Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeniai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 11 500 Eur skola ir 1 441,75 Eur palūkanos už atliktus rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. sausio 21 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 21/01/20 (toliau – Sutartis) (e. b. l. 75 – 78), pagal kurią ieškovė įsipareigojo naudodama savo medžiagas atlikti subrangos darbus kryptinio horizontalaus gręžimo būdu atsakovės objektuose. Iš Sutarties 5.2.13 punkto nuostatų matyti, kad užsakovas, t. y. atsakovė, įsipareigojo atlikti rangovo atliktiems darbams bandymus ir kitokius veiksmus, reikalingus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudotis, jeigu įstatymai nustato tokius reikalavimus.

14. 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija MED Nr. 002017 (e. b. l. 54), 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. MED-002017 (e. b. l. 55), AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikimo dėl 2019 m. gruodžio 29 d. rangos sutarties Nr. 40410/592150 naujo subrangovo pasitelkimo (e. b. l. 56) nustatyta, kad ieškovė atliko atsakovei kryptinių gręžimų ir pradūrimų darbus, atliekant elektros linijos tiesimo rangos darbus. Iš 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija MED Nr. 002017 matyti, kad ieškovė atliko darbų už bendrą 52 989,45 Eur sumą su PVM.

15. Iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų – 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija MED Nr. 002017 bei joje atlikto įrašo „Sąskaita gauta ir priimta 2021.02.25 d.“, 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. MED-002017, kuriame nurodyta, kad „Kiekiai suderinti Priimta: 2021.02.25“, 2021 m. vasario 25 d. elektroninio laiško (e. b. l. 52-53) nustatyta, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, nurodytus minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje bei atliktų darbų priėmimo akte bei įsipareigojo už ieškovės atliktus darbus atsiskaityti.

16. 2023 m. liepos 16 d. atsakovės elektroninis laiškas ieškovei patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo su ieškove atsiskaityti dalimis atlikdama mokėjimus elektroniniame laiške nurodytomis datomis, kurių paskutinė – 2021 m. rugsėjo 24 d. Aptariamas elektroninis laiškas taip pat patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ir palūkanas už vėlavimą nustatytu laiku vykdyti įsipareigojimus: „Kaip ir minėjau esame pasiruošę sumokėti ir palūkanas už vėlavimo terminą“ (e. b. l. 37).

17. 2023 m. balandžio 12 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 12 d. atsakovės neapmokėta skola ieškovei pagal 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MED Nr. 002017 sudarė 12 000 Eur (e. b. l. 36). Taip pat iš 2023 m. birželio 13 d. tarpusavio skolų suderinimo akto nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur, o atsakovės skolos ieškovei likutis 2023 m. birželio 13 d. sudarė 11 500 Eur (e. b. l. 31-32).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė be išlygų priėmė ieškovės atliktus darbus, aptarė su ieškove atsiskaitymo sąlygas, todėl atsakovei tenka pareiga atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus.

20. Bendrosios rangos santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644 – 6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

21. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis).

22. Rangos sutarties dalykas apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

23. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.

24. Kaip matyti iš nurodytų CK nuostatų, rangą (statybos rangą) kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. Rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir perduoti tinkamos kokybės darbo rezultatą reiškia priešpriešinę užsakovo pareigą sumokėti atlyginimą už perduotą tinkamos kokybės darbų rezultatą.

25. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai ir šios aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė tinkamai neįvykdė savo prievolės, kadangi darbai nebuvo tinkamai perduoti, t. y. ieškovė nepateikė baigiamojo atliktų darbų akto bei išpildomosios geodezinės nuotraukos su Molėtų rajono savivaldybės suderinimu, todėl apeliantė sąmoningai nesumokėjo likusios darbų kainos.

26. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Kasacinio teismo praktika dėl rangos sutarties šalių priešpriešinių pareigų vykdymo yra gausi ir išplėtota.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

28. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

29. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra MED Nr. 002017, 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. MED-002017, šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu) patvirtina, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, darbų priėmimas įvyko šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo aktą, iš ko spręstina, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė be išlygų bei atliktų darbų priėmimą įformino rašytiniu dokumentu – atliktų darbų priėmimo aktu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentą dėl nepateiktos išpildomosios geodezinės nuotraukos, suderintos su Molėtų rajono savivaldybe, pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė iki civilinės bylos iškėlimo būtų kreipusis į ieškovę reikalaudama pateikti minėtą nuotrauką, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus būtų priėmusi su išlygomis, kokia nors forma nurodžiusi nepilnai atliktus darbus ar reikalavusi pateikti su Molėtų rajono savivaldybe suderintą geodezinę išpildomąją nuotrauką. Be to, Pagal Sutarties 5.2.13 punktą, užsakovė (atsakovė) įsipareigojo atlikti rangovo atliktiems darbams bandymus ar kitokius veiksmus, reikalingus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudotis, jeigu įstatymai nustato tokius reikalavimus. Įrodymų, kad šalys tarėsi kitaip, įskaitant susitarimą dėl ieškovės pareigos pateikti atsakovei su Molėtų rajono savivaldybe suderintą geodezinę išpildomąją nuotrauką, atsakovė nepateikė.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.6193 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priėmimo –perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi, darbų priėmimas – perdavimas šiuo atveju faktiškai buvo įforminamas būtent aukščiau teismo paminėtais ginčo šalių dokumentais, t. y. ieškovė, pateikdama atliktų darbų aktą ir sąskaitą už šių darbų atlikimą, patvirtino nurodytų darbų perdavimą, o atsakovė, pasirašydama dokumente, patvirtino, kad šiuos darbus priėmė. Pažymėtina, kad užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, byloje nėra. Taip pat, atsakovė nepateikia jokių argumentų, kad 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. MED-002017 neatitinka teismų praktikoje suformuotų tokiam dokumentui formos ir turinio reikalavimų. Be to, ginčo nėra ir dėl aplinkybės, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus iš dalies atsiskaitė, o tai papildomai patvirtina šių darbų priėmimą.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės argumentus dėl ieškovės įsipareigojimų įvykdymo ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pagrįsta laiko ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovei nenurodžius jokių ieškovės atliktų darbų defektų bei atsakovei nepagrindus, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovė pateiks su Molėtų rajono savivaldybe suderintą išpildomąją geodezinę nuotrauką, laikytina, jog atsakovė ieškovės darbus priėmė be jokių pretenzijų, todėl jai atsirado prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų pasirašiusi atliktų darbų priėmimo akto, atsakovė vis tiek turėtų prievolę atsiskaityti pilnai už atliktus ieškovės rangos darbus, kadangi bylos duomenimis atsakovė pradėjo faktiškai naudotis darbais.

34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

37. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad apeliantė niekaip nepagrindė, nepaaiškino, neįvardino, kokių konkrečiai įrodymų pirmosios instancijos teismas netyrė, netinkamai tyrė ar dėl jų nepasisakė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai savo sprendime aptarė byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Vadovaujantis aukščiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įrodymus būtų vertinęs netinkamai ir/ar priėjęs nepagrįstų išvadų, nenustatytas.

38. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė šalių susiklosčiusius teisinius santykius, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

42. Ieškovė nurodė, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medeniai“, juridinio asmens kodas 302552801, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, juridinio asmens kodas 302498905, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.