Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei Jutai Kareivei, atsakovui V. Š., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams R. M., V. Š. dėl automobilio pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti 2018 m. sausio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. J. ir R. M., kuria ieškovas iš atsakovo R. M. sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nupirko atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui sumokėtą transporto priemonės kainą – 800 Eur, o ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovui R. M. po to, kai jis su V. Š. grąžins A. J. 800 Eur, minėtą automobilį. Taip pat iš atsakovo A. J. solidariai iš atsakovų R. M. ir V. Š. priteisti padarytos žalos - 905,21 Eur atlyginimą dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas V. J. nurodė, kad jo sūnus A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš atsakovo R. M. nupirko jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. M. nurodė, kad automobilio valdytojas buvo V. Š., kuris ir organizavo pardavimą. Automobilis parduotas kaip techniškai tvarkingas, sutartyje jokie trūkumai nenurodyti, žodžiu jie taip pat nebuvo išsakyti. Apžiūrint automobilį esminiai trūkumai nesimatė. Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 100 Eur, šalių buvo sutarta buvo 800 Eur automobilio kaina, kuri ir buvo sumokėta V. Š.. Kaip A. J. įstatyminis atstovas ieškovas mano, kad sutartis yra apgaulinga, neatspindinti realios automobilio vertės. 2018 m. vasario 20 d., atliekant automobilio techninę apžiūrą Techninių apžiūrų centre Mažeikiuose, buvo nustatyta daugybė automobilio trūkumų, tarp kurių ir tai, kad automobilio dugnas yra visiškai paveiktas korozijos, todėl papildomai sustiprintas metaliniais skersiniais. Apžiūrą atlikęs darbuotojas paaiškino, kad dėl tokios automobilio dugno būklės ir jo sustiprinimo metaliniais skersiniais, automobilis negali būti pripažintas tinkamu eksploatuoti. Techninė apžiūra kainavo 23,46 Eur. Atsakovui R. M. ieškovas siūlė geranoriškai grąžinti jam pinigus, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo. Ieškovas automobilį buvo priverstas remontuoti, už detales sumokėjo 400 Eur. Detalių keitimo darbai įvertinti 389 Eur, tačiau tokių lėšų ieškovas neturėjo ir už atliktus remonto darbus vis dar nėra sumokėjęs. Automobilį ieškovas apdraudė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kas kainavo 92,75 Eur. Viso ieškovui padaryta turtinė žala – 905,21 Eur. Paaiškėjus, kad automobilis pirkimo-pardavimo metu turėjo paslėptų trūkumų, dėl ko automobilis negali būti naudojamas pagal įprastą paskirtį, ieškovas prašo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė advokatė Juta Kareivė ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilio pardavimo skelbimą ieškovas rado internetinėje svetainėje. Automobilio skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų, tvarkingas. Automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 850 Eur. Ieškovui apžiūrint automobilį, jis atrodė tvarkingas tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Automobilio tikrinti nevežė apžiūrėti specialistams, be to, automobilio tikrinti nesiūlė ir automobilio pardavėjas. Ieškovas sūnaus vardu užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjui sumokėjo 800 Eur. Anot ieškovo, atsakovų pareiškimai, jog jie nežinojo apie automobilio defektus, kelia abejonių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisė pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo jokių pardavėjo atsakomybę naikinančių ar ribojančių sąlygų, pardavėjas pirkėjui nei sutartyje, nei žodžiu jokių trūkumų neatskleidė. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo metu, net jeigu tai paaiškėja vėliau, todėl už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Atsakovų paaiškinimai bei argumentai negali būti pagrindas panaikinti pardavėjo atsakomybę ir paneigti pirkėjo teisę reikalauti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Kadangi automobilis parduotas su trūkumais, dėl kurių ieškovas negali naudotis automobiliu, prašo taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo galutinai pateikus reikalavimą atlyginti turėtas išlaidas atsakovui ir tam atsisakius tai daryti, todėl taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

A. R. M. ir V. Š., atsiliepimais į ieškinį ir duodami paaiškinimus teisme su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. sausio 6 d. ieškovo V. J. sūnus A. J. sudarė automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš V. Š. įsigijo šį automobilį. Automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. 2009 m. spalio 23 d. buvo pirkęs iš R. M. už 500 litų (144,81 Eur), jo neįregistravo savo vardu ir iki pardavimo sutarties su A. J. sudarymo buvo automobilio valdytojas. Automobilis buvo gerai prižiūrimas, tvarkomas, kas du metai buvo atliekama techninė apžiūra, automobilį galėjo eksploatuoti, nebuvo jokių apribojimų. Automobilio 2018 m. sausio 6 d. pirkimo pardavimo sutartį pildė ieškovas V. J., įrašydamas savo sūnų A. J. kaip automobilio savininką. Jis taip pat įrašė realią automobilio pardavimo kainą -100 Eur. Automobilis pagamintas 1995 metais, baiginėjosi jo techninė patikra, automobilio kėbulas buvo kelis kartus remontuotas dėl rudžių, todėl automobilis ir buvo parduotas už 100 Eur. Prieš įsigydamas automobilį, ieškovas jį apžiūrėjo, pabandė juo važiuoti ir neturėjo jokių pretenzijų. Automobilis jokių esminių techninių defektų neturėjo, o visi automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi. Ieškovas automobilį pirko darbui. Jis tada paaiškino, jog įsigyja automobilį sūnaus vardu, nes turi daug įsipareigojimų antstolių kontorose ir nenori, kad areštuotų automobilį, kuris bus naudojamas darbui. Tai, kad automobilis buvo pirktas darbui patvirtina, jog 2018 m. sausio 9 d. ieškovas Mažeikių rajono savivaldybei pateikė deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Ieškovas po pirkimo pagal paskirtį naudojo tinkamą automobilį, dirbo pavėžėju, naudotas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, nebuvo. Automobilis buvo eksploatuojamas kiekvieną dieną, nesaugomas, neprižiūrimas ir automobilio kokybės trūkumai galėjo atsirasti būtent ieškovui eksploatuojant automobilį, trūkumų atsiradimo momentas nėra nustatytas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas naudotą automobilį pirko pats neturėdamas specialiųjų žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, jis galėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę pas specialistus. Ieškovas turėjo įvertinti ir aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. Taip pat nurodė, jog ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2018 m. vasario 20d. kreipdamasis į Techninių apžiūrų centrą dėl automobilio techninės apžiūros, o ieškinį teismui pateikė tik 2019 m. spalio 10 d. Ieškovas į teismą dėl parduoto automobilio trūkumų kreipėsi tik praėjus beveik dviem metams nuo transporto priemonės pardavimo dienos.

Atsakovai ir atsakovų atstovas advokatas Vilius Jonaitis prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą bei priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovui perduodant transporto priemonę, ji buvo techniškai tvarkinga, važiuojanti, registruota transporto priemonių registre ir turinti galiojančią technikinę apžiūrą, todėl tiko naudoti pagal paskirtį ir iš esmės atitiko įprastus kokybės reikalavimus. Apžiūros metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Ieškovui buvo žinoma, jog sutartimi įsigyjama nenauja – 23 metų senumo naudota transporto priemonė, todėl ieškovas turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Kadangi automobilis nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra ieškovo žinioje, buvo remontuojamas, mano, kad automobilyje galėjo būti pakeistos tam tikros jo dalys, todėl su ieškovo reikalavimu taikyti restituciją nesutinka. Nurodė taip pat, jog byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat pateikti įrodymai nepatvirtinta ieškovo patirtų nuostolių fakto, todėl reikalavimas dėl ieškovo nuostolių atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas.

Liudytoja D. S. N. teismo posėdyje patvirtino ieškovo V. J. nurodytas aplinkybes dėl automobilio įsigijimo.

Ieškinys atmestinas.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę

Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. tarp V. J. sūnaus A. J., gimusio 2005-01-25, ir R. M. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovo V. J. sūnus A. J. už 100,00 Eur nupirko automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WOL000025S1144097, o atsakovas R. M. pardavė minėtą automobilį. Sutartyje automobilio defektai neužfiksuoti, taip pat nenurodyta jo rida ir tai, ar parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiūra. Į byla pateiktas 2009 m. spalio 23 d. priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, jog automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M. už 500 Lt įsigijo V. Š. ir 2018 m. sausio 6 d. būtent jis buvo šio automobilio valdytojas. UAB ,,Telšių techninės apžiūros centras” 2018 m. vasario 20 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 702-0202453 užfiksuota, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir automobilio savininkas neturi teisės eksploatuoti transporto priemonės. Atlikus automobilio būklės patikrinimą, kortelėje nurodyti patikros metu nustatyti trūkumai, dėl kurių negalima buvo įvertinti objektyviai transporto priemonės techninės būklės. Tuo pačiu kortelėje nurodyta, jog tinkamai parengta transporto priemonė iš naujo gali būti pateikta apžiūrai. Iš remonto užsakymo lapo matyti, jog A. J. kreipėsi 2018 m. kovo 25 d. į UAB ,,ENIMA” dėl šio automobilio remonto pateikdamas automobilio remontui reikalingas detales, o detalių keitimo darbai įvertinti 389 Eur. Remonto užsakymo lape nedetalizuojama kokie automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). remonto darbai turi būti atliekami ( nesudaryta reikalingų atlikti darbų sąmata) ir kokios autodetalės ( (autodetalių sąmatos, įsigijimo dokumentų byloje taip pat nėra) buvo pateiktos ieškovo ar jo sūnaus automobilio remonto paslaugas teikiančiam asmeniui. 2019 m. birželio 17 d. ieškovas V. J. išsiuntė atsakovui R. M. pasiūlymą geranoriškai grąžinti pinigus, sumokėtus už automobile, atlygininti išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, kuriame nurodė, jog ieškovas įsigijo automobilį su paslėptais trūkumais, ji bandė remontuoti ir dėl to reikalauja atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, bei, atlyginus išlaidas, grąžinus sumokėtus už jį pinigus, pasiimti automobilį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl automobilio draudimo įprastinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ieškovas turėjo 92,75 Eur išlaidų.

Šalių ginčas dėl automobilio kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo-pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Atsakovo įpareigojimas atlyginti būtinas išlaidas nurodytiems trūkumams pašalinti atitiktų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kurioje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys). Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ straipsnis).

CK 6.327 straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Nagrinėjamu atveju įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, kad pirkėjas ieškovo V. J. sūnus A. J., atstovaujamas ieškovo, 2018 m. sausio 6 d. įsigijo beveik dvidešimt trijų metų (pirmos registracijos data 1995-06-28) senumo naudotą automobilį Opel Omega. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę apžiūrėti automobilio matė, jog šis buvo techniškai tvarkingas ir važiuojantis, jis pabandė automobiliu važiuoti. Taip pat jis neneigė, kad atsakovas neprieštaravo, kad automobilis būtų patikrintas kokiame nors automobilių servise, tačiau jis to nepadarė. Jį tenkino ir automobilio išvaizda, ir techninė būklė, kur nors kitur atlikti patikrinimą jis nepageidavo. 2018 m. vasario 20 d. automobiliui Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WOL000025S1194097, turėjo būti atlikta privaloma techninė apžiūra. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. 702-02-02453 konstatuoti automobilio trūkumai ir automobilis pripažintas netinkamu eksploatuoti. Apie minėtus trūkumus, sudarydamas sandorį, atsakovas neinformavo ieškovą, bet ieškovas V. J. sūnaus A. J. vardu nupirko anksčiau ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data –1995 m. birželio 28 d.) eksploatuotą automobilį, todėl teismo vertinimu, įsigydamas anksčiau jau tiek metų eksploatuotą automobilį, jo pirkėjas vien dėl šios priežasties negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo , kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Nustatyta, kad atsakovas V. Š. neužsiima automobilių pardavimo verslu, jis pats pirko šį automobilį 2009 m. spalio 23 d. ir jį naudojo iki pardavimo. Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. ir liudytoja D. S. N. patvirtino, kad atvykę pirkti automobilio, jį apžiūrėjo, juo važiavo, jiems automobilis atrodė techniškai tvarkingas, nusipirkę automobilį, juo išvažiavo. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, jog automobilį ieškovas V. J. ir jo sūnus A. J. apžiūrėjo ir išbandė, juo, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, išvažiavo, rodo, jog pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo-pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonė Lietuvoje dalyvavo eismo įvykyje, ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai nutylėjęs aplinkybę, jog automobilio automobilis buvo paveiktas korozijos, remontuotas, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus ieškovas taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, kai parduodamas intensyviai naudotas automobilis (23 metų senumo). kaip naujo automobilio savininkas, nes eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi.

Remiantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

Tarp šalių sudaryta naudoto, 1995 metų registracijos, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jam negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. Nagrinėjamu atveju automobilis Opel Omega buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, savo rizika. Atsakovas ieškovui nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Šią riziką ieškovas galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdamas specialistus automobilio apžiūrai, tačiau sąmoningai to atsisakė, nors ir pats pardavėjas neprieštaravo, kad pasitikrintų automobilį pas profesionalus.

Atsakovui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Ieškovas automobilį įsigijo 2018-01-06, juo važinėjo, kaip paaiškino, iki 2018-02-20. Atsakovas iki pat transporto priemonės pardavimo juo naudojosi ir pardavė ieškovui dalyvaujančią eisme ir važiuojančią transporto priemonę. Ieškovo pagal paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, buvo atlikta jo techninė apžiūra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad automobilis buvo techniškai netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė automobilio trūkumus įrodinėja UAB „Telšių techninės apžiūros centras“ 2018 m. vasario 20 d. automobilio techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita), kurioje nurodyta, jog nestabdo vienos pusės ratas, pažeidimų turi purvasaugis, nepatikimai pritvirtintas žibintas, žibintas veikia ne pagal nustatytus reikalavimus, nudilę padangos kraštai, problemos su priekine pakaba,, išmetimo sistema nesandari, nesaugus degalų ir dujų vamzdelio tvirtinimas prie automobilio dugno, automobilio dugnas paveiktas korozijos, netvarkinga dujų baliono ventiliacija, neatitinka reikalavimų dujų baliono dangtelio elektros laidai, įrengtas papildomas stabdžių žibintas. Byloje nustatyti daikto trūkumai buvo akivaizdus tiek ieškovui, tiek atsakovui sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. Minėtoje ataskaitoje nėra nurodyta, jog nustatyti defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo, ar, kad būtų buvę nuslėpti. Teismas svarbia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad apie šiuos automobilio trūkumus, atsakovas nebuvo informuotas, kas iš esmės ribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Taigi ieškovas neįrodė, jog automobilis Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinodamas, jį pardavęs atsakovas sąmoningai nutylėjo. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs paslėpti automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė.

Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir ieškovo reikalavimą iš atsakovų priteisti 905,21 Eur žalos atlyginimo, nes įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas išlaidas, į bylą nėra pateikta.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį ir teismo posėdyje pareiškė reikalavimą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę. Jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis (rangovus, darbus atlikusius kitus asmenis arba net ir visai pašalinius asmenis), tai gali būti vertinama kaip ieškinio senaties termino nutraukimas. Tai reiškia, kad po tokių pardavėjo veiksmų ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trūkumai arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, ir iš tikrųjų prievolė dėl trūkumų pašalinimo pardavėjo liks neįvykdyta. Nuo šio momento vėl prasideda ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. ieškovo V. J., sūnus A. J., gimęs 2005-01-25, atstovaujamas ieškovo pasirašė su atsakovu R. M. pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovo sūnus A. J.,už 100 Eur kainą nupirko iš atsakovo automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 20 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą UAB ,,Telšių techninės apžiūrų centras“ buvo nustatyti automobilio trūkumai, transporto priemonė pripažinta neatitinkanti techninių reikalavimų. Paaiškėjo kad reikalingas automobilio remontas ir ieškovas UAB ,,ENIMA“ 2018 m. kovo 25 d. pasirašė remonto darbų užsakymą. Taigi darytina išvada, ieškovas sužinojo apie pirkinio defektus ir savo teisės pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti vėliausiai 2018 m. vasario 20 d.. 2019 m. birželio 17 d. ieškovas dėl įsigyto daikto kokybės kreipėsi į atsakovą, t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Ieškinyje ieškovas nurodė ir paaiškino teismo posėdyje, jog jis, sužinojęs apie automobilio trūkumus ir jo remonto kainą, žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo. Atsakovas, anot jo, į jo prašymus nereagavo. Atsakovas nurodė, kad jis įsigijo panaudotą automobilį, neturėjo problemų juo naudodamasis, yra sąžiningas pardavėjas. Taigi įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso šalių parodymus, darytina išvada, kad byloje šioje turi būti taikoma sutrumpinta ieškinio senatis, kadangi dar 2018-02-20 ir 2018-03-25 buvo nustatyti įrodymai dėl įsigytos prekės netinkamos kokybės ir galima remonto kaina. Ieškinys pareikštas 2019 m. spalio 10 d., t. y. praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo pagrindu jis turi būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

A. R. M. ir V. Š. kartu su atsiliepimais į ieškinį pateikė prašymus skirti V. J. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad V. J. nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl manytina, kad jis savo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai naudojasi nesąžiningai, sąmoningai nuslėpdamas tikruosius faktus apie sandorį, pardavėją, automobilio dabartinę būklę, taip pat prašo priteisti žalos, kurios realiai nepatyrė, atlyginimą.

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškų ieškovo V. J. piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos faktą. Byloje esančių duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad jis pateikė ieškinį, siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo ir sūnaus A. J., gimusio 2005-01-25, teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad ieškinys yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, atsakovo patirtas išlaidas turi atlyginti ieškovas.

Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė duomenis, jog patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų, jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (2015-03-19 redakcija). Atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, 2020 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitą, atstovavimo sutartį. Ieškinio netenkinus, atsakovui V. Š. iš ieškovo priteistina 700 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.