Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1108-1057/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-19
Bylos Nr.
1-1108-1057/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
G. M.
Nukentėjusysis
Ž. P., G. B.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas, Sergejus Chiminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1108-1057/2022
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-35908-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorams Julijai Jolitai Kryževičienei, Šarūnui Šimoniui,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam G. M. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,

nukentėjusiesiems Ž. P., G. B.,

vertėjaujant Anai Rastenienei, Anai Grečišnikovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281(1) straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

G. M. 2021 m. spalio 15 d., 18 val. prie laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,88 prom. girtumas) kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. B. į veidą mažiausiai tris smūgius, sukeldamas G. B. didelį fizinį skausmą, po ko G. B. nukrito per lauko laiptelių turėklus ant žemės, tokiu būdu padarant kaktos, nosies nugarėlės, plaštakų, kairio kelio odos nubrozdinimus, kairio apatinio voko, kairio peties, kairės krūtinės ląstos pusės, dešinio dilbio poodinės kraujosruvos, kaktos muštinę žaizdą, t. y. kūno sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. M. 2021 m. lapkričio 6 d., apie 05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.10 prom. girtumas), tempė savo sugyventinę Ž. P. už plaukų per grindis, paguldė ant lovos, rankomis keletą kartų trenkė per veidą bei sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvo sritį ties šonkauliais, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis nieko nemušė, Ž. nemušė. G. B. sumušė. Datos nepamena, jis paklausė, kad jis (duomenys neskelbtini), karšto kraujo. Jis paklausė ir kas, kuo gali padėti. Po to jis belsdavo į duris ir prašė padėti. Prasidėjo nuo žodžių, po to teko mojuoti rankomis. P. nemušė. Ji sako, nors jos nemušė. Gal ji meluoja, ką jis žino, kas ją sumušė. Laiko nepamena, buvo namuose, niekur nevaikščiojo. Jo namai pas P. Ji dingdavo kelioms dienoms, kas žino kas ją sumušė. Nieko negali pasakyti apie P. Jie yra sugyventiniai, norėjo rimtų santykių, kartu gyventi. Nežino ar įvykio dieną buvo blaivi.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. M. nurodė, kad jis su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau supranta (duomenys neskelbtini) kalbą, šia kalba moka kalbėti, rašyti bei skaityti. Yra nedirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą pažymoje nurodytu adresu, gyvena pas Ž. P., kuri yra jo sugyventinė. (duomenys neskelbtini) yra apytiksliai (duomenys neskelbtini) metų, kaip ilgam čia bus, dar nežino. Tel. Nr. neturi, el. p. nesinaudoja. 2021 m. spalio 15 d. ryto metu nuėjo pas kaimynus M. bei jos vyrą, kitų duomenų šiuo metu neprisimena, gyvenančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) durys iš (duomenys neskelbtini), kur kartu su jais vartojo degtinę, kiek tiksliai jos išgėrė, nurodyti negali, kadangi gėrė trise, o taip pat pats vienas išgėrė 1 l vyno, 21 procento stiprumo. Kas įvyko toliau, jis nežino, prisimena tik tiek, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie įsodino jį į tarnybinį automobilį ir nusivežė į policijos įstaigą, atvykę policijos pareigūnai paaiškino jam, kad yra sulaikytas už tai, kad kito žmogus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Fizinį smurtą suprato, kad panaudojo G. B. atžvilgiu, kai 2021 m. spalio 16 d. buvo supažindintas, kuo yra įtariamas. G. B. yra jo kaimynas, tačiau nebendrauja su juo, tik sveikinasi, kodėl jis galėjo jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą nežino, neįtaria, buvo neblaivus. Prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, kadangi jam skauda dešiniąją ranką, o būtent plaštaka, ties kumščio kaulais (1t., b. l. 144-146).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. M. nurodė, kad su įtarimu nesutinka visiškai. (duomenys neskelbtini) yra apie (duomenys neskelbtini), čia atvyko kaip (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) gyvena su sugyventine Ž. P., jos bute (duomenys neskelbtini). Atgal į (duomenys neskelbtini) išvykti negali, nes šiuo metu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas dėl muštynių ir jam taikoma kardomoji priemonė dokumentų paėmimas rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei du kartus savaitėje turi registruotis (duomenys neskelbtini) VPK. (duomenys neskelbtini) gyvena jo draugas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pas jį ketina laikinai apsistoti. Mobiliojo ryšio telefono neturi, elektroniniu paštu nesinaudoja. Nori parodyti, kad 2021 m. lapkričio 6 d., apie 03:30 val., (duomenys neskelbtini), kur gyvena jis su sugyventine Ž., atėjo kaimynas G. iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir kaimynas V. iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) aukšto, tiksliai nežino, su kuriais jis ir jo sugyventinė vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, 1 litro talpos butelį. Jokių konfliktų ar nesutarimų nei tarp vieno iš jų nebuvo. Kuomet išgėrė degtinę, kaimynai išėjo, o jis su sugyventine nuėjo miegoti. Eidamas miegoti juto, jog yra šiek tiek išgėręs, bet savo veiksmus suvokė ir kontroliavo. Pabudo nuo to, kad jį pažadino policijos pareigūnai, kurie buvo jo namuose, ir pasakė, kad turi važiuoti su jais į policijos komisariatą dėl muštynių. Ž. nieko jam nesakė, elgėsi įprastai. Ž. jis nemušė, jokio konflikto tarp jų nebuvo, kodėl ji kreipėsi į pareigūnus jis nežino (1t., b. l. 172-174).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. M. nurodė, kad savo kaltės dėl prieš sugyventinę Ž. P. naudoto fizinio smurto nepripažįsta. 2021 m. lapkričio 6 d. nieko nebuvo, jokio smurto nebuvo, kodėl sugyventinė rašo pareiškimus ir apkalba nežino, negali paaiškinti. Kaltę dėl prieš kaimyną panaudoto smurto pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio gailisi (1t., b. l. 186-187).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. nurodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti 2021 m. spalio 15 d., 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje kalbėjosi, leidosi laiptais, išėjo pro duris į lauką, jis sušuko ir pasipylė smūgiai. Po to pasijuto ant žemės, iš kaktos pusės pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Paklausė ,,tu ką“. Ką jis darė nematė, nes akis užpylė kraujas, kaip nuėjo namo nepamena. Iš namų paskambino motinai, ji atėjo ir iškvietė greitąją ir policiją. Buvo išgėręs. Dėl ko įvyko konfliktas reikia klausti kaltinamojo. Pirko vaistus, tvarstymo priemones. Po įvykio sėdėjo namuose. Buvo visas sumuštas. Svaigo galva. Pasikarščiavo, dėl to nurodė didelę sumą. Žalą vertina 400 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. B. nurodė, kad G. M. pažįsta iš matymo. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), pas kaimynę Ž. P.. Šio asmens duomenų nežino, aukščiau minėtu adresu jis gyvena maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų vasaros pradžios. 2021 m. spalio 15 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), iš buto, kuriame gyvena vienas, išėjo į antro aukšto koridorių, ketindamas eiti į parduotuvę, ir ten sutiko savo kaimyną G. M.. Su juo pradėjo kalbėtis nereikšmingomis temomis, kaimynas buvo akivaizdžiai girtas. Besikalbėdami nulipo laiptais ir išėjo pro laiptinės duris į lauką. Jis pro duris ėjo pirmas, o G. M. ėjo už jo. Išėjus pro duris į lauką jis (G. B.) pasisuko atgal ir staiga, be jokios priežasties, G. M. trenkė kažkurios rankos kumščiu jam į veidą mažiausiai tris kartus, sukeldamas jam didelį fizinį skausmą, po šių G. M. veiksmų jis nukrito per lauko laiptelių turėklus ant žemės. Atsikėlęs suprato, kad kraujuoja veidas, iškart nuėjo namo. Iš namų paskambino motinai, ir ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kur tuo metu buvo G. M., jis nepastebėjo. Anksčiau su šiuo asmeniu konfliktų neturėjo, tačiau pastebėjo, kad būdamas girtas šis elgiasi konfliktiškai ir triukšmauja. Greitosios pagalbos brigada jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Konflikto metu jie buvo tik dviese ir jis nežino, ar kas nors matė, kaip jis buvo sumuštas. Dėl civilinio ieškinio dar nėra apsisprendęs (1t., b. l. 20-23).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. P. nurodė, kad vakare jie gėrė su kaimynu, ryte padarė ,,pachmielą“ ir ją sumušė. Ne taip įjungė šviesą ir dėl to ant jos išsiliejo. Kai jis užmigo, iš kaimynės iškvietė policiją. Paskambino pastoriui, kad jį išvežtų 5 mėnesiams reabilitacijai. Pas ją iškarto ant veido atsiranda mėlynės, dėl to jis muša per šonus. Jai daugiau psichologiškai sunku. Tada buvo blaivi. Prieš tris dienas ją sumušė M. Ji kreipėsi į policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. P. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d., apie 03.30 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini), miegojo. Jie atsikėlė apie 04 val., tuo metu pas juos į butą atėjo kaimynai A. (pavardės nežino, iš jų laiptinės, tel. Nr. neturi) ir G. (pavardės nežino, iš jos laiptinės, tačiau buto Nr. nežino, kontaktinių jo duomenų neturi), su kuriais jie išgėrė alkoholinio gėrimo - degtinės ir už valandos jie išėjo namo. Apie 05 val. būnant jiems dviese su sugyventiniu namuose, G. M. pradėjo kabinėtis, kelti pavydo scenas, po to pradėjo ją mušti, tempė už plaukų per grindis, paguldė ant lovos, rankomis keletą kartų trenkė per veidą, ji prarado sąmonę. Po to atsikėlė, norėjo eiti kviesti pagalbos, tačiau jis neleido. Pamatęs bėgantį kraują jai iš nosies, G. M. uždarė buto duris, paėmė jos telefoną ir raktus įsidėjo į savo kelnių kišenę. Tada rankomis pradėjo smūgiuoti daugybę kartų į pilvo sritį ties šonkauliais. Sukeltą fizinį skausmą vertina dešimtbalėje skalėje 10 balų. Ji atsigulė ant lovos, G. M. apsiramino ir iškart užmigo. Tada ji gulėdama pamatė savo mobiliojo ryšio telefoną ant grindų, kuris buvo iškritęs iš jo kišenės, paėmė telefoną ir paprašė jo rakto, pasakydama, kad nori į tualetą. G. M. miegodamas padavė jai raktą nuo buto ir ji, atidariusi duris, išėjo į bendrojo naudojimo tualetą, kur išmetė savo plaukus, kuriuos G. M. išrovė jai nuo galvos. Būdama bendrojo naudojimo tualete, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. G. M. ją muša ne pirmą kartą, į policiją kreipėsi prieš mėn., tačiau pareiškimo nerašė (1t., b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. P. nurodė, kad ji gyvena kartu su G. M. apie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Su juo susipažino prieš (duomenys neskelbtini), jie yra pora. Apie (duomenys neskelbtini) įvykius nieko papasakoti negali, kadangi buvo išvykusi pas draugus kelias dienas, (duomenys neskelbtini). G. M. liko namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma G. M. buvo išgėręs, kai susikonfliktavo su kaimynu G., kuris beveik priešais juos gyvena. Nieko daugiau papildyti negali, kadangi viso įvykio nematė (1t., b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. P. nurodė, kad papildomai prie savo ankstesnių parodymų nori pridėti, jog jai buvo suduota ne mažiau nei 2 smūgiai į kairį šoną, iš viso sudavė ne daugiau nei keturis smūgius į kairį nugaros šoną. Fizinį skausmą juto. Į medikus nesikreipė, G. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks, jau susitaikė. Pagrindinė problema G. M., kad jis kartais vartoja alkoholį, ko pasekoje, jam esant karšto būdo, viskas ,,paaštrėja“, jis tampa piktas. Taip pat nori pridėti, jog G. M. jai sudavė, kai jie buvo vieni namuose, prieš tai lauke su kaimynais išgėrinėjo, nelabai tų kaimynų pažįsta, negali nurodyti tikslių jų duomenų (1t., b. l. 100-103).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. nurodė, kad tik girdėjo, nieko nematė. Žino tik, kad mušėsi su nukentėjusiuoju. Pati matė, kad buvo sumuštas (nurodo į nukentėjusįjį).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 43). Patvirtina parodymus, tai jos parašas. Tą dieną B. nematė, jie gal lauke mušėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. S. nurodė, kad prieš keletą savaičių, apie 2021 spalio vidurį, buvo namuose, apie 20 val., tiksliai laiko neatsimena, ji ėjo į tualetą, matė kaip iš (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvenantis (duomenys neskelbtini) bendravo su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) kambario G. B.. Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs, jai einant iki tualeto, (duomenys neskelbtini) kažkokį necenzūrinį žodį pasakė jos adresu, ji nenorėdama konfliktuoti praėjo nieko neatsakiusi. (duomenys neskelbtini) gyvena pas kaimynę Ž. P., ten gyvena apie (duomenys neskelbtini) laiko. Ji nematė paties konflikto tarp (duomenys neskelbtini) ir G., matė, kad jie kalbasi tarpusavyje praeidama link tualeto. (duomenys neskelbtini) yra konfliktiškas, ypač kai išgeria alkoholinių gėrimų (1t., b. l. 43-44).

G. B. Protokole - pareiškime ir paaiškinime nurodyta, jog 2021 m. spalio 15 d., apie 18:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės be jokios priežasties jį sumušė jo kaimynas G. M., suduodamas savo rankos kumščiais jam į veidą mažiausiai tris smūgius, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1t., b. l. 1, 6-7).

Šalies argumentai

A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 15 d., apie 18.25 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu D. B., nustatytame maršrute iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prieš 10 min. laiptinėje sumušė neblaivus kaimynas. Praskėlė galvą, kraujuoja. Laukia bute. Aplinkybės neaiškios. Kaimynas pasišalino (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjo mama D. G. gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sūnų G. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, tiksliau daugiau nieko nežino. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butą, jame buvo GMP0895, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą. Pasiteiravus G. B. kas atsitiko, jis atsakė, jog jį užpuolė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto ((duomenys neskelbtini)), vėliau G. smūgiavo G. B. kelis kartus su rankomis į galvos sritį. Visa tai įvyko namo laiptinėje, tikslios vietos nenurodė. Iš G. B. priimtas pareiškimas, kadangi jam skubiai reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, vėliau į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl sužalojimų. Užėjus į (duomenys neskelbtini), jame buvo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, G. M. gim. (duomenys neskelbtini)m. Pasiteiravus, ar įvyko konfliktas tarp jo ir kaimyno, jis atsakė, kad jokio konflikto neįvyko ir jis nieko nemušė. Taip pat buvo priėjusi kaimynė galimai iš (duomenys neskelbtini) buto vardu I., kuri teigė, kad girdėjo, kaip vyko tarp minėtų asmenų žodinis konfliktas ir vienas iš asmenų, tai yra G. M., iškeikė necenzūriniais žodžiais. Taip pat praeinantys kaimynai teigė, kad su G. M. vyksta dažnai konfliktinės situacijos. G. M. buvo sulaikytas 19.40 val., sulaikymo metu spec. priemonės nepanaudotos. Filmuota BODY 1728 (1t., b. l. 8).

Žemesnės instancijos teismas

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 15 d., 20.15 val. G. M. nustatytas 2.88 promilių girtumo laipsnis (1t., b. l. 130-131).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)g. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įėjimo į laiptinę prieigos. Laiptinė yra iš vidinės kiemo pusės. Iki įėjimo durų į laiptinę yra šešių pakopų betoniniai laiptai. Iš abiejų laiptų pusių yra metaliniai turėklai. Iš abiejų pusių šalia laiptų tarp pastato ir šaligatvio yra ištrypta veja. Apžiūrint įvykio vietos teritoriją vaizdo kamerų nematyti. Pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nerasta (1t., b. l. 15-18).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Body vaizdo įrašai. Nustatyta, kad garso ir vaizdo įraše pavadinimu ,,2021_1015_184325_001“, 00.33 - 03.45 min. užfiksuota, kad moteris pasakoja, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, kad jai paskambino jos sūnus, kuris pasakė, jog jį ant laiptinės sumušė kažkokios kaimynės sugyventinis, kažkoks ateinantis (duomenys neskelbtini), visiškai girtas, praskėlė kaktą, dabar veš siūti, ir nosį. Matyti ir kita bylai reikšminga informacija (1t., b. l. 45-55).

Vilniaus teismo medicinos teismo tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2785/2021 (01) nurodyta, kad remiantis G. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: G. B. nustatyti kaktos, nosies nugarėlės, plaštakų, kairio kelio odos nubrozdinimai, kairio apatinio voko, kairio peties, kairės krūtinės ląstos pusės, dešinio dilbio poodinės kraujosruvos, kaktos muštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėse 2021 m. spalio 15 d., galimai įvyko aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. spalio 15 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1t., b. l. 58-60).

Šalies argumentai

Ž. P. protokole - pareiškime nurodydama, jog 2021 m. lapkričio 6 d., apie 05 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo namuose su sugyventiniu G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo ją be jokios priežasties mušti, tempė už plaukų per grindis, rankomis daugiau nei 10 kartų trenkė per veidą, rankomis smūgiavo į pilvo sritį ties šonkauliais, kuomet ją mušė, ji prarado sąmonę. Nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1t., b. l. 62, 64, 69-70).

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Apžiūrimą butą sudaro vienas kambarys. Užėjus į butą patenkame į kambarį, kurio dešinėje pusėje matome šviesios spalvos paviršiaus stalą, ant kurio matome sudėtus indus, tarp kurių matome šviesios spalvos suglamžytą popieriaus skiautę, ant kurios matome raudonos spalvos dėmes, t. y. galimai kraujo dėmes. Kambario kairėje pusėje kampe, t. y. prie rudos spalvos spintos, matome žalsvos spalvos kibirą su šiukšlėmis, tarp kurių matome šviesios spalvos suglamžytą popieriaus skiautę, ant kurios matome raudonos spalvos dėmes, t. y. galimai kraujo dėmes. Taip pat kambario kairėje pusėje toliau nuo spintos matome spintelę, ant kurios yra televizorius ir kiti namų apyvokos daiktai. Kambario gale matome lovą. Apžiūrimas butas ir jo prieigos yra nefilmuojami vaizdo stebėjimo kameromis (1t., b. l. 74-79).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – vaizdo įrašai, gauti iš BODYCAM 1206. Vaizdo įrašai apžiūrimi per WINDOWS MEDIA PLAYER programą. Nustatyta, kad atidarius vaizdo įrašą Nr. 1, 3 min 13 s vaizdo įrašo metu matoma, kad pareigūnai užeina į butą, kuriame yra moteris ir vyras. Pareigūnai pasisveikina ir paklausia, kas atsitiko, nesulaukę atsakymo, vienas iš pareigūnų paprašo moters išeiti į bendro naudojimo koridorių, kuriame pradeda bendrauti. Moteris pasakė, kad ją primušė. Pareigūnas patikslina, užduodamas klausimą, „kaip jus primušė?“, moteris atsako, kad mušė į galvą, į veidą, į kepenis. Pareigūnas moters paklausia, ar čia dabar buvo, moteris atsako, kad naktį ir patikslina, kad prieš dvi valandas. Pareigūnė moters paklausia, ar jai reikalinga greitoji, moteris atsako, kad nelabai. Pareigūnai ir moteris iš bendro naudojimo koridoriaus grįžta į savo butą, kur vyras pusnuogis, apsiklojęs antklode, guli lovoje. Vyras kalba rusų kalba. Pareigūnai vyrui pasako: „adivaisia, pojedim.“ Vyras išlipa iš lovos. Pareigūnė moters paklausia ar prieš tai buvo kviečiama policija, į moteris atsako, taip. Pareigūnė paklausia, ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, moteris atsako, kad nerašė, o dabar tiesiog paprašė jo išeiti. Pareigūnė klausia, ar vyras ateina pas ją, moteris atsako, kad taip <...> (1t., b. l. 107-112).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 6 d., 14.24 val., G. M. nustatytas 2.10 promilių girtumo laipsnis (1t., b. l. 162-163).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.)

Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę dėl smurto naudojimo prieš G. B. pripažino. Jis nurodė, kad G. B. sumušė. Datos nepamena, B. sakė, kad jis (duomenys neskelbtini), karšto kraujo. Jis paklausė ir kas, kuo gali padėti. Prasidėjo nuo žodžių, po to teko mojuoti rankomis. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, jog ,,kaltę dėl prieš kaimyną panaudoto smurto pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio gailisi“ (1t., b. l. 186-187). Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai duoti tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu, liudytojos I. S. parodymai, apžiūros protokolai ir kita byloje esantys įrodymai.

Taip pat iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog remiantis G. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyti kaktos, nosies nugarėlės, plaštakų, kairio kelio odos nubrozdinimai, kairio apatinio voko, kairio peties, kairės krūtinės ląstos pusės, dešinio dilbio poodinės kraujosruvos, kaktos muštinė žaizda. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėse 2021 m. spalio 15 d., galimai įvyko aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. spalio 15 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1t., b. l. 58-60).

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodo, jog jos nemušė, kas tai padarė nežino. Tačiau teismas tokią G. M. poziciją vertiną kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši pozicija byloje paneigta byloje esančiais įrodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. P. davė nuoseklius parodymus. Ji nurodė, jog kaltinamas ją sumušė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ,,būnant jiems dviese su sugyventiniu namuose, G. M. pradėjo kabinėtis, kelti pavydo scenas, po to pradėjo ją mušti, tempė už plaukų per grindis, paguldė ant lovos, rankomis keletą kartų trenkė per veidą, ji prarado sąmonę. Po to atsikėlė, norėjo eiti kviesti pagalbos, tačiau jis neleido. Pamatęs bėgantį kraują jai iš nosies, G. M. uždarė buto duris, paėmė jos telefoną ir raktus įsidėjo į savo kelnių kišenę“ (1t., b. l. 92-94). Šiuos nukentėjusiosios žodžius patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas žalsvos spalvos kibiras su šiukšlėmis, tarp kurių matėsi šviesios spalvos suglamžyta popieriaus skiautę, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmes, t. y. galimai kraujo dėmes (1t., b. l. 74-79).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus pareigūnams buvo tik nukentėjusioji ir kaltinamasis, kitų pašalinių žmonių nebuvo, todėl G. M. versija, jog jis nežino, kas Ž. P. sumušė paneigta.

Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę Ž. P., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie G. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas G. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – G. M. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. anksčiau teistas (1t., b. l. 117-120, 124-126), administracine tvarka baustas (1t., b. l. 121-123), nedirbantis. Duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir koreguoti savo nusikalstamo elgesio, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežtesnę bausmę – areštą, t. y. už nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 parų arešto bausmė, už nusikalstamą veiką numatytą, BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 75 parų arešto bausmė. Įvertinus G. M. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir G. M. paskirti subendrintą – 90 parų areštą bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL dydžio bauda. 2021 m. spalio 13 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsižvelgiant į tai, kad bauda vykdoma priverstinai ir nesant duomenų, kiek baudos yra sumokėta, todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi, nėra tikslinga, todėl nuosprendis ir baudžiamasis įsakymas nebendrintini.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 15 d., 19.40 val. iki 2021 m. spalio 16 d., 15.35 val. ir nuo 2021 m. lapkričio 6 d., 13.40 val. iki 2021 m. lapkričio 8 d., 13.30 val. (3 paras), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai ( 1t., b. l. 128, 133, 160, 164).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teismo vertinimu, pastaroji sąlyga šiuo atveju nėra išpildyta. Nors kaltinamasis teistas vieną kartą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau išvadų dėl savo elgesio nedaro, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas. Šiuo nuosprendžiu įrodyta, jog G. M. padarė dvi smurtinio pobūdžio veikas ir jas padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Trejų metų laikotarpyje baustas ir administracine tvarka. Akivaizdu, kad kaltinamojo daromos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės klaidos, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis nepateisino ankstesnio teismo jam parodyto pasitikėjimo ir nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad jis laikysis jam probacijos laikotarpiu paskirtų įpareigojimų. Todėl, teismo vertinimu, tik realiu arešto atlikimo būdu galima pasiekti, kad G. M. nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, tokiu būdu užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą ir apsaugant visuomenę nuo šio asmens sistemingai daromų pavojingų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, BK 75 straipsnio 1 dalis kaltinamojo atžvilgiu netaikytina.

Kiti klausimai

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė svarstyti galimybę dėl kardomosios priemonės pakeitimo į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas tada, kai yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, už kurią įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų.

Teismas spręsdamas klausimą dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo, pirmiausia įvertina tai, jog teisiamuosiuose posėdžiuose kaltinamasis dalyvavo, nėra duomenų, jog jis būtų bandęs bėgti ar slapstytis taip apsunkinant bylos nagrinėjimą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie kaltinamojo jam paskirtų kardomųjų priemonių nesilaikymą. Teismas mano, jog šiuo metu paskirtos kardomosios priemonės yra tinkamos ir proporcingos užtikrinti viso vykdymo eigą, todėl kardomosios priemonės nekeičiamos į kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ((duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventi ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintinos, o (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventi ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)grąžintini savininkui.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskas– laikomas voke prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktini kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

Šioje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (1t., b. l. 30-31). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1t., b. l. 33), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo, G. B., gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje civilinis ieškovas G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1t., b. l. 27). Civilinis ieškovas savo neturtinę žalą grindžia tuo, kad smurtu jam buvo padaryti sužalojimai ir patyrė daug skausmo, taip pat emocinę ir psichologinę. Teisiamojo posėdžio metu G. B. nurodė, kad dėl įvykio pirko vaistus, tvarstymo priemones. Po įvykio sėdėjo namuose. Buvo visas sumuštas. Svaigo galva. Nukentėjusysis nurodė, jog žalą visgi vertina ir prašo priteisti tik 400 Eur.

Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. išties patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumo jausmą ir pan. Kaltinamojo kaltė išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Tačiau G. B. nepateikė teismui jokių patvirtinančių duomenų apie jo perkamus vaistus ir tvarsčiu, bei jo terminą praleistą namuose.

Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 1000 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam G. B. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 200 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2022 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 301,50 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą G. M.. 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 391,50 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą G. M..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalbą teikę advokatas Aleksandr Palamarčuk, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu advokatas Sergejus Chiminas.

Šioje byloje, vertinant G. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis šiuo metu niekur nedirba, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis gautų kitas pajamas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam paskirtas areštas, kurio metu būtų sudėtinga atlyginti antinės teisinė pagalbos išlaidas. Taip pat jam priteistos civiliniais ieškiniais pareikštos žalos. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo G. M. turtinę padėtį. Manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinių bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 15 d., 19.40 val. iki 2021 m. spalio 16 d., 15.35 val. ir nuo 2021 m. lapkričio 6 d., 13.40 val. iki 2021 m. lapkričio 8 d., 13.30 val. (3 paras), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ((duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventi ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti, o (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventi ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti savininkui.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. M. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. M. (duomenys neskelbtini) 54,24 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt keturis euro centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (54,24 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diską, laikomą baudžiamojoje byloje prie bylos viršelio– nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. M. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaltinamajam išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: