Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gražinai Čeponienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui R. I. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tai patvirtina Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

6. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnametis M. I. gyvena su motina O. M., kuri juo rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, tai patvirtina šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenys. Nepilnametis M. I. išklausant jo nuomonę Įvaikinimo tarnybos specialistams nurodė, kad norėtų gyventi su mama. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeistų nepilnamečio M. I. interesų, ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir nepilnamečio M. I. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. M. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

10. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis yra pagrįstas ir nepažeidžia geriausių nepilnamečio vaiko interesų, užtikrina vaiko teisės į šeimos ryšių palaikymą, tėvui gyvenant užsienyje, todėl tenkinamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

12. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį įvertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

14. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

18. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė visų vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

19. Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis).

20. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovė, įrodinėjanti didesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, to bylos medžiaga nepagrindė. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius, ieškovė didesnes išlaidas šiems poreikiams grindė tuo, kad vaikui reikia prisitaikyti prie mitybos, maisto produktų Lietuvoje, tačiau laikui bėgant vaiko mityba turėtų normalizuotis, persikėlimas gyventi į Lietuvą neturėtų lemti ilgalaikių problemų su mityba. Ieškovė nurodė, kad tenka pirkti prastos kokybės drabužius, avalynę, kuri greitai plyšta, būna, kad batų užtenka tik mėnesiui. Šalių vaikas nėra itin mažo amžiaus, todėl vertintina, kad turėtų būti pakankamai sąmoningas pasaugoti jam priklausančius daiktus, drabužius, avalynę ir jų turėtų užtekti ilgiau nei mėnesiui. Ieškovės nurodytų drabužių, avalynės iš prekybos centrų kokybė yra vertinimo dalykas. Byloje nėra duomenų apie vaiko sveikatos problemas, reikalaujančias papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad vaikui reikalingi akiniai, juos tenka dažnai keisti, nes lūžta. Darant prielaidą, kad ieškovės pateikta informacija dėl poreikio akiniams yra teisinga, pažymėtina, kad tenkinami protingi vaiko poreikiai. Tikėtina, kad vaikui augant, keičiantis jo veido struktūrai reikalinga dažniau keisti akinius, kad jie gali sulūžti, tačiau tuo pačiu dėl šių priežasčių vaikui dažniausi neperkami brangūs akinių rėmeliai, taip pat ne visada gali kilti būtinybė akinius keisti kas 12 kalendorinių mėnesių. Ieškovė į vaiko poreikių skaičiuotę įtraukė 30 Eur kas mėnesį vaiko gydymo ir sveikatos palaikymo išlaidoms, kuri taip pat galėtų padengti išlaidas mokamai oftalmologo konsultacijai, jei tokiai poreikis iš tiesų būtų, kontaktiniams lęšiams/akiniams ar kitoms mokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms pagal poreikį. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), todėl į poreikių skaičiuotę įtrauktos išlaidos higienos prekėms, buities reikmėms ir pan. pripažįstamos pagrįstomis. Kadangi kiekvienas vaikas turi būti lavinamas, užtikrinama teisė lankyti būrelius, teisė kokybišką laisvalaikį, nurodytos sumos lavinimo poreikiams, šventėms, atostogoms pripažįstamos pagrįstomis, vertinant, kad kiekvieną vaiką reikia suruošti į mokyklą, paprastai vaikui duodami kišenpinigiai. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos, tačiau ieškovė bet kuriuo atveju patirtų būsto nuomos, jo išlaikymo išlaidas, nebūtinai reiškia, kad priklausomai nuo dviejų gyvenančių žmonių šios išlaidos išauga dvigubai. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atvykusi į Lietuvą patyrė daug įsikūrimo išlaidų nelemia, kad šios išlaidos yra reguliarios ir turėtų būti kas mėnesį įtraukiamos į vaiko poreikių skaičiuotę. Tačiau nustatant vaiko poreikių dydį atsižvelgiama ir į tai, kad šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų poreikių tenkinimo išlaidų, didesnės vertės pirkinių, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.

21. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, duomenis apie sveikatos būklę, pripažintina, kad pagrįsta ir įrodyta šalių vaiko poreikiams patenkinti vienos MMA dydžio suma, kuri nuo 2024-01-01, priklausomai nuo mokestinės naštos, sudaro apie 708 atskaičius mokesčius (924 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nurodyta, kad valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

23. Utenos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 2 d. pažyma patvirtina, kad šalių vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą kas mėnesį mokama 96,25 Eur dydžio išmoka. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė, neįrodinėjo, kad nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį jį reikėtų mažinti nurodytomis išmokomis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip itin sunkią, bendraudamas su Įvaikinimo specialistais atsakovas nurodė dirbantis Jungtinėje Karalystėje ir pakankamai uždirbantis, todėl išlaikymo dydis nemažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis.

26. Iš teismo išreikalautų duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Įvaikinimo tarnybos duomenimis, atsakovas neturi kitų išlaikytinių.

27. Byloje nėra duomenų, kurie leistų atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip itin sunkią ir neleidžiančią atsakovui teikti pusės Lietuvoje galiojančios MMA dydžio išlaikymo: atsakovas, kaip ir ieškovė, yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių jis nebūtų pajėgus susirasti atitinkamą darbą, leidžiantį jam teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertinama tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka prievolės, susijusios su kasdienių einamųjų poreikių tenkinimu, nenumatytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

28. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimas 354 Eur (708 Eur/2) dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės.

29. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

30. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-10611 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Duomenys apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikti.

33. Ieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išvestinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo apmokėtinas 109 Eur žyminiu mokesčiu (pagal ieškinio pateikimo metu taikytą VKI), už turtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinas 95 Eur žyminis mokestis ((354 Eur x 12mėn) x3proc.x75proc.). Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 204 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jo motina O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) po 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. sausio 29 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal kurią:

1. atsakovas R. I. bendrauja su sūnumi M. I. elektroninėmis ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku;

2. kitomis savaitės dienomis ir valandomis elektroninėmis ryšio priemonėmis atsakovas R. I. turi teisę bendrauti su sūnumi M. I. bendravimo laiką suderinęs su ieškove O. M.;

3. vaiko M. I. vasaros, mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu atsakovas R. I. bendrauja su sūnumi M. I. ½ dalį atostogų laiko, nelyginiais metais bendrauja nuo atostogų pradžios iki atostogų vidurio, lyginiais metais nuo atostogų vidurio iki pabaigos, apie kasmetines atostogas, nurodant jų konkrečią trukmę atsakovas R. I. informuoja ieškovę O. M. ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, atsakovas R. I. pasiima vaiką M. I. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir pristato paskutinę atostogų dieną iki 18 val.;

4. vaikui M. I. sutinkant ir neprieštaraujant jo interesams, ieškovės O. M. sutikimu, atsakovas R. I. sūnų M. I. gali pasiimti bei grąžinti ir kitu laiku, nei nustato ši bendravimo tvarka, dėl bendravimo su vaiku kitu metu (kitomis dienomis) abu tėvai sprendžia bendru sutarimu iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas informuojant viena skitą ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 204 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.