Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovui A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įteiktas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jo neatvykimo priežastys nežinomos. Dėl šių priežasčių byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 15 d. R. R. ir A. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) registrų biure. 2017 m. birželio 28 d. šalių santuoka įregistruota Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2013 m., atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad nuo pat pradžių santuokinis gyvenimas nesiklostė gerai. Iki santuokos sudarymo atsakovas buvo dėmesingas ir švelnus, tačiau vos susituokus viskas pasikeitė. Atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, pradėjo dažnai pyktis ir jų artimi ryšiai nutrūko praėjus vos keliems mėnesiams nuo santuokos sudarymo. Ieškovė mano, kad tiek ji, tiek atsakovas tinkamai nevykdė šeimyninių pareigų, nedėjo pakankamai pastangų, kad santuoka būtų išsaugota, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nurodytų aplinkybių atsakovas neišreiškė.

8. Iš ieškinio, teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių, nerėmė ieškovės moraliai ir materialiai; tarp šalių kildavo konfliktų; sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse; šalys neveda bendro gyvenimo bei nepalaiko santuokinių ryšių, nebendrauja; ir pan.). Ieškovė nenori ir nemato galimybių atkurti santuokos. Atsakovas su ieškove per visus dešimt metų nebendravo, susisiekti su sutuoktine nesistengė, todėl akivaizdu, jog aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti santuoką neatliko (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

9. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau ilgą laiką negyvena kartu, neveda bendro ūkio, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

11. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

12. Po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliktina jos santuokinė pavardė - „R.“, o atsakovui jo pavardė – „J.“ (CK 3.69 straipsnis).

13. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, įsipareigojimų kreditoriams neturi, todėl šie klausimai nutraukiant šalių santuoką nesprendžiami (CK 3.126, 3.127 straipsniai).

15. Santuokos metu ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. E. R. Atsakovas vaiko gimimo įraše įrašytas tėvu. 2022 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-383-1000/2022 šalims neterminuotai apribota tėvų valdžia D. E. R. atžvilgiu, iš šalių priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1381-1000/2022 šalių nepilnametei dukrai nustatyta nuolatinė globa, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad situacija dėl dukros nėra pasikeitusi. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo neaptariamas.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 14,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 109 Eur mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista jai suteikus 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 283,13 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys). Ieškinį tenkinus visiškai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2012 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) registrų biure, įregistruotą 2017 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti jos santuokinę pavardę „R.“, A. J. palikti pavardę „J.“.

Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 14,43 Eur (keturiolika eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662) ir 283,13 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 13 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (įmokos kodas 5630) valstybei. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant atitinkamą įmokos kodą.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.