Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-761-1209/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-03
Bylos Nr.
1-761-1209/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31627-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Šaltupė
Kaltinamasis
M. D.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-761-1209/2025Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31627-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 3 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Rūta Šaltupė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai,kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

laiduotojai D. D.

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatiku - elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), besinaudojantis elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pageidaujantis gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintinos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. D. 2025 m. rugsėjo 5 d., apie 09.20 val., Utenos r., sav., kelio Utena - Pilveliai – Užpaliai 8,35 km vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Minėtais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2025-09-05 apie 7 valandą ryte grįžo iš darbo. Išgėrė namuose alaus vieną skardinę 0,5l talpos, 5 procentų stiprumo ir dar pasidarė kokteilių su stipresniais gėrimais. Kokteiliai Coca-cola su brendžiu. Išgėrė tris kokteilius. Brendis apie 40 stiprumo. Susirašė su drauge, nežino kas sušvietė, bet sugalvojo sėsti išgėręs už vairo ir išvažiavo pas draugę. Jautė, kad negali vairuoti, suprato, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Ar ten proto užtemimas buvo, niekada gyvenime nėra taip daręs. Darbe buvo stresas, išvargina naktinis darbas, todėl grįžęs sugalvojo „nuimti“ stresą. Sėdo už vairo ir važiavo iki (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini) nuvažiavau nuo kelio. Nelabai susižeidė, buvo kelios mėlynės, nieko baisaus. Tada iš viso strese buvo, išlipo iš mašinos ir pradėjo eit kažkur. Paskambino bendradarbiui, klausė kaip jam elgtis tokioje situacijoje ir einant privažiavo policija. Paklausė iš kur eini ir jis prisipažino vairavęs apsvaigęs. Nuvežė iki mašinos ir pradėjo procedūras. Buvau šoke, kai nuslydo nuo kelio, nelabai suprato ką daro. Jam priklauso automobilis. Kitiems dalyviams nėra žala padaryta, nuslydo nuo kelio, nieko nekliudė. Neturi paaiškinimo, kodėl taip pasielgė, jam pačiam trauma. Po to įvykio nenori ir apie alkoholį pagalvoti, baisu ir vairuoti, ir į alkoholį nesinori pažiūrėti. Niekada nepastebėjo, kad turėtų problemų su alkoholiu, išgerdavo, bet jokių problemų neturi. Jam didžiausias šokas, kad taip sugalvojo pasielgti. Išvengti atsakomybės nebandė, nežino, kodėl ėjo iš įvykio vietos, paaiškinimo neturi. Tuo metu buvo tokia būsena. Jaučiasi atsakingas. Gali atsakyti už savo veiksmus. Sesė turi gerą įtaką. Jaučia atsakomybę prieš save, sesers palaikymas padėtų. Apie įvykį sesuo D. sužinojo tą pačią dieną. Mamai skambino, mama su draugu iš Rokiškio buvo atvažiavusi į vietą. Viską sesei paaiškino, kad grįžo iš darbo, kad buvo sunki naktis, išgėrė, sugalvojo išvažiuoti, kad nuvažiavo nuo kelio. Viską paaiškino, neturi ką slėpti.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis bei jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). M. D. yra pažįstamas, draugas. 2025 m. rugsėjo 5 d., apie 8.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, pamatė, kad jai į mobiliojo ryšio telefoną parašė M. D.. Jis pasiūlė susitikti. Kadangi neturėjo jokių planų, sutiko. M. D. paminėjo, kad atvažiuos iki jos namų. Kad jis vartojo alkoholį, ji nė nenumanė, jis jai apie tai nepasakė. Ji jo laukė namuose, tačiau jis ilgą laiką jai neatrašė, tad nusprendė eiti link Utenos. Apie 9.00 val. jai M. D. parašė žinutę, kad įvažiavo į griovį. Netrukus abu kelyje susitiko. Jis buvo labai nervingas, išsigandęs. M. D. jai prisipažino, kad yra išgėręs, nesuvaldė automobilio Audi A4 ir taip įvažiavo į pakelės griovį. Jie ėjo link Užpalių miestelio. Netrukus prie jų sustojo policija, kuriems M. D. prisipažino, kad pakelės griovyje esantis automobilis Audi A4 yra jo ir jis sukėlė eismo įvykį. Pareigūnai jai patikrino neblaivumą, ji buvo blaivi. Neblaivumą patikrino ir M. D.. Jam buvo nustatytas lygtai 1,7 promilių neblaivumas.

4.2. Iš 2025 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Utenos r., sav., kelio Utena - Pilveliai - Užpaliai 8,35 km, ir automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Įvykio vietoje matoma asfalto tipo važiuojamoji kelio dalis, kurioje yra kelio vingis į kairę. Dešinėje kelio dalyje, griovyje, priekiu į pietų pusę, trimis ratais į žemės dangą susmigęs ir vienu pakilusiu virš žemės ratu užfiksuotas juodos spalvos automobilis Audi A4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio matomi akivaizdūs apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinis ratas, automobilio salone matomos iššovusios oro pagalvės.

4.3. Iš 2025 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameromis darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2025 m. rugsėjo 5 d., apie 9.48 val., policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą. Pakelės griovyje matomas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai sustoja prie keliu einančių asmenų - M. D. ir G. B.. Pareigūnui pasiteiravus, iš kur jie eina, M. D. iškart nurodo: „iš ten, kur matėt [...] nuskridau nuo kelio [...] neapskaičiavau [...] alaus išgėręs [...] iš Utenos važiavau link Užpalių“. M. D. alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 1,73 promilių neblaivumas. M. D. paaiškina, kad tai pirmas kartas, kai vairavo automobilį neblaivus ir važiavo su tikslu pasiimti G. B. iš Užpalių miestelio. M. D. paaiškina, kad: „naktinę dirbau šiandien [...] aš grįžau gal pusė septynių iš darbo [...] išgėriau vieną alaus, tada dar turėjau stipresnių [...] sunki naktis buvo darbe [...] kokteiliuką dar, vieną, kitą, nu tai du kokteiliukus išgėriau [...] galvoju važiuoju, pasiimsiu mergaitę [...] kai nuskridau nuo kelio aš jai parašiau, kad neatvažiuosiu, nuskridau nuo kelio [...] ji nieko man net nerašė, ji susirinko daiktus ir ėjo link manęs [...] aš net neprašiau, kad ji eitų link manęs“. M. D. antru tikrinimu nustatomas 1,81 promilių neblaivumas.

4.4. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0211 išrašų nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 5 d., 09.51 val., M. D. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o 10.12 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

4.5. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra M. D..

4.6. Iš VšĮ „EMPREKIS“ išrašo nustatyta, kad vidutinė analogiškos transporto priemonės Audi A4 rinkos kaina Lietuvoje yra 2 230 Eur.

4.7. Iš Vairuotojų registro išrašo nustatyta, kad M. D. turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas nuo 2025 m. birželio 19 d. sustabdytas kaip asmeniui, nepasitikrinusiam sveikatos nustatytu periodiškumu.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, neprieštarauja ir atitinka bylos faktines aplinkybes, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis M. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, vartojus alkoholinius gėrimus, važiavus apsvaigus nuo alkoholio, bei kita byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga – liudytojos parodymai, įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymų duomenys. M. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D., jo gynėjas advokatas Kęstutis Rakauskas prašė atleisti M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant kaltinamojo seserį D. D.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti D. D.. Prokuroras prašė netaikyti laidavimo instituto, nes kaltinamasis M. D. neatitinka įstatyme nustatytos sąlygos, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat nurodė, kad laiduotoja D. D. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kadangi yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad minėtas asmuo nesilaiko įstatymų.

8. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, taip pat ir BK 40 straipsnio 1 bei 2 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

9. Kaltinamojo M. D. padaryta nusikalstama veika yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.

10. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

11. Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

13. Kaltinamasis M. D. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino nuo pirmojo pokalbio su policijos pareigūnu, iš karto po eismo įvykio (b. l. 37), ir tai užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytu vaizdo ir garso įrašu. Nuosekliai šios pozicijos laikėsi apklaustas įtariamuoju (b. l. 44) ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 103-111). Apie padarytą veiką davė teisingus parodymus, kuriais patvirtintas jo padarytos veikos faktas. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, kremtasi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl laikytina, kad M. D. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pirmąją sąlygą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Nusikaltimu kaltinamasis M. D. nepadarė žalos, todėl jo atitiktis šios sąlygos aspektu nevertintina (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

15. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad išvada turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

17. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėto ikiteisminio tyrimo (b. l. 50). Teisiamas pirmą kartą. Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 28 Eur įsigijo 14 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirta 20 Eur bauda sumokėta. Kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnis) (b. l. 51-52). Dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. sausio 3 d., techniko – automatiko pareigose. Charakterizuojamas teigiamai (b. l. 86). Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti teisės normų reikalavimų ar visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Teismo vertinimu, M. D. nėra tokia asmenybė, kurią būtų galima pataisyti tik taikant baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas (bausmes). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui išreikšti pasitikėjimą M. D. ir pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad ši laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja.

18. Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 1 dalis), ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis).

19. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

20. Kaltinamojo M. D. laiduotoja pageidauja būti jo sesuo D. D.. D. D. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. dirba Rokiškio (duomenys neskelbtini) logopede-spec. pedagoge. Charakterizuojama ypatingai teigiamai, tiek kaip darbuotoja, tiek kaip asmenybė (b. l. 97). Neteista (b. l. 118-120). Bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskirtos baudos sumokėtos 2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. spalio 15 d., todėl neturi galiojančių administracinių nuobaudų ANK 40 straipsnio prasme (b. l. 121-124). Nurodė, kad su broliu palaiko glaudžius santykius, jų ryšys artimas, jis yra jos sūnaus krikšto tėtis. Brolis dažnai atvažiuoja į Rokiškį ir lankosi jos šeimoje. Kaltinamojo elgesį vertina labai kritiškai. Mano, kad jos nuomonė broliui yra svarbi, todėl ji galės daryti jam teigiamą įtaką. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad D. D. gebėtų įtakoti M. D. elgesį, jį kontroliuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu D. D. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką.

21. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos D. D. laidavimą.

22. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigiamą tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė M. D.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, M. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

23. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.???

24. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 m. Kaltinamojo gynėjas prašo skirti minimalų, t. y. 1 m. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

25. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

26. Iš Vairuotojų registro išrašo nustatyta, kad M. D. turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas nuo 2025 m. birželio 19 d. sustabdytas kaip asmeniui, nepasitikrinusiam sveikatos nustatytu periodiškumu.

27. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmuoju kartu nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o antruoju – 1,81 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio kilimas rodo, kad kaltinamasis po alkoholio suvartojimo iš karto sėdo už vairo. Vairavo mieste, darbo dienos ryte, vietoje, kur yra pakankamai intensyvus eismas. Kaltinamasis vairavo pavojingai, kiti eismo dalyviai pranešė apie pavojingai manevruojantį automobilį, kuris važiuoja dideliu greičiu ir lenkia kitas transporto priemones, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį. Tai rodo, kad dėl M. D. veiksmų buvo sukelta reali grėsmė ne tik jo paties, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, kad M. D. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

28. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau už tapačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nebuvo traukiamas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn, sistemingai nedaro administracinių nusižengimų (turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą), nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Be to, iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad vien jau baudžiamasis procesas jam turėjo ir turi poveikį.

29. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių M. D. bei jo padarytą veiką, visumą, sprendžia, kad šiuo atveju 2 metai yra pakankamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas. M. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

30. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimą. Kaltinamojo gynėjas sutinka su šia baudžiamojo poveikio priemone.

31. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

32. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam M. D.. Kaltinamajam įvažiavus į pakelės griovį, minėtas automobilis buvo apgadintas (apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinis ratas, automobilio salone matomos iššovusios oro pagalvės). Duomenų, kad šį automobilį nebus galimybių realizuoti, nenustatyta, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgus į tai, automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai.

Kiti klausimai

34. M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

35. Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstinas institucijai, vykdysiančiai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; automobilio AudiA4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, BPK 297 straipsniu, BPK 304 – 308 straipsniais, BPK 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. D., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. D. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, uždrausti M. D. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą R. K. IĮ, adresu (duomenys neskelbtini).

M. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti institucijai, vykdysiančiai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti M. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. D., kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Išaiškinti D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Rūta Šaltupė