Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams R. R., A. J., trečiajam asmeniui N. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai, bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

6. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Įstatyme nustatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

7. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. R., tėvas – atsakovas A. J.. Vaiko tėvai susituokę, tačiau jau seniai negyvena kartu, atsakovė ketina nutraukti santuoką su atsakovu. Atsakovei nuo 2021 m. kovo mėn. buvo taikyta atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas: lankyti gydytojų konsultacijas, bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko laikinąja globėja, vaiko ugdymo įstaigos specialistais, domėtis vaiko sveikata, pasiekimais, problemomis, pagal galimybes teikti vaikui išlaikymą, suderinus su vaiką laikinai globojančiu asmeniu ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, bendrauti su vaiku ne rečiau kaip du kartus per savaitę. 2021-07-19 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė telefonu nurodė, jog ir toliau pasiimti dukterį ir ją auginti savarankiškai neturi galimybių, nes mokosi, turi sveikatos problemų. 2021-10-18 vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė telefonu nurodė, jog į Lietuvą grįžti neplanuoja, ji toliau mokosi, ketina susirasti darbą, jos emocinė būsena bloga, nes paliko draugas, gyvena socialiniame būste, kuriame nėra sąlygų gyventi vaikui. Atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, jis nuo pat gimimo dukters neaugino ir ja nesirūpino, neteikė jokio materialinio išlaikymo vaikui, nesidomi vaiko sveikata, gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir priežiūros.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai nekeičia gyvenimo būdo, visiškai neįgyvendina specialistų siūlomos pagalbos planų, elgiasi pasyviai. Be to, atsakovai yra nusišalinę nuo pareigos auklėti savo dukterį, rūpintis jos sveikata, mokslu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikyti ją, atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi neprisiima ir tėvų valdžios neįgyvendina. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovai gyvenimo būdo keisti nenori.

9. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų tėvų valdžios apribojimą, įvertinamos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

10. Įvertinus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo savo kaip tėvų pareigų nepilnametei dukteriai – jos neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, ugdymu, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų ir vaiko ryšį, neteikia vaikui išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovai ketina keisti savo elgesį dukters atžvilgiu. Nors atsakovė bendrauja su dukterimi nuotoliniu būdu, tačiau neatlieka jokių veiksmų, kad susigrąžintų dukterį į šeimą, negali savarankiškai patenkinti vaiko poreikių, rūpintis dukters auklėjimu, ugdymu. Atsakovas nuo pat dukters gimimo ja nesirūpina, nesidomi dukters sveikata bei ugdymu, visiškai nebendrauja su dukterimi. Mergaitė tėvo nepažįsta, jokio emocinio ryšio tarp jų nėra. Teismas tokį atsakovų elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiku ir rūpintis juo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas abiem atsakovams taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

11. Atsakovams išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinama, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

12. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Atsakovai savo dukteriai išlaikymo neteikia. Mergaitė yra trejų metų amžiaus, ugdoma Panevėžio lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini), įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, išlaidos laisvalaikiui ir pan. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovai niekur nedirba, iš Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių registrų išrašų matyti, kad atsakovai nekilnojamojo turto, kelių transporto priemonių neturi. Duomenų apie kitą turtą ar gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovai savo iniciatyva tokių duomenų, o taip pat ir apie kitus išlaikomus asmenis, savo sveikatą teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis abu atsakovai yra darbingo amžiaus, pilnai darbingi, todėl vertinama, kad jie turi galimybę ir yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukteriai išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie atsakovų negalėjimą teikti išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, įvertinant vaiko poreikius pagal jo amžių, daroma išvada, kad kiekvienas iš atsakovų gali mokėti dukters išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tokia suma patenkins būtinuosius vaiko poreikius, įvertinant tai, jog vaikui iš valstybės biudžeto yra mokami vaiko pinigai kas mėnesį, be to, trečiasis asmuo N. Č. iš valstybės biudžeto turi teisę gauti pinigines išmokas už globojamą vaiką.

13. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų ir tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

14. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Kadangi nepilnametės D. E. R. gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl šis klausimas pakartotinai nesprendžiamas.

15. Teismas iš atsakovų nepriteisia žyminio mokesčio, kadangi šalys tokio pobūdžio bylose yra atleistos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kiekvienam iš atsakovų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią jų nepilnametės dukters D. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jų nepilnametei dukteriai D. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-11-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl išlaikymo iš atsakovų R. R. ir A. J. priteisimo, tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Atsakovams išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.