- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-307-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25488-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D. G.
- Nukentėjusysis
- V. R. A.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Valdemaras Buslovičius
- Kategorijos
- 1.1.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje.
V. R. A. civilinis ieškinys dėl 834,33 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam V. R. A. iš D. G. priteista 290 Eur turtinei žalai atlyginti.
V. R. A. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam V. R. A. iš D. G. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš D. G. V. R. A. priteista 750 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. G. nuteistas dėl to, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018 m. gegužės 11 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), šalia garažų masyvo, konflikto metu, tyčia pilvu pastūmė V. R. A., po to spyrė dešine koja jam į kairę ranką bei šoną, po to rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. R. A. fizinį skausmą ir padarydamas jam panosės odos nubrozdinimus, kairio dilbio poodinį nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį ir D. G. išteisinti, kaip nepadariusio veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas selektyviai ir vienpusiškai vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl D. G. kaltumo bei jo atliktų veiksmų pobūdžio prieš nukentėjusįjį V. R. A.. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo bei jo įvykio versiją patvirtinančių liudytojų J. L. ir D. A., kurie nematė viso konflikto eigos, parodymus. Neatsižvelgė į teisingam D. G. veiksmų vertinimui reikšmingų duomenų visumą – 2018 m. birželio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G1551/2018(01) nustatytus D. G. kūno sužalojimus, eksperto J. R. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl šių sužalojimų atsiradimo mechanizmo, byloje ištirtą garso įrašą - 2018 m. gegužės 11 d. Apelianto pranešimą apie įvykį į Bendrąjį pagalbos centrą. Tai lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą kvalifikuojant D. G. veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.
4. Pirmosios instancijos teismas kategorišką išvadą dėl Apelianto kaltės pagrindė nukentėjusiojo pareiškimu, jo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojų J. L. ir D. A. parodymais, specialisto išvada, eksperto J. R. paaiškinimais, B. M. parodymais. Netikėti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais teismas pagrindo nenustatė. Vis dėlto, Apelianto, vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad jis padarė aptariamą nusikalstamą veiką. Apeliantas neigė, kad atliko prieš V. R. A. nusikalstamus veiksmus, nesužalojo, nepuolė jo, o tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų ir smūgių lenta. Savo veiksmus, net jei ir grumtynių metu sužalojo nukentėjusįjį, vertina kaip savigyną.
5. Apeliaciniame skunde D. G. nurodo, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiojo prieštaringais parodymais. Byloje apklausti liudytojai apie įvykį laikėsi skirtingų, prieštaringų parodymų, kurių nepavyko pašalinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Apeliantas analizuoja 2018 m. gegužės 14 d. V. R. A. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes, taip pat 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. liepos 4 d. apklausų metu duotus nukentėjusiojo parodymus, teigdamas, kad pastarojo parodymai yra prieštaringi, cituoja liudytojų B. M., J. L., D. A., J. M. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Apelianto teigimu, faktinės įvykio aplinkybės turi būti nustatomos vadovaujantis tik tais nukentėjusiojo parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Apeliantas skunde taip pat cituoja specialisto išvadą Nr. G 1552/2018(01), eksperto paaiškinimus, duotus teisme, teigdamas, jog išvados bei J. R. paaiškinimai objektyviai paneigia nukentėjusiojo pateiktą versiją bei liudytojų J. L. ir D. A., kurie nematė viso konflikto eigos ir yra pavaldūs V. R. A., parodymus, nes šie, esant nepašalintiems esminiams prieštaravimams tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų nesudaro vieningos loginės grandies kategoriškai išvadai dėl D. G. kaltės nustatymo, nepaneigia jo nurodomų aplinkybių, kad būtent nukentėjusysis pradėjo žodinį konfliktą ir lenta sudavė jam vieną kartą per kairę ranką, vieną kartą per dešinę ranką ir vieną kartą per kairį šoną.
6. Apeliantas pažymėjo, kad dėl to paties įvykio pagal D. G. pareiškimą pradėtas ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame Apeliantas yra pripažintas nukentėjusiuoju, o V. R. A. pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnį. Taigi vien tai, kad nukentėjusysis V. R. A. yra tiesiogiai suinteresuotas abiejų bylų baigtimi, sudaro pagrindą jo paties parodymus bei iš dalies jo parodymus patvirtinančius liudytojų J. L., D. A. parodymus vertinti kritiškai, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo (įtarimo), suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti ar sušvelninti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos veikos aplinkybių.
7. Pabrėžia ir tai, kad būtent D. G. 2018 m. gegužės 11 d. apie 17:30 val. Bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, informuodamas apie šį įvykį. Jis buvo užfiksuotas V. R. A. valdomos įmonės įrengtomis vaizdo kameromis, apie įrašus nukentėjusysis sąmoningai nutylėjo, kas akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje nukentėjusysis lenta sumušė D. G., sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o D. G. veiksmus V. R. A. atžvilgiu atliko atsiradus teisei į būtinąją gintį. Nukentėjusiojo veiksmai buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į D. G. sveikatą.
8. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl nukentėjusiojo akinių sugadinimo, t.y. kad juos kaltinamasis arba nuėmė nuo nukentėjusiojo veido, arba smurto naudojimo metu jie nukrito, nesant duomenų apie akinių sugadinimus, jų pateikimo apžiūrai, ištyrimo, išskyrus dokumento, kad akiniai buvo suremontuoti 2018 m. birželio 15 d., ir nepaneigus Apelianto parodymų, kad įvykio metu akiniai nukritę nebuvo.
9. Apeliantas pabrėžė, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai nuteisė D. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo surinkta objektyvių, įtikinamų ir patikimų duomenų dėl šios veikos padarymo, teismo išvados paremtos prielaidomis, kuriomis grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio negalima.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nukentėjusysis, jo atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti. Prokurorė taip pat prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo D. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo ir viso konflikto eigos nemačiusių liudytojų J. L. ir D. A. parodymus, be kita ko, vertindamas juos kaip prieštaringus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusiojo V. R. A. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, t.y. konflikto priežasties, jo eigos bei D. G. suduotų smūgių, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.
13. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. R. A. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, D. G. pamatė jį ir iš karto pradėjo įžeidinėti keiksmažodžiais visų akivaizdoje, spjaudėsi. Pastarasis atsitraukė nuo nuteistojo per kelis žingsnius, D. G. priėjo prie jo, pilvu atsirėmė į jį ir pastūmė pilvu. Nukentėjusysis paėjo toliau, buvo įžeidinėjimai, keiksmažodžiai. Tada nuteistasis savo dešine koja spyrė į klubą, bet pataikė į rankos pirštus. Nurodė visą laiką buvęs su portfeliu ir nesiruošęs nieko daryti. Po to buvo keli smūgiai kumščiais į veido sritį, galvą, nukrito akiniai. Nukentėjusysis parodė pradėjęs trauktis, bėgti. Jis paėmė prie šulinio gulėjusią lentą ir pradėjo gintis, mojuoti lenta ir prašyti D. G. trauktis. Pastarasis atėmė lentą, griebė nukentėjusįjį už pečių ir iš nugaros pradėjo smaugti (b.l. 119-121).
14. Iš esmės analogiški buvo ir šio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. birželio 4 d. liudytoju apklaustas V. R. A. parodė, kad D. G. pradėjo artintis prie jo ir provokuoti konfliktą. Iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu D. G. jį įžeidinėjo, vėliau pastūmė pilvu, ne vieną kartą spjovė į jį. Į D. G. provokacijas stengėsi nereaguoti ir nuolat atsitraukinėjo. Norėdamas jį atitraukti nuo savęs, iškėlė kairės kojos kelį į priekį, tuo metu nuteistasis jam spyrė iš dešinės kojos į kairę pusę, ranką bei šoną, kur taip pat pataikė į kairės rankos pirštą. V. R. A. nurodė, kad vėl traukėsi, D. G. vėl puolė jį, pataikė kelis kartus į veido sritį su ranka, sulaužė akinius. V. R. A. nurodė pamatęs ant žemės gulinčią lentą, kurią paėmė ir iš inercijos pradėjo mosikuoti eidamas link D. G. ir sakė jam nelįsti. Jis metė lentą ir tuo metu D. G. pagavo jį už rankos, apglėbė jį, paimdamas už gerklės (b.l. 17). 2018 m. liepos 4 d. apklausos metu V. R. A. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, t.y. kad atvykus į įvykio vietą D. G. iš karto pradėjo įžeidinėti jį necenzūriniais žodžiais, pilvu atsirėmė į jį ir pastūmė. Šį veiksmą nuteistasis kartojo tris kartus, spjovė į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis traukėsi nuo D. G., o pastarasis dešine koja spyrė jam į klubą bei pataikė į kairę ranką, pradėjo smūgiuoti rankomis, 2-3 kartus pataikė į veidą. V. R. A. stvėrė po kojomis pasitaikiusią medinę lentą ir sakė D. G. nesiartinti, mojavo lenta. D. G. šiek tiek aprimo, po to atėmė lentą ir apglėbęs prispaudė prie savęs, jam pasirodė, kad norėjo nukentėjusįjį smaugti (b.l. 57).
15. 2018 m. gegužės 14 d. V. R. A. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. G. veiksmų. Šiame pareiškime nukentėjusiojo išdėstytos įvykio aplinkybės taip pat sutampa tiek su asmens parodymais, duotais bylos nagrinėjime teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. vyko į susitikimą su 560-osios ir 394-osios Garažų statytos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkais D. G. ir B. M.. Paaiškino, kad pastaruoju metu buvo kilę konfliktų dėl nuomojamų patalpų ploto su D. G.. Atvykus į nurodytą vietą (atvyko pavėlavęs, D. G. neleido pradėti darbų be nukentėjusiojo dalyvavimo), nuteistasis, pamatęs V. R. A., pradėjo pastarąjį įžeidinėti, net nespėjus prieiti prie susirinkusių žmonių, nuteistasis pradėjo su juo bendrauti vartodamas necenzūrinius žodžius. Iš toliau dėstomų aplinkybių matyti, kad tarp šių asmenų kilo žodinis konfliktas, D. G. artėjo prie nukentėjusiojo, o šis traukėsi nuo jo. Nuteistasis vėl prisiartino, įremdamas savo pilvą, grasino trenksiantis į galvą. Nukentėjusysis pastūmė jį pilvu ir paprašė prie jo nesiliesti. D. G. sudavė jam stiprų spyrį ir pradėjo eiti link nukentėjusiojo smūgiuodamas kumščiais. Nukentėjusysis bandė gintis traukdamasis ir smūgiuodamas atgal. Pamatęs, kad D. G. toliau eina link nukentėjusiojo, paėmė ant žemės gulinčią lentą ir imituodamas smūgius pradėjo eiti link pastarojo. Net ir paėmus lentą, nuteistasis ir toliau ėjo link nukentėjusiojo, norėdamas tęsti grumtynes (b.l. 7-9).
16. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. R. A. parodymais apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu, t.y. dėl to, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį dėl to paties įvykio, ir šiame tyrime V. R. A. yra įtariamasis, todėl jis gali siekti neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamos veikos aplinkybių, duodamas parodymus šioje byloje. Prokurorė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Duomenų, kad šis procesinis sprendimas būtų panaikintas ir ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas toliau teismas neturi. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų taip pat matyti, kad baudžiamoji byla, kaltinant V. R. A. padarius BK 284 straipsnyje numatytą veiką, taip pat perduota nebuvo. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su Apelianto teiginiais, kad nukentėjusysis parodymus apie įvykį duoda galimai siekdamas sušvelninti savo atsakomybę kitame baudžiamajame procese.
17. Nukentėjusiojo nurodomą įvykio versiją patvirtina ir liudytojų J. L., D. A. parodymai. J. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad įvykio metu buvo kieme, prie kliento automobilio. Girdėjo, kaip D. G. pakeltu tonu keikė V. R. A. necenzūriniais žodžiais. Matė, kaip atvykus nukentėjusiajam, D. G. priėjo prie pastarojo, nukentėjusysis atsitraukė. D. G. pakartojo tą patį veiksmą, V. R. A. vėl atsitraukė, tada nuteistasis stūmė jį pilvu ir spyrė. V. R. A. nuteistasis pilvu pastūmė tris kartus. Tuomet liudytojas nubėgo į servisą pakviesti pagalbos. Nurodė, kad nuo nukentėjusiojo bei nuteistojo buvo nutolęs maždaug 15 m atstumu, gerai matė situaciją. Atbėgęs su D., R. ir J. iš serviso, D. G. buvo pagriebęs nukentėjusįjį už kaklo (b.l. 122-123). Liudytojas D. A. parodė, kad prasidėjus konfliktui tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, jis buvo kieme. Girdėjo porą necenzūrinių žodžių, kuriuos D. G. pasakė V. R. A.. Matė, kaip nuteistasis pilvu pastūmė nukentėjusįjį, atrodo, tris kartus, V. R. A. traukėsi nuo jo. D. G. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į liemenę, į kairės pusės šoną, po to jis išėjo ir nieko daugiau nematė (b.l. 153-154). Šių minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, iš esmės sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 33, 35), todėl tai, kad šiuos asmenis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, sieja darbiniai santykiai su nukentėjusiuoju V. R. A., nesudaro pakankamo pagrindo jais abejoti.
18. Liudytojas B. M. nurodė negirdėjęs necenzūrinių žodžių vartojimo, tačiau patvirtino matęs, kaip D. G. pilvu stumtelėjo nukentėjusįjį. Parodė, kad D. G. pirmas stūmė, o V. R. A. pastūmė atgal. Kas vyko toliau nematė, kadangi išėjo (b.l. 150-152). Tai, kad liudytojai D. A. ir J. L. visos konflikto eigos nematė, jų parodymai paneigia nuteistojo iškeltą versiją, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai ir gynėsi nuo V. R. A. veiksmų. Iš paminėtų asmenų, taip pat nuoseklių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad ne V. R. A. pirmasis puolė D. G. su lenta, kurią rado ant žemės. Konfliktą pradėjo pats D. G., pradėdamas įžeidinėti nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, po to stumdamas jį pilvu bei spirdamas į šoną. Tai, kad nukentėjusysis pradėjo gintis nuo tokių nuteistojo veiksmų, panaudojęs ant žemės gulinčią lazdą (šių aplinkybių nukentėjusysis neginčija), D. G. atsakomybės nešalina. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino D. G. veiksmus būtinosios ginties kontekste ir motyvuotai šią versiją atmetė, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pavojingo kėsinimosi, kadangi konfliktą pradėjo ne nukentėjusysis, o D. G.. Jis pirmasis pradėjo naudoti ir fizinį smurtą. Kilusią situaciją teismas įvertino kaip muštynių situaciją, kai abi šalys yra puolančios ir smurtas naudojamas puolimo tikslu. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
19. Nuteistojo keliamos versijos, esą nukentėjusysis jį puolė ir kaltinime nurodytus veiksmus jis atliko gindamasis, nepatvirtina ir tai, kad jis pirmasis apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Nustatyta, kad į įvykio vietą V. R. A. atvyko maždaug 17 val., konfliktas įvyko iškart jam pasirodžius. Nors nuteistasis teigia apie šį įvykį pranešęs iš karto po jo, t.y. 17:30 val., bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešimas apie 2018 m. gegužės 11 d. 17:15 val. – 17:25 val. įvykį gautas tik 21:24 val. (b.l. 40).
20. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad viso šio aptariamo įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo V. R. A. akiniai. Faktą, kad akiniai buvo tvarkomi, patvirtina įmonės „Optika ir rega“ sąskaitą faktūra REG Nr. 02726 (b.l. 21, 22). Tuo tarpu, kad nukentėjusysis akinius nešioja pastoviai ir su jais buvo atvykęs ir kaltinime nurodytu metu, nuosekliai tvirtino viso proceso metu, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. L., J. M., D. A.. Pagrindo abejoti šių asmenų parodymais, kaip minėta, teismas nenustatė. Be to, iš nuteistojo D. G. parodymų matyti, kad po konflikto su nukentėjusiuoju, po jų tarpusavio grumtynių nukentėjusiojo akiniai atsidūrė D. G. rankose. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad akiniai buvo sugadinti būtent dėl neteisėtų D. G. veiksmų.
21. Nepatvirtina nuteistojo keliamos versijos dėl įvykio eigos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 1551/2018 (01) nurodyti duomenys apie jam padarytų sužalojimų pobūdį. Nors teismo posėdžio metu ekspertas J. R. patvirtino, kad sužalojimai galėjo atsirasti D. G. suduodant smūgius lenta, tačiau nukentėjusysis neginčijo aplinkybių, kad gindamasis nuo agresyvaus nuteistojo elgesio, jis griebė ant žemės gulėjusią lentą ir mosikavo ja. Vis dėlto, kaip minėta, šie smūgiai lenta galimai buvo padaryti jau po to, kai D. G. buvo pavartojęs smurtą prieš V. R. A.. Taigi šios aplinkybės nuteistojo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nešalina.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įvairių įrodymų šaltinių duomenys (nukentėjusiojo, aptartų liudytojų parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai) savo informaciniu turiniu nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, todėl sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino D. G. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent jis vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, taip nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą, ir tokių D. G. veiksmų nėra jokio pagrindo vertinti kaip veikimą esant būtinosios ginties situacijai.
23. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateikta PVM sąskaitą faktūra, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos teisinės paslaugos už 302,50 Eur (įskaitant ir PVM).
24. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos yra bendros bylos procesui tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411-942/2016, 2K-38-1073/2018 ir kt.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti yra per didelė. Baudžiamoji byla nėra didelės apimties, nesudėtinga (asmuo nuteistas dėl vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymo), išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį kiek daugiau nei vieną valandą. Nukentėjusiojo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti suma mažintina iki 150 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš nuteistojo D. G. 150 Eur nukentėjusiajam V. R. A. advokato išlaidoms apmokėti.