Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. N. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, institucijos, atsakovui M. Ž., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž. (išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius), prašydama: 1. nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. N.; 2. Nustatyti tokią atsakovo M. Ž. ir nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: tėvas M. Ž. su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, iš anksto suderinęs susitikimų laiką; 3. Priteisti iš atsakovo M. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4. Paskirti ieškovę L. N. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; 5. Priteisti iš atsakovo M. Ž. 3185,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-01-26; 6. Priteisti iš atsakovo M. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014-03-01 ji su atsakovu M. Ž. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra D. Ž., tėvystę atsakovas pripažino tik 2012-07-13, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. Ž.. Išsiskyrus jos ir atsakovo M. Ž. požiūriui esminiais bendro gyvenimo ir ūkio vedimo klausimais, santykius su juo nutraukė. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas nebeteikė vaikams D. Ž. ir M. Ž. išlaikymo, nesidomėjo jų vystimusi. Atsižvelgiant į tai, prašė nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ja, nes tik ji gali suteikti vaikams palankias gyvenimo ir vystimosi sąlygas, tinkamai juos auklėti, vaikai yra prie jos prisirišę, juos sieja glaudus emocinis ir dvasinis ryšys. Be to, vaikai turi sveikatos problemų, todėl jiems būtina nuolatinė priežiūra ir motiniškas rūpestis, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitiks jų interesus ir neprieštaraus jų teisėms. Mano, jog dukra D. Ž. ir sūnus M. Ž. turi turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais, todėl neprieštarauja, kad tėvas M. Ž. juos lankytų ir dalyvauti jų auklėjime netrukdomai, iš anksto suderinęs susitikimų laiką. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nurodė, kad iš atsakovo M. Ž. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. ir M. po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, kadangi tokio dydžio išlaikymas bus pakankamas patenkinti vaikų poreikius, sąlygotus jų amžiaus ir sveikatos būklės. Pažymėjo, kad D. Ž. yra 3 metų amžiaus, lanko Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį už dukters ugdymą ji moka po 5,79 Eur. Be to, išlaidos kanceliarinėms prekėms sudaro 15 Eur per mėnesį. Dukrai yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, dažnai perkami vaistai nuo kosulio, bronchito, ji dažnai serga peršalimo ligomis, todėl ji stengiasi stiprinti ir jos imuninę sistemą, vaistams ir vitaminams per mėnesį išleidžia apie 60 Eur, maisto produktams apie 75 Eur, stengiasi pirkti geresnės kokybės maisto produktus, gaminti maistą namuose, rūbams ir avalynei išleidžia dar apie 70 Eur mėnesį, žaislams – 5 Eur per mėnesį, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti D. Ž., sudaro 30 Eur, o higienos priemonėms išleidžia dar 15 Eur per mėnesį. Sūnui M. Ž. yra 1 metai, tačiau jam diagnozuoti mišrūs raidos sutrikimai, ūminė mielogeninė leukemija, dauno sindromas, įgimta širdies yda, įgimta laringomaliacija. Su sūnumi keletą kartų per mėnesį lankosi pas medikus Vilniuje ir Kaune, kelionės išlaidos per mėnesį sudaro apie 145 Eur. Sūnui perka stiprius vaistus ir vitaminus, jam, taip pat yra būtini masažai, todėl perka masažo aliejų ir pati jį masažuoja. Tam išleidžia apie 86 Eur per mėnesį. Kadangi M. dėl savo sveikatos būklės privalo maitintis tik aukščiausios rūšies maisto produktais, maisto produktams per mėnesį išleidžia apie 75 Eur. Higienos priemonėms išleidžia apie 10 Eur, rūbams ir avalynei – apie 30 Eur, žaislams – 5 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti M. Ž., sudaro 30 Eur. Iš viso išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui sudaro apie 381 Eur per mėnesį. Dalį šių išlaidų ji padengia iš gaunamų socialinių išmokų, tačiau tokiu atveju negali patenkinti kitų vaikų, t.y. D. Ž., V. Ž. ir S. Ž. visų būtiniausių poreikių. Duomenų apie atsakovo M. Ž. gaunamas pajamas ir turimą turtą neturi, todėl prašė teismą įpareigoti atsakovą juos pateikti. Ji viena neturi finansinių galimybių išlaikyti dukters D. ir sūnaus M.. Yra bedarbė, darbo biržoje neregistruota, be to, išlaiko ir sūnų V. Ž. bei dukrą S. Ž., kadangi pastarųjų vaikų tėvas G. Ž. prie vaikų išlaikymo neprisideda. Jokių pajamų asmeniškai sau negauna, o jos vardu skiriamas socialines išmokas naudoja išimtinai vaikų poreikių tenkinimui. Nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį neturi, su vaikais gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Tam kad galėtų patenkinti būtiniausias nepilnamečių vaikų D. ir M. poreikius, skolinasi pinigų iš pažįstamų asmenų. Atsakovas M. Ž. dukters D. ir sūnaus M. nepadeda išlaikyti nuo 2014-03-01, kai jie nutraukė santykius, per šį laikotarpį jis neteikė vaikams jokio išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-03-01 iki 2015-01-26. Tuo laikotarpiu vaikų poreikių tenkinimui buvo reikalinga po 1000 Lt kiekvienam vaikui, taigi susidaręs įsiskolinimas sudaro 11000 Lt (500 Lt/vienam vaikui x 2 x 11 mėn.). Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. oficiali Lietuvos Respublikos valiuta yra euras, įsiskolinimo dydis eurais sudarytų 3185,82 Eur.

Teismo posėdžio metu (2015-08-04) ieškovė L. N. prašė ieškinį tenkinti, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-03-01 iki 2015-01-26. Papildomai paaiškino, kad atsakovas M. Ž. yra jos nepilnamečių vaikų tėvas, tėvystę yra pripažinęs, todėl turėtų materialiai prisidėti prie jų išlaikymo. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Dėl atsakovo turtinės padėties nurodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojęs, kad iš jo gali būti atskaičiuotos pajamos, iš darbo išėjo ir šiuo metu nedirba. Jai nežinoma, iš ko jis gyvena, tačiau žinoma, kad su seserimi turi nuosavą namą, gyvena kaime, turi žemės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė prašė ieškinį tenkinti, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat nustatyti jos prašomą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės ir 3185,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-03-01 iki 2015-01-26. Pažymėjo, kad išlaidas dukters D. išlaikymui sudaro mokestis už darželį ir kitos ieškovės nurodytos išlaidos, tuo tarpu sūnus M. turi daug specialiųjų poreikių, jam diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, ieškovė daug lėšų išleidžia sūnaus vaistams, vitaminams, kelionės išlaidoms pas gydytojus. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėjo, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl ieškovė pasinaudojo įstatymo teise jį prisiteisti. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2014-03-01, nes būtent tada atsakovas su ieškove pradėjo gyventi atskirai ir atsakovas nebeteikė jokios materialinės paramos savo vaikams, o terminas „iki 2015-01-26“ reiškia kreipimosi į teismą dieną. Suma, kuri buvo paskaičiuota, susideda iš to kad kiekvienam vaikui už 11 mėn. buvo imta po 500 Lt ir konvertuota į eurus, todėl susidarė 3185,82 Eur suma. Paaiškino, kad ieškovė nedirba, nes mažiausiam vaikui M. reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, asmeninių pajamų neturi, jai skiriamos socialinės išmokos vaikams, neįgalumo pašalpos, kompensacijos, tačiau visas lėšas ji skiria išimtinai vaikų poreikiams. Šiuo metu už socialinį būstą ir jo išlaikymą ieškovė turi 360 Eur skolą, nes neturi pajamų ir negali būsto išlaikyti. Nežinanti kodėl ieškovė su ieškiniu dėl vaikų išlaikymo į teismą nesikreipė anksčiau.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. Ž. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko dėl ieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei prašomos nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau nesutiko dėl prašomos priteisti kasmėnesinės išlaikymo sumos kiekvienam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad šiuo metu nuo 2015-05-19 nedirba, anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2014-11-19 įsidarbinęs duodavo ieškovei į rankas grynaisiais pinigais įvairias pinigų sumas, pirkdavo vaikams įvairius daiktus, žiemą atvežė malkų. Žino, kad sūnus M. turi negalią, jis pats dažnai ieškovę su vaiku vežė ir veža pas gydytojus, jais rūpinasi, todėl mano, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas. Šiuo metu pats verčiasi tuo, kad užsiaugina daržovių, verčiasi atsitiktiniais darbais, gyvena seseriai priklausančiame name, iki išsiskyrimo su ieškove, ten gyveno ir ji. Prašė priteisti iš jo ne daugiau negu po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi šiuo metu nedirba, neturi jokio turto. Šiuo metu su vaikais nebendrauja, paskutinį kartą juos matė liepos mėnesį. Pripažino, kad nuo 2014-03-01 iki 2014-11-19 vaikams išlaikymo neteikė, nes visą vasarą gulėjo ligoninėje, sirgo erkiniu encefalitu, namuose turi tai įrodančius dokumentus – medicininį išrašą, tačiau jo nepateikė, o nuo 2014-11-19, kai įsidarbino, teikdavo vaikams išlaikymą – kas mėnesį duodavo ieškovei ir 200, ir 150, ir 50 Eur grynaisiais pinigais, remdavo kitais daiktais, tačiau, ar tokių sumų ieškovei užtekdavo, neklausė, nes neturėjo galimybių teikti didesnio išlaikymo.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į Skyriaus turimą informaciją ir teisės aktuose įtvirtiną prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principą, faktines aplinkybes bei vaiko interesus mano, kad yra tikslinga tenkinti ieškovės L. N. ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad Skyriui yra žinoma ieškovės L. N. šeima, ji įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir su šeima nuolat dirba socialiniai darbuotojai, šeimoje nuolat kyla problemų dėl neįgalaus M. Ž.. Neprieštarauja ieškinio reikalavimui nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes vaikai ir dabar su ja gyvena, su socialinės darbuotojos pagalba ieškovė geba pasirūpinti vaikais, be to, ginčo dėl to nėra, tėvas ir atsakovas tik epizodiškai su jais bendravo, šiuo metu nebendrauja, neprieštarauja, kad vaikai gyventų su motina. Taip pat palaikė ir ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur. Pažymėjo, kad vieno iš vaikų sveikatos būklė yra sudėtinga, jam yra nustatyti dideli specialieji poreikiai, todėl ieškovės prašoma išlaikymo dydžio suma atitinka vaikų poreikius. Pati ieškovė Skyriui yra minėjusi, jog atsakovas ją rėmė malkomis. Dėl bendravimo tvarkos, pažymėjo, kad Skyrius mano, jog reikėtų nustatyti konkretų šalių bendravimą su vaikais, nes šalys konfliktuoja ir ateityje dėl to gali kilti naujų ginčų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-09-01 išduotą gimimo liudijimą (akto įrašo Nr. 253) M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) motina yra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas – M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Be to, pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-07-13 išduotą gimimo liudijimą (akto įrašo Nr. 223) D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) motina yra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas – M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Ieškovė prašo teismo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, t.y. ieškove. Atsakovas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu iš esmės reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina neprieštaravo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Įvertinęs ieškovės L. N. ieškinyje nurodytas ir teismo posėdžio metu jos atstovės advokato padėjėjos Ingridos Varanavičės išsakytas aplinkybes, atsakovo M. Ž. paaiškinimus ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išvadą, kurioje rekomenduojame nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, prie jos pridėtus ieškovės, atsakovo paaiškinimus, 2015-02-05 ir 2015-02-09 buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus Nr. 03 ir Nr. 2, kurie taip pat patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai D. Ž. ir M. Ž. kartu su dar dviem L. N. vaikais gyvena su motina, tėvas M. Ž. iš esmės neprieštarauja, jog nepilnamečiai vaikai gyventų su motina ir jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, atsižvelgdamas ir į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra mažamečiai ir šiuo metu gyvena su motina, sprendžia, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai - mažamečių M. Ž. ir D. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina - ieškove L. N. (CK 3.169 str. 2 d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.).

