Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų tinklapis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-944-1048/2025 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų tinklapis“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 22 d. ieškovė su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė užsakė pagaminti virtuvės baldus (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už 860,00 Eur pagaminti ir pristatyti per 40 darbo dienų. Ieškovė 2023 m. lapkričio 24 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 800,00 Eur, 2024 m. kovo 8 d. - 60,00 Eur. Ieškovei baldai buvo pristatyti 2024 m. kovo 9 d. Dėl netinkamų baldų dydžio, kitų trūkumų ieškovė atsakovei 2024 m. balandžio 5 d. pateikė pretenzijas, nurodė, jog prekė gauta su trūkumais. 2024 m. balandžio 16 d. pateikė pretenziją, kuria prašė nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovei nepašalinus trūkumų ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu nusprendė atmesti L. J. reikalavimą. nutraukti sutartį, kaip neproporcingą nustatytiems trūkumams, kad nutraukimas neatitiktų vartotojos ir rangovo interesų pusiausvyros.

13. Po priimto Vartotojų teisių sprendimo šalims neišsprendus ginčo taikiai, ieškovė 2024 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti su atsakove 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovei pakeitus spintelę ir surinkus baldus, ieškovė nurodė, kad pretenzijų atsakovei nebeturi ir 2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Apeliantė iš esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovei UAB „Žvejų tinklapis“ iš ieškovės nepriteistos 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, Apeliantės vertinimu ieškovė nepagrįstai inicijavo teisminį procesą, todėl privalo atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą.

15. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės nurodo, kad baldai buvo su trūkumais (pristatyta per plati spintelė), atsakovė žinodama, kad ieškovei pristatė netinkamo dydžio baldus, jų ilgą laiką nekeitė, bylinėjimasis įvyko dėl atsakovės kaltės.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas). Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu ir tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir dėl atvejų, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės ir nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024, 33 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-684/2026 23,24 punktai).

18. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė virtuvės baldus išsirinko atvykusi į atsakovės fizinę parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini). Čia atsakovė pati apžiūrėjo eksponuojamus pavyzdžius, pasidarė spintelių brėžinį, pateikė pageidaujamų baldų išmatavimus, išsirinko konkretų virtuvės baldų modelį. Virtuvės baldų išmatavimai buvo numatyti priede prie sutarties. Kadangi virtuvės baldai parduodami atskiromis detalėmis, ieškovei buvo pasiūlyta pasinaudoti atsakovės meistrų paslaugomis surenkant baldus. Apie tai buvo numatyta sutartyje. Ieškovė atsisakė atsakovės paslaugų dėl baldų surinkimo ir sprendė, jog baldus gali susirinkti pati pasitelkusi savo samdomą meistrą. Nesugebėjusi susirinkti nupirktų baldų, ieškovė kreipėsi į Vartotojų teisių komisiją dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, motyvuodama baldų trūkumais, tokiais kaip netinkamas spintelių ir stalviršio dydis, detalių (laikiklių, rankenėlių) trūkumas. Atsakovė UAB „Žvejų tinklapis“ su ieškovės skundu nesutiko, tik pripažino vieną defektą – ieškovei pateiktos viršutinės spintelės plotis vietoje 20 cm buvo 30 cm. Dar iki Vartotojų teisių komisijai priimant sprendimą, atsakovė neatlygintinai siūlė pakeisti spintelę, tačiau ieškovė tokio pasiūlymo nepriėmė. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovės pasamdytas meistras baldų nesugebėjo surinkti dėl žinių stokos, o pretenzijos dėl išmatavimų neatitikimo atsirado dėl atitinkamos patirties trūkumo (pavyzdžiui, dėl reikalavimo atitraukti 10 cm nuo krašto, kas yra virtuvės specifika). Siekiant įrodyti ieškinio nepagrįstumą, atsakovės meistras atvyko pas ieškovę bei virtuvės baldus surinko (surinktų baldų fotonuotraukos teismui yra pateiktos).

19. Iš 2024 m. balandžio 16 d. ieškovės pretenzijos matyti, kad ieškovė nurodė, kad jai atsakovės buvo atsakyta, kad jos skundas bus nagrinėjamas per 30 d. d., kad po sprendimo priėmimo reikėtų laukti dar 2 mėnesius, kol pagamins ar atsiųs naujus baldus. Nurodyta, kad jos šis siūlymas netenkina, todėl norėtų nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atgauti pinigus. (1t., b. l. 9-11). Taigi iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad tiek iki kreipimosi į Vartotojų teisių tarnybą, tiek iki kreipimosi į teismą šalys ginčo geruoju neišsprendė. Po 2024 m. lapkričio 11 d. Vartotojų teisių komisijos sprendimo atsakovė nesiėmė veiksmų ginčui išspręsti taikiai, t. y. taikos sutartimi, kurioje būtų aptarti klausimai dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo. Nors atsakovė nurodė, kad siūlė spręsti taikiai, pakeisti pakabinamą spintelę, tačiau ginčas buvo kilęs ne tik dėl šios spintelės. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų teikusi ieškovei konkrečius pasiūlymus. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. gruodžio 12 d. praėjus mėnesiui nuo priimto Vartotojų teisių sprendimo.

20. Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl trūkumų, prašė atsakovės nuolaidų dėl neatitikimo, prašė, kad spinteles surinktų, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovė pripažino, kad pakabinamos spintelės matmenys neatitinka, tai atsakovės klaida, sutinka pakeisