Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. A., jo atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018 m. gegužės 11 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia garažų masyvo, konflikto metu, tyčia pilvu pastūmė Vitalijų R. A., po to spyrė dešine koja jam į kairę ranką bei šoną, po to rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. R. A. fizinį skausmą ir padarydamas jam panosės odos nubrozdinimus, kairio dilbio poodinį nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. parodė, kad susipažino su specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam A. objektyviai buvo nustatyti dviejų kūno sričių sužalojimai, t. y. panosės srities odos nubrozdinimas ir kairio dilbio apatinio viršutinio trečdalio riba išorės paviršius, kur nustatyta poodinė kraujosruva, kurios srityje buvo smulkūs linijiniai odos nubrozdinimai. Toliau aplinkybėse buvo nurodyta, kad kairė plaštaka sumušta buvo, nukentėjusysis skundėsi kairės plaštakos skausmu, bei buvo nurodyta, kad grumtynių metu nukentėjusysis gavo smūgį į dešinį klubą. Šiose srityse, t. y. dešinio klubo ir kairės plaštakos srityse, objektyvių sužalojimo požymių nebuvo nustatyta. Todėl ekspertas D. padarė išvadą, kad kūno sužalojimai padaryti dvejose srityse ir jie, tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. A. apžiūrėtas 14 d., o įvykis buvo gegužės 11 d., nuo įvykio iki apžiūros praėjo nepilnai 3 paros, tai jei veido srityje būtų buvusios poodinės kraujosruvos, tai jos būtų matomos ir užfiksuotos, bet tokių duomenų nėra. Dėl D. G. sužalojimų, ekspertizės išvadoje nurodoma, kad kaktos kairėje pusėje buvo nustatyta poodinė kraujosruva, o visi kiti sužalojimai konstatuoti galūnėse, t. y. rankose, krūtinėje, nugaroje, tiek kraujosruvos, tiek odos nubrozdinimai. Nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius medine lenta. Tai nurodo jų lokalizacija, daugybiškumas, t. y. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai. Tokio pobūdžio sužalojimai yra būdingi smūgiui, suduodant kietu, buku daiktu, pvz., lentos kraštu, nes lentos kraštas padaro odos nubrozdinimus. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui. Abejose išvadose nurodytas tyrimo metodas, tai yra pagal kokybės vadybos sistemą, t. y. užkoduoti gyvų asmenų tyrimo atlikimo taisyklės. Kaip reikia apžiūrėti nukentėjusį asmenį, kokius veiksmus atlikti. Dilbio vidinio paviršiaus sužalojimai yra būdingi ginantis nuo suduodamų smūgių. Ranka dažniausiai turi būti pakelta galvos, krūtinės lygyje. Dėl A. padarytų sužalojimų, pagal duomenis gali teigti, kad galėjo būti mažiausiai 2 trauminiai poveikiai, bet galėjo būti daugiau. Kiekvienas sužalojimo padarymas sukelia skausmą. Skausmo pojūtis priklauso nuo organizmo savybių. Šašai susidaro tada, kai yra odos nubrozdinimas, čia pažymėtas nežymus odos nudrėskimas. Kai tiriamasis buvo apžiūrėtas, tai natūralu, kad nubrozdinimas pasidengia šašu. Tas sužalojimas nėra kraujosruva. Dėl panosės nubrozdinimo tai tokio dydžio sužalojimas galėjo būti padarytas ir nagu. Kairio dilbio nubrozdinimas, tai stambesnė, kietas bukas daiktas, galėjo būti spyris koja, kontaktinis plotas didesnis negu piršto nagas. Panosėje buvo smailiu, ribotu, atsikišusiu, aštriabriauniu daiktu, pavyzdžiui, nagu. Visi minėti nubrozdinimai lokalizuojasi poodinės kraujosruvos fone, kurios centre yra 2 odos nubrozdinimai ir dar papildomas odos nubrozdinimas. Tarp tų nubrozdinimų yra 0,3 cm tarpas, tai faktiškai linija su prašviesėjimu. Iš to galiu daryti išvadą, kad tie odos nubrozdinimai, tiek aplinkinė kraujosruva buvo padaryta vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad ta poodinė kraujosruva galėjo atsirasti su lentos kraštu, kadangi tam, kad padarytum odos nubrozdinimus pailgos formos, reikia tikėtis, kad kontaktas galėjo būti su daiktu, turinčiu pailgą briauną, tai gali būti ir galimybė lentos kraštas. Dėl jėgos spręsti negalima. Jėga adekvati tokių sužalojimų padarymui. Smūgis ranka ar lenta. Čia nebuvo stiprios jėgos.

Specialisto išvadoje Nr. G 1552/2018 (01) Vitalijui R. A. nustatyti šie kūno sužalojimai: panosės odos nubrozdinimas, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, padaryta kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018-05-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.10)

2018-12-12 specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad: klausimas: ar sužalojimai, konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 1552/2018 (01) galėjo atsirasti R. A. nurodytu būdu. Atsakymas: V.R. A. nustatyti sužalojimai – panosės odos nubrozdinimas, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, galėjo atsirasti jo nurodytu būdu, t. y. veidą sužalojant suduodant smūgį kumščiu (ranka), o kairį dilbį sužalojant spiriant koja. Tikėtina, kad nosis (šnervės kraštas) buvo sužalota slystančiu (liestinu) poveikiu. Klausimas: Ar sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių rankomis? Atsakymas: atsakyta, atsakant į pirmą klausimą. Klausimas: kiek smūgių ar trauminių poveikių užfiksuota. Atsakymas: sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Klausimas: ar nuo smūgių rankomis galėjo atsirasti nubrozdinimas, konstatuotas specialisto išvadoje? Atsakymas: Atsakyta, atsakant į pirmą klausimą. Taip pat nosies (šnervės krašto) sužalojimas galėjo būti sužalotas ir nedidelį ribotą paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, pvz., piršto nagu, žiedu ir pan. (b. l. 30)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Nors kaltinamasis savo kaltės, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, iš esmės neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

2018 m. gegužės 14 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. R. A. nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d., adresu Žemynos g. 16, Vilniuje, prie serviso ir garažų patalpų, D. G. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė jam stiprų spyrį, po to ėjo link jo smūgiuodamas rankomis, dėl ko jis patyrė nežymius sužalojimus (b. l. 7-9). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 4 d. apklaustas nukentėjusysis V. R. A. parodė, D. G. spyrė iš dešinės kojos jam į kairės pusės ranką bei šoną, kelis kartus ranka pataikė į veido sritį, sulaužė jam akinius (b. l. 17). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. R. A. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrumo metu nurodytas aplinkybes ir parodė, kad D. G. jam vieną kartą spyrė į kairę pusę, pataikė į ranką, po to buvo keli smūgiai kumščiais į veido sritį, galvą. Nukrito akiniai. Jis pradėjo trauktis, bėgti. Šalia buvo lentos, paėmė lentą ir pradėjo gintis, mojuoti lenta ir sakyti, kad kaltinamasis trauktųsi. D. G. atėmė lentą, griebė jį už pečių ir iš galo pradėjo smaugti.

V. R. A. nurodytas aplinkybes patvirtino ir specialisto išvada Nr. G 1552/2018 (01), kurioje Vitalijui R. A. nustatyti šie kūno sužalojimai: panosės odos nubrozdinimas, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, padaryta kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018 m. gegužės 11 d.) (b. l. 10). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. paaiškino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas rankoje kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, o panosėje – aštrų kampą turinčiu daiktu (nagu ir pan.).

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi (tam tikri nedideli netikslumai teismo nevertinami kaip esminiai), vieni kitus patvirtina, šie asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra duomenų, kad jie turėtų motyvą duoti neteisingus parodymus. Aplinkybė, kad liudytoją J. L. ir nukentėjusįjį sieja (siejo) darbiniai santykiai savaime nereiškia, kad jis dėl šių priežasčių galėtų apkalbėti D. G. ir duoti melagingus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad kito liudytojo D. A. ir nukentėjusiojo (ar kaltinamojo) apskritai nesieja jokie asmeniniai ar darbiniai santykiai, todėl jo parodymai yra objektyviai nešališki. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvus įrodymas – specialisto išvada dėl V. R. A. padarytų sužalojimų. Šioje išvadoje nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad V. R. A. buvo spirta į kairį šoną, pataikyta į ranką. Būtent kairės rankos apatinėje dalyje (dilbyje) ir buvo nustatytas nežymus sužalojimas, padarytas įvykio metu, galimai koja. Panosėje nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nagu, kas reiškia, kad toks sužalojimas patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus dėl smūgių į veidą, kurių metu jo panosė galėjo būti kliudyta nagu. Todėl teismas minėtais parodymais tiki ir vadovaujasi. Vadovaujantis minėtais įrodymais nustatyta ir tai, kad šios nusikalstamos veikos metu, būtent dėl D. G. veiksmų, buvo sugadinti nukentėjusiojo akiniai.

D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis V. R. A. nesužalojo, jo nepuolė, o tik gynėsi nuo V. R. A. veiksmų ir smūgių su lenta. Savo veiksmus, net jeigu ir sužalojo V. R. A., vertina kaip savigyną.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016).

Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Pirma. Šiuo atveju pagal aukščiau minėtus įrodymus nustatyta, kad pirmas pilvu stūmė ir koja spyrė V. R. A. būtent D. G.. D. G. versija, kad jį pirmas su lenta puolė V. R. A. vertintina kritiškai, nes ji buvo paneigta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais įrodymais. Teismas sprendžia, kad galimai po D. G. smūgio koja, V. R. A. galėjo suduoti jam lenta (šių aplinkybių be nukentėjusiojo ir kaltinamojo daugiau niekas nematė), tačiau sužalojimas V. R. A., po D. G. smūgio koja (iki smūgiavimo lenta), jau buvo padarytas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad smūgis koja buvo esant V. R. A. pavojingam kėsinimuisi ir ginantis nuo tokio kėsinimosi.

Antra. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad tiek D. G., tiek V. R. A. vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nes tarp šių asmenų kilo žodinis, o vėliau fizinis konfliktas. Fizinius veiksmus V. R. A. atžvilgiu pradėjo būtent D. G., o vėliau vienas kito atžvilgiu smurtą naudojo abu konflikto dalyviai. Šiuo atveju teismas nevertina ar V. R. A. veikė būtinosios ginties situacijoje. Tačiau vertinant D. G. elgesį, konstatuotina, kad kilusi situacija atitinka muštynių situaciją, kas reiškia, abi pusės (šiuo atveju viena iš pusių – D. G.) buvo puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais. Todėl teismas sprendžia, kad D. G. šioje situacijoje neveikė būtinosios ginties sąlygomis.

Teismas, apibendrindamas minėtas aplinkybes bei įvertinęs įrodymus: V. R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodymus, duotus teisme, liudytojų parodymus, specialisto išvadą dėl V. R. A. padarytų sužalojimų ir eksperto paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamasis D. G. 2018-05-11 apie 17 val., Žemynos g. 16, Vilniuje, šalia garažų masyvo, konflikto metu, spyrė dešine koja V. R. A. į kairę ranką bei šoną, po to rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių V. R. A. į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. R. A. fizinį skausmą ir padarydamas jam panosės odos nubrozdinimus, kairio dilbio poodinį nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs ilgalaikių padarinių), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas. Taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų apie jo buvimą psichiatro ar narkologo įskaitose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje V. R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 834,33 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad V. R. A. patyrė turtinę žalą dėl D. G. sugadintų akinių remonto – 290 Eur, taip pat dėl patirto skausmo, kraujosruvų, likus be akinių, negalėjo tinkamai pasiruošti kelionei, užsiimti sveikatos gerinimu, pavėlavo į lėktuvą ir patyrė 544,33 Eur išlaidų lėktuvo bilieto pirkimui. Neturtinės žalos atsiradimas grindžiamas tuo, kad V. R. A. patyrė daug nepatogumų dėl mėlynių, turėjo jas slėpti, patyrė dvasinius išgyvenimus ir gėdą, negalėjo ramiai miegoti, atsirado virškinimo sutrikimų.

Dėl turtinės žalos

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad dėl D. G. nusikalstamų veiksmų buvo sugadinti V. R. A. akiniai – juos kaltinamasis arba rankomis nuėmė nuo V. R. A. veido, arba smurto naudojimo metu jie nukrito. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad tokiu būdu buvo sugadinti akinių lęšiai. V. R. A. pateikė kvitą, patvirtinantį, kad šių akinių remontas kainavo 290 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

V. R. A. taip pat nurodė, kad dėl įvykdyto nusikaltimo jam teko pavėlinti lėktuvo bilietus ir dėl to patyrė turtinių išlaidų 544,33 Eur sumai. Ieškinyje nurodyta, kad išlaidos patirtos dėl bilietų pakeitimo iš 2018-05-15 03.00 val. į 2018-05-15 11.10 val. (b. l. 126). Ieškovo teigimu bilietą buvo būtina keisti dėl skausmų, sveikatos gerinimo, kraujosruvų, akinių remonto. Taigi V. R. A. išvykimas buvo pavėlintas tik 8 val. 10 min. Po nusikaltimo padarymo jau buvo praėję 4 dienos, todėl per 8 valandas nakties meto nebuvo įmanoma žymiai pagerinti sveikatą, paslėpti kraujosruvų ir pan. Kita vertus, matomoje vietoje (veide) buvo nustatytas tik vienas nežymus sužalojimas, kuris lemiamos reikšmės šiek tiek vėlesniam išvykimui negalėjo turėti. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad akiniai buvo suremontuoti tik 2018-06-15, t. y. jau po kelionės. Todėl teismui kyla abejonių dėl to, kokią įtaką akinių remontas ar padaryti sužalojimai galėjo turėti išvykimo pavėlinimui 8 valandomis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad lėktuvo bilietai buvo keisti į vėlesnius būtent dėl aplinkybių, susijusių su D. G. padaryta nusikalstama veika. Todėl ieškinys dalyje dėl turtinių išlaidų 544,33 Eur sumai atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio V. R. A., teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo V. R. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padaryti du sužalojimai. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų V. R. A. patyrė fizinį skausmą ir psichologinį diskomfortą, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, ar jis gydėsi, kur ir kiek laiko gydėsi, ar vartojo vaistus. Matomoje kūno vietoje (panosėje) buvo padarytas vienas nežymus sužalojimas, kitas sužalojimas buvo padarytas rankoje. Teismas vertina, kad šie su sužalojimai galėjo turėti įtakos V. R. A. savijautai, bendravimui su kitais asmenimis. Civiliniame ieškinyje ir baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. R. A. iš karto po įvykio ar kiek vėliau būtų kreipęsis pas medikus, gydęsis patirtus sužalojimus. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo V. R. A. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertinant padaryto nusikaltimo trukmę ir kilusią grėsmę sveikatai, padaryto sužalojimo mastą ir vietą, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jo civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 400 eurų.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusysis V. R. A. baudžiamoje byloje pateikė prašymą, kuriuo prašo pinigus, sumokėtus atstovei už teisinę pagalbą, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo – 750 Eur.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. R. A. prašymas yra pagrįstas, todėl jos patirtas išlaidas atstovo teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomos, kurios priteistinos iš D. G.. Šios išlaidos nėra neproporcingos suteiktų paslaugų turiniui.

Dėl kardomosios priemonės ir daiktų likimo

Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vitalijaus R. A. civilinį ieškinį dėl 834,33 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. R. A. iš D. G. 290,00 (du šimtus devyniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Vitalijaus R. A. civilinį ieškinį dėl 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. R. A. iš D. G. 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. G. V. R. A. 750,00 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.