Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-304/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-02Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
1-36-304/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37017-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Kaltinamasis
M. V.
Nukentėjusysis
I. L.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės ERGO Inurance SE Lietuvos filialas
Advokatai
Romanas Lupeika, Gintaras Keliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-304/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37017-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 1.1.9.2.; 2.3.6.4.6.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 02 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,kaltinamajam M. V., jo gynėjui Romanui Lupeikai,nukentėjusiosios I. L. atstovui advokato padėjėjui Gintarui Keliauskui,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės ERGO Inurance SE Lietuvos filialas atstovei Ilonai Skaisgirienei,

viešame teisiamajame posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistumas, 2018-02-23 įsiteisėjo Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. V. dėl LR BK 281 str. 1 d. padarymo išteisintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK, BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. V. 2019 m. rugpjūčio mėn. 28 d., apie 12 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo ne mažesniu nei 83 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, nevažiavo savo važiavimo krypties eismo juosta arčiau jos dešiniojo krašto, nusuko vairuojamą transporto priemonę į kairę pusę bei atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. L. dėl kairės plaštakos pirštakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 metų vasarą važiavo iš Plungės miesto į Telšius. Matomumas buvo geras, į spidometrą nežiūrėjo, o greitis galėjo būti 80 km/h. Priešinėje eismo juostoje pamatė atvažiuojant automobilį VW PASSAT. Skiriamoji juosta buvo ištisinė. Netoli Germanto ežero minėto automobilio vairuotojas parodė posūkį į kairę ir atsidūrė jo eismo juostoje. Bijojo susidurti su tuo automobiliu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu OPEL. Suprato, kad viršijo greitį. Būtų važiavęs saugiu greičiu, būtų spėjęs sustoti. Nukentėjusiosios atsiprašė, žalos neatlygino. Automobilis buvo draustas KASKO ir privalomuoju draudimu. Prašo atleisti jį nuo bausmės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti jo pavaduotoją, su kuriuo pažįstamas jau 25 metai. Jam artimas žmogus, su juo bendrauja kiekvieną dieną. Draugauja ir šeimomis. Apie įvykį jam iš karto viską papasakojo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš 2019-08-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad priėmimo skyriuje M. V. nustatytas 0,1 prom. neblaivumas. (1 t., b. l. 13-15), analogiškai užfiksuota ir 2019-10-15 gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1764/2019(03) (1 t., b. l. 176)

?? Iš 2019-10-15 specialisto išvados Nr. G 1764/2019(03), matyti, kad M. V. dėl krūtinės kairės pusės sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 176)

?? Iš nukentėjusiosios I. L. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2019-08-28 apie 13 val. 00 min., automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su draugėmis važiavo (duomenys neskelbtini), apie 40 km/h greičiu. Kai tik pamatė automobilį Volvo XC60 jis jau išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilis Volvo XC60 atvažinėjo labai dideliu greičiu. Jos automobilis išliko savo eismo juostoje, stabdė, tačiau pilnai sustoti nespėjo. Tuomet Volvo XC60 sankryžoje (duomenys neskelbtini), išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą t. y. į jos važiuojamą eismo juosta trenkėsi priekiu į jos automobilio Opel Astra priekinę dešinę pusę. Įvykio metu ji ir draugės buvo sužalotos. Po įvykio kreipėsi į VšĮ "Regioninę Telšių ligoninę", kur diagnozavo kairės plaštakos 2 piršto II falangos lūžį, kairio dilbio nubrozdinimą. (1 t., b. l. 42-44)

?? Iš 2019-08-28 13.25 val. alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad I. L. nustatytas 0.00 ‰ neblaivumas. (1 t., b. l. 46)

?? Iš 2019-10-15 gautos specialisto išvados Nr. G 1763/2019(03), matyti, kad I. L. dėl kairės plaštakos antro piršto vidurinio pirštakaulio lūžis ir kairio dilbio odos nubrozdinimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 161)

?? Iš Liudytojos K. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2019-08-28 apie 13 val. 00 min., važiavo automobilyje, kurį vairavo I. L., Opel Astra. Ji sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, kartu dar važiavo E. K., kuri sėdėjo gale kairėje. Važiavo link Germanto ežero. Važiavo (duomenys neskelbtini) link kelio Šiauliai-Palanga, automobilis važiavo 40 km/h greičiu. Matė kaip automobilis Volvo XC60 atvažiuodamas Plungės gatve link Telšių m., centro, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi. Tada jų automobilis apsisuko, iššovė oro pagalvės. Po eismo įvykio kreipėsi į VšĮ "Regioninę Telšių ligoninę" kur diagnozavo peties ir žasto sumušimą. (1 t., b. l. 49-51)

?? Iš 2019-10-11 gautos specialisto išvados Nr. G 1765/2019(03), matyti, kad K. K. sužalojimų nenustatyta. (1 t., b. l. 161)

Iš liudytojos E. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad rugpjūčio 28 dieną, apie 13 val. 00 min. vyko prie "Germanto" ežero, esančio netoli Telšių miesto. Vyko kartu su draugėmis K. K. ir I. L. Automobilį vairavo I.. Važiuojant link posūkio link "Germanto" ežero, sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, kairėje pusėje, už vairuotojos. Tuo metu skaitė žurnalą ir niekur nesižvalgė, tik pakėlusi galvą spėjo pamatyti kažkokį tamsų siluetą, galbūt tai buvo automobilis, ir pajuto didelį smūgį. Smūgio metu, veidu trenkėsi į vairuotojos sėdynės galinę dalį, bei pakėlusi galvą, priekyje, kur yra mašinos variklio skyrius, pamatė kažką panašaus į dūmus, bei išgirdo kaip K. sakė, jog negali atsidaryti automobilio durelių. Kadangi viskas įvyko labai greitai, bei susitrenkė galvą, todėl miglotai pamena įvykio aplinkybes. Kiek atsimena, policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes ir po to jas į ligoninę nuvežė I. tėtis, kuris atvyko į avarijos vietą, kuomet apie avariją jam telefonu pranešė pati I. (1 t., b. l. 55-57)

?? Iš 2019-10-11 specialisto išvados Nr. G 1773/2019(03), matyti, kad E. K. dėl veido kairės pusės sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 168)

?? Iš liudytojo P. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad rugpjūčio 28 d., apie 13 val., kartu su žmona I. R. ir nepilnamečiais anūkais, automobiliu VW PASSAT važiavo leistinu, 50 km/val. greičiu iš Telšių miesto link Germanto ežero. Būnant jau šalia posūkio į kairę, link Germanto ežero, pristabdė automobilį iki 20 km/val. greičio. Išgirdo stiprų susidūrimo garsą. Gali pasakyti, kad tamsios spalvos automobilio, atvažiuojančio iš priešingos pusės, tikrai nematė, tik girdėjo jį atvažiuojantį, nes jo manymu buvo didelis greitis. Jis sankryžą pasiekė jau, kai buvo atlikęs posūkį ir susidūrimas įvyko jau įsukus link Germanto ežero ir pilnai atlikus manevrą. Iš viso to, kad nematė jokio automobilio, atvažiuojančio priešpriešais, ir įvertino situaciją, kad spės atlikti posūkį prieš pasirodant leistinu greičiu atvažiuojančiam automobiliui iš pakalnės, supranta, kad tamsios spalvos automobilis, atvažiavęs priešpriešais, stipriai viršijo greitį. (1 t., b. l. 89-91)

