Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui - G. M., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens - G. M. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

G. M. perduotas laiduotojos R. M. atsakomybei pagal laidavimą su 1 500 Eur užstatu, nustatant 2 metų laidavimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo užstato sumokėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę dėžutę su popieriaus lankstinukais, kurioje buvo įdėtos narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys) bei voką su kanapių antžeminėmis dalimis nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, UAB „Oksalis“ čekį, 1 vnt. - palikti saugoti prie bylos, o ginklus bei šaudmenis - revolverį „ME 38 Pocket-4R“, Nr. 000435, revolverį „ME 38 Magnum-4R“, Nr. 000475, pistoletą „MP-654K“, Nr. T04101453, šovinius „Flobert“ - 203 vnt., šovinius dėžutėje „Umarex“ - 17 vnt., šovinius plastikinėje dėžutėje Nr. 939401 - 9 vnt. - konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fonui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: 2017 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, rado portsigaro dėžutę ir joje buvusią 1,7131 g narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 2,3%, kurią įsidėjo į savo rankinę, pargabeno į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė kol 2019 m. kovo 6 d. 21.03 val. visus ginklus ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

1.2. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė A ir C kategorijos šaudmenis ir C kategorijos šaunamuosius ginklus, tai yra nuo 2001 metų nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo A kategorijos šaudmenis - aštuonis pramoninės gamybos 35 kalibro šovinius su pasklindančių šratų užtaisu ir C kategorijos šaunamuosius ginklus, kuriuos įsigijo nuo 2014 m. liepos 1 d. 00.00 val., tai yra pramoninės (Vokietijos) gamybos 4 mm kalibro revolverį „ME 38 Pocket-4R” numeris 000435, skirtą šaudyti 4 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, pramoninės (Vokietijos) gamybos 4 mm kalibro revolverį „ME 38 Magnum-4R” numeris 000475, skirtą šaudyti 4 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis: devynis pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm (380.) kalibro dujinių revolverių, devynis pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (380.) dujinius šovinius, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm (380.) kalibro dujinių revolverių, tris pramoninės gamybos 4 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, kurie naudojami įvairiems 4 mm kalibro „Flobert“ revolveriams, 2016 m. gegužės 31 d. 14.31 val. UAB „Oksalis“ parduotuvėje, esančioje Savanorių pr. 60, Kaunas, neteisėtai įgijo du šimtus pramoninės gamybos 4 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių, kurie naudojami įvairiems 4 mm kalibro „Flobert“ revolveriams ir juos taipogi laikė (duomenys neskelbtini) namo sujungtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, (duomenys neskelbtini), kambario spintos viršutinėje lentynoje už rūbų, kol 2019 m. kovo 6 d. 21.03 val. visus ginklus ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Reda Berčiūnienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą, BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti subendrintą bausmę - 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę dėžutę su popieriaus lankstinukais, kurioje buvo įdėtos narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys), voką su kanapių antžeminėmis dalimis (1,4034 g), 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, UAB „Oksalis“ čekį, 1 vnt., palikti saugoti prie bylos, o ginklus bei šaudmenis - revolverį „ME 38 Pocket-4R“, Nr. 000435, revolverį „ME 38 Magnum-4R“, Nr. 000475, pistoletą „MP-654K“, Nr. T04101453, šovinius „Flobert“ - 203 vnt., šovinius dėžutėje „Umarex“ – 17 vnt., šovinius plastikinėje dėžutėje Nr. 939401 - 9 vnt. - konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Taip pat prokurorė prašo ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytą klaidą ir iš kaltinimo dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pašalinti kaltinimo dalį „visus ginklus ir šaudmenis“.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens - G. M. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

7. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju G. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teisme G. M. nurodė pripažįstantis savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, išreiškė gailėjimąsi, tiek jis, tiek jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad įrodymai įprasto proceso tvarka nebūtų tiriami, todėl teismas protokoline nutartimi nutarė atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiomis nusikalstamomis veikomis žala nebuvo padaryta. Taigi, G. M., vertinant formaliai, atitiko BK 40 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija visiškai pritaria prokurorės nuomonei, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog G. M. atitinka ir likusią, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kadangi G. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, kurios tarpusavyje sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017). Taip pat asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, jei padaryta tęstinė nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-164-895/2018, 2K-145-895/2018). Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujesniuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

8. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tuo tarpu nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-83-942/2018).

9. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, kad G. M. 2017 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo ir laikė iki kol 2019 m. kovo 6 d. 21.03 val. kratos metu jas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nustatė, kad G. M. nuo 2001 metų įgijo A kategorijos šaudmenis - aštuonis pramoninės gamybos 35 kalibro šovinius su pasklindančių šratų užtaisu ir C kategorijos šaunamuosius ginklus, kuriuos įsigijo nuo 2014 m. liepos 1 d. 00.00 val., tai yra pramoninės (Vokietijos) gamybos 4 mm kalibro revolverį „ME 38 Pocket-4R” numeris 000435, skirtą šaudyti 4 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, pramoninės (Vokietijos) gamybos 4 mm kalibro revolverį „ME 38 Magnum-4R” numeris 000475, skirtą šaudyti 4 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis: devynis pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm (380.) kalibro dujinių revolverių, devynis pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (380.) dujinius šovinius, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm (380.) kalibro dujinių revolverių, tris pramoninės gamybos 4 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, kurie naudojami įvairiems 4 mm kalibro „Flobert“ revolveriams, 2016 m. gegužės 31 d. 14.31 val. neteisėtai įgijo du šimtus pramoninės gamybos 4 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių, kurie naudojami įvairiems 4 mm kalibro „Flobert“ revolveriams ir juos laikė kambario spintos viršutinėje lentynoje už rūbų, kol 2019 m. kovo 6 d. 21.03 val. visus ginklus ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

10. Kaip teisingai pastebėta ir prokurorės skunde, pirmosios instancijos teismas apskritai nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kuriais remiantis būtų konstatuota kelių nusikalstamų veikų idealioji sutaptis ar tai, kad G. M. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal skirtingus BK straipsnius, todėl akivaizdu, jog jos negali būti pripažįstamos tęstine nusikalstama veika. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą G. M. padarė nuo 2001 m. tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. kovo 6 d., kol visus ginklus ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė kratą atlikę pareigūnai. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2017 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nenustatyto laiko, iki 2019 m. kovo 6 d., kol tos pačios kratos metu portsigaro dėžutėje buvo rasta ir paimta joje buvusi narkotinė medžiaga – kanapės. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme G. M. nurodė, jog narkotines medžiagas jis įgijo prie naktinio klubo „Miesto sodas“, kuomet rado pamestą portsigaro dėžutę, kurią nusprendė pasiimti tikslu vėliau ją grąžinti, jei atsirastų jos šeimininkas. Tuo tarpu ginklus ir šaudmenis savigynos tikslais nurodė įgijęs dar seniau. Taigi, nors tiek ginklai ir šaudmenys, tiek 1,7131 g. narkotinės medžiagos – kanapės, buvo rastos tos pačios kratos metu ir tam tikrą laiko tarpą sutapo jų neteisėto laikymo laikotarpis, tačiau šie objektai buvo įgyti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingomis aplinkybėmis, G. M. veiksmai abiem atvejais buvo nukreipti į skirtingus objektus, vertybes, o jo sumanymas daryti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kilo jau po to, kai jis buvo neteisėtai įgijęs ir laikė kaltinime nurodytus ginklus ir šaudmenis, spontaniškai suradus portsigaro dėžutę su joje buvusia narkotine medžiaga ir nutarus ją pasilikti, kas reiškia, jog G. M. tyčia buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuotos, o atskiroms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad abi G. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos iš esmės viena veika, kuri atitinka kelių nusikalstamų veikų sudėties požymius ar, kad jas jungė bendras kaltininko sumanymas, t. y. kad veikos padarytos esant idealiai, o ne realiai jų sutapčiai. Esant tokiam G. M. veiksmų teisiniam vertinimui bei vadovaujantis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika, pagal kurią padarymas kelių nusikalstamų veikų, kurios tarpusavyje sudaro realią sutaptį, net ir praeityje neteistam asmeniui, eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, konstatuojama, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo taikytas nepagrįstai, nesant tam įstatyme numatyto teisinio pagrindo.

11. Padarius išvadą, kad G. M., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nes jis nelaikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išsamiau kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų (visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas); laiduotojo tinkamumo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys) buvimas, nagrinėjamu atveju nevertinamas, kadangi tai nėra tikslinga. Be to, kaip jau minėta, baudžiamoji byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama tik apeliacinių skundų ribose, o prokurorės apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas tik dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvimo.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendis keičiamas – nuosprendžio dalis, kurioje G. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį R. M. atsakomybei pagal laidavimą su užstatu 2 metų laikotarpiui, naikinama ir G. M. pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

13. Sprendžiant G. M. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

15. Kaip jau minėta, G. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą bei tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos. Jis vedęs, užsiima individualia veikla, nėra registruotas psichiatrinio ar priklausomybės ligų įskaitoje. Praeityje G. M. neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 13-32). Be šių duomenų, sprendžiant G. M. skirtinų bausmių klausimą, atsižvelgtina ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

16. Įvertinusi tai, kad G. M. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, jo padarytos nusikalstamos veikos nepasižymėjo dideliu pavojingumu visuomenei - narkotines medžiagas jis laikė be tikslo platinti, kad nėra duomenų apie tai, jog neteisėtai įgytus ir laikytus ginklus ir šaudmenis būtų panaudojęs tokiomis sąlygomis, kuriomis galėjo sukelti grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prokurorės prašomos G. M. paskirti bausmės – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, būtų per griežtos, jos pažeistų proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pakanka G. M. už nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnyje padarymą paskirti švelnesnę bausmės rūšį - arešto bausmę, nustatant kiek didesnį jos dydį už galimos skirti arešto bausmės vidurkį (už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto), o už baudžiamąjį nusižengimą skirti minimalią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę t. y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirti areštą 60 parų, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 3 mėnesiams. Skirtinos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnyje 2 dalyje, kadangi šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat tai, kad ir prokurorė apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei sumažinti G. M. paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu, o asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti bloginama labiau, nei to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalis), G. M. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu jam skirtina subendrinta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Dar kartą įvertinus aplinkybes, kurios jau buvo išdėstytos šio nuosprendžio 15-16 punktuose, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis teistumas G. M. yra pirmasis, administracine tvarka jis taip pat baustas už administracinius nusižengimus ar teisės pažeidimus, kurie niekaip nėra susiję su šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, daroma išvada, kad nagrinėjamu bausmės tikslai gali būti pasiekti G. M. atidėjus skirtinos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto – vykdymą. Arešto bausmės vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad G. M. pripažintinas kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, vieną iš jų apysunkį nusikaltimą, atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, skiriant ir intensyvią priežiūrą bei įpareigojant G. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti bei laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

19. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į G. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 6 d. 22.10 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 13.30 val. išbūtas laikas t. y. 2 paros.

20. G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos, o nuosprendį probacijos tarnyboje gavus ir jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

21. Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje aprašytos aplinkybės įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, ne visiškai atitinka kaltinamajame akte pateiktą kaltinimo formuluotę. Prokurorės teigimu apylinkės teismas, aprašydamas BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ir jų laikymas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, padarė klaidą, nurodydamas, kad narkotinę medžiagą – kanapes, G. M. laikė iki tol, kol „visus ginklus ir šaudmenis“ kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu argumentu. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, padarė klaidą, perkeldamas dalį kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį formuluotės - konkrečiai žodžius „visus ginklus ir šaudmenis“. Šią klaidą kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą .

Dėl G. M. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo

22. Apygardos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir panaikinus BK 40 straipsnio nuostatų G. M. taikymą, jo gynėjo Aliaus Galmino apeliacinio skundo reikalavimai - taikyti G. M. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir sutrumpinti laidavimo terminą, yra nebeaktualūs, nes apylinkės teismo sprendimas taikyti laidavimą yra naikintinas šiame nuosprendyje jau aptartų motyvų pagrindu, todėl šiame nuosprendyje pasisakoma tik dėl G. M. gynėjo prašymo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl kratos metu rastų ginklų ir šaudmenų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ginklus bei šaudmenis - revolverį „ME 38 Pocket-4R“, Nr. 000435, revolverį „ME 38 Magnum-4R“, Nr. 000475, pistoletą „MP-654K“, Nr. T04101453, šovinius „Flobert“ - 203 vnt., šovinius dėžutėje „Umarex“ - 17 vnt., šovinius plastikinėje dėžutėje Nr. 939401 - 9 vnt. - konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fonui. Gynėjas advokatas Alius Galminas prašo nurodytų ginklus ir šaudmenų nekonfiskuoti, juos grąžinti G. M..

23. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, kad G. M. priklausantys ginklai - revolveris „ME 38 Pocket-4R“, Nr. 000435, revolveris „ME 38 Magnum-4R“, Nr. 000475, pistoletas „MP-654K“, Nr. T04101453, šoviniai „Flobert“ - 203 vnt., šoviniai dėžutėje „Umarex“ - 17 vnt., bei šoviniai plastikinėje dėžutėje Nr. 939401 - 9 vnt., buvo tiesiogiai uždraustos veikos įrankis, priemonė bei rezultatas, jų laikymas neturint leidimo atitinka pateiktą konfiskuotino turto sampratą, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir jų nekonfiskuoti, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį , kuriuo G. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 500 Eur užstatu, o baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti naują nuosprendį:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 3(trijų) mėnesių laisvės apribojimu;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir skirti G. M. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant G. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti bei nustatant pareigą 3(tris) mėnesius būti gyvenamojoje vietoje nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į G. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 6 d. 22.10 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 13.30 val. išbūtą laiką, t. y. 2 (dvi) paras.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos, o nuosprendį probacijos tarnyboje gavus ir jį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - metalinę dėžutę su popieriaus lankstinukais, kurioje buvo įdėtos narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys) bei voką su kanapių antžeminėmis dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, UAB „Oksalis“ čekį - 1 vnt., saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, ginklus bei šaudmenis - revolverį „ME 38 Pocket-4R“, Nr. 000435, revolverį „ME 38 Magnum-4R“, Nr. 000475, pistoletą „MP-654K“, Nr. T04101453, šovinius „Flobert“ - 203 vnt., šovinius dėžutėje „Umarex“ - 17 vnt., šovinius plastikinėje dėžutėje Nr. 939401 - 9 vnt. - konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fonui.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.