Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas D. R. skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104832191-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto G. P. 2017 m. birželio 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2017 m. kovo 28 d., 0.10 val., vairavo transporto priemonę BMW 7ER REHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgėsi chuliganiškai, blokavo transporto priemonės HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, priversdamas išvažiuoti į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, neleisdamas toliau saugiai vairuoti, persekiodamas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį HONDA, tokiu būdu sukeldamas pavojų eismo dalyvių saugumui. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu, D. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodant, kad nustatyti visi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, o manymas, kad pareiškėjo atžvilgiu galimai buvo daroma nusikalstama veika – vagystė, neatleidžia jo nuo prievolės laikytis įstatymų, apie galimus nusikaltėlius turėjo būti pranešta pareigūnams laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.Apeliaciniame skunde D. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį. Skunde D. R. nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, neatsižvelgė į jį reabilituojančias aplinkybes. Jis prašė išreikalauti kitą su jam inkriminuotu nusižengimu susijusią bylą, t. y. ikiteisminį tyrimą, pradėtą jo atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kuriame surinkta daugiau įrodymų bei detalių. Šis tyrimas buvo nutrauktas, jame neįžvelgta jokių chuliganiškų paskatų. Minėtame tyrime liudytojų parodymuose užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios, jog buvo bandyta brautis į jo namus, neva bandant jį įbauginti, taip pat buvo išplėštos namo laiptinės durys, atjungta elektra. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn (ANK IV skyrius). Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jam administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, t. y. laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas prašo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. R. apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. R. neigia jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neigia chuliganiškai vairavęs, taip pat nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu, todėl skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.Nagrinėjamu atveju abejonių, jog D. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir vairavo chuliganiškai, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, jog automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vijosi J. K. vairuojamą transporto priemonę HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo šią sustabdyti, tačiau apeliantas neigia tai daręs chuliganiškai, teigia, jog manė, kad vejasi vagį, todėl buvo susidariusi situacija, kuri leidžia netraukti jo administracinėn atsakomybėn. Šiems teiginiams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.Iš byloje esančių dviejų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad D. R. persekiojo J. K. automobilį HONDA, jį blokavo, stengėsi išvažiuoti į priekį, tokiu būdu priversdamas J. K. staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Net ir tuomet, kai J. K. pradėjo judėti atbuline eiga, D. R. toliau tęsė chuliganiškus veiksmus, t. y. taip pat atbuline eiga persekiojo HONDA automobilį, tačiau savo transporto priemonės BMW nesuvaldė ir galiniu bamperiu atsitrenkė į J. K. automobilio priekį. Apgadintos abi transporto priemonės, kas užfiksuota byloje esančiose foto nuotraukose (b. l. 13-16). Šie objektyvūs duomenys paneigia apelianto aiškinimą, kad automobilio nesuvaldė ne jis, o J. K.. Liudytojos A. P., kuri įvykio metu važiavo kartu su J. K., parodymai analizuojamu atveju nėra itin reikšmingi, kadangi ji važiavo automobilio HONDA gale, už vairuotojo, jos pačios teigimu, sėdėjo ne ant sėdynės, bet buvo pasislėpusi, pritūpusi/prigulusi, kad jos nepamatytų buvęs gyvenimo draugas D. R.. Ji suprato, kad apeliantas persekioja J. K. vairuojamą transporto priemonę, tačiau nesuvokė, kurio vairuotojo veiksmai sukėlė eismo įvykį. A. P. nuomone, ji su J. K. išprovokavo netinkamą D. R. elgesį, todėl šis neturėtų būti baudžiamas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad proceso dalyvių nuomonė bei subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas teismui nėra privalomas. A. P., jau minėta, yra buvusi D. R. mergina, todėl jos parodymai pastarajam yra palankūs, liudytoja stengiasi padėti buvusiam vaikinui išvengti atsakomybės, tačiau tam nėra jokio pagrindo.Pagrindinis argumentas, kodėl D. R., jo teigimu, turėtų būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra tai, kad jo elgesys buvo išprovokuotas, o apylinkės teismas neįvertino ANK IV skyriuje numatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įvykio eigą, pripažįsta, kad J. K. ir A. P. veiksmai – atvažiavimas prie apelianto namo, elektros išjungimas, norint paerzinti, nebuvo tinkami, tačiau D. R. neturėjo teisės pavojingai, chuliganiškai manevruoti persekiodamas J. K. automobilį. Apelianto teigimu, jis išsigando priešais jo kambario langus stovinčio nematyto automobilio, kuris stovėjo be įjungtų šviesų, buvo išvažiavęs iš kiemo, po to vėl sugrįžo, tuomet bute dingo šviesa, jis įtarė, kad tai vagys, nes jo kieme laikomas BMW markės automobilis buvo tris kartus apvogtas. Todėl jis pasiėmė dujinį pistoletą ir nusprendė vytis HONDA sidabrinės spalvos automobilį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad D. R. nematė, kad jo automobilis būtų kaip nors judinamas, bandoma patekti į jo vidų ar pan., t. y. apeliantas nematė pradėtos daryti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, jis tik įtarė, kad tokia veika gali būti daroma. Vien tai, kad anksčiau jo automobilis kelis kartus buvo apvogtas, nesudarė pagrindo chuliganiškai stabdyti jo namo kieme buvusio ir išvažiavusio automobilio. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog susidariusioje situacijoje yra ANK 13 (būtinoji gintis), 14 (įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas) ar 16 (būtinasis reikalingumas) straipsniuose numatytų aplinkybių požymių. Apeliantui nebuvo pagrindo ginti savo turto, nes į jį niekas nesikėsino.Atmestini apelianto argumentai, jog nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14749-17 medžiaga. Šis tyrimas buvo išsireikalautas, jis pridėtas ir prie aukštesniajam teismui atsiųstos medžiagos. Tyrimas vyko dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų galimo įvykdymo. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas nepasitvirtino, o dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos tyrimas nutrauktas įtariamąjį D. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio tyrimo metu D. R., apklaustas kaip įtariamasis, patvirtino, jog siekė sulaikyti galimą vagį, buvo įjungęs tolimas šviesas, norėjo automobilį prisivyti ir užblokuoti, pamatyti, kas jame važiuoja. Jis persekiojamo automobilio vairuotojui signalizavo garsiniu signalu, žybčiojo ilgosiomis šviesomis, šaukė „sustok“. Tas pačias aplinkybes dėl garsinio signalo naudojimo bei žybčiojimo šviesomis nurodė ir J. K. bei A. P.. Taigi, apeliantas vietoj policijos kvietimo, įtarus galimai nusikalstamos veikos vykdymą, pats demonstratyviai stengėsi sustabdyti jo kieme buvusį automobilį HONDA, nors šios transporto priemonės vairuotojas jam ar jo turtui jokios realios grėsmės nekėlė. D. R. skundo teiginiai, kad buvo brautasi į jo namus, bandyta jį įbauginti, nepasitvirtino. J. K. ir A. P. buvo įėję tik į namo laiptinę ir elektros skydinėje atjungė apelianto bute šviesą, tačiau šio fakto D. R. nematė. Taigi, jis nežinojo, kad elektrą jo bute atjungė būtent HONDA automobiliu atvažiavę asmenys. Be to, jau minėta, į jo butą niekas nesibrovė, buvo įeita tik pro laiptinės duris, kurias A. P. mokėjo atidaryti ir be skambinimo domofonu. Darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai išbėgo į lauką gaudyti pokštaujančių pažįstamų, jo veiksmai nebuvo adekvatūs susidariusiai situacijai, o chuliganiškas vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui. A. P. pripažino, jog buvo išsigandusi, liepė J. K. nestoti, nes bijojo, kad įpykęs buvęs draugas gali juos sumušti. Pagrindas bijoti buvo, nes apeliantas panaudojo dujinį pistoletą, dėl ko savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas teisingai įvertino situaciją ir pagrįstai atmetė D. R. skundą.Apeliantas skunde nesutinka ir su paskirtos nuobaudos individualizavimu, tačiau švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. D. R. paskirta minimali ANK 420 straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 450 Eur ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas – vieneri metai. Švelninti šią nuobaudą galima tik vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti kompleksą aplinkybių, išimtinai teigiamai liudijančių apelianto naudai, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. D. R. yra jaunas vairuotojas, gim. 1994 m., tačiau jau ne kartą baustas administracine tvarka dėl šiurkščių nusižengimų padarymo. Dėl didelio greičio viršijimo (daugiau nei 40 km/h) jam buvo atimta teisė vairuoti šešiems mėnesiams (b. l. 38-41). Vairuotojo pažymėjimą apeliantas atgavo tik 2016 m. pabaigoje, o 2017 m. pavasarį jau padarė analizuojamą nusižengimą, kuris taip pat užtraukia specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taigi, iš savo klaidų D. R. nesimoko, demonstruoja savo išskirtinumą, pranašumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to tikėtis švelnaus nubaudimo netikslinga. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, sukeltus padarinius ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2017 m. birželio 16 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.