Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1139-796/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-15
Bylos Nr.: e2A-1139-796/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: R. G., D. V.
Ieškovas: G. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
Advokatai: Laimonas Strauka, Jovita Usonytė, Jovita Usonyteiuž

Civilinė byla Nr. e2A-1139-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01009-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.6.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei G. G., atsakovei D. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. teismui pateiktu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė: 1. panaikinti Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2000-08-01 akto įrašą Nr. 107, kuriuo į apskaitą įrašyta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. nustatyti, kad šalių nepilnamečio vaiko – V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su ieškove; 3. priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo 2019-03-01 iki vaiko pilnametystės; 4. padalyti santuokoje įgytą turtą: 4.1. priteisti atsakovui 0,7220 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 590,00 Eur vertės, lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 520,00 Eur vertės, lengvąjį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 750,00 Eur vertės; 4.2. priteisti ieškovei lengvąjį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 660,00 Eur vertės; 4.3. priteisti ieškovei iš atsakovo 3 100,00 Eur kompensaciją už atsakovui atiteksiantį didesnės vertės turtą; 5. nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakomybė kreditorei AB SEB bankui išlieka solidariąja šalių prievole, nurodant, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė vykdys prievolę kreditoriui savo asmeninėmis lėšomis; 6. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovei santuokinę pavardę G..

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė G., taip pat sutiko dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo. Iš esmės sutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl kreditinio įsipareigojimo padalijimo.

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimu dėl kreditinio įsipareigojimo padalijimo.

Šalies argumentai

4. Atsakovas R. G. teismui pateiktu priešieškiniu prašė: 1. panaikinti Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2000-08-01 akto įrašą Nr. 107, kuriuo į apskaitą įrašyta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės; 2. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti santuokines pavardes: ieškovei – G., atsakovui – G.; 3. nustatyti, kad nepilnametės dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jos mamos G. G. gyvenamoji vieta; 4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo 2019-05-15 iki vaiko pilnametystės, ieškovę skiriant nepilnametei dukrai skiriamo išlaikymo tvarkytoja, išlaikymą už einamąjį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; 5. nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: 5.1. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 10.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristato dukrą atgal į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val.; 5.2. ieškovę įpareigoti netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra įvairiomis ryšio priemonėmis – mobiliuoju telefonu ar interneto ryšiu, įvairia programine įranga; 6. padalyti santuokoje įgytą turtą: 6.1. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7220 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), 2 590,00 Eur vertės, keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 520,00 Eur vertės, keleivinį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 750,00 Eur vertės; 6.2. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti keleivinį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 660,00 Eur vertės; 6.3. priteisti iš atsakovo ieškovei 3 100,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 7. priteisti atsakovui solidariai iš ieškovės G. G. ir atsakovės D. V. 36 200,00 Eur piniginę kompensaciją už investicijas piniginėmis lėšomis bei darbo jėga ir organizaciniais gebėjimais į atsakovės D. V. vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 8. priteisti iš ieškovės G. G. ir atsakovės D. V. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė G. G. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašom priteisti iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, nesutiko, kad būtų nustatyta atsakovo prašoma bendravimo su dukra tvarka, tai pat nesutiko su reikalavimu dėl solidariosios 36 200,00 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Dėl kitų atsakovo reikalavimų ieškovė atsiliepime į priešieškinį nepasisakė. Prašė tenkinti visus jos ieškinio reikalavimus.

6. Atsakovė D. V. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškinio reikalavimu – priteisti atsakovo naudai solidariai iš ieškovės ir atsakovės 36 200,00 Eur kompensaciją – nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Dėl kitų priešieškinio reikalavimų nepasisakė, kadangi jie nesusiję su atsakove D. V..

7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovo reikalavimu dėl kreditinio įsipareigojimo padalijimo.

8. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neturi informacijos apie netinkamą nepilnamečio vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Šalių dukra gyvena su ieškove jos motinai priklausančiame name, mergaitei sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Šiuo metu nerekomenduoja nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, vaiko interesai nebus pažeisti, jei vaiko bendravimas vyks geranoriškai šalių sutarta tvarka ir laiku. Atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikui, išlaikymo dydis turi būti nustatytas vaiko interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-06-19 sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies: 1. Panaikintas santuokos apskaitos akto įrašas, padarytas 2000-08-01 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 107), kuriuo į apskaitą įrašyta ieškovės G. G. ir atsakovo R. G. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės G. G. kaltės. 2. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliktos santuokinės pavardės: G. G. – G., R. G. – G.. 3. Nustatyta, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka. 4. Nustatyta nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina G. G.. 5. Nustatyta atsakovo R. G. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią: 1) atsakovas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą atgal į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val.; 2) ieškovė įpareigota netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra įvairiomis ryšio priemonėmis – mobiliuoju telefonu ar interneto ryšiu, įvairia programine įranga. 6. Priteistas iš atsakovo R. G. išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2019-06-05 iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Priteistas iš atsakovo R. G. nepilnamečio vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 140,00 Eur. 8. Vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė G. G.. 9. Padalytas ieškovės G. G. ir atsakovo R. G. santuokoje įgytas turtas: 1) priteistas ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise keleivinis automobilis „Mitsubishi Space Star“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) priteistas atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis „Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) priteista ieškovei G. G. iš atsakovo R. G. 3 100,00 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. 10. Pripažinta, kad prievolė kreditorei AB SEB bankui pagal 2007-06-28 Kredito sutartį Nr. 0450718073222-56 yra solidarioji ieškovės G. G. ir atsakovo R. G. prievolė. Nustatyta atsiskaitymo su kreditore AB SEB banku pagal minėtą sutartį tvarka, pagal kurią, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, visas įmokas AB SEB bankui mokės ieškovė G. G.. 11. Priteista atsakovui R. G. iš atsakovės D. V. 15 537,89 Eur kompensacija. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos. 12. Priteista iš atsakovo R. G. 1 053,03 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 13. Priteista iš atsakovo R. G. 293,55 Eur valstybei žyminio mokesčio. 14. Priteista iš atsakovės D. V. 1 774,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G.. 15. Priteista iš atsakovo R. G. 599,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. V.. 16. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo R. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. G. – panaikintos nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

9.1 Ieškovė neįrodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo ieškovei lojalus, pagarbus ar jos nerėmė moraliai. Atsakovas įrodė, jog ieškovė buvo jam neištikima, dėl to ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Šalių santuokos apskaitos įrašas turi būti panaikintas dėl ieškovės kaltės.

9.2 Kadangi ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę G., atsakovas sutinka, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, be to, šalys turi du bendrus vaikus, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

9.3 Įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi, augti ir vystytis, atsakovas sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės V. G. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

9.4 Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia atsakovui dalyvauti vaiko gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Ieškovė motyvuotų prieštaravimų dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo tenkintinas.

9.5 Nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas visavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Ieškovės nurodoma 400,00 Eur suma per mėnesį šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančio vaiko būtinieji (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.) ir papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.). Atsakovas yra darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti, nėra pateikta, atsakovas ilgą laiką dirbo ir gavo pastovias pajamas, dėl kokių priežasčių nutraukė darbo santykius, nenurodė, anksčiau papildomai uždirbdavo atlikdamas medžio apdailos darbus, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo dukrai. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo suma dukrai atitinka augančio vaiko interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą. Mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių dukros būtiniausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui ir pažeistų vaiko interesus.

9.6 Į bylą pateiktas atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas patvirtina, kad atsakovas 2019 m. kovo–gegužės mėnesiais reguliariai lankėsi maisto prekių ir kitose parduotuvėse, todėl laikytina, kad šalių duktė buvo aprūpinta maisto produktais, kitomis prekėmis. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog atsakovas savo dukrai išlaikymo neteikė nuo 2019-05-15, t. y. nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, todėl iš atsakovo priteistinas 140,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-05-15 iki 2019-06-04.

9.7 Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo ir vertės. Atsižvelgiant į tai, padalytinas šalių santuokos metu įgytas turtas, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant keleivinį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinius automobilius „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi ieškovei atitenka turto už 1 660,00 Eur, o atsakovui – už 7 860,00 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 100,00 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

9.8 Šalių finansinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2007-06-28 Kredito sutartį Nr. 0450718073222-56, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, tačiau, nesant ginčo tarp šalių dėl šios prievolės vykdymo, nustatytina atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, pagal kurią, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, visas įmokas bankui mokės ieškovė.

9.9 Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė D. V. turėjo asmeninių lėšų gyvenamojo namo statybai. Pagal byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir įrengimo daugiau nei iš AB SEB bankas paimtomis kredito lėšomis, iš statybinių prekių parduotuvių pirktomis medžiagomis, iš buitinės ir kitokios technikos parduotuvių pirktomis prekėmis bei atliktu darbu su mediena. Kadangi investicijos į atsakovei priklausančio ginčo turto statybą ir įrengimą buvo atliktos ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, todėl šios investicijos, išreikštos pinigine verte, laikytinos abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovui iš atsakovės kompensaciją, kuri lygi 1/2 daliai atliktų investicijų vertės, t. y. 15 537,89 Eur (20 273,40 Eur kreditas, 5 260,57 Eur šeimos piniginės lėšos, 5 541,81 Eur darbo užmokestis už atsakovo atliktą darbą su mediena / 2).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovo R. G. atstovas advokatas Laimonas Strauka apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-06-19 sprendimą pakeisti, t. y.:

10.1 Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur per mėnesį nuo 2019-06-05 iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

10.2 Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečio vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 140,00 Eur.

10.3 Sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo išdėstyti taip: atsakovo R. G. naudai solidariai iš G. G. ir D. V. priteisti 36 200,00 Eur piniginę kompensaciją už investicijas piniginėmis lėšomis bei darbo jėga ir organizaciniais gebėjimais į D. V. vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

10.4 Paskirstyti civilinėje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10.5 Nurodo, jog atsakovas su skundžiamu teismo sprendimu sutinka tik iš dalies, nesutinka su teismo sprendimo dalimis dėl piniginės kompensacijos priteisimo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo

10.6 Sprendime yra klaidingai nurodyta, kad atsakovas nuo 2019-05-15 neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Nors atsakovas ir nurodė, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2019-05-15, tačiau jis niekur nėra nurodęs, kad neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai Vestai, priešingai, civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuolat teikė išlaikymą nepilnametei dukrai ir teikė paramą pilnamečiam sūnui. Pažymi ir tai, jog ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu net nenurodė, kad atsakovas yra skolingas, byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

10.7 Atsakovas mano, jog nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę iš jo priteisti 200,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Jo nuomone, abiejų tėvų skiriama po 200,00 Eur suma per mėnesį nepilnamečiam vaikui yra per didelė suma ir nepagrįsta. Atsakovo nuomone, dėl pasaulinės pandemijos šiuo metu susidarius ekonominiam sunkmečiui turi mažėti ir nepilnamečio vaiko poreikiai.

10.8 Mano, jog nepilnametės dukros poreikiai turi būti protingi ir racionalūs, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis mažintinas nuo 400,00 Eur iki 360,00 Eur, atsižvelgus į realius nepilnametės dukros poreikius ir esamą ekonomikos sunkmetį.

10.9 Pažymi, jog teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir priteisęs išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 180,00 Eur per mėnesį. Mano, jog taip natūraliai susiklostė nepilnamečiam vaikui būtino išlaikymo dydis, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad iš skiriamos 180,00 Eur sumos ji negali išlaikyti nepilnametės dukros.

Žemesnės instancijos teismas

10.10 Skundžiamu teismo sprendimu atsakovas patenka į ypač sunkią materialinę padėtį – iš jo yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas neturi jokio gyvenamojo būsto, nuo 2019 m. gegužės mėn. buvo atleistas iš darbo, karantino metu negalėjo ieškotis darbo ir pradėti dirbti, iki 2020-07-01 buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, iš esmės visas abiejų vaikų išlaikymas tenka jam. Mano, kad ieškovė taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Dėl piniginės kompensacijos

10.11 Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu prilyginti jį nuomininkui ir vadovautis ieškovės ir atsakovės D. V. atstovės teiginiais, kad jis buvo nuomininkas, todėl jam kompensacija nepriklauso.

10.12 Mano, jog nei ieškovė, nei atsakovė D. V. nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos iš savų lėšų pasistatė gyvenamąjį namą. Nors teismas nurodė, kad esą D. V. turėjo pinigų, gautų perleidus žemės sklypą su gyvenamojo namo dalimis, tačiau atsakovė D. V. jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji realiai disponavo teismo nurodyta pinigine suma, kuri leistų pasistatyti gyvenamąjį namą, nepateikė. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kiek konkrečiai piniginių lėšų gavo atsakovė D. V., o kiek jos sūnaus šeima, kuriai priklausė didesnė dalis gyvenamojo namo. Liudytojas V. V. nurodė, kad jis gavo tik 100 000 Lt. Kadangi liudytojas V. V. yra susijęs artimais giminystės ryšiais su ieškove bei atsakove, jo tokie parodymai vertintini kritiškai. Mano, jog atsakovė neturėjo ir negalėjo turėti piniginių lėšų viso gyvenamojo namo statybai, iš 2007-01-03 ir 2008-03-14 pirkimo–pardavimo sandorių atsakovė negalėjo gauti visų reikalingų piniginių lėšų, nes jai nuosavybės teise nepriklausė visas parduotas gyvenamasis namas.

10.13 Pažymi, jog ieškovė teismo posėdžio metu, kuris vyko 2020-06-04, nurodė, kad ji laiko gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

10.14 Atsakovo nuomone, jo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė D. V. piniginių lėšų namo statybai neturėjo, dėl to atsakovas ėmė paskolą gyvenamojo namo statyboms.

10.15 Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie atliktus statybos darbus bei darbo jėgos vertę. Teismas neįvertino originalaus sąsiuvinio su gyvenamojo namo statybos užrašais, kuriuose yra detaliai nurodytos perkamų medžiagų kainos, medžiagų kiekis, darbuotojai, kurie padėjo atsakovui atlikti visus būtinus ir reikalingus statybos darbus. Be to, atsakovas pateikė Ekspertinio tyrimo išvadą, kurioje yra apskaičiuoti ginčo gyvenamojo namo statybos darbai. Ekspertinio tyrimo akte detaliai yra nurodyta, kiek kainuoja konkrečios medžiagos, mechanizmai, kokia suma yra įvertinta darbo jėga. Tuo tarpu atsakovės atstovės pateikti rašytiniai apskaičiavimai, kiek esą yra verti atsakovo R. G. atlikti darbai, turėtos išlaidos, darbo jėgos kaina, yra tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra visiškai įtraukti terasos statybos iš medžio darbai, stogo konstrukcijos įrengimas ir darbai iš medžio, darbų, medžiagų, mechanizmų kainos.

10.16 Teismas priteisė atsakovui tik, teismo nuomone, turėtas atsakovo pinigines išlaidas, nevertindamas atsakovo darbo jėgos ir mechanizmų sąnaudų. Gyvenamojo namo statybos darbai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko, darbo jėgos sąnaudų, organizacinių gebėjimų, todėl teismas be pagrindo sumažino atsakovo prašomą piniginę kompensaciją 20 662 Eur suma.

10.17 Pažymi ir tai, jog nei ieškovė, nei atsakovės atstovė nenurodė nė vieno asmens, kuriam būtų mokėjusios už statybos darbus, medžiagas ar mechanizmus, nėra nurodytas nė vienas asmuo, kurį būtų samdžiusios statybos darbams atlikti ieškovė ar atsakovė.

10.18 Be to, nėra pateiktas nė vienas rašytinis įrodymas, kuris patvirtintų, kad atsakovas R. G. iš atsakovės būtų gavęs piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai. Nėra pateikta atsakovės išrašų iš banko sąskaitų, kurie patvirtintų, kad atsakovė galėjo turėti piniginių lėšų, gautų realizavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė gautas pinigines lėšas perdavė ieškovei. D. V. nenurodė, kada ir kokiomis piniginėmis sumomis perdavė pinigines lėšas atsakovui R. G..

10.19 Mano, jog teismas neįvertino atsakovo šeimos turėtų piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitose 2005–2011 m., kurios, apelianto nuomone, patvirtina, jog G. šeimos piniginės lėšos buvo panaudotos žemės sklypo atidalijimo, pertvarkymo darbams, gyvenamojo namo projekto parengimui, atsiskaitymams už pirktas statybines medžiagas, atliktus statybos darbus, kredito padengimui, atsiskaitymui už statybos darbus grynaisiais, statybos prekių pirkimui, sumokėtos palūkanos ir administravimo išlaidos AB bankui SNORAS.

10.20 Byloje atsakovas pateikė Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame buvo apskaičiuota pastatyto gyvenamojo namo statybinė vertė ir pateiktos statinio fotonuotraukos. Iš šių fotonuotraukų galima daryti išvadą, kad gyvenamasis namas buvo pritaikytas ir skirtas ieškovės ir atsakovo šeimai. Tai leidžia gyvenamąjį namą laikyti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nors namas 2017 m. buvo įregistruotas atsakovės vardu.

10.21 Atsakovas ieškovės civilinę atsakomybę kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 3 ir 4 dalių – kompensacija, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

10.22 Tuo tarpu atsakovės atsakomybė kyla dėl to, kad ji yra praturtėjusi be pagrindo, todėl privalo grąžinti atsakovui R. G. viską, ką yra gavusi (CK 6.237 straipsnis).

10.23 Apeliantas pažymi, jog išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) sudaro 140 000,00 Eur, t. y. ieškovės ir atsakovo šeimos pastangomis buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, kurio statybos vertė sudarė 140 000,00 Eur. Atsakovas savo indėlį į ginčo gyvenamąjį namą vertina 36 200 eurų suma, t. y. 1/4 dalimi.

10.24 Mano, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2008 2008-02-28 nutartimi išnagrinėjo analogišką civilinę bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10.25 Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės ieškinys nebuvo patenkintas 95 proc. Mano, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik 50 proc., todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.

10.26 Taip pat atsakovas nurodo, kad yra patenkinta 50 proc. jo priešieškinio, todėl atsakovo naudai iš ieškovės turi būti priteistos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

11. Ieškovė G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. G. apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis atitinka ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Taip pat mano, jog pagrįstai priteistas iš atsakovo 140,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Be to, sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl kompensacijos dydžio ir priteisimo tik iš atsakovės D. V..

12. Atsakovės D. V. atstovė advokatė Jovita Usonytė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš atsakovo R. G. atsakovei D. V. priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistas iš atsakovo 200,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui, 140,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas ir priteista atsakovui 15 537,89 Eur kompensacija iš atsakovės. Taip pat atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

16. Ieškovė G. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečio vaiko – dukters V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 200,00 Eur išmokas nuo 2019-03-01 iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo R. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. G. po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-06-05 iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Su tokiu teismo sprendimu atsakovas nesutinka, mano, jog pakankama bendra suma nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį yra 360,00 Eur, todėl iš jo priteistas išlaikymas turėtų būti mažinamas iki 180,00 Eur.

17. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus apskaičiavimus, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas pinigines sumas bei tai, kam tos sumos skiriamos, konstatuoja, jog ieškovė pateikė pakankamai išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnametės dukters (16 metų amžiaus mergaitės) išlaikymui, apskaičiavimus. Atsakovas, prašydamas išlaikymo dydį sumažinti, konkrečiai nenurodo ir neįvardija, kam, jo nuomone, yra skiriama per didelė pinigų suma, kokiems poreikiams tenkinti būtų galima išleisti mažiau.

20. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog ieškovės pateiktuose vaiko išlaikymo apskaičiavimuose nurodyta, kad per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga: 150,00 Eur maistui, 50,00 Eur + 50,00 Eur (pagal sezoną) drabužiams, avalynei, 20,00 Eur vaistams, vitaminams, 20,00 Eur higienos reikmenims, 40,00 Eur telefonui, internetui, spausdintuvui, 20,00 Eur pramogoms, 20,00 Eur mokslo reikmenims, 20,00 Eur akiniams, 50,00 Eur už būstą, 20,00 Eur transporto išlaidoms. Taip pat pažymėta, jog vaikui reikalingi breketai. Susumavus ieškovės nurodytas sumas, iš viso išeina ne 400,00 Eur, o 460,00 Eur (neįskaičiavus sumos, kuri dar papildoma būtų reikalinga breketams). Tačiau ieškovė prašė iš atsakovo – nepilnamečio vaiko tėvo priteisti tik 200,00 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį. Tuo parodė, jog ji, kaip mama, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, sutinka prisiimti atsakomybę, esant būtinybei, vaikui teikti didesnį išlaikymą negu vaiko tėvas.

21. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šalys nagrinėjamoje civilinėje byloje nesiremia ta aplinkybe, jog ieškovė už nepilnametį vaiką iš valstybės gauna vaiko pinigus. Iš byloje esančių atsakovo R. G. AB SEB banko sąskaitų išrašų matyti, jog iki 2019-05-10 vaiko pinigai iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buvo vedami į atsakovo banko sąskaitą. Po minėtos datos nėra duomenų, kad ir kitais mėnesiais (birželio, liepos ir t. t.) vaiko pinigai būtų pervedami atsakovui. Tikėtina, jog nuo 2019 m. birželio mėn. (atsakovui ir ieškovei jau gyvenant atskirai) vaiko pinigus gauna ieškovė. Tačiau, net ir darant prielaidą, jog ieškovė gauna už nepilnametį vaiką vaiko pinigus, tai nebūtų pagrindas mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, nes, kaip anksčiau aptarta, akivaizdu, jog ieškovės ir atsakovo 16 metų dukros poreikiams tenkinti bendrų 400,00 Eur per mėnesį nepakanka.

22. Nepagrįstais atsakovo argumentais teisėjų kolegija laiko tai, jog neva byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 180,00 Eur kas mėnesį, yra pagrindas konstatuoti, kad nepilnametei šalių dukrai bendra 360,00 Eur suma (po 180,00 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį) yra pakankama. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2019-06-06 nutartyje, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nurodė, jog šia nutartimi laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal ieškovės pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, ieškovės reikalavimų pagrįstumą išspręs teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog laikinas 180,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas atsižvelgus dar į tai, kad teismui nėra žinomi duomenys apie atsakovo realiai gaunamas pajamas, sveikatą bei turimus įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog ieškovė sutiko su laikinu 180,00 Eur išlaikymu nepilnamečiam vaikui ir neskundė minėtos nutarties, nereiškia, jog nustatyta laikino išlaikymo suma buvo pakankama vaiko išlaikymui. Ieškovė savo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui proceso metu nesumažino, o atsakovas nepateikė jokių apskaičiavimų, kaip, jo nuomone, būtų galima už 360,00 Eur per mėnesį patenkinti 16 metų dukters poreikius, kam ir kokią sumą reikėtų skirti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodė, kam ir kokiomis sumomis skiriami pinigai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nepagrįstai didina išlaidas nepilnamečiam vaikui.

23. Apeliantas neteisus teigdamas, jog ieškovė vaiko išlaikymui reikalingų sumų nepagrindė įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog į civilinę bylą atsakovė pateikė AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašą, pirkimo kvitus iš maisto prekių parduotuvių, knygyno, vaistinės, degalinės, kino teatro, kelto, rūbų, kosmetikos ir grožio prekių parduotuvių, kurie patvirtina, jog ieškovė, augindama nepilnametę dukrą, patiria išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir jis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti, nors faktiškai išlaidos patiriamos, pavyzdžiui, perkant turguje, perperkant daiktą iš kito fizinio asmens ir pan.

24. Atsakovas prašo atsižvelgti į šalyje dėl pasaulinės pandemijos susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją, mano, jog, esant ekonominiam sunkmečiui, atitinkamai turi mažėti ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Tačiau tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pasaulinė pandemija nesumažino prekių ir paslaugų kainų. Todėl nėra jokio pagrindo remiantis šia aplinkybe mažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir kartu apriboti vaiko pagrindinius poreikius.

25. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovė siekia visą nepilnametės dukters išlaikymo finansinę naštą perkelti atsakovui. Kaip jau minėta, iš ieškovės pateiktos vaiko išlaikymui reikalingos sąmatos matyti, jog nepilnamečiam vaikui per mėnesį išlaikyti yra reikalingi ne 200,00 Eur, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo, o daugiau negu 400,00 Eur. Likusią išlaikymo dalį teikti turi ieškovė, tokiu būdu ir ji prisiima nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą.

26. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog ieškovės ir atsakovo pilnamečio vaiko – R. G. išlaikymo klausimas nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl tik nuo pačių tėvų požiūrio, noro ir valios priklauso, ar jie teiks pilnamečiam vaikui išlaikymą.

27. Prašydamas sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, atsakovas apeliuoja savo sunkia materialine padėtimi, tuo, jog neturi gyvenamojo būsto, nuo 2019 m. gegužės mėn. buvo atleistas iš darbo, iki 2020-07-01 buvo registruotas darbo biržoje, karantino metu negalėjo ieškotis darbo ir pradėti dirbti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, teismui 2019-06-06 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovą kas mėnesį nepilnamečiam vaikui teiki 180,00 Eur išlaikymą, atsakovas šios nutarties neskundė, yra duomenų, jog laikiną 180,00 Eur išlaikymą vaikui teikė, nepaisant jo nurodomos aplinkybės jog buvo atleistas iš darbo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo, kad šiuo metu dirba ir gauna oficialias pajamas, tačiau jis yra vidutinio amžiaus, darbingas vyras, turi paklausią specialybę, moka dirbi medžio apdailos darbus, įrenginėti pirtis, terasas, todėl gali dirbti ir uždirbti tiek, kad prisidėtų prie būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Be to, atsakovui skundžiamu sprendimu atiteko du automobiliai, žemės sklypas. Civilinės bylos duomenimis – 2019-07-04 išrašais iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko nustatyta, jog atsakovui R. G. nuosavybės teise priklauso dar du žemės sklypai (unikalūs daikto numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas savo atstovui advokatui už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 000,00 Eur, už Ekspertinio tyrimo aktą – 2 420,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo turtinė ir finansinė padėtis nėra tokia prasta, kokią nurodo apeliantas, jis gali prisidėti prie savo nepilnametės dukters išlaikymo ta apimtimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo finansinė ir turtinė padėtis neleidžia nepilnamečiam vaikui – 16 metų dukrai teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas savo dukrai išlaikymo neteikė nuo 2019-05-15, t. y. nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, todėl iš atsakovo priteisė 140,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. G., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-05-15 iki 2019-06-04.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, jog nors jis ir nurodė, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2019-05-15, tačiau jis niekur nėra nurodęs, kad neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai Vestai. Tačiau pažymėtina, jog tokia atsakovo pozicija prieštarauja jo 2019-06-11 atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicijai, t. y. atsakovas nurodė, kad skyrium nuo šeimos pradėjo gyventi nuo 2019 m. gegužės vidurio, o ne nuo kovo 1 d., tad iki pat jo išėjimo atsakovas materialiai rėmė šeimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2019-06-06 dukrai V. G. pervedė 50,00 Eur maistpinigių. Atsakovo pateiktos išklotinės iš banko sąskaitų patvirtina apelianto teiginius, kad jis nuolat teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, teisėjų kolegija sutinka, jog yra duomenys, kad atsakovas nepilnametę dukrą išlaikė iki 2019-05-06, taip pat yra duomenys, jog atsakovas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones 2019-06-06 nutartimi, pervedė 180,00 Eur nepilnametės dukros išlaikymui, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie nepilnametės dukros išlaikymo 2019-05-15–2019-06-04 laikotarpiu, nėra. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas savo priešieškiniu, be kita ko, prašė nuo 2019-05-15 iš atsakovo R. G. priteisti išlaikymą nepilnametei V. G.. Pirmosios instancijos teismas šiais atsakovo paaiškinimais bei aptartais įrodymais, o ne ieškovės nurodyta aplinkybe (nuo 2019-03-01) būtent ir rėmėsi nustatydamas, nuo kada nebebuvo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

31. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad atsakovas yra skolingas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog ieškovė siekė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų priteistas nuo 2019-03-01, o ne nuo 2019-06-05, kaip nusprendė teismas. Kadangi ieškovė tikėjosi, kad išlaikymas bus priteistas nuo 2019-03-01, galima daryti išvadą, jog ieškovė laikė, kad atsakovas nuo šios dienos yra įsiskolinęs.

32. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kompensacijos atsakovui priteisimo

33. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo byla Nr. 3K-3-124/2008 kaip analogiška situacija nagrinėjamam ginčui. Nurodytu atveju kasacinis teismas pasisakė dėl to, ar santuokos metu įgytos statybinės medžiagos ir lėšos, kuriomis sumokėta už statybos darbus, gali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl įgytų statybinių medžiagų ir lėšų, kuriomis sumokėta už statybos darbus, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra analogiškos ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi teismai turi vadovautis kasacinio teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-124/2008, kuria remiasi apeliantas, teisėjų kolegija pasisakė, kad nustatymas, kieno lėšomis buvo įsigytos ginčo statybinės medžiagos ir buvo sumokėta už namo priestato bei garažo, esančių tretiesiems asmenims priklausančiame nuosavybės teise namų valdos žemės sklype, statybos darbus, yra fakto klausimas. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl kompensacijos dydžio atsakovui R. G. priteisimo taip pat yra faktų nustatymo, o ne teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas minėta kasacinio teismo 2008-02-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2008, nesiremia ir joje pateiktais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais nesivadovauja.

34. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti jam iš atsakovės D. V. 15 537,89 Eur kompensaciją, prašo jo naudai solidariai iš ieškovės ir atsakovės priteisti 36 200 Eur piniginę kompensaciją už investicijas piniginėmis lėšomis bei darbo jėga ir organizaciniais gebėjimais į atsakovės D. V. vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog tenkinti šią apeliacinio skundo dalį ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir tinkamai juos įvertino.

35. Atmestini atsakovo argumentai, neva atsakovė D. V. jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji realiai disponavo teismo nurodyta pinigine suma, kuri leistų pasistatyti gyvenamąjį namą, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad atsakovė D. V. turėjo asmeninių lėšų gyvenamojo namo statybai, rėmėsi ne tik šalių parodymais, bet ir 2007-01-03 Sutartimi, pagal kurią atsakovė už 7 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį 1,0150 ha žemės sklypą. Teismas taip pat rėmėsi 2007 m. rugpjūčio mėn. Avansine sutartimi Nr. 1/05, pagal kurią atsakovė gavo 150 000 Lt avansą už planuojamą parduoti 0,9684 žemės sklypą. Tai pat teismas rėmėsi 2008-03-14 Sutartimi, pagal kurią atsakovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį 0,9684 žemės sklypą bei jai ir V. V., V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nėra aišku, kokia suma atiteko atsakovei, o kokia – jos sūnui už parduotą nekilnojamąjį daiktą, atsakovas bando sukelti abejonių paaiškinimais, kad liudytojas V. V. gavo tik 100 000 Lt, nes neva pastarajam priklausė didesnė dalis parduoto gyvenamojo namo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovei priklausė 43/100, o V. V. 57/100 dalys parduoto gyvenamojo namo. Dalys itin daug nesiskiria. Taip pat reikia įvertinti ir tai, jog ta pačia sutartimi buvo parduotas vien tik atsakovei nuosavybės teise priklausęs 0,9684 žemės sklypas. Toje pačioje sutartyje pažymėta, jog vidutinė žemės sklypo vertė – 193 645 Lt, o gyvenamojo namo vertė – 40 974 Lt, ūkinio pastato – 1 273 Lt, šulinio – 467 Lt. Tad akivaizdu, jog vertingiausias 2008-03-14 Sutartimi parduodamas daiktas buvo žemės sklypas, priklausęs vien tik atsakovei. Tad nėra pagrindo abejoti, jog būtent atsakovė gavo didžiąją dalį pinigų iš minėto sandorio, o ne jos sūnus V. V. su sutuoktine.

36. Ginčo gyvenamasis namas, ir pagal atsakovo parodymus, buvo pradėtas statyti 2007 m. gegužės mėn. Taigi, atsakovės dar 2007 m. sausio mėn. gauti pinigai už parduotą žemės sklypą galėjo būti pradinė investicija į gyvenamojo namo statybas, nes atsakovo vardu sudaryta kredito sutartis buvo sudaryta vėliau – 2007-06-28, t. y. jau po ginčo namo statytų pradžios. Pagal atsakovo paaiškinimus, į ginčo gyvenamąjį namą jie įsikėlė 2008 m. vasarą, o ginčo gyvenamasis namas statyti baigtas 2012 m. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės D. V. 2007 m. rugpjūčio mėn. pagal Avansinę sutartį ir 2008-03-14 Sutartį gautos piniginės lėšos buvo panaudotos būtent ginčo gyvenamojo namo statybai. Pažymėtina ir tai, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad prie namo statybos ieškovės mama (t. y. atsakovė) prisidėjo, nurodė, jog dalį namo statybai reikalingų medžiagų buvo pirkta už ieškovės mamos pinigus.

37. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčo namas buvo pastatytas vien tik iš atsakovės turėtų lėšų. Teismas, remdamasis byloje esančiais objektyviais įrodymais, t. y. atsakovo pateiktais bankų sąskaitų išrašais, atsakovo pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu, atsakovo vardu sudaryta Kredito sutartimi, nustatė, kokia dalimi prie ginčo namo statybos prisidėjo ir atsakovas.

38. Visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog teismas neįvertino atsakovo šeimos turėtų piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitose. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovui, įvertino atsakovo pateiktus išrašus iš AB SEB banko bei AB banko SNORAS.

39. Apeliaciniame skunde atsakovas išskiria konkrečias datas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas remiasi 2005-08-16–2007-01-03 vykusiu piniginių lėšų judėjimu, nurodo, jog tuo laikotarpiu G. šeimos piniginės lėšos buvo panaudotos žemės sklypo atidalijimo, pertvarkymo darbams, gyvenamojo namo projekto parengimui. Tačiau pažymėtina, jog įrodymų, kad gyvenamojo namo projekto parengimui būtų panaudotos būtent G. šeimos piniginės lėšos, įrodymų nepateikta, to neįrodo ir AB banko SNORAS minėto laikotarpio sąskaitų išrašai, pastarieji tik patvirtina, jog 2005-08-16 į atsakovo sąskaitą buvo gautas 7 000,00 Lt kreditas ir tą pačią dieną išgryninta 6 500,00 Lt suma, 2006-03-06 vėl gautas 3 202 Lt kreditas, o 2007-01-03 įnešta 20 000,00 Lt.

40. Apeliaciniame skunde išskirtos datos, t. y. 2007-04-21, 2007-05-15, 2007-05-21, 2007-05-24, nurodyta – atsiskaitymas už pirktas statybines medžiagas, atliktus statybos darbus. Taip pat nurodyta, jog 2008-01-28 bei 2008-06-29 atliktas atsiskaitymas grynaisiais už statybos darbus. Pagal AB banko SNORAS sąskaitos išrašą matyti, jog nurodytomis datomis iš atsakovo sąskaitos buvo išmokėti grynieji pinigai, tačiau teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nėra jokios galimybės nustatyti, kokia šių pinigų apimtimi atsakovas investavo į gyvenamojo namo statybos darbus ir ar investavo, t. y. paminėti sąskaitų išrašai tik patvirtina įvairių piniginių sumų išgryninimą.

41. Pažymėtina ir tai, jog skiltyje „Atsiskaitymas už pirktas statybines medžiagas, atliktus statybos darbus“ yra išskiriama 2007-05-31 data. Pagal AB banko SNORAS sąskaitos išrašą matyti, jog minėtą dieną buvo padengtas kreditas UAB SNORO LIZINGAS, tačiau, kaip kredito padengimas susijęs su atsiskaitymu už pirktas statybines medžiagas, atliktus statybos darbus, atsakovas nekonkretizuoja.

42. Atsakovas taip pat išskiria 2008-05-24, 2008-09-23, 2008-11-05, 2010-05-29 datas, kai jis atsiskaitinėjo prekybos centruose „Ermitažas“, „Senukai“ ir buvo išleista atitinkamai 148,18 Lt, 186,84 Lt, 42,82 Lt, 7,68 Lt (iš viso 385,52 Lt). Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kokia apimtimi atsakovas prisidėjo prie ginčo namo statybos, apsipirkdamas statybinių prekių parduotuvėse, remdamasis AB banko SNORAS sąskaitos išrašu nustatė, jog atsakovas iš viso išleido 124,66 Eur (t. y. 430,42 Lt). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į prekybos centruose „Ermitažas“, „Senukai“ išleistas sumas, bet ir į parduotuvėse „Statybinės medžiagos“ bei „Stamex“ išleistas atsakovo pinigines sumas.

43. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog 2011-04-29 buvo atliktas sąskaitos papildymas. Tačiau kaip tai susiję su ginčo namo statybomis, atsakovas nekonkretizuoja.

44. Apeliaciniame skunde taip pat išskirta 2011-05-05 data, nurodyta „1 100 litų statybų baigimui“. Tačiau, remiantis AB banko SNORAS sąskaitos išrašu, nustatyta, jog minėtą dieną lėšų judėjimas nevyko, galbūt buvo suklysta nurodant dieną „05“. Iš minėto išrašo matyti, jog 2011-05-15 buvo išmokėta 1 100 Lt grynųjų pinigų suma. Tačiau tai nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ši suma buvo panaudota statybų baigimui. Dar kartą paminėtina, jog sąskaitų išrašai tik patvirtina piniginių sumų išgryninimą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės nustatyti, kokia apimtimi atsakovas išgrynintus pinigus investavo į gyvenamojo namo statybos darbus ir ar investavo.

45. Apeliaciniame skunde taip pat išskirta skiltis „Sumokėtos palūkanos ir administravimo išlaidos AB bankas SNORAS“, išskirtos datos laikotarpiu 2005-08-16–2006-03-06. Tačiau pažymėtina, jog minėtu laikotarpiu ginčo namas dar nebuvo pradėtas statyti. Ką konkrečiai, atsakovo nuomone, tai įrodo, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, apeliantas tinkamai nepagrindė, kaip tai susiję su ginčo namo statyba.

46. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir išskirtos dvi datos – 2007-04-27 (statybinės medžiagos – 111,89 Lt), 2007-09-19 (statybinės medžiagos – 285,23 Lt). Peržiūrėjus byloje esančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog minėtomis dienomis toks pinigų judėjimas nevyko, tačiau tikėtina, jog buvo suklysta surodant sąskaitos numerį, kadangi atsakovas disponuoja ir AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtos banko sąskaitos išrašu, nustatė, jog atsakovas nuo ginčo gyvenamojo namo statybos pradžios statybinių prekių, buitinės ir kitokios technikos parduotuvėse išleido iš viso 5 135,91 Eur ( (4 443,04 Eur statybinių prekių parduotuvėse + 692,87 Eur už namų apyvokos reikmenis ir buitinę techniką) . Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytomis dienomis vykusį pinigų judėjimą įvertino ir šias sumas įtraukė į bendrą atsakovo statybinėms medžiagoms išleistų pinigų sumą.

47. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jo pateikto originalaus sąsiuvinio su gyvenamojo namo statybos užrašais, kuriuose yra detaliai nurodyta perkamų medžiagų kainos, medžiagų kiekis, darbuotojai, kurie padėjo atsakovui atlikti visus būtinus ir reikalingus statybos darbus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėtuose užrašuose dominuoja informacija su statybininkų kontaktais, nurodytos kainos, tačiau prie minėtų užrašų nėra pateikta įrodymų, jokių pirkimo kvitų, darbininkų pasirašytų dokumentų, kad buvo jiems sumokėta. Šie užrašai patvirtina aplinkybę, kurios neginčija ir ieškovė su atsakove, jog būtent atsakovui buvo patikėti ginčo namo statybos organizavimo darbai, tačiau, jais remiantis, negalima apskaičiuoti, kokia dalimi prie ginčo namo statybos prisidėjo atsakovas.

48. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, jog nei ieškovė, nei atsakovės D. V. atstovė nenurodė nė vieno asmens, kuriam būtų mokėjusios už statybos darbus, medžiagas ar mechanizmus, nėra nurodytas nė vienas asmuo, kurį būtų samdžiusios statybos darbų atlikimui ieškovė ar atsakovė D. V.. Tačiau pažymėtina, jog pats atsakovas pripažino, kad jis rūpinosi ir organizavo namo statybos darbus, tad elementaru, kad šeimos moterys nežino, kokie statybininkai buvo samdyti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra svarbu, ne kam buvo mokami pinigai, o už kieno pinigus buvo samdomi statybininkai ir perkamos statybinės medžiagos.

49. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog teismas, priteisdamas atsakovui kompensaciją iš atsakovės, rėmėsi atsakovo iniciatyva pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu. Nors apeliantas kritikuoja atsakovės D. V. atstovės pateiktus rašytinius apskaičiavimus dėl atliktų darbų, turėtų išlaidų, darbo jėgos kainos, mano, jog atsakovės atstovės rašytiniuose paaiškinimuose nebuvo įtraukti terasos statybos darbai iš medžio, stogo konstrukcijos įrengimas ir darbai iš medžio, tačiau pažymėtina, jog minėti rašytiniai apskaičiavimai atlikti remiantis būtent atsakovo pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu ir jame esančia lokaline sąmata, ir tiek terasos statybos darbai iš medžio, tiek stogo konstrukcijos įrengimas buvo įtraukti. Apskaičiuojant ir įvertinant, koks yra atsakovo atlikto darbo, statant ginčo namą, užmokestis, buvo atsižvelgta į šiuos darbus ir apskaičiuotą darbo užmokestį: išorės laiptai ir terasa (išorės laiptų aikštelės betonavimas, lentų klojiniai laiptų aikštelės betonavimui, medinių laiptų įrengimas, gaminant elementus iš tašų ir lentų, terasos lentų danga, terasos ir laiptų paviršių padengimas „Pinoteksu“ du kartus), karkasinės sienos aptaisymas medinėmis dailylentėmis, medinių sienų paviršių padengimas „Pinoteksu“ du kartus, medinių durų blokų montavimas mūriniuose sienose, medinių konstrukcijų (stogas) (gegnių, sijų ir pan.) įrengimas, karnizų ir terasos lubų pakalimas medinėmis dailylentėmis, medinių karnizų pakalimų paviršių padengimas „Pinoteksu“ du kartus, laminuotų grindų dangų įrengimas, perdangos medinių konstrukcijų įrengimas, medinių perdangų šiltinimas iš viršaus, medinių durų blokų montavimas, sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), sienų aptaisymas medinėmis dailylentėmis, medinių paviršių padengimas laku du kartus, lubų aptaisymas medinėmis dailylentėmis, medinių paviršių padengimas laku du karus, lubų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis, lubų pakalimas OSB plokštėmis.

50. Pažymėtina ir tai, jog teismas neprilygino atsakovo nuomininkui, spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas rėmėsi normomis, kurios taikomos panaudos santykiams, o tokiems santykiams atitinkamai taikomos ir kai kurios nuomos sutarties normos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės D. V. atsakomybė kyla iš panaudos (neatlygintino naudojimosi daiktu) teisinių santykių, o ne iš atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų santykių – nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinio teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ginčo namas buvo pastatytas vien tik iš jo šeimos pajamų ir jo darbu, priešingai, teismas mano, jog įrodyta, kad didžiąja dalimi atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie jos vardu įregistruoto ginčo gyvenamojo namo pastatymo. Nors atsakovas savo indėlį į ginčo gyvenamąjį namą vertina 36 200,00 Eur suma, t. y. 1/4 dalimi Nekilnojamojo turto registre nurodytos ginčo gyvenamojo namo atkūrimo vertės, kuri sudaro 140 000,00 Eur (pažymėtina, jog 1/4 dalis turėtų būti 35 000,00 Eur), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jis tokia dalimi prisidėjo prie ginčo namo statybos.

51. Teisėjų kolegija mano, jog nepagrįstai atsakovas ieškovės G. G. civilinę atsakomybę kildina iš CK 3.98 straipsnio – teisė į kompensaciją, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, jog ginčo gyvenamasis namas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Ginčo turtas nėra pripažintas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe. Nors atsakovas teikė priešieškinį, tačiau jis neprašė, kad pirmosios instancijos teismas ginčo namą pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo remtis šiomis normomis.

52. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir vietoj atsakovui iš ieškovės priteistos 15 537,89 Eur kompensacijos priteisti solidariai atsakovui iš ieškovės ir atsakovės 36 200,00 Eur kompensaciją. Ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio ir priešieškinio reikalavimų skaičių, jų (ne)patenkinimą, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo iš dalies teisingi, todėl visos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskaičiuojamos iš naujo.

54. Ieškovė G. G. byloje pareiškė 5 savarankiškus reikalavimus: 1) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šis reikalavimas netenkintas (0 proc.); 2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; šis reikalavimas tenkintas 100 proc.; 3) reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintas 100 proc.; 4) reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą tenkintas 100 proc.; 5) reikalavimas dėl prievolės kreditoriui padalijimo tenkintas 100 proc. Reikalavimas dėl pavardės yra laikomas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir atskirai neskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas tenkino 80 proc. ieškovės reikalavimų, t. y. ((0 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 100 proc.) / 5 reikalavimų).

55. Atsakovas R. G., pateikdamas priešieškinį, byloje pareiškė 6 savarankiškus reikalavimus: 1) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl ieškovės kaltės; šis reikalavimas tenkintas 100 proc. Reikalavimas dėl pavardžių laikomas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir atskirai neskaičiuojamas; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; šis reikalavimas tenkintas 100 proc.; 3) reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį netenkintas (0 proc.); 4) reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintas 100 proc.; 5) reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą tenkintas 100 proc.; 6) reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės netenkintas (0 proc.) (pažymėtina, jog reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintas tik atsakovės atžvilgiu, atsakovas prašė priteisti 36 200,00 Eur, jam priteista 15 537,89 Eur, konstatuojama, kad tenkinta 42,92 proc. šio reikalavimo atsakovės D. V. atžvilgiu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas tenkino 66,67 proc. atsakovo reikalavimų ieškovės atžvilgiu, t. y. ((100 proc. + 100 proc. + 0 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 0 proc.) / 6 reikalavimų, ir tenkino 42,92 proc. atsakovo reikalavimų atsakovės D. V. atžvilgiu.

56. Pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 56,66 proc. ieškovės reikalavimų (80 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 33,33 proc. (atmesta priešieškinio dalis) / 2).

57. Iš viso patenkinta 43,34 proc. atsakovo reikalavimų ieškovės atžvilgiu (66,67 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 20 proc. (atmesta ieškinio dalis) / 2).

58. Taip pat patenkinta 42,92 proc. atsakovo reikalavimų atsakovės D. V. atžvilgiu.

59. Nustatyta, jog ieškovei G. G. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2020-05-28 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 1 108,45 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti tik iš dalies, t. y. 56,66 proc., iš atsakovo R. G. valstybės naudai priteistina 628,05 Eur (1 108,45 Eur x 56,66 proc. / 100 proc.) už antrinę teisinę pagalbą ieškovei G. G..

60. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei D. V. teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme teikė advokatė Jovita Usonytė, atsakovė iš viso patyrė 1 050,00 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovė D. V. gynėsi tik nuo atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, šis atsakovo reikalavimas tenkintas tik iš dalies, pagrįstas buvo tik 42,92 proc., o nepagrįstas 57,08 proc., vadinasi, atsakovei iš atsakovo turi būti priteista 599,34 Eur (1 050,00 Eur x 57,08 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog būtent tokia suma atsakovei ir buvo priteista pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, tad nelaikytina, kad teismas blogai paskirstė šias išlaidas. Kita vertus, siekiant išvengti pasikartojimų ir siekiant neapsunkinti proceso šalių, šios nutarties rezoliucinėje dalyje visos bylinėjimosi išlaidos bus nurodytos iš naujo.

61. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. G. pirmosios instancijos teisme patyrė 4 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (600,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 900,00 Eur už priešieškinį, 500,00 Eur už atstovavimą teisme, 2 420 Eur už Ekspertinio tyrimo aktą). Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus buvo nukreipęs į ieškovę ir atsakovę. Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimai iš dalies tenkinti tiek ieškovės atžvilgiu, tiek atsakovės atžvilgiu, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos proporcingai iš abiejų, t. y. priteistina atsakovui R. G. iš ieškovės G. G. 957,81 Eur (4 420,00 Eur / 2 x 43,34 proc. / 100 proc.) bei priteistina atsakovui R. G. iš atsakovės D. V. 948,53 Eur (4 420,00 Eur / 2 x 42,92 proc. / 100 proc.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

62. Atsakovas, paduodamas priešieškinį, sumokėjo 400,00 Eur žyminio mokesčio, o 490,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, iki bus priimtas sprendimas byloje. Atsižvelgiant į tai, jog visos šalys yra iš dalies pralaimėjusios, joms turi būti paskirstyta žyminio mokesčio sumokėjimo našta. Iš ieškovės priteisti žyminio mokesčio negalima, kadangi jai byloje buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 42,92 proc. atsakovo reikalavimų atsakovės atžvilgiu, iš atsakovės priteistina valstybei 329,63 Eur (768,00 Eur žyminis mokestis, kuris mokamas už 36 200,00 Eur reikalavimą, x 42,92 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio, likusi dalis 160,37 Eur (490,00 Eur – 329,63 Eur) žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo.

63. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 56,66 proc., iš atsakovo valstybei priteistinas 233,98 Eur žyminis mokestis ((75,00 Eur + 54,00 Eur + 283,95 Eur) x 56,66 proc. / 100 proc.), t. y.: 1. už santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimą turėjo būti sumokėta 75,00 Eur (100 Eur x 0,75 proc. (pateikta elektroninių ryšių priemonėmis); 2. už išlaikymą periodinėmis išmokomis – 54,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc.) x 0,75 proc. (pateikta elektroninių ryšių priemonėmis); už turtinius reikalavimus dėl turto padalijimo – 283,95 Eur ((2 590,00 Eur + 1 520,00 Eur + 3 750,00 Eur + 1 660,00 Eur +3 100,00 Eur = 12 620,00 Eur) x 0,03 proc. x 0,75 proc. (pateikta elektroninių ryšių priemonėmis)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma teismo išvada dėl ieškinio ir (ar) priešieškinio išsprendimo, 3 punkte – kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ta aplinkybė, kad nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų šių civilinio proceso normų pagrindu yra įtrauktas į teismo sprendimą, nesudaro pagrindo traktuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kaip materialinio reikalavimo ar šalių ginčo dalies. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

65. Ieškovei G. G. apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2020-09-23 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 252,00 Eur. Kadangi apeliacinis skundas dėl materialinių priešieškinio reikalavimų (išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, kompensacijos) netenkintas, valstybei iš atsakovo R. G. priteistina 252,00 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovei G. G..

66. Taip pat nustatyta, jog atsakovė D. V. advokatei Jovitai Usonytei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 600,00 Eur. Kadangi apeliacinis skundas dėl materialinio priešieškinio reikalavimo (kompensacijos) netenkintas, iš atsakovo R. G. priteistina atsakovei D. V. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

67. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 473,00 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas dėl materialinių priešieškinio reikalavimų netenkintas, atsakovo turėtos išlaidos jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 628,05 Eur už antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovei G. G..

Priteisti atsakovei D. V. iš atsakovo R. G. 599,34 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui R. G. iš ieškovės G. G. 957,81 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui R. G. iš atsakovės D. V. 948,53 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. V. 329,63 Eur žyminio mokesčio (už priešieškinį).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 160,37 Eur žyminio mokesčio (už priešieškinį).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 233,98 Eur žyminio mokesčio (už ieškinį).

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G. 252,00 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovei G. G..

Priteisti atsakovei D. V. iš atsakovo R. G. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisKristina DomarkienėAlbina Pupeikienė