Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6523-877/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tutrix“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pečiusta“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. B., Gjensidige Baltic, veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, InterRisk Vienna Insurance Group AAS Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas byloje kilęs dėl administravimo išlaidų sumos, kurią bankroto administratorius gavo kreditorių komiteto nutarimų, vėliau panaikintų teismo nutartimis, pagrindu, grąžinimo bankrutuojančiai įmonei.

ieškovė BUAB „Tutrix“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais UAB „Pečiusta“ 2015 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2015/07/27-1 14 103,80 Eur sumai ir 2015 m. liepos 8 d. Nr. 3, 2015 m. liepos 10 d. Nr. 4r bei 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 5 pinigų priėmimo kvitus ir taikyti restituciją – priteisti BUAB „Tutrix“ iš UAB „Pečiusta“ 14 800 Eur; 2) pripažinti negaliojančiais UAB „Pečiusta“ 2016 m. vasario 8 d. išrašytą sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2016/02/08-2 ir 2016 m. vasario 8 d. mokėjimą per banką 4 233,71 Eur sumai ir taikyti restituciją – priteisti BUAB „Tutrix“ iš UAB „Pečiusta“ 4 233,71 Eur; 3) priteisti BUAB „Tutrix“ iš UAB „Pečiusta“ 31,54 Eur; 4) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2010 m. vasario 2 d. ieškovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė, 2010 m. kreditorių susirinkime patvirtinta bendra 10 000 Lt (šiuo metu atitinka 2 896,20 Eur) suma administravimo išlaidoms nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo. 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimai administravimo išlaidų sumą padidino atitinkamai iki 17 000 Eur ir iki 25 550 Eur. Šie nutarimai, juos apskundus teismui, buvo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. vasario 8 d. nutartimis, todėl sumos, kurias UAB „Pečiusta“ gavo šių nutarimų pagrindu, turi būti grąžintos bankrutuojančiai įmonei.

Atsakovė UAB „Pečiusta“ su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo lėšų dengimo metu bei UAB „Pečiusta“ atstatydinimo metu (2016 m. liepos 11 d.) buvo galiojantis, todėl vėliau teismams priėmus nutartis dėl kreditorių nutarimų panaikinimo, nutarimų pagrindu bankroto administratoriui perduotas lėšas grąžinti įmonei nėra pagrindo, juo labiau, kad 2010 m. pirmajame kreditorių susirinkime buvo nutarta, jog administratoriui surinkus daugiau lėšų, persvarstyti 10 000 Lt sąmatą, papildomai skiriant lėšų administravimo išlaidoms apmokėti bei spręsti klausimą dėl administratoriaus atlyginimo padidinimo, atsižvelgiant į atliktą darbą ir surinktų lėšų kiekį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino UAB „Pečiusta“ 2015 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2015/07/27-1 14 103,80 Eur sumai ir 2016 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2016/02/08-2 4 233,71 Eur sumai negaliojančiomis, priteisė BUAB „Tutrix“ iš UAB „Pečiusta“ 19 033,71 Eur nepagrįstai išmokėtas administravimo išlaidas, 31,54 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Prejudiciniais faktais civilinėse bylose, sprendžiant dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo bei administratoriaus atstatydinimo, nustatyta, kad bankroto administratoriui pagal 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. vasario 8 d. kreditorių komiteto nutarimus buvo išmokėtos administravimo išlaidos nesant tam teisinio pagrindo, todėl PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo išmokėtos sumos, pripažintinos negaliojančiomis, o pagal jas išmokėti pinigai administratoriui privalo būti grąžinti bankrutavusiai įmonei.

2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 10 d., 2015 m. gruodžio 7 d. pinigų priėmimo kvitai ir 2016 m. vasario 8 d. mokėjimas banke yra finansines operacijas patvirtinantys dokumentai, kurie, pripažinus kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais, suteikia teisę ieškovei reikalauti iš atsakovės grąžinti pagal PVM sąskaitas faktūras išmokėtas sumas, todėl panaikinti šiuos dokumentus nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo perduoti 31,54 Eur kasos likutį ginčo nėra, atsakovė su šia suma sutiko, todėl šioje dalyje teismas plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Pečiusta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas, nagrinėjant bylą, buvo šališkas. 2017 m. liepos 24 d. paskelbus, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas, atsakovės atstovas išėjo iš teismo posėdžių salės, tačiau teismo posėdžių salėje liko ieškovės atstovas, teisėja ir žiūrovas. Be to, teismas sprendime remiasi vien tik ieškovės argumentais.

Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų, pateiktų procesiniuose dokumentuose, taip pat ir dėl atsakovės argumentų, pateiktų teismo posėdžio metu.

Atsakovė teigė ir teigia, kad lėšos buvo išmokėtos galiojant kreditorių komiteto nutarimams, t. y. teisėtai, darbai yra atlikti, administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtintos, todėl tokios lėšos negali būti išreikalautos.

PVM sąskaitos faktūros buvo panaikintos nenurodant jokio teisinio tam pagrindo. Būtent jos ir patvirtina patirtas administravimo išlaidas. Vien tik jų panaikinimas nereiškia, kad paslauga nebuvo suteikta. Kad paslauga nebuvo suteikta, nepatvirtino ir kreditorių komitetas.

Teismas neišreikalavo bankroto bylos medžiagos, kurioje buvo duomenys apie administravimo išlaidų pagrįstumą – administratoriaus veiklos ataskaitos ir kiti dokumentai.

Byloje buvo teigiama, kad kreditoriai bankroto administratoriaus veiklos ataskaitas patvirtino, kas reiškia, kad jo veiksmus vertino teigiamai. Tai reiškia, kad darbai buvo atlikti, jie yra priimti, ir už juos reikia apmokėti. Kreditoriams priėmus prievolės įvykdymą vėliau įrodinėti, kad prievolė nėra įvykdyta, pareiga tenka kreditoriui.

Teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškinį tenkino ir kitais argumentais, kurių nenurodė pati ieškovė.

Ieškovė BUAB „Tutrix“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimus, pinigų išmokėjimas, pagal panaikintus kreditorių susirinkimo nutarimus nepagrįstas, nesant kreditorių susirinkimų nutarimų padidinti administravimo išlaidoms skiriamą sumą, administratorius negali tikėtis didesnio apmokėjimo, nei kreditorių patvirtinta sąmata.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „Tutrix“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pečiusta“. 2010 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo Nr. 1 pirmuoju nutarimu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 9 nutarimu nutarta patvirtinti bendrą 10 000 Lt (šiuo metu atitinka 2 896,20 Eur) administravimo išlaidų sumą nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo, iš kurios būtų mokamas atlyginimas administratoriui, darbuotojams dalyvaujantiems bankroto procese bei kiti mokėjimai pagal sąskaitas faktūras: patalpų nuoma, elektra, transporto išlaidos, teisinės išlaidos ieškiniams ruošti bei dalyvauti bylose ir kitos. Administratoriui pavykus surinkti daugiau lėšų, persvarstyti sąmatą papildomai skiriant lėšų administravimo išlaidoms apmokėti bei spręsti klausimą dėl administratoriaus atlyginimo padidinimo atsižvelgiant į atliktą darbą ir surinktų lėšų kiekį. 2015 m. kovo 27 d. UAB „Pečiusta“ šio susirinkimo nutarimo pagrindu 2015 m. kovo 27 d. išrašė sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2015/03/27-1 2 896,20 Eur sumai. 2015 m. kovo 27 d. UAB „Pečiusta“ pinigų priėmimo kvitu serija PAB Nr. 1 A. B. pagal šią sąskaitą priėmė 1 000 Eur, 2015 m. balandžio 28 d. UAB „Pečiusta“ pinigų priėmimo kvitu serija PAB Nr. 2 A. B. pagal šią sąskaitą priėmė 1 000 Eur. 2015 m. liepos 8 d. UAB „Pečiusta“ pinigų priėmimo kvitu serija PAB Nr. 3 A. B. pagal šią sąskaitą bei 2015 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2015/03/08-1 priėmė 7 000 Eur (896,20 Eur ir 6 103,8 Eur).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. liepos 7 d. buvo sušauktas ir vyko BUAB „Tutrix“ kreditorių komiteto posėdis. Trečiu darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė pakeisti 2010 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ir patvirtinti bendrą, neskaidant į atskirus sąmatos straipsnius, 17 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo, tame skaičiuje ir atlyginimą administratoriui. Ši suma buvo padidinta nurodant, kad reikalingos papildomos lėšos teisinei pagalbai apmokėti. 2015 m. liepos 8 d. UAB „Pečiusta“ išrašė sąskaitą faktūrą AAB Nr. 2015/03/08-1 14 103,80 Eur sumai, kurios pagrindu 2015 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitu serija PAB Nr. 3 A. B. priėmė 6 103,8 Eur, 2015 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitu serija PAB Nr. 4 A. B. priėmė 7 000 Eur, 2015 m. gruodžio 7 d. pinigų priėmimo kvitu serija PAB Nr. 5 priėmė 800 Eur (iš viso 13 903,8 Eur). 2015 m. liepos 7 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo panaikintas, nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 7 d. Lietuvos Apeliaciniam teismui išnagrinėjus administratoriaus atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

2016 m. vasario 8 d. įvyko dar vienas kreditorių komiteto posėdis, kurio metu administravimo išlaidų sąmata buvo padidinta iki 25 550 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 8 d. iš UAB „Tutrix“ banko sąskaitos UAB „Pečiusta“ buvo apmokėta 4 233,71 Eur už administravimo paslaugas pagal sąskaitą AAB Nr. 2016/02/08. Šis nutarimas 2016 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taip pat buvo panaikintas.

2016 m. liepos 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atstatydino UAB „Pečiusta“ iš BUAB „Tutrix” administratoriaus pareigų nuo 2016 m. liepos 25 d.; BUAB „Tutrix“ administratoriumi nuo 2016 m. liepos 25 d. paskyrė R. B.. Teismas sprendė, kad UAB „Tutrix” administratorius UAB „Pečiusta“ netinkamai vykdo savo pareigas. 2016 m. lapkričio 17 d. bankrutavusios UAB „Tutrix“ bankroto administratorius R. B. kreipėsi į UAB „Pečiusta“, prašydamas grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas į bankrutavusios įmonės sąskaitą. Šiam nesutikus grąžinti lėšų, kreipėsi į teismą, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš UAB „Pečiusta“ 14 800 Eur, 4 233,71 Eur bei pagal kasos knygą neperduotas 31,54 Eur lėšas, iš viso 19 065,25 Eur, taip pat panaikinti mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu buvo išmokėtos sumos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus iš dalies, priteisdamas 19 065,25 Eur sumą bei pripažindamas sąskaitas faktūras, kurias UAB „Pečiusta“ išrašė už administravimo paslaugų atlikimą, negaliojančiomis. Su tokiu sprendimu nesutinka apeliantė, skundą grįsdama procesinės teisės ir materialinės teisės normų pažeidimais, t. y. teigia, kad teismas be pagrindo laikė prejudiciniais faktais teismo nutartyse dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nustatytas aplinkybes, be jokių papildomų argumentų sprendė, jog lėšas atsakovė įgijo be teisėto pagrindo, buvo šališkas, be to, nenurodė, kokiu pagrindu naikina sąskaitas faktūras.

Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Nurodytina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovei dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, išdėstė savo argumentus – faktinį ieškinio pagrindą, – dėl kokių priežasčių ji laiko, kad atsakovė be pagrindo įgijo 19 033,71 Eur administravimo išlaidas. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį nurodė argumentus, kad administravimo išlaidos buvo pagrįstos, nes kreditoriai patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitas, t. y. priėmė prievolės įvykdymą, todėl teisėtai išmokėtos išlaidos negali būti išreikalautos.

Dėl teisinio santykių kvalifikavimo

Ieškovė, prašydama grąžinti atsakovei administravimo išlaidų sumą, buvusio bankroto administratoriaus gautą pagal kreditorių komiteto nutarimus, kurie teismo nutartimis vėliau buvo panaikinti, ieškinyje nenurodė jokio teisinio pagrindo (teisės normos). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nurodytą ieškovės reikalavimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis nepagrįstą praturtėjimą.

Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra buvusi ieškovės bankroto administratorė, kuri savo pareigas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams vykdė pavedimo sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, ginčo teisiniams santykiams taikytinos pavedimą reguliuojančios teisės normos (CK XXXVI skyrius), pagal kurias nutraukus pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių arba įgaliotinis įvykdė pavedimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sutartis baigėsi, tuo tarpu įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, ginčo atveju turėtų būti taikoma ir specialioji ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalies norma, numatanti, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius ginčo šalių santykius ir be pagrindo sprendė, kad atsakovė turtą gavo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis), kadangi nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tik tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, taigi turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Jeigu sutartis vėliau ir būtų nutraukta, tai šios sutarties nutraukimo pasekmės reglamentuotos CK 6.222 straipsnyje, t. y. taikoma restitucija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Kaip minėta, ginčo atveju nustatyta, kad atsakovė lėšas įgijo pavedimo santykių pagrindu, todėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be teisinio pagrindo normos nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomos.

Dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių

Atsižvelgiant į tai, kad naujai paskirtasis UAB ,,Tutrix” bankroto administratorius reikalauja iš atstatydinto bankroto administratoriaus grąžinti visas administravimo išlaidoms panaudotas lėšas, nes kreditorių komiteto nutarimai, kuriais buvo patvirtintas administravimo išlaidų dydis, vėliau buvo panaikinti, įvertinus tarp šalių susiklosčiusių prievolinių pavedimo santykių pobūdį, byloje aktualios toliau nurodytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad tuometinis UAB ,,Tutrix” bankroto administratorius (atsakovė) iki jo atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų, lėšas, skirtas administravimo išlaidoms apmokėti, panaudojo dar galiojant kreditorių susirinkimo nutarimams, kuriais tokios administravimo išlaidos buvo patvirtintos. Buvęs bankroto administratorius tvirtina, kad jo veiklos ataskaitos kreditorių taip pat buvo patvirtintos ir galiojančios.

Pažymėtina, kad bankroto administravimo išlaidas, kartu ir administratoriaus atlyginimą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

Pažymėtina, kad UAB ,,Tutrix” pirmasis kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą įmonės vardu sudaryti su bankroto aministratoriumi UAB ,,Pečiusta” pavedimo sutartį. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar su UAB ,,Pečiusta” buvo sudaryta tokia pavedimo sutartis, kaip ir jos teksto, iš kurio būtų galima spręsti apie atlyginimo bankroto administratoriui dydį, mokėjimo tvarką ir terminus. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitas nei pirmojo kreditorių susirinkimo metu priimtas administratoriaus veiklos ataskaitas ir jų patvirtinimą, iš ko būtų galima spręsti apie tai, ar kreditoriai pritarė administratoriaus atliktiems ir atliktiniems veiksmams bankroto procese, kas reikštų jo prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Kartu nurodytina, kad byloje nėra ir 2015 m. liepos 7 d. BUAB „Tutrix“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo, kuriame buvo priimtas nutarimas patvirtinti bendrą 17 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo, kurio pagrindu tuometinis bankroto administratorius priėmė 6 103,8 Eur, 7 000 Eur ir 800 Eur lėšas. Nurodyti duomenys buvo galėjo būti gauti tiek iš bankroto bylos medžiagos, tiek ir iš bylos šalių, išaiškinus jiems įrodinėjimo pareigą teisme.

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visas faktines aplinkybes nustatė iš esmės remdamasis tik UAB ,,Tutrix” bankroto byloje priimtomis Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis kreditorių komiteto nutarimai patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą buvo panaikinti ir atstatydintas bankroto administratorius. Tokiu būdu akivaizdu, kad teismas netyrė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių. T. y., teismas nenustatė, kokia konkrečiai administratoriaus atlyginimo suma ir jos mokėjimo tvarka buvo nustatyta su juo sudarytoje pavedimo sutartyje ir, ar apskritai tokia pavedimo sutartis buvo sudaryta, be to, ar nutrūkus su administratoriumi sudarytai pavedimo sutarčiai (jei ji buvo sudaryta) po jo atstatydinimo, išmokėtos sumos kaip atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas administratoriui atitiko jo jau atlikto darbo per 6 bankroto procedūros metus apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, taip pat ar administravimo išlaidoms skirtos lėšos buvo panaudotos konkretiems bankrutuojančios įmonės interesams, kaip teigė atsakovė – teisinėms paslaugoms, ekspertizės išlaidoms, vykstančiuose teisminiuose procesuose apmokėti, turto saugojimo paslaugoms apmokėti, kas iš dalies patvirtinama byloje pateiktais atsiskaitomosios sąskaitos išrašais apie įvykusias pinigines operacijas.

Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas teismo nutarčių, priimtų UAB ,,Tutrix” bankroto byloje dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bankroto administratoriaus atstatydinimo argumentais, iš esmės neanalizavo aplinkybių, sudarančių faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų argumentų. Taigi, liko neįvertinti tiek visi kiti ieškovės, tiek ir atsakovės argumentai, nepatvirtintos įrodymais įrodinėtinos faktinės aplinkybės byloje, pagal kurias būtų galima daryti išvadas, kad atsakovė, turėdama pareigą grąžinti jos žinioje esančias administravimo išlaidoms skirtas lėšas, jų negrąžina. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

Nurodytina, kad dėl kitų tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais pirmosios instancijos teismo netirtais aspektais, nors apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Nurodytos aplinkybės reiškia pagrindo konstatuoti bylos esmės neatskleidimo pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, egzistavimą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus panaikinti sąskaitas faktūras, mokėjimo pavedimus ir pinigų priėmimo kvitus. Dalį šių reikalavimų teismas skundžiamu sprendimu buvo patenkinęs. Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti visą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes šias aplinkybes iš naujo tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.