- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-745-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08514-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys antstolis V. M., AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugas priemones vykdymo procese – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268 iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio veiksmų.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui įrodymų, kad yra pateikusi skundą antstoliui (skundo kopijos su gavimo antstolio kontoroje žyma ar kitų duomenų, kad antstolis būtų gavęs pareiškėjos skundą) Dėl to vertino, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduotas teismui nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo esmė
3. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-13885-541/2019; 2) primti naujus teisinius argumentus ir priedus (dokumentus ir įrodymus) ir prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio; 3) pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos, ir nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti); 4) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines esmines bylos aplinkybes, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui įrodymų, kad yra pateikusi skundą antstoliui ir padarė išvadą, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduotas teismui nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
5.2. CPK 510 straipsnis ir įstatymo leidėjas nenumatė pareiškėjos pareigos teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos, pateikti teismui įrodymus, kad skundo egzempliorius buvo pateiktas antstoliui, todėl pareiškėja ir nepateikė šių įrodymų.
5.3. Skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas tiesiogiai antstoliui, kuris tai galėjo patvirtinti atsakydamas į teismo užklausimą. Dėl to toks teismo reikalavimas buvo neteisėtas ir perteklinis.
5.4. Kitoje byloje, esant analogiškai situacijai, teismas pats pateikė užklausimą ir pats antstolis patvirtino skundo gavimą, todėl pareiškėja neturėjo pateikti teismui tai patvirtinantį perteklinį įrodymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-44427-925/2018).
5.5. Teismas nutartyje nepagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas bendrąja CPK nustatyta tvarka, todėl už šių prašymų pateikimą mokėtinas žyminis mokestis. Įstatyme nustatytos išimtys, kada už šių prašymų pateikimą nemokamas žyminis mokestis. Be to, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teise, CK ir CPK nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nes perteklinis reikalavimas neprotingas. Pareiškėja turėjo finansinių problemų, vėlavo sumokėti skolą, jai, kaip vartotojai, sunkiau ginti pažeistas teises.
5.6. Teismas turėjo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, nes, pagal CK 6.383 straipsnio 4 dalį, paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jai taikytini vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai.
5.7. CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismui prerogatyva pareiškėją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet CPK neuždrausta galimybė teismui atleisti pareiškėją ir nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo vadovaujantis protingumo ir racionalumo bei teisingumo kriterijais.
5.8. Pareiškėja nesuformulavo prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė teismui sunkią būklę pagrindžiančių įrodymų, nenurodė aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti apie pareiškėjos blogą būklę. Dėl to šiuos įrodymus pareiškėja pateikia kartu su skundu.
5.9. Pareiškėja nurodo, kad dėl banko ir antstolio neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų pareiškėja patyrė daug streso, turtinių ir laiko nuostolius. Dėl to ji turi sveikatos, darbo ir finansinių problemų.
5.10. Skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas antstoliui, šis patvarkymu pareiškėjos skundą turėjo arba tenkinti arba persiųsti teismui. Šios naujos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas antstoliui, kitų jokių įrodymų pareiškėja neturėjo, skundą pateikė asmeniškai tiesiogiai antstolio kontoros darbuotojams, kurie jį priėmė ir užregistravo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
6. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nes pareiškėja nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių skundo pateikimą antstoliui. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad už prašymą mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
7. CPK 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Dėl to kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo teises ir kreipdamasis į teismą, privalo laikytis CPK ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.
8. Įstatymų leidėjas CPK XXXI skyriuje nustatė tvarką, pagal kurią nagrinėjamos bylos dėl antstolių veiksmų. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo (nagrinėjamu atveju – skundo) buvusią situaciją) ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Pagal pirmiau nurodytą CPK numatytą skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik prieš tai pateikus skundą antstoliui. Teismas, neturėdamas duomenų apie skundo pateikimą antstoliui, neturi pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos
10. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė perteklinį reikalavimą pateikti įrodymus apie skundo pateikimą antstoliui, nes teismas pats galėjo kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų skundo gavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Tačiau įstatymų leidėjas CPK 111 straipsnyje nustatė formos ir turinio reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens pateikiamas procesinis dokumentas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas nustatė pareigą ne teismui, bet besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduotas teismui nesilaikant CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
11. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2019 m. Lietuvos teismuose yra ar buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose viena iš proceso šalių yra pareiškėja. Iš civilinės bylos Nr. e2YT-3957-987/2019 duomenų matyti, kad pareiškėjai buvo nustatyti analogiško turinio trūkumai, t. y. pareiškėjai buvo žinoma, kad, kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti pateikiami teismui duomenys apie skundo įteikimą antstoliui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naujų rašytinių įrodymų: turto arešto akto kopiją, pažymą apie pareiškėjos darbo užmokestį, išrašą iš banko sąskaitos. Taip pat apeliantė atskirajame skunde suformulavo alternatyvius prašymus pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki skundo išnagrinėjimo pabaigos arba atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Apeliantė nurodė, kad šie prašymai nepareikšti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikti teismui įrodymai, pagrindžiantys jos turtinę būklę. Atskirajame skunde nenurodytos priežastys, dėl kurių įrodymai nepateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės naujai suformuluoti prašymai nenagrinėti priimant ginčijamą nutartį, kuri yra šios apeliacijos objektas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodytus pareiškėjos prašymus bei pateiktus įrodymus atsisako priimti.
14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba dėl jų pasisakytina bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
16. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį.