Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo P. P. atsakomybėn ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 1000 (vienas tūkstantis) Eur nukentėjusiajai I. L..

Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti K. L. kol baigsis procesas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas K. L..

Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti M. V. kol baigsis procesas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas M. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ko pasėkoje atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į M. V. asmenybę, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskirdama jam kriminalinės bausmės, paskyrė jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. nesutikdamas su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui apeliaciniu skundu prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Palikus paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą sumažinti iki 3 mėnesių.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves ir nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

8. Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika įtvirtina, jog bet kuri iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja asmenų, pripažintų kaltais (BK 67 straipsnio 1 dalis), arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistų nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis), teises ir laisves ir nustato specialias pareigas. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumas.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuteistiems pagal BK 281 straipsnį, įprastai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Būtina atsižvelgti į tai, jog tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaip viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, nemokami darbai, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą, nagrinėjamu atveju yra visiškai nesusijusios su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl kurio kilo eismo įvykis ir žuvo žmogus, tad jų paskyrimas būtų neproporcingas ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tuo tarpu nors turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaip baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo paskirtos M. V., pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nuosprendžiu priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) I. L. 1000 Eur, todėl aptariamų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas būtų ne tik neproporcingas, bet ir teisiškai nepagrįstas, t. y. dėl tų pačių reikalavimų patenkinimo galimai būtų sprendžiama pakartotinai.

10. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog M. V. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas blaivus, už analogiškos veikos padarymą anksčiau buvo teistas, tačiau išteisintas, daug kartų baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 66-83), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. V. skirti tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, tiesiogiai susijusią su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu. Pagal teismų praktiką, BK 281 ir 281¹ straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai skiriamos su uždraudimu naudotis specialiąja teise susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje (dabar ir 281¹ straipsnyje) numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. V. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones arba paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę.

11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma palikus paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą sumažinti iki 3 mėnesių. Nagrinėjamu atveju M. V. buvo uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvais, įvertinusi faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei M. V. asmenybę, sprendžia, kad apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nustatytas terminas, nagrinėjamu atveju, yra per griežtas.

12. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame straipsnyje numatytos pakankamai plačios šios priemonės skyrimo ribos, kas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas teismams paliko tokią pat plačią diskrecijos teisę nustatyti skiriamos priemonės terminą, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kaltinamo asmenybę. Be to, šioje normoje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminų ribos nėra diferencijuotos pagal tai ar nusikalstama veika padaryta blaivaus asmens ar ne, ribos. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2017-02-07 priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 yra nurodęs, kad BK 67, 68, straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmė jam nėra skirta, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tikslu asmeniui padaryti poveikį, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų, taigi būtina įvertinti M. V. asmenybę ir parinkti optimalų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą per kurį būtų įgyvendinti šios priemonės skyrimu keliami tikslai, o asmens teisės nebūtų suvaržytos labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti.

13. M. V. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo veikia priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 66-83). Apeliaciniame skunde M. V. taip pat nurodo, kad specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones turėjimas yra neatsiejama jo profesinio bei asmeninio gyvenimo dalis, šios teisės atėmimas stipriai pablogintų jo gyvenimo kokybę, apsunkintų socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą, itin paveiktų gebėjimą dirbti bei rūpintis tiek savo, tiek jam artimų asmenų gerove. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti į darbą, rūpintis mama, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis vienareikšmiškai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tačiau visų aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas M. V. 1 metams 6 mėnesiams, atsižvelgus į anksčiau nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir šeiminę padėtį, yra neproporcingas M. V. padarytam nusikaltimui, todėl taps nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra bus įgyvendinta, sutrumpinant M. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.