?? Iš liudytojos I. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad su sutuoktiniu rugpjūčio 28 d., apie 13 val., važiavo prie Germanto ežero. Automobilių, atvažiuojančių iš priekio nematė. Vyras parodė posūkio signalą ir pradėjo sukti į kairę. Pavažiavus už posūkio kelis metrus, bet kiek tiksliai, negali pasakyti, išgirdo trenksmą. Suprato, kad kažkas atsitiko kelyje ir išlipę iš automobilio pamatė, kad vienas automobilis stovi griovyje link "Džiugo" sodų, o kitas automobilis- ant kelio. Gali patvirtinti, kad to automobilio, tamsios spalvos, stovėjusio griovyje po įvykio, ji prieš pasukant į kairę, tikrai nematė. (1 t., b. l. 61-63)

Iš 2019-08-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 17-31)

Iš 2019-08-28 pakvitavimo matyti, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti K. L. kol baigsis procesas. (2 t., b. l. 29-31)

?? Iš 2019-08-28 pakvitavimo matyti, kad automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti M. V. kol baigsis procesas. (2 t., b. l. 33-34)

?? Iš 2020-01-14 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. P. pateikė: šviesiosios spalvos blokelį su užrašu Volvo Nr. (S) V0034026157101 ir tamsios spalvos blokelį Volvo Nr. 30682115 (1 t., 112-113)

?? Iš 2020-01-20 pakvitavimo matyti, kad šviesiosios spalvos blokelis su užrašu Volvo Nr. (S) V0034026157101 ir tamsios spalvos blokelis Volvo Nr. 30682115 grąžinti D. P. (1 t., 114-115)

?? Iš 2019-09-11 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 128-140)

?? Iš 2019-09-24 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 141-153)

?? Iš 2020-03-09 akto matyti, kad negalima pateikti išvados Nr. 11-2249 (19), kad nesant tyrimo objektų, negalima spręsti klausimo koks buvo automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis prieš susiduriant su automobiliu Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrimo metu. (1 t., b. l. 183-184)

?? Iš 2020-04-30 specialisto išvados Nr. 11Š-14(20) 11Š-58(20) matyti, kad:

?? 1. tirti pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių apskaičiuoti VW "Passat" važiavimo greitį prieš pat susidūrimą. 2. Šioje eismo situacijoje automobilio "Volvo XC60" važiavimo greitis prieš paliktų pėdsakų pradžią buvo ne mažesnis nei 83 km/h. 3. Šioje eismo situacijoje automobilio "Volvo XC60" vairuotojas M. V. važiavo ne mažesniu nei 83 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, nevažiavo savo krypties eismo juosta, nusuko vairuojamą transporto priemonę į kairę pusę bei atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį "Opel Astra" ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. (2 t., b. l. 14-20)

Iš 2020-05-22 Šiaulių teritorinės ligonių kasos administravimo skyrius informacinio pranešimo matyti, kad už I. L., E. K., K. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas - 81,04 Eur civilinio ieškinio nereiškia, kadangi pateikė pretenziją draudimo įmonei "Ergo Insurance SE" (1 t., b. l. 98-99)

III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. V., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį - automobilį, 2019 m. rugpjūčio mėn. 28 d., apie 12 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo ne mažesniu nei 83 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, nevažiavo savo važiavimo krypties eismo juosta arčiau jos dešiniojo krašto, nusuko vairuojamą transporto priemonę į kairę pusę bei atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. L. dėl kairės plaštakos pirštakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

M. V. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Visais teismų ištirtais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo viršydamas leistiną greitį ir nevažiavo savo krypties eismo juosta, nusuko vairuojamą transporto priemonę į kairę pusę bei atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį "Opel Astra" ir kilo eismo įvykis. M. V. sprendimas – viršyti važiavimo greitį – buvo aiškiai nesaugus ir pavojingas ne tik jo vairuojamai transporto priemonei, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. M. V. turėjo numatyti, kad dėl tokio nesaugaus veikimo gali atsirasti vienokių ar kitokių padarinių. (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-251-693/2015)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad M. V. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis M. V. yra kaltas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

IV. Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kadangi M. V. padarė nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo klausimą.

Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykio padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. V. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, padarytas neatsargus nusikaltimas. Už analogiškos veikos padarymą anksčiau buvo teistas, tačiau išteisintas. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, leistino greičio viršijimą nuo 2015-08-06 iki 2019-10-15 net 26 kartus, galiojančių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 66-83), todėl, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas Romanas Lupeika prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. Prokuroras neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydamas, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją, t. y. kaltinamojo artimą draugą, darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra dirbantis, neteistas, padaręs nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinį ieškinį atlygins draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

M. V. draugas ir bendradarbis P. P. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Pasižada teigiamai įtakoti draugo pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Jis yra M. V. draugas ir pavaduotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra teistas, administracine tvarka baustas už nedidelius KET pažeidimus.

Išklausęs laiduotoją P. P., teismas pripažįsta, kad jis atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti savo vadovui, draugui teigiamą įtaką, nes palaiko glaudžius ryšius su kaltinamuoju, yra artimas šeimos draugas, tuoj po įvykio jam pirmam pranešė apie įvykį. Mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į P. P. charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jo asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis gali daryti realią teigiamą įtaką savo draugui ir kolegai. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo P. P. asmenybę, pripažintina, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Atleidus kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam M. V. padarė didelį poveikį ir teigiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje jis laikysis įstatymų.

V. Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinės ieškovės I. L. civilinis ieškinys (3 t. b. l. 53-57) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. L. prašo priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas jos naudai patirtą 2000 Eur neturtinę žalą.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiesiems atsiradusias negatyvias pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, tačiau vidutinė priteisiama suma yra apie 3000 Eur.

Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą. Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą priklauso civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Nustatydami neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-870/2019 – sulaužytas kairės rankos pirštas – priteista neturtinė žala 400,00 EUR.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-03-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-59482020, nustatytas kairės plaštakos II-ojo piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po 2019 m. vasario 7 d. specialisto išvados surašymo dar sekė 4 mėnesiai ambulatorinio gydymo, buvo atlikta antra operacija, reabilitacija, sužalotos plaštakos gydymas tęsėsi viso apie 7 mėnesius. Pirmoji operacija nebuvo sėkminga, nes buvo sutrikęs pirštų valdymas, todėl buvo atlikta antra operacija. Vėliau sekė ilgas ambulatorinis gydymas ir reabilitacija, operacijos metu į pirštą buvo sudėta du metaliniai virbai - teismas patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 eurų.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009

Šioje byloje įrodymų, galinčių pagrįsti, kad dėl traumos bus liekamųjų reiškinių ir nukentėjusioji negalės dirbti ar turės papildomų medicininių intervencijų teismui nepateikta. Iš specialisto išvados matyti, kad I. L. nustatytas kairės plaštakos antro piršto vidurinio pirštikaulio lūžis ir kairio dilbio odos nubrozdinimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 161). Iš išvados matyti, kad nukentėjusiosios piršto sužalojimas iš esmės pakeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateities aspektu ir sudarytų pagrindą išvadai ieškinį tenkinti pilnai nėra, todėl prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas.

VI. Dėl proceso išlaidų

Prokuroro prašomas priteisti proceso išlaidos nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui apmokėti netenkintinos, nes ieškovė ir jos atstovas nėra pareiškę prašymo ir pateikę sąskaitos dėl proceso išlaidų priteisimo, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1. 2019-08-28 automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti K. L. kol baigsis procesas. (2 t., b. l. 29-31), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas K. L.

2. 2019-08-28 automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti M. V. kol baigsis procesas. (2 t., b. l. 33-34) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas M. V.

Kaltinamajam M. V. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti M. V., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui P. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 1000 (vieną tūkstantį) Eur nukentėjusiajai I. L.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti K. L. kol baigsis procesas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti K. L.

Automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti M. V. kol baigsis procesas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti M. V.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Judita Staševičienė