Pagal CK 3.155 str. abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).

I. L. N. ieškinyje ir jos atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu prašė nustatyti, kad atsakovas tėvas M. Ž. su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, iš anksto suderinęs susitikimų laiką. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (atsiliepime) ir teismo posėdžio metu su tokiu reikalavimu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, jog sprendžiant šį klausimą ginčo tarp šalių nėra. Dėl to ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai nustatytina, kad tėvas M. Ž. su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, iš anksto suderinęs susitikimų laiką, tai atitiks nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrins jų bendravimo poreikius (CK 3.76 str. 5 d., 3.146–3.148 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI - 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 325,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 325,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo didinimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, jog dukters D. išlaikymui per mėnesį ji išleidžianti apie 275,79 Eur: maistui – 75,00 Eur, ugdymo išlaidoms darželyje – 5,79 Eur, vaistams ir vitaminams – 60,00 Eur, rūbams ir avalynei -70,00 Eur, kanceliarinėms prekėms – 15,00 Eur, žaislams – 5,00 Eur, komunalinių mokesčių daliai – 30,00 Eur, higienos priemonėms – 15,00 Eur; sūnaus M. išlaikymui per mėnesį ji išleidžianti apie 381,00 Eur: maistui – 75,00 Eur, kelionėms į gydymo įstaigas – 145,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 86,00 Eur, rūbams ir avalynei - 30,00 Eur, žaislams – 5,00 Eur, komunalinių mokesčių daliai – 30,00 Eur, higienos priemonėms – 10,00 Eur.

Atsakovas M. Ž. ieškovės nurodytas aplinkybė, jog jis nuo 2014-03-01 neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams D. ir M. ginčijo, nurodė, jog, tuo metu, kai dirbo, duodavo ieškovei pinigų grynaisiais įvairiomis sumomis, taip pat remdavo ieškovę malkomis, pirkdavo vaikams kitus reikalingus daiktus, nurodė, kad jo nuomone, ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis neatitinka realių vaikų poreikių ir yra per didelės, be to, tokių sumų jis vaikams mokėti negali, nes nedirba, neturi jokio turto, pats gyvena pas seserį name. Taigi byloje kilo ginčas dėl prašomo priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio abiem vaikams.

I. L. N. ieškinyje ir ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos ir atsakovo sūnus M. Ž., nors jam yra tik 1 metai, yra neįgalus, jam diagnozuoti mišrūs raidos sutrikimai, ūminė mielogeninė leukemija, dauno sindromas, įgimta širdies yda, įgimta laringomaliacija. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – neįgalumo lygio pažymos, medicinos dokumentų išrašų kopijos. Ieškovės teigimu, ji su sūnumi keletą kartų per mėnesį lankosi pas medikus Vilniuje ir Kaune. Sūnui perka adrenaliną, antibiotikus, natrio chloridą, ventoliną, salbutamolį. B grupės vitaminus, jam, taip pat yra būtini masažai, todėl perka masažo aliejų ir pati jį masažuoja. Kadangi M. dėl savo sveikatos būklės privalo maitintis tik aukščiausios rūšies maisto produktais, dažnai gamina jam valgį iš jautienos, varškės, perka šviežių vaisių. Ieškovė nurodė ir pateikė teismui pagrindžiančius skaičiavimus, kad sūnui M. reikia apie 381 Eur per mėnesį: kelionės išlaidos - 145 Eur, vaistams ir vitaminams – 86 Eur per mėnesį, maisto produktams - 75 Eur, higienos priemonėms - 10 Eur, rūbams ir avalynei – apie 30 Eur, žaislams – 5 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti M. Ž., - 30 Eur.

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė ir ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir atsakovo dukra D. Ž. yra 3 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį už dukters ugdymą ji moka po 5,79 Eur, tą patvirtina (duomenys neskelbtini)pažyma apie darželio lankymą. Dukrai yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, dažnai perkami vaistai nuo kosulio, bronchito, ji dažnai serga peršalimo ligomis. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – neįgalumo lygio pažyma. Ieškovė nurodė ir pateikė teismui pagrindžiančius skaičiavimus, kad dukrai D. reikia apie 275,79 Eur per mėnesį: už dukters ugdymą - 5,79 Eur, kanceliarinėms prekėms - 15 Eur, vaistams ir vitaminams - 60 Eur, maisto produktams - 75 Eur, rūbams ir avalynei - 70 Eur mėnesį, žaislams – 5 Eur per mėnesį, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti D. Ž., - 30 Eur, higienos priemonėms- 15 Eur. Ieškovė nurodė, kad dalį šių išlaidų ji padengia iš gaunamų socialinių išmokų, tačiau tokiu atveju negali patenkinti kitų savo vaikų, V. Ž. ir S. Ž. visų būtiniausių poreikių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė L. N. yra sveika ir darbinga, išsiskyrusi ir naujos santuokos nesudariusi, nedirba, darbo biržoje neregistruota ir išmokų iš jos iki 2015-02-01 nėra gavusi, laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-02-01 buvo draudžiama valstybės lėšomis, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, šiuo metu nuo 2014-09-29 iki 2016-10-04 taip pat draudžiama valstybės lėšomis, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, L. N. vardu įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra. I. L. N. gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 sudarė socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, vienkartinė tikslinė pašalpa, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, iš viso per metus jos pajamas sudarė 19531,59 Lt (5656,74 Eur), tačiau šiuo metu jokių išmokų ir kitų pajamų ieškovė negauna. Tą patvirtina VSDFV pažyma apie 2014-09 – 2015-09 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas. Be to, ieškovė su visais keturiais savo vaikais gyvena dviejų kambarių ir virtuvėlės socialiniame būste be patogumų, gyvenamasis būstas yra nedidelio ploto, tačiau jame sudarytos sąlygos nepilnamečiams vaikams gyventi, būste tvarkinga, šilta laikomasi saugumo reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina 2007-03-26 Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, gyvenamosios patalpos pasas, 2015-02-05 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo pasas.

Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. Ž. yra darbingas, nevedęs, kitų išlaikytinių neturi, šiuo metu nedirba, nuo 2015-07-31 registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kaišiadorių skyriuje, paskutinės jo gautos oficialios pajamos, matomos iš VSDFV pažymos apie 2014-09 – 2015-09 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas, buvo 2015-06-01 išmokėtos 78,00 Eur ir 41,20 Eur ligos pašalpos už 2015-04-01 – 2015-04-10 ir 2015-04-23 – 2015-04-27 laikotarpius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, priešingų įrodymų jis byloje nepateikė. Atsakovo M. Ž. vardu įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas gyvena seseriai priklausančiame name, kuriame būtų tinkamos buitinės sąlygos nepilnamečiams vaikams gyventi arba svečiuotis, tą patvirtina 2015-02-09 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.

Kaip nurodė ieškovė bei jos atstovė, ieškovė negali dirbti, nes jos sūnui yra tik 1 metai, be to, jis yra neįgalus ir nėra kam jo prižiūrėti. Be to, kaip nurodė ieškovė, dukra D. taip pat dažnai serga, todėl ieškovė turi dažnai slaugyti sergančius vaikus, su sūnumi M. jai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, važinėti į gydymo įstaigas. Akivaizdu, jog ieškovės galimybės dirbti ir užsidirbti didesnes pajamas šiuo metu yra žymiai mažesnės nei atsakovo, kuris apskritai šiuo metu nedirba. Atsakovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl atsakovas nedirba ir neieško darbo, tik nurodė, jog save jis išsilaiko iš atsitiktinių darbų, pats užsiaugina kaime daržovių, gyvena padedamas sesers jai priklausančiame name. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių veiksmų atsakovas atlikti negalėjo.

Šios bylos kontekste labai svarbu pažymėti tai, kad atsakovas savo sveikatos problemų turinčius vaikus D. ir M., palikdamas ieškovės priežiūrai ir jos išlaikymui, jais beveik nesirūpina, neatvyksta jų aplankyti, nesidomi jų poreikiais ir sveikata, jais rūpinasi, juos prižiūri ir augina motina L. N.. Nors L. N. šeima yra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, netinkamos mažamečių vaikų priežiūros, o Kaišiadorių socialinių paslaugų centras minėtai šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, jo socialiniai darbuotojai dirba su ieškovės šeima, visgi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė stengiasi rūpintis buitimi, vaikais, jų priežiūra ir auklėjimu, geba jais pasirūpinti ir tenkinti jų būtiniausius poreikius.

Be to, spręsdamas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas M. Ž. išlaikymo vaikams D. ir M. neteikia nuo 2014-03-01, nors, atsakovo teigimu, jis nuo 2014-11-19, kuomet įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) teikdavo išlaikymą vaikams, duodamas ieškovei grynųjų pinigų, paremdamas malkomis, kitais daiktai, siūlęs ieškovei pas jį užsiauginti daržovių, taip pat siūlęs ieškovei sudaryti pas notarą sutartį dėl vaikų išlaikymo, sutikęs per banką vaikams mokėti po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, tačiau tuo metu ieškovė tą padaryti atsisakė, jam grasino, o šiuo metu jis nedirba, jokių pajamų neturi, todėl galėtų skirti kiekvienam vaikui ne daugiau negu po 60,00 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis. Visgi jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius, atsakovas nepateikė, todėl akivaizdu, jog atsakovas M. Ž. yra ne tik nusišalinęs nuo neįgalaus sūnaus ir dukters priežiūros, iš esmės visiškai nesidomi jų sveikata, nepadeda ieškovei jų prižiūrėti, auklėti, vežioti pas gydytojus, bet ir visiškai nevykdo pareigos teikti jiems išlaikymą.

Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad ieškovė L. N., be jos ir atsakovo vaikų D. ir M., turi dar du nepilnamečius vaikus – V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kurių tėvas G. Ž. tik 2014-06-19 kreipėsi su pareiškimu į notaro biurą dėl V. Ž. tėvystės pripažinimo, tačiau prie vaikų išlaikymo neprisideda ir juos išlaiko bei jais rūpinasi viena ieškovė. Kaip jau buvo minėta aukščiau, tėvai, priimdami sprendimą susilaukti vaiko, privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad ieškovės L. N. sūnus V. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), o dukra S. Ž. – (duomenys neskelbtini). Ieškovė jau po pirmojo vaiko gimimo 2004-11-17 išsiskyrė su savo tuometiniu sutuoktiniu A. N., kaip matyti iš bylos duomenų vyresniųjų vaikų tėvas G. Ž. buvo atsisakęs pripažinti tėvystę, niekuomet neteikė vaikams jokio išlaikymo, tą patvirtina ieškovės į bylą pateikti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimai dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, susirašinėjimo su minėta institucija medžiaga, tačiau ieškovė, suvokdama, kad turi du vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, priėmė sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų su atsakovu M. Ž., todėl ieškovė iš dalies taip pat turi prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygas visiems jos vaikams.

Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Teismas, įvertinęs ieškovės L. N. ir jos atstovės bei atsakovo M. Ž. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus šalių vaikų poreikius, jų sveikatos būklę, tėvų turtinę padėtį, jų siekį ir pastangas pagerinti turtinę padėtį, į tai, su kuo gyvena vaikai, kam tenka nuolatinė jų priežiūra ir rūpinimasis jų ugdymu, sveikata, laiko, kad protingos išlaidos tiek šalių sūnaus M., tiek dukters D. išlaikymui per mėnesį sudaro apie 200 Eur kiekvienam vaikui.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės L. N. ir atsakovo M. Ž. turtinė padėtis yra panaši. Tačiau šiuo metu ieškovė galimybių dirbti neturi, kadangi augina vienerių metų neįgalų vaiką, o atsakovas M. Ž. pagal savo amžių yra jaunas, sveikas ir darbingas, galintis dirbti ir prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs mažamečių D. Ž. ir M. Ž. poreikius, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų gaunamas/negaunamas pajamas bei turimą/neturimą turtą, ieškovės L. N. realias galimybes dirbti, ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, ieškovės ir atsakovo galimybes susirasti darbą, gauti iš jo darbines pajamas, taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo vaikai M. ir D. gyvena su ieškove, t. y. jų vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams – po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį - nėra pagrįstas, yra aiškiai per didelis ir nevisiškai atitinka mažamečių vaikų poreikius ir interesus. Pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu pateikdama nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, nurodė sumas, kurias išleidžia vaikų maistui, kelionės išlaidoms, rūbams, avalynei, higienos reikmenims, vaistams ir vitaminams ir kt., tačiau nepridėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų ir apskritai nėra aišku, iš kur atsakovė gauna tokias sumas pinigų, pati negaudama jokių asmeninių pajamų, todėl ieškovės L. N. ieškinio reikalavimai dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintini iš dalies, iš atsakovo M. Ž. priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir M. Ž. mokant kiekvienam vaikui po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-01-28 iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.208 str.). Nustatytina ieškovės L. N. nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės dalis taip pat yra po 100,00 Eur kiekvienam vaikui (CK 3.194 str., 3.196 str., 3.199 str., 3.200 str.). Nors atsakovas M. Ž. nesutiko teikti ieškovės prašomo ar šiek tiek mažesnio išlaikymo dydžio, sutiko mokėti tik po 60,00 Eur kiekvienam vaikui ir motyvavo tuo, kad byloje yra duomenys, kad jis nedirba, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, tačiau teismas pažymi, kad sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nepilnamečiams M. Ž. ir D. Ž. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės paskirtina jų motina ieškovė L. N. (CK 3.203 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė L. N. prašo priteisti iš atsakovo M. Ž. 3185,82 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Ž. ir D. Ž. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-01-26, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį.

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko, jog labiau tikėtina, kad atsakovas M. Ž., nors ir negyvendamas su ieškove bei vaikais nuo 2014-03-01, prisidėjo prie jų išlaikymo, duodavo ieškovei pinigų įvairiomis sumomis, vežė jai malkas, kad vaikai galėtų gyventi šiltame būste ir kuo patogiau praleistų žiemą, taip pat nurodė, jog yra ne kartą vežęs ieškovę su sūnumi Modestu pas gydytojus, samdęs žmones, jog juos ten nuvežtų, pirkęs vaikams įvairius daiktus, kad taip galėjo būti leidžia manyti ir tai, jog atsakovas nuo 2014-11-19 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo atitinkamas pajamas bei gavo pajamų ir padėjo išlaikyti vaikus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad galėjo susidaryti ar susidarė skola dėl atsakovo vengimo padėti išlaikyti vaikus, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 3185,82 Eur priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė L. N. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Nors ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo buvo patenkintas iš dalies - 67 proc., atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkinti pilnai, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas teismas laiko, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas ~70 proc., todėl iš atsakovo M. Ž. valstybės naudai priteistina 70 proc. bylinėjimosi išlaidų: 75,53 Eur (54,00 Eur : (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) + (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 70) x 75 proc. - už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo dviem vaikams, pateiktus elektroninių ryšių priemonėmis; 21,53 Eur : 41,00 Eur x 70 proc. x 75 proc. - už ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, pateiktus elektroninių ryšių priemonėmis) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista, 5,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 103,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79-80 str., 82-83 str., 85 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų motina – L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką ? skyrium gyvenantis M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime netrukdomai, iš anksto suderinęs susitikimų laiką.

Priteisti iš M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Lt (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-01-28) iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės paskirti vaikų motiną – L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75,53 Eur žyminio mokesčio ir 5,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 103,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), j.a.k. 188659752, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.