- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-1258-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05736-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Zonta“
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.4.2.8.1Reikalavimai fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui
- 3.4.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Zonta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1296-435/2025 pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolis S. V., antstolis M. P., antstolė A. A., antstolis R. B., akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Zonta“, PlusPlus Capital AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui L. P. (toliau – pareiškėjas) fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nustatė dviejų mėnesių terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinių asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikimui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 24 d.
Šalies argumentai
2. 2024 m. gruodžio 23 d. nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, kuriame prašė patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2024 m. spalio 15 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime kreditorė UAB „Zonta“ buvo išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininke. Sprendimas dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo kreditorių susirinkime nebuvo priimtas, UAB „Zonta“ pateikė pastabas. Pareiškėjas susipažinęs su UAB „Zonta“ pastabomis pateikė patikslintą ir papildytą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą bei išsamius atsakymus į kreditorės UAB „Zonta“ užduotus klausimus. 2024 m. gruodžio 20 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai patvirtino informacijos apie asmens bankroto bylos eigos tvarką, tačiau nepritarė nemokumo administratoriaus pasiūlytam sprendimo projektui „Pritarti L. P. patikslintam ir papildytam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui“. Kreditorė UAB „Zonta“ 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimui pateikė eilę pastabų – 1) dėl pareiškėjo individualios veiklos, tačiau nemokumo administratorė nurodė, kad paaiškinimai dėl individualios veiklos buvo pateikti kartu su 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo medžiaga, 2) dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo santykių/sandorių su (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pažymėjo nemokumo administratorė, pareiškėjas jau yra atsakęs kreditorei, kad juos sieja darbiniai santykiai, jokios įrangos (duomenys neskelbtini) iš pareikėjo nesinuomoja, 3) dėl paskolų iš fizinių asmenių, tačiau ir čia nemokumo administratorė nurodė, kad pareiškėjas kreditorei yra atsakęs, kad tai nėra paskolos, tai yra einamųjų išlaidų dengimas, o su fiziniais ir juridiniais asmenimis naujų paskolų nesudarinėja, 4) dėl pajamų iki plano rengimo, tačiau nemokumo administratorė nurodė, kad kartu su 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo medžiaga buvo pateikti pareiškėjo asmeninės ir depozitinės banko sąskaitų išrašai, taigi informacija kreditoriams yra pilnai atskleista, 5) dėl būtiniesiems poreikiams numatytų išlaidų, tačiau nemokumo administratorė nurodė, kad pareiškėjo plano 22 skyriuje yra detaliai išdėstyta būtinųjų poreikių suma bei pagrįstumas, be to ir pareiškėjas yra atsakęs į kreditorės pastabas, 6) dėl administravimo išlaidų, atsižvelgus į šią pastabą nemokumo administratorė pažymėjo, kad pareiškėjo plano 24 yra detaliai išdėstytas administratoriaus atlygio pagrįstumas, be to, administratorės nuomone, plane nurodytas administratorės atlygis yra motyvuotas, ekonomiškai pagrįstas, protingas, nustatytas atsižvelgiant į veiklos sąnaudas, darbų, kuriuos administratorė atliko sudėtingumą ir kokybę, taip pat planuojamu atlikti ateityje darbų būtinumu ir kiekiu. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatytą pareigą parengti mokumo atkūrimo planą, kuris atitinka visus FABĮ nustatytus reikalavimus. Plane numatytos priemonės yra įgyvendinamos, numatytos išmokos kreditoriams, nemokumo administratorei ir būtinųjų poreikių tenkinimui yra protingo dydžio, užtikrina kreditorių ir bankrutuojančio asmens pusiausvyrą, todėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas yra tvirtintinas.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Zonta“ pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo kreditoriui nedalyvaujant, tačiau pažymėjo, kad suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėjo pateiktas planas dėl jame esančių esminių trūkumų negali būti tvirtinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą tenkino, patvirtino pareiškėjo 2024 m. lapkričio 28 d. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
5. Teismas nustatė, kad sprendimas dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo 2024 m. spalio 15 d. sušauktame kreditorių susirinkime nebuvo priimtas. Kartu su balsavimo biuleteniu buvo gauta eilė kreditorės UAB „Zonta“ pastabų, kurias bankrutuojantis fizinis asmuo įvertino ir patikslino kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, kurį pateikė tvirtinti 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime.
6. Teismas nurodė, kad pakartotiniame 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime taip pat nebuvo pritarta pareiškėjo patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui – 1,47 proc. reikalavimų turinti kreditorė VMI plano projektui pritarė, tačiau 89,96 proc. reikalavimų turinti kreditorė UAB „Zonta“ plano projektui nepritarė.
7. Teismas nurodė, kad svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
8. Teismas sprendė, kad pateiktas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio formalius reikalavimus, t. y. jame nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali vykdyti kreditorių reikalavimų, numatytos planuojamos gauti lėšos, kitos priemonės, skirtos asmens mokumui atkurti, būtiniesiems fizinio asmens poreikiams skirta išlaidų suma, bankroto administravimo išlaidų suma, jų pagrindimas ir kt.
9. Teismas dėl kreditorės UAB „Zonta“ 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimui pateiktų pastabų nurodė, kad dėl pareiškėjo individualios veiklos pats pareiškėjas 2024 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimui pateikė išsamius paaiškinimus – jo 2023 m. individualios veiklos pajamos sudarė 140,00 Eur, o likusi pajamų dalis – su darbo santykiais susiję pajamos, nuo kurių atlikti išskaitymai pagal vykdomuosius raštus. Pareiškėjas bankroto administratorei papildomai paaiškino, kad pirmieji metai po pandemijos (2021 m.) buvo sėkmingi vaizdo transliacijų rinkoje; 2022 m. pareiškėjas gavo tik pusę pajamų, kadangi rinkoje atsirado daugybė konkurentų su didelėmis investicijomis, pranašesnėmis technologijomis, todėl pareiškėjo situacija tik blogėjo; 2023 m. vaizdo transliacijų rinkoje pareiškėjas negavo nei vieno užsakymo – slėgė skolos, negalėjo pasisamdyti vadybininko, vykdyti paslaugų reklamos ir t. t. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog norint užsiimti individualia veikla šioje srityje, reikalingos investicijos – tiek atnaujinant turimą įrangą ir naudojamas technologijas, tiek reklamai, tiek žmogiškiesiems ištekliams (užsakymų paieškoms). Pareiškėjo teikiamais paaiškinimais, jo įranga jau pasenusi ir renginiuose nebenaudojama, todėl Plane numatyta ją parduoti (Plano 15 dalis), paaiškinta turto pardavimo tvarka. Teismas nurodė, kad kreditorės UAB „Zonta“ pastabos dėl pareiškėjo neapskaitytų individualios veiklos pajamų ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nuomojamos įrangos niekuo nepagrįstos, nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų teismui suabejoti byloje esančiais įrodymais bei pareiškėjo duotais paaiškinimais (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pareiškėjas Plane numatė gaunamas 1 192,00 Eur dydžio pajamas, kurias sudaro: vidutinis 761,00 Eur darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) ir 431,00 Eur darbo užmokestis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus pagal pareiškėjui paskirtą darbo krūvį. Pareiškėjas pateikė darbo užmokesčio lapelius ir sąskaitų išrašus. Teismas pažymėjo, kad kreditorės UAB „Zonta“ pastabos dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) šios nutarties priėmimo metu neteko aktualumo – į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėjas šioje įmonėje nebedirba ir nuo 2025 m. vasario 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbo užmokestis – 750,00 Eur prieš mokesčius, todėl teismas vertino kaip, nepagrįstas kreditorės UAB „Zonta“ pastabas, kad pareiškėjas nededa pastangų gauti didesnes pajamas. Nesant objektyvios galimybės konkurencingai užsiimti individualia veikla, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo mėn. įsidarbino (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. rugsėjo mėn. įsidarbino papildomai antroje darbovietėje (MB „(duomenys neskelbtini)“, dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), gauna stabilias mėnesines pajamas, kurias skiria kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl paskolų (paramos) iš fizinių asmenų, kurios nesudarė teismui pagrindo spręsti dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
10. Pagal planą pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 750,00 Eur suma – maistui skiriama 365,00 Eur; apranga ir avalynė – 60,00 Eur; higienos priemonėms ir paslaugoms – 30,00 Eur; buities prekėms ir paslaugoms – 20,00 Eur, sveikatos paslaugoms – 55,00 Eur; kuro išlaidoms – 170,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidoms – 50,00 Eur. Kadangi pareiškėjas dirba dvejose darbovietėse, viena iš jų (duomenys neskelbtini), kita (duomenys neskelbtini), būtinos išlaidos tiek kurui, tiek papildomai maistui. Neabejotinai būtinos išlaidos aprangai ir avalynei, buities ir higienos prekėms, sveikatos paslaugoms, todėl sprendė, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina 750,00 Eur suma laikytina realia ir pagrįsta, nežeminančia asmens orumo ir patenkinančia asmens, siekiančio bankroto, būtinuosius poreikius, o kreditorės argumentai / abejonės dėl to atmestini kaip nepagrįsti.
11. Teismas, pasisakydamas dėl administravimo išlaidoms numatytos 140,00 Eur sumos per mėnesį, nurodė, kad kreditorė UAB „Zonta“, pateikdama pastabas dėl administravimo išlaidų, nepateikė pasiūlymo, kokio dydžio turėtų būti šios išlaidos. Pareiškėjo Plano 24 skyriuje yra detaliai išdėstytas administratorės atlygio pagrįstumas, t. y. pateiktas išsamus administratorės pareigų sąrašas, ir už šių pareigų vykdymą apskaičiuotas mokėtinas nemokumo administratorės atlygis. Teismas vertino, kad Plane nurodytas administratorės atlygis yra motyvuotas, ekonomiškai pagrįstas, protingas, nustatytas atsižvelgiant į veiklos sąnaudas, darbų būtinumą, sudėtingumą, kiekį ir kokybę; plane numatytos administravimo išlaidos nelaikytinos nepagrįstomis ir per didelėmis, joms skiriama nepilnai 12 proc. visų pareiškėjo gaunamų pajamų.
12. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti fizinio asmens pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, bus užtikrinta teisinga bankrutuojančio asmens bei jo kreditorių interesų pusiausvyra, pasiektas pagrindinis fizinių asmenų bankroto tikslas – fizinių asmenų mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti pateiktą bankrutuojančio fizinio asmens pareiškėjo mokumo atkūrimo planą (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, 8 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Zonta“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens išdėstytų aplinkybių dėl pareiškėjo pasyvumo, atsisakant vykdyti akivaizdžiai pelningą ir kreditoriams naudingą individualią veiklą, tuo labiau, kad pareiškėjo iš individualios veiklos 2021 m. ir 2022 m. gautos pajamos sudarė pusę visų pareiškėjo gautų metinių pajamų.
14.2. Pareiškėjas nepateikė kreditoriams ir teismui informacijos, kuri reikšminga vertinant pareiškėjo pastangas atkurti mokumą ir jo sprendimą nevykdyti individualios veiklos, t. .y nepateikti individualios veiklos žurnalai už 2022, 2023 ir 2024 m. bei nepateikė informacijos ar ir kada pareiškėjas išregistravo savo individualią veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas į šiuos duomenis neatsižvelgė ir jų nevertino.
14.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas laikė, kad plane numatytos administravimo išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės.
14.4. Plane numatytos administravimo išlaidos neatitinka FABĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra numatyta kokia dalis bendrų 5 040,00 Eur išlaidų yra atlyginimas administratoriui, o kokia dalis – išlaidos bankroto procedūroms atlikti.
14.5. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje ura numatytas pavyzdinis išlaidų sąrašas – turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, tačiau mokumo atkūrimo plane tokios išlaidos nėra numatytos, prašoma patvirtinti niekuo nepagrįstas sumas už FABĮ nenumatytas išlaidas.
14.6. Pareiškėjo bankroto byla yra itin nesudėtinga, joje yra tik 6 kreditoriai, nėra skolininkų, nėra jokių teisminių ginčų, numatytas tik vienas turto pardavimo veiksmas, visos kitos pareiškėjo pajamos tik iš darbo užmokesčio, pareiškėjas nevykdo ir nevykdys individualios veiklos, nesivers kita veikla, todėl plane numatyta bendra net 5 040,00 Eur arba 140,00 Eur/mėn. administravimo išlaidų (atlyginimo) suma yra aiškiai neprotinga ir per didelė.
14.7. Pirmosios instancijos teismas patvirtindamas planą su tokio dydžio administravimo išlaidomis neatsižvelgė į tai, kad šios išlaidos yra nebūtinos, nepagrįstos ir faktiškai išgalvotos, siekiant didesnės piniginės naudos administratoriui.
14.8. Teismų praktikoje, administratoriaus atlyginimas panašaus sudėtingumo fizinio asmens bankroto procesuose įprastai siekia apie 60,00 Eur/mėn. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-653-513/2020)
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas L. P. ir jo bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė atskirajame skunde išskiria tik pareiškėjo finansinius duomenis už 2021 – 2022 m., tačiau sąmoningai nutyli veiklos rezultatų sumažėjimą bei nenaudingumą už 2023 m. laikotarpį. Pareiškėjo pajamų mokesčio deklaracija už 2023 m. pagrindžia faktą, kad nors 2023 m. pareiškėjas deklaravo viso 15 190,49 Eur pajamų, tačiau minėtu laikotarpiu iš individualios veiklos gavo tik 140,00 Eur pajamų, kas įrodo, jog pareiškėjo individuali veikla nebuvo pelninga.
15.2. Byloje buvo pateiktos visos pareiškėjo pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 m., 2022 m., 2023 m., o 2024 m. individualios veiklos jis nevykdė ir negavo jokių pajamų, todėl papildomai teikti apelianto minimus individualios veiklos žurnalus, kuriuose žymimos individualia veikla besiverčiančio asmens gautinos pajamos sutampa ir turi būti deklaruojamos Pajamų mokesčio deklaracijoje už minėtinus laikotarpius yra visiškai netikslinga ir tai būtų perteklinis kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančio asmens atžvilgiu.
15.3. Mokumo atkūrimo plane nurodytas administratoriau atlygis 5 040,00 Eur (su PVM) sumai, kuris apima ir faktines būtinąsias administravimo išlaidas, yra motyvuotas, ekonomiškai pagrįstas, protingas, nustatytas atsižvelgiant į veiklos sąnaudas, darbų, kuriuos nemokumo administratorius atliko sudėtingumu ir kokybe, taip pat planuojamu atlikti ateityje darbų būtinumu ir kiekiu.
15.4. Nuosekliai formuojama teisminė praktika aiškina, kad administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus.
15.5. Apeliantės nuomonė dėl administratoriaus atlyginimo dydžio yra teikiama tinkamai nesusipažinus su FABĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis fizinio asmens bankroto procesą bei administratoriui priskirtų funkcijų apimtimi bei įgyvendinimu.
15.6. Visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nemokumo administratoriaus atlyginimas turėtų siekti ~ 60,00 Eur / mėn. kaip tai buvo nustatyta tariamai panašaus sudėtingumo byloje. Visų pirma, apeliantės nurodomoje byloje situacija buvo vertinta 2020 m. laikotarpiu, o šiuo atveju vertinamasis laikotarpis yra 2025 m., taigi praėjo 5 metų laikotarpis, o nemokumo administratorių darbo apmokėjimo įkainiai didėjo, atsižvelgiant į didėjantį kainų mąstą bei infliaciją visoje šalyje. Kita vertus, šioje civilinėje byloje išskirtinai remtis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2S-653-513/2020, yra visiškai nepagrįsta dėl dominuojančių visiškai skirtingų byloje susiklosčiusių aplinkybių. Be to, minėtoje byloje atlyginimas yra administratoriui nustatytas ne 60,00 Eur / mėn., o 50,00 Eur + PVM/ mėn. bei 8 proc. pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį hipotekinį turtą.
15.7. Ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio nustatymo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje, negali esmingai įtakoti bankrutuojančio fizinio asmens teisės į bankroto proceso tęstinumą jo atžvilgiu patvirtinant teismui mokumo atkūrimo planą, jį siekiant tinkamai įvykdyti ir atkurti savo mokumą, taip įgyvendinant FABĮ 1 straipsnio 1 dalies tikruosius tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. nemokumo procesų informacinio portalo duomenis apie pareiškėjo administravimo išlaidas bei turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, be to nenurodė, kokią teisinę reikšmę pateikti nauji įrodymai turės nagrinėjamam atskirajam skundui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).
21. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Tik kreditoriams pritarus plano projektui arba tam tikrais atvejais nepritarus ne tik pirmame, bet ir pakartotiniame susirinkime, skolininkas gali kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų mokumo atkūrimo plano projektą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros.
22. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).
23. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju plano projektas gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į kreditorių pastabas, ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Taip pat teismų praktikoje pasisakyta, jog spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
25. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens išdėstytų aplinkybių dėl pareiškėjo pasyvumo, atsisakant vykdyti akivaizdžiai pelningą ir kreditoriams naudingą individualią veiklą, tuo labiau, kad pareiškėjo iš individualios veiklos 2021 m. ir 2022 m. gautos pajamos sudarė pusę visų pareiškėjo gautų metinių pajamų. Be to, pareiškėjas nebuvo pateikęs individualios veiklos žurnalų, kurie buvo reikšmingi vertinant pareiškėjo pastangas atkurti mokumą ir jo sprendimą nevykdyti individualios veiklos.
26. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Visų pirma, nors ir teisingai nurodo apeliantė, kad pareiškėjo iš individualios veiklos 2021 m. ir 2022 m. gautos pajamos sudarė pusę visų pareiškėjo gautų metinių pajamų, t. y. iš 2021 m. 14 594,54 Eur gautų pajamų, 8 006,97 Eur sudarė pajamos iš individualios veiklos, o iš 2022 m. 9 601,52 Eur gautų pajamų, 4 742,00 Eur sudarė pajamos iš individualios veiklos, tačiau kaip teisingai pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė nutyli individualios veiklos rezultatų sumažėjimą bei nenaudingumą už 2023 m. laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančios pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. matyti, kad pareiškėjo pajamos 2023 m. iš viso sudarė 15 190,49 Eur, tačiau iš šių pajamų tik 140,00 Eur suma sudarė pajamas iš individualios veiklos, kas tik įrodo, jog vien tai, kad individuali veikla apeliantės nurodomu laikotarpiu buvo pelninga, savaime nereiškia, kad ji ir šiuo metu gali būti tęsiama tokiomis pat sąlygomis. Be to, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės pateiktas pastabas bei byloje esančius dokumentus, norint užsiimti individualia veikla šioje srityje (renginių organizavimo sritis), reikalingos investicijos – tiek atnaujinant turimą įrangą ir naudojamas technologijas, tiek reklamai, tiek žmogiškiesiems ištekliams (užsakymų paieškoms). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildomų išlaidų patyrimas skiriant jas įrangos atnaujinimui, reklamai ir pan., būtų nesuderinamas su kreditorių interesais, be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nesant objektyvios galimybės konkurencingai užsiimti individualia veikla, 2022 m. rugsėjo mėn. įsidarbino (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. rugsėjo mėn. įsidarbino papildomai antroje darbovietėje, kuriose gauna stabilias mėnesines pajamas, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas pajamų šaltinis yra stabilesnis ir geriau užtikrinantis kreditorių interesų tenkinimą nei rizikinga bei investicijų reikalaujanti individuali veikla. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjo pasyvumo, atsisakant vykdyti akivaizdžiai pelningą ir kreditoriams naudingą individualią veiklą atmeta kaip nepagrįstą.
27. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento dėl individualios veiklos žurnalų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tai būtų perteklinis kreditoriaus reikalavimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje yra pateikęs metines pajamų deklaracijas už 2021 m., 2022 m., 2023 m. Šiose deklaracijose yra duomenys apie individualios veiklos pajamas, patirtas išlaidas, mokėtus mokesčius, taigi tiek teismui tiek kreditoriams šie dokumentai leido įvertinti pareiškėjo finansinę padėtį.
28. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės. Atskirojo skundo argumentą dėl bankroto administravimo išlaidų iš esmės argumentuoja tuo, kad išlaidos yra niekuo nepagrįstos, išgalvotos bei aiškiai per didelės.
29. Iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano matyti, kad administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį, t. y. 3 metų laikotarpiui (po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo) skiriama suma yra 5 400,00 Eur (su PVM) / 140,00 Eur /mėn. Ši suma išskirstoma gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos tvarkymui, banko mokesčiams, ataskaitoms priežiūros institucijoms, duomenų suvedimui, laiškų parengimui, turto pardavimo organizavimui, plano įgyvendinimo akto parengimui, bankrutuojančio asmens turtinę ir finansinę padėtį apibrėžiančios informacijos priežiūrai, kreditorių susirinkimo organizavimui.
30. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). Bankroto administravimo išlaidų, kurios naudojamos nuo plano patvirtinimo momento iki bankroto bylos užbaigimo, dydis FABĮ nėra nustatytas, tačiau FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinamas šių išlaidų dydis. Dėl šių bankroto išlaidų priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšies ir jo kiekio, bankroto procedūrų kiekio ir sudėtingumo. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų) (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju pažymi, kad pareiškėjas turi turto, t. y. 50 vnt. apšvietimo prožektorių, 2 vnt. vaizdo montažo sistemų bei 1 vnt. vaizdo įvesties įrenginį, kuriuos ketinama parduoti. Kaip teisingai nurodė apeliantė, byloje yra tik 6 kreditoriai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreditoriai yra ganėtinai aktyvūs, teikia pastabas, užklausimus, į kuriuos nemokumo administratorė naudodama papildomas administratoriaus darbo sąnaudas, rengia ir teikia ataskaitas. Vertinant administravimo išlaidų dydį taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad administravimo išlaidoms skirtina pareiškėjo gaunamų piniginių lėšų suma sudaro tik 11,74 procentus, ką priimdamas skundžiamą nutartį akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, svarbu pabrėžti, kad bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo turi atitikti keliamus reikalavimus, t. y. turėti atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, turi būti draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl turi būti užtikrinta ir bankroto administratoriaus teisės gauti teisingą atlygį už teikiamas bankroto administravimo paslaugas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad 140,00 Eur / mėn. administravimo išlaidų suma per mėnesį, į kurią įeina ir atlyginimas bankroto administratorei, nėra per didelė ar nepagrįsta.
32. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Taigi, atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, mokumo atkūrimo plano projekto vykdymo laikotarpiu kreditoriai turės teisę spręsti dėl administravimo išlaidų mažinimo, jeigu nustatys faktines aplinkybes, jog bankroto administratorė atliks mažiau funkcijų, nei numatyta FABĮ bei mokumo atkūrimo plano projekte.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, todėl jis patvirtintas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.