Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas L. T. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus ( toliau – Institucija) viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus patrulių būrio patrulė K. L. 2014 m. lakpričio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. T. 2014 m. lapkričio 21 d., 14.30 val., Tauragės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mazda 626, valst. Nr. P874014, iš chuliganiškų paskatų, pavojingai manevravo, tai yra važiavo taip, kad automobilis slystu šonu, vairavo užtraukęs rankinį stabdį, tokiais veiksmais keldamas grėsmę eismo saugumui. Šiais L. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktų reikalavimus.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2014 m. lapkričio 27 nutarimu L. T. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių ir 289 EUR (1000 Lt) baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo, t. y. už tai, kad jis pavojingai manevravo, tai yra važiavo taip, kad automobilis slystu šonu, vairavo užtraukęs rankinį stabdį, tokiais veiksmais keldamas grėsmę eismo saugumui.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar L. T. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. T. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai - tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. T. kaltė visiškai įrodyta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, jog L. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Taigi analizuojant L. T. veiksmus byloje nėra įrodymų, kad jis vairuodamas automobilį naudojo rankinį stabdį, dėl chuliganiškų paskatų. Apygardos teismas mano, kad vien pareigūnės vertinimas pagal kelyje paliktas padangų žymes, kad L. T. rankinį stabdį naudojo dėl chuliganiškų paskatų nėra pagrindas patraukti L. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2d. Kaip jau minėta anksčiau chuliganiškos paskatos šiuo atveju yra kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad L. T. tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Pagal turimą bylos medžiagą, vienintelis liudytojas, kuris matė ir nurodė L. T. automobilio manevravimą yra kartu važiavęs jo draugas M. T., kuris nurodė, kad posūkyje automobiliui pradėjus slysti, L. T. išsigandęs jį bandė stabdyti rankiniu stabdžiu, chuliganiško vairavimo nebuvo ( b. l. 37). Byloje pateiktos fotonuotraukos liudija, kad tuo metu kelio danga buvo šlapia, išvažinėta, skirtingai nei nurodė pareigūnė, kad kelio danga buvo sausa ( b. l. 7-10).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tiek Institucija priimdama nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas, palikdamas šį nutarimą galioti, netinkamai L. T. elgesį kelyje įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. nuo pat proceso pradžios iš esmės aplinkybes, kad važiuodamas automobiliu ir jam pradėjus slysti, jis stabdė naudodamas rankinį stabdį, neneigė, tačiau tvirtino, kad taip automobiliu manevravo, nes automobilis pradėjo slysti, buvo slidi kelio danga ( b. l. 5, 33).

Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiško vairavimo pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, tačiau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą specialioji KET norma nurodyta nebuvo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju L. T. veiksmai kelyje – sukdamas kelio sankirtoje naudojo rankinį stabdį, įvertinus susidariusių aplinkybių visumą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, tačiau užtraukia atsakomybę pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 d., kadangi L. T., sukdamas į dešinę ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą privalėjo sukti taip, kad transporto priemonė neatsidurtų priešingoje eismo juostoje, o to nepadaręs pažeidė KET 113 p. reikalavimus, todėl jo veika iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.

ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. Apeliacinės instancijos teismas, L. T. skirdamas nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kad anksčiau nebaustas administracine tvarka ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti L. T. paskyrus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijos minimumą atitinkančią piniginę nuobaudą – 5 eurų dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ATPK 302¹¹ str. nustatyta, jog nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš to seka, kad teismo teisę bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį riboja apeliacinio skundo ribos, tačiau teisė gerinti ją nėra apribota. Tokiu būdu, pažeidėjui ginčijant savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, o apygardos teismui nusprendus skundžiamą nutarimą pakeisti pagerinant nubaustojo asmens padėtį, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nebus peržengtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą, kuriuo L. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį, kuria netenkintas L. T. skundas dėl 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo, pakeisti ir L. T. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir paskirti penkių eurų baudą.

Nutartis neskundžiama.