Dėl prievolių padalinimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prievolių neturi. Nurodė, kad atsakovo kreditoriai yra VSDFV Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir Vilniaus ligonių kasa, kreditoriai yra asmeniniai atsakovo, kadangi atsirado jam įvykužius nusikaltimus.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Teismas nenustatė, kad prievolės yra bendrai abiejų sutuoktinių, todėl jos pripažintinos asmeninėmis A. M. prievolėmis.

Patenkinus patikslintą ieškinį pilnai, iš atsakovo valstybei priteistina 144,00 Lt žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ir 710,00 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (144 b.l.) (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą tarp D. M., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, įregistruotą 2010 m. spalio 8 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1896, nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. M. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), Atsakovui. M. - (duomenys neskelbtini).

Nustatyti šalių nepilnametės dukters M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), K. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-10 iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Prievoles VSDFV Kauno skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir Vilniaus ligonių kasai, pripažinti asmenine A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini) valstybei 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 710,00 Lt (septynis šimtus dešimt litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui.