Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K., atstovaujamos globėjos D. L., pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 6 d. mirė E. K., po kurios mirties D. L. (E. K. motinai) paskirta nepilnametės anūkės V. K. globa. Per nustatytą terminą palikimas nebuvo priimtas. D. L. dėl palikimo priėmimo anūkės vardu nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. D. L. sau palikimo priėmimo nesiekia, prašo atnaujinti terminą nepilnametei anūkei priimti palikimą. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko teisės priėmus palikimą nebus pažeistos, nes piniginės lėšos didesnės nei skola.

3. Teismo posėdžio metu D. L. palaikė pareiškimo reikalavimus, nurodė, kad anūkės vardu nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat manė, kad palikėja turto neturėjo, ar jis mažesnis nei kreditorių reikalavimai, nes, jos žiniomis, palikėja turėjo kreditorių. Bijojo galimos finansinės naštos.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, kadangi paveldimos piniginės lėšos didesnės nei skola; terminas praleistas dėl įstatymų nežinojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

8. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

9. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

11. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėja E. K., mirė 2016 m. gruodžio 6 d. Iš byloje pateiktos valstybės įmonės Registrų centro pažymos ir V. K. gimimo liudijimo nustatytas pareiškėjos V. K. ir palikėjos E. K. giminystės ryšys, t. y. V. K. yra E. K. dukra. Taigi, pareiškėja yra palikėjos E. K. pirmosios eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Testamentų registro duomenimis E. K. neturėjo sudarytų testamentų; suinteresuoti asmenys A. K. (palikėjos dukra) ir D. L. (palikėjos motina) įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro duomenimis į notarę Vaivą Staskonytę Malcienę dėl palikėjos palikimo priėmimo kreipėsi Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

14. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis, 3.163 straipsnio 1–2 dalys). Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametės V. K. nuolatine globėja paskirta D. L. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-1671-723/2020, t. y. pareiškėjos atstove, ginančia jos teises ir interesus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. (teisinga data 2020 m. birželio 18 d.) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1509-820/2020 atnaujino nepilnametės V. K. globėjai D. L. praleistą įstatymo nustatytą terminą E. K., mirusios 2016 m. gruodžio 6 d., palikimui priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti arba atsisakyti jį priimti; išdavė teismo leidimą nepilnametės V. K. globėjai D. L. priimti palikimą, likusį po E. K. mirties 2016 m. gruodžio 6 d., nepilnametės V. K. vardu, pagal turto apyrašą.

15. Nustatyta, kad pareiškėjos globėja nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nesikreipė. Pareiškime nurodyta, ir pareiškėjos globėja D. L. paaiškino teismo posėdžio metu, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, be to žinojo, kad palikėja turėjo kreditorių, todėl bijojo, kad anūkei netektų įsiskolinimų našta.

16. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad palikėja E. K. uždarajai akcinei bendrovei GF bankui turėjo 91,59 Eur įsiskolinimą; AB SEB banke turėjo 115,03 Eur sąskaitos likutį; VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis palikėjai liko neišmokėta 617,55 Eur netekto darbingumo pensija.

17. Kaip jau minėta teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti aplinkybių visumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos atstovės nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad V. K. negalėjo realizuoti savo teisių per teismo nutartimi atnaujintą įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėja yra nepilnametė, pareiškėjos atstovė globėja D. L. nesikreipė į notarą priimti nepilnametės V. K. vardu palikimo, nes neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinodama, kad palikėja turėjo turto, maniusi, kad turėtas turtas gali būti mažesnis nei kreditorių reikalavimai, nes, jos žiniomis, palikėja turėjo kreditorių, bijojo galimos finansinės naštos. Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja V. K., atstovaujama D. L., elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido teismo nutartimi atnaujintą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

18. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę, pareiškėjos atstovė – globėja D. L., ir suinteresuotas asmuo A. K. yra galimos E. K. įpėdinės, tačiau jos nurodė, kad savo vardu palikimo priimti nepageidauja. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnametės V. K. teisėtų interesų, kadangi paveldimos piniginės lėšos didesnės nei skola. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika atstovaujama VMI kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nebuvo išduotas, taigi palikimas po palikėjos mirties nėra niekieno priimtas. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti jos motinos turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas pareiškėjai atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jos motinos E. K., mirusios 2016 m. gruodžio 6 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai D. L., praleistą įstatymo nustatytą terminą E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. gruodžio 6 d., palikimui priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.