Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. E., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2018 m. spalio mėn. 23 d. nutarimo Nr. 20-ANRN-23288-2018 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. E. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio mėn. 23 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. birželio 5 d. 19 val. 57 min. vairuodamas transporto priemonę „VOLKSWAGEN JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus pažeisdamas kelių eismo taisykles. Važiavo pirma eismo juosta, kurioje eismas leidžiamas važiuoti tik į dešinę, didindamas automobilio greitį, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, staiga pasuko į kairę. Neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys antra eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, kirto baltą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir įvažiavo į antrą eismo juostą, kur ta pačia kryptimi tuo metu važiavo kita transporto priemonė, užvažiavo ant siauros brūkšninės linijos, žyminčios eismo juostų ribas ir staigiai sustojo blokuodamas antrą ir trečią eismo juostas, kai priekyje nebuvo jokių kliūčių ir būtinumo staigiai stabdyti ir sustoti. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais automobilio "VOLKSWAGEN JETTA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą nepaisė kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, privertė antra eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, kad būtų išvengta automobilių susidūrimo. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4 p., 5 p., 8 p., 9 p., 1 priedo 509, 3 priedo 1.1, 1.6, 82.2, 117 p., 135.4, p.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT37-507/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-437-195/2012, kt.). Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, be ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas už chuliganišką vairavimą vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustatė ne vien baudą nuo 450 iki 550 Eur, tačiau ir su bauda privalomą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, pagrįstai vairuotojo M. E. veiksmus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

M. E. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką įrodo byloje esantis automobilio registratoriaus vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad M. E., vairavęs automobilį ir važiavęs (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta, sustojo prie šviesoforo, degant draudžiančiai važiuoti raudonai šviesai. Užsidegus žaliai šviesai, M. E. pradėjo važiuoti. Kadangi trečia eismo juosta šalia M. E. važiavo kitas automobilis, M. E. padidino greitį, siekdamas aplenkti šį automobilį ir persirikiuoti į trečią eismo juostą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. E., norėdamas persirikiuoti į kairę, padidino automobilio greitį. Kadangi važiuojantis kairėje pusėje automobilis važiavo šalia M. E., pastarasis vis didino automobilio greitį, po to, kirsdamas baltą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią pirmą eismo juostą, nukreipiančią važiuoti į (duomenys neskelbtini) kalną, ir antrą eismo juostą, nukreipiančią važiuoti link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, nerodydamas jokių įspėjamųjų ženklų, įvažiavo į pirmą eismo juostą ir staigiai sustabdė automobilį, tokiais savo veiksmais sudarydamas pavojingą situaciją, nes akivaizdu, kad dėl tokių M. E. chuliganiškų veiksmų paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, jo važiavimo kelyje atsiradus netikėtai kliūčiai. Teismo nuomone, M. E. chuliganiški veiksmai pasireiškė ne tik šiais aprašytas veiksmais, be ir tuo, kad jis ne tik „užkišo“ savo automobilį kitam paskui jį važiuojančiam automobiliui, bet ir tuo, kad jis pačiame posūkyje sustojo, tuo bandydamas išprovokuoti konfliktinę situaciją. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. E. veikė savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti ar teisės saugomai vertybei apsaugoti.

Šias aplinkybes pripažino ir pats M. E.. Kaltę įrodo ir jo pirminis prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei padėjimas ją išsiaiškinti, jo atžvilgiu bylą Institucijoje nagrinėjant žodinio proceso tvarka, kas priimant skundžiamą nutarimą buvo laikyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (admin. b. l. 4-5).

Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, skunde išdėstytus teiginius, kuriais administracine tvarka nubaustas M. E. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, laiko pareiškėjo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Tuo tarpu Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą M. E. veiksmus kvalifikuodama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pagal šio įstatymo sankciją M. E. paskirta minimali 450 eurų bauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Be to, šio nusižengimo sudėtis yra formali, t.y. nereikalaujanti padarinių, todėl tai, kad laimingo atsitiktinumo dėka įvykio metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir M. E. netaikyti specialiosios teisės atėmimo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Šiuo atveju teismas byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Šiuo atveju pareiškėjo teisinei padėčiai švelninti nepakanka tokios aplinkybės, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Vertinat pareiškėjo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, ir visus kartus – už ganėtinai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dažniausiai – leistino greičio viršijimą).

Kaip matyti iš skundo, pagrindinis pareiškėjo argumentas, kuriuo remdamasi mano, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą, yra susijęs su darbiniais interesais. Nurodo, jog metams netekus teisės vairuoti transporto priemonę, ši situacija turėtų neigiamos įtakos jo darbinei veiklai, bendrovės, kurioje jis dirba, gamybiniams rezultatams ir iškiltų klausimas bendrai dėl jo karjeros šioje įmonėje. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas nutarimas M. E. atžvilgiu yra priimtas pagrįstai ir teisingai, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti M. E. skundo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio mėn. 23 d. nutarimą Nr. 20-ANRN-23288-2018 palikti nepakeistu.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus