- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-3-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02558-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. M., V. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams R. M., V. Š. dėl automobilio pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia 2018 m. sausio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. J. ir R. M., kuria ieškovas iš atsakovo R. M. sūnui A. J. nupirko atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui sumokėtą transporto priemonės kainą – 800,00 Eur, o ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovui R. M. po to, kai jis su V. Š. grąžins A. J. 800,00 Eur, minėtą automobilį. Taip pat prašo A. J. solidariai iš atsakovų R. M. ir V. Š. priteisti padarytos žalos 905,21 Eur atlyginimą dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį atmetė.
3. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, kad pirkėjas ieškovo V. J. sūnus A. J., atstovaujamas ieškovo, 2018 m. sausio 6 d. įsigijo beveik dvidešimt trijų metų (pirmos registracijos data 1995-06-28) senumo naudotą automobilį (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, jog apie trūkumus, sudarydamas sandorį, atsakovas neinformavo ieškovo, bet ieškovas V. J. sūnaus A. J. vardu nupirko anksčiau ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data –1995 m. birželio 28 d.) eksploatuotą automobilį, todėl, teismo vertinimu, įsigydamas anksčiau jau tiek metų eksploatuotą automobilį, jo pirkėjas vien dėl šios priežasties negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
5. Teismas vertino, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilį ieškovas V. J. ir jo sūnus A. J. apžiūrėjo ir išbandė, juo, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, išvažiavo, rodo, kad pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo-pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonė Lietuvoje dalyvavo eismo įvykyje, ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai nutylėjęs aplinkybę, jog automobilis buvo paveiktas korozijos, remontuotas, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus ieškovas taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, nes buvo parduodamas intensyviai naudotas automobilis (23 metų senumo).
7. Teismas pažymėjo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo ir savo rizika. Atsakovas ieškovui nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Šią riziką ieškovas galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdamas specialistus automobilio apžiūrai, tačiau sąmoningai to atsisakė, nors ir pats pardavėjas neprieštaravo, kad pasitikrintų automobilį pas profesionalus.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais.
9. Teismas svarbia aplinkybe pripažino ir tai, kad apie automobilio trūkumus atsakovas nebuvo informuotas, kas iš esmės ribojo jo galimybes paneigti nurodytus defektus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinodamas jį pardavęs atsakovas sąmoningai nutylėjo.
10. Teismas darė išvadą, kad ieškovas sužinojo apie pirkinio defektus ir savo teisės pažeidimą arba turėjo sužinoti vėliausiai 2018 m. vasario 20 d. 2019 m. birželio 17 d. ieškovas dėl įsigyto daikto kokybės kreipėsi į atsakovą, t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje turi būti taikoma sutrumpinta ieškinio senatis, kadangi dar 2018-02-20 ir 2018-03-25 buvo nustatyti įrodymai dėl įsigytos prekės netinkamos kokybės ir galima remonto kaina. Ieškinys pareikštas 2019 m. spalio 10 d., t. y. praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo pagrindu jis turi būti atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal bylos duomenis automobiliu nuo 2009-10-23 iki 2018-01-06 naudojosi atsakovas V. Š., todėl akivaizdu, kad jis turėjo ir galėjo žinoti automobilio trūkumus, nes pagal techninės apžiūros periodiškumą – 24 mėn., jis 2016 metais turėjo patikrinti automobilio techninę būklę, t. y. atlikti privalomą techninę apžiūrą.
11.2. Akivaizdu, jog pirkėjas, tik pabandęs pavažiuoti, negalėjo suprasti ir nustatyti visų trūkumų, juo labiau, kad nustatyta visa eilė trūkumų, kurie negalėjo atsirasti per trumpą laiką, kuriuo naudojosi ieškovas. Be to, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant nustatytus reikalavimus.
11.3. Teismo motyvai yra prieštaringi, akivaizdu, kad pačiam teismui prirūko techninių žinių ir supratimo. Pirma teismas teigia, kad ieškovas apžiūrėjo automobilį ir įsitikino, jog šis techniškai tvarkingas, nors pagal 2018-02-20 techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) akivaizdu, kad jis negalėjo būti tvarkingas ir nebuvo. Kita vertus, nustatyti automobilio techninius trūkumus gali tik specialistas, o ne eilinis pirkėjas, ir dar nepilnametis. Po to teismas jau teigia, kad byloje nustatyti daikto trūkumai buvo akivaizdūs tiek ieškovui, tiek atsakovui sudarant pirkimo-pardavimo sandorį.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas nurodė, kad techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nėra nurodyta, jog nustatyti defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo ar kad būtų buvę nuslėpti. Pažymėtina, kad techninės apžiūros tikslas nustatyti, ne kada atsirado automobilio techniniai trūkumai, o nustatyti jo esamą būklę, kuri akivaizdu, negalėjo pablogėti per trumpą laiką, nes ieškovas su automobiliu nebuvo išvažiavęs net iš (duomenys neskelbtini) miesto, o netrukus po jo įsigijimo pradėjo važinėti po servisus. Šiuo atveju daikto trūkumai nustatyti techninės apžiūros centre ir jie nepaneigti, jų atsakovai nepaneigė.
11.5. Nustatyti esminiai automobilio techniniai trūkumai yra esminiai kokybės trūkumai, kurių ieškovas negalėjo žinoti/tikėtis, nes pardavėjas atsakovas V. Š. juos nuslėpė.
11.6. Teismas net nepasisakė dėl už automobilį sumokėtos sumos. Pagal skelbimą ir ieškovo bei liudytojos D. S. N. parodymus akivaizdu, kad už automobilį sumokėta ne 100,00 Eur, o 800,00 Eur. Automobilio pardavėjas sąmoningai nurodė mažesnę kainą, kas, kaip visuotinai žinoma, dažna praktika tarp automobilių pardavėjų.
11.7. Ieškovas neturėjo atsakovų duomenų ir negalėjo laiku kreiptis su pretenzijomis. 2019-06-17 pretenzijos negalėjo išsiųsti ir tinkamai įteikti R. M., nes neturėjo adreso. Ieškovo advokatė atsakovo adresą sužinojo iš gyventojų registro tik 2019-09-25, o ieškinį pateikė 2019-10-10, todėl senaties terminas nepraleistas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai pritaikė ir ieškinio senaties institutą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. M. ir V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nepažeidus CK 6.431¹ straipsnio reikalavimų. Iš apelianto sūnaus A. J. ir atsakovo R. M. 2018 m. sausio 6 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad joje yra nurodyti praktiškai visi privalomi nurodytini duomenys – parduodamos motorinės transporto priemonės gamybinė markė/komercinis pavadinimas ((duomenys neskelbtini)), motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, pažymėta, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti. Nors sutartyje automobilio rida nebuvo nurodyta, tačiau ridos duomenys apeliantui buvo aiškiai matomi iš spidometro rodmenų.
12.2. Atsakovui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi teismų praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui, kaip teisingai nurodė teismas sprendime, yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.
12.3. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyti trūkumai yra akivaizdūs, todėl bet kuris atidus ir rūpestingas pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be jokio specialaus tyrimo. Pats apeliantas nenorėjo pasinaudoti įstatymo pirkėjui suteikta daikto patikrinimo teise, nors atsakovas tam neprieštaravo. Tiek automobilio ratas, tiek purvasargis, tiek žibintas, tiek nudilę padangų kraštai, tiek rūdys, tiek papildomai įrengtas stabdžių žibintas yra akivaizdžiai matomi, jog bet koks atidus ir rūpestingas pirkėjas be jokio specialaus tyrimo, kaip teisingai sprendė teismas, būtų galėjęs juos pastebėti.
12.4. Kadangi apeliantas nepasinaudojo įstatymo pirkėjui suteikta daikto patikrinimo teise, todėl apeliantas 23 metus intensyviai naudotą automobilį su akivaizdžiais, bet kokia atidžiam ir rūpestingam pirkėjui aiškiai matomais trūkumais, kaip teisingai ir visiškai pagrįstai įvertino ir pripažino teismas, įsigijo savo rizika.
12.5. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas nebuvo apelianto informuotas apie 2018 m. vasario 20 d. pastebėtus automobilio trūkumus, o ši aplinkybė teismo pripažinta svarbia, nes nepranešimas apie neatitikimus iš esmės riboja atsakovo galimybes paneigti nurodytus defektus, todėl nėra pagrindo abejoti, jog per protingą laiką neįvykdęs pirkėjui nustatytos pardavėjo informavimo dėl parduotos transporto priemonės trūkumus pareigos apeliantas netenka teisės remtis automobilio neatitikimu vien dėl to, kad mano, jog nustatyti trūkumai negalėjo atsirasti per trumpą laiką, kuriuo jis naudojasi automobiliu.
12.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl byloje nustatytų daikto trūkumų nėra prieštaringi, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.
12.7. Kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu apelianto sūnus neturėjo net trylikos metų, o tai reiškia, kad buvo neveiksnus pagal įstatymą, todėl savo nepilnamečio iki keturiolikos metų amžiaus sūnaus A. J. vardu veikė ir pirkimo-pardavimo sandorį sudarė jo įstatyminis atstovas – apeliantas, kuris yra vaiko tėvas. Taigi, kadangi apeliantas kaip savo sūnaus įstatyminis atstovas jo vardu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pagal sūnaus vardu atsiradusias sutartines prievoles atsako atstovai pagal įstatymą, t. y. apeliantas, kaip jo tėvas. Todėl apelianto teiginys, esą nepilnametis asmuo negalėjo nustatyti automobilio trūkumų, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
12.8. Įstatymas nenustato šalims pareigos pirkimo-pardavimo sutartyje aptarti akivaizdžių, be jokio specialaus tyrimo aiškiai matomų trūkumų.
12.9. Automobilio trūkumai galėjo atsirasti apeliantui pagal tiesioginę paskirtį pavėžėjo veiklai naudotu 23 metų senumo automobiliu, nors įsigytu automobiliu, anot apelianto, jis nebuvo išvažiavęs net iš (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
12.10. Teismas nustatė, jog atsakovas iki pat pardavimo naudojo automobilį, kuris galėjo dalyvauti eisme, nes buvo atlikta jo privaloma techninė apžiūra ir ji tebegaliojo, o apeliantas, įsigijęs 23 metų intensyviai naudotą automobilį, iki 2018 m. vasario 20 d. naudojo automobilį vykdytai pavėžėjo veiklai, todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog parduotas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo.
12.11. Paslėptų trūkumų neturėjusio automobilio pardavimas nėra esminis pirkimo-paravimo sutarties pažeidimas, todėl apelianto pareikštas reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties yra nepagrįstas.
12.12. Teismas nustatė, jog atsakovo parduotam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir pirkimo-pardavimo sutarties metu ji dar buvo galiojanti, tai reiškia, jog 2016 m. atliktos privalomos techninės apžiūros metu automobilio techninė būklė buvo pripažinta atitinkanti teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus. Kadangi aplinkybės, nurodytos šiame oficialiame rašytiniame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, o teismas nenustatė, jog jos būtų paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, todėl akivaizdu, jog apelianto subjektyvaus pobūdžio abejonės 2016 m. techninės būklės atlikimu ir jos atitiktimi teisės aktų reikalavimams šiuo atveju yra neįrodytos ir nepagrįstos.
Atsiliepimas
12.13. Atsakovai neneigia fakto, kad skelbimo patalpinimo dieną pradinė automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 850,00 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, minėtame UAB „Vertikali medija“ skelbime nurodyta, jog pagrindiniai skelbime nurodyti duomenys - parduodamos transporto priemonės markė, modelis gali būti keičiami 12 val. po skelbimo patalpinimo, tuo tarpu visi kiti duomenys, tame tarpe ir kaina, gali būti keičiami visą skelbimo galiojimo laiką. Nors pradinė automobilio pardavimo kaina 2017 m. rugpjūčio 6 d. skelbime buvo nurodyta 850,00 Eur, tačiau kadangi 23 metų senumo automobilio atsakovui niekaip nepavyko parduoti, todėl 2018 m. sausio 6 d. jie su atsakovu, kuris turėjo tikslą įsigyti nebrangų, tačiau važiuojantį automobilį pavėžėjo veiklai vykdyti, būdami lygiateisiai civilinių santykių subjektai, pirkimo-pardavimo sutartyje ir susitarė, kad atsakovas apeliantui automobilį parduoda už 100,00 Eur.
12.14. Apie automobilio trūkumus apeliantas sužinojo 2018 m. vasario 20 d., o ieškinį teisme atsakovams pareiškė tik 2019 m. spalio 10 d. Todėl nežiūrint to, jog teismas galbūt ne visai tiksliai motyvavo sprendimą šiuo aspektu, tačiau teismo padaryta išvada, kad apelianto ieškinys yra pareikštas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestinas, iš esmės padaryta pagrįstai ir teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. tarp V. J. sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. M. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovo V. J. sūnus A. J. už 100,00 Eur nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas R. M. pardavė minėtą automobilį. Sutartyje automobilio defektai neužfiksuoti, taip pat nenurodyta jo rida ir tai, ar parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiūra. UAB ,,Telšių techninės apžiūros centras” 2018 m. vasario 20 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir automobilio savininkas neturi teisės eksploatuoti transporto priemonės. Atlikus automobilio būklės patikrinimą, kortelėje nurodyti patikros metu nustatyti trūkumai, dėl kurių negalima buvo įvertinti objektyviai transporto priemonės techninės būklės. Taip pat kortelėje nurodyta, jog tinkamai parengta transporto priemonė iš naujo gali būti pateikta apžiūrai. A. J. kreipėsi 2018 m. kovo 25 d. į UAB ,,ENIMA” dėl šio automobilio remonto, pateikdamas automobilio remontui reikalingas detales, o detalių keitimo darbai įvertinti 389,00 Eur. Remonto užsakymo lape nedetalizuojama, kokie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai turi būti atliekami. 2019 m. birželio 17 d. ieškovas V. J. išsiuntė atsakovui R. M. pasiūlymą geranoriškai grąžinti pinigus, sumokėtus už automobilį, bei atlyginti išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti. Prašyme ieškovas nurodė, kad ieškovas įsigijo automobilį su paslėptais trūkumais, ji bandė remontuoti ir dėl to reikalauja atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, bei, atlyginus išlaidas, grąžinus sumokėtus už jį pinigus, pasiimti automobilį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantas nurodo, kad pagal bylos duomenis automobiliu nuo 2009-10-23 iki 2018-01-06 naudojosi atsakovas V. Š., todėl akivaizdu, kad jis turėjo ir galėjo žinoti automobilio trūkumus, nes pagal techninės apžiūros periodiškumą – 24 mėn., jis 2016 metais turėjo patikrinti automobilio techninę būklę, t. y. atlikti privalomą techninę apžiūrą.
17. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
18. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. viršininko įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, jog, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1.1.-1.6. p.). Taip pat turi būti nurodyti šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (2.1.-2.6. p.).
19. Iš apelianto sūnaus A. J. ir atsakovo R. M. 2018 m. sausio 6 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad joje nurodyti tokie duomenys – parduodamos motorinės transporto priemonės gamybinė markė/komercinis pavadinimas ((duomenys neskelbtini)), motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris ((duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti. Tai reiškia, kad iš esmės nurodyti visi privalomi nurodytini duomenys. Sutartyje automobilio rida nebuvo nurodyta, tačiau ridos duomenis apeliantas galėjo aiškiai matyti iš spidometro rodmenų. Be to, apeliantas neginčija ridos duomenų. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonė būtų dalyvavusi eismo įvykyje.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. Š. neužsiima automobilių pardavimo verslu, jis pats pirko šį automobilį 2009 m. spalio 23 d. ir jį naudojo iki pardavimo. Byloje nustatyta, kad apelianto sūnus automobilį įsigijo su atlikta ir dar tebegaliojančia technine apžiūra. Todėl vertintina, kad atsakovas periodiškai kas 24 mėn. atlikdavo automobilio privalomą techninę apžiūrą ir jos metu automobilio ir jo dalių trūkumai, dėl kurių atsakovo parduodamas automobilis nebūtų galėjęs būti eksploatuojamas, nebuvo nustatyti, nes automobilis buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Apeliantas automobilį įsigijo 2018-01-06, juo važinėjo iki 2018-02-20. Atsakovas iki pat transporto priemonės pardavimo juo naudojosi ir pardavė ieškovui dalyvaujančią eisme ir važiuojančią transporto priemonę, todėl vertintina, kad ieškovo pagal paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, buvo atlikta jo techninė apžiūra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad automobilis buvo techniškai netinkamas naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nes nuo 2009-10-23 iki 2018-01-06 atsakovas V. Š. naudojosi automobiliu, todėl esą turėjo ir galėjo žinoti automobilio trūkumus, vertina kaip nepagrįstus.
21. Apeliantas teigia, kad pirkėjas tik pabandęs pavažiuoti negalėjo suprasti ir nustatyti visų trūkumų, juo labiau, kad nustatyta visa eilė trūkumų, kurie negalėjo atsirasti per trumpą laiką, kuriuo naudojosi ieškovas.
22. Apeliantas automobilio trūkumus įrodinėja UAB „Telšių techninės apžiūros centras“ 2018 m. vasario 20 d. automobilio techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita), kurioje nurodyta, jog nestabdo vienos pusės ratas, pažeidimų turi purvasaugis, nepatikimai pritvirtintas žibintas, žibintas veikia ne pagal nustatytus reikalavimus, nudilę padangos kraštai, problemos su priekine pakaba, išmetimo sistema nesandari, nesaugus degalų ir dujų vamzdelio tvirtinimas prie automobilio dugno, automobilio dugnas paveiktas korozijos, netvarkinga dujų baliono ventiliacija, neatitinka reikalavimų dujų baliono dangtelio elektros laidai, įrengtas papildomas stabdžių žibintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio ratas, purvasargis, žibintas, nudilę padangų kraštai, esančios rūdys, papildomai įrengtas stabdžių žibintas yra akivaizdžiai matomi, todėl bet koks atidus ir rūpestingas pirkėjas be jokio specialaus tyrimo tai turėjo matyti.
23. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CK 6.328 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad apeliantas teismo posėdyje paaiškino, jog atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę apžiūrėti automobilio matė, jog šis yra techniškai tvarkingas ir važiuojantis, jis pabandė automobiliu važiuoti. Taip pat apeliantas neneigė, kad atsakovas neprieštaravo, jog automobilis būtų patikrintas kokiame nors automobilių servise, tačiau jis to nepadarė, apeliantą tenkino ir automobilio išvaizda, ir techninė būklė, kur nors kitur atlikti patikrinimą jis nepageidavo. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog kaip apdairus ir protingas žmogus ieškovas taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, kai parduodamas intensyviai naudotas automobilis (23 metų senumo), nes eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Kadangi apeliantas nepasinaudojo įstatymo pirkėjui suteikta daikto patikrinimo teise, todėl apeliantas 23 metus naudotą automobilį su akivaizdžiais, bet kokia atidžiam ir rūpestingam pirkėjui aiškiai matomais trūkumais, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, įsigijo savo rizika.
24. Apeliantas teigia, kad nustatyti automobilio techniniai trūkumai yra esminiai kokybės trūkumai, kurių ieškovas negalėjo žinoti/tikėtis, nes pardavėjas atsakovas V. Š. juos nuslėpė. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovo parduotam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir pirkimo-pardavimo sutarties metu ji dar buvo galiojanti, tai reiškia, jog 2016 m. atliktos privalomos techninės apžiūros metu automobilio techninė būklė buvo pripažinta atitinkanti teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus ir automobiliu buvo leista naudotis, todėl apelianto nurodomos abejonės dėl 2016 m. automobilio techninės būklės yra nepagrįstos. Duomenų, kad atsakovas V. Š. pablogino automobilio techninę būklę iki netinkamos eksploatuoti, kaip teigia apeliantas, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog parduotas automobilis buvo tinkamas naudoti ir atitiko techninius reikalavimus, nes atsakovo buvo parduotas su atlikta ir tebegaliojančia technine apžiūra. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinodamas, jį pardavęs atsakovas sąmoningai nutylėjo.
25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas net nepasisakė dėl už automobilį sumokėtos sumos pagal skelbimą, iš ieškovo bei liudytojos D. S. N. parodymų akivaizdu, kad už automobilį sumokėta ne 100,00 Eur, o 800,00 Eur. Automobilio pardavėjas sąmoningai nurodė mažesnę kainą, kas, kaip visuotinai žinoma, dažna praktika tarp automobilių pardavėjų.
26. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). CK 6.313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad sumokėjo už ginčo automobilį didesnę sumą, t. y. 800,00 Eur, tačiau į bylą pagrįstų įrodymų apie sumokėtą didesnę sumą už ginčo automobilį nepateikė. Tarp šalių sudarytoje 2018 m. sausio 6 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje kaina už automobilį numatyta 100,00 Eur, todėl nėra pagrindo netikėti, kad už ginčo automobilį apeliantas sumokėjo būtent tokią sumą. Vien ieškovo bei liudytojos D. S. N. parodymai nepaneigia tarp šalių laisvai sudarytos sutarties sąlygų ir teisingumo.
27. Apeliantas teigia, kad neturėjo atsakovų duomenų ir negalėjo laiku kreiptis su pretenzijomis. 2019-06-17 pretenzijos negalėjo išsiųsti ir tinkamai įteikti R. M., nes neturėjo adreso. O ieškovo advokatė atsakovo adresą sužinojo iš gyventojų registro tik 2019-09-25, o ieškinį pateikė 2019-10-10, todėl senaties terminas nepraleistas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai pritaikė ir ieškinio senaties institutą.
28. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. buvo sudaryta transporto pirkimo – pardavimo sutartis. 2018 m. vasario 20 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą UAB ,,Telšių techninės apžiūrų centras“ buvo nustatyti automobilio trūkumai, transporto priemonė pripažinta neatitinkanti techninių reikalavimų. Paaiškėjus, kad reikalingas automobilio remontas, ieškovas su UAB ,,ENIMA“ 2018 m. kovo 25 d. pasirašė remonto darbų užsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas sužinojo apie pirkinio defektus ir savo teisės pažeidimą vėliausiai 2018 m. vasario 20 d. Todėl 2019 m. spalio 10 d. pareikštas ieškinys yra praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas galėjo anksčiau kreiptis į advokatę ir išsiaiškinti atsakovo adresą. Duomenų, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėjo anksčiau kreiptis į advokatę, byloje nėra.
30. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
33. Atsakovai R. M. ir V. Š. prašo iš ieškovo priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovo. Iš pateiktų įrodymų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas matyti, kad advokatui už teisinę pagalbą mokėjo atsakovas V. Š., todėl 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovui V. Š..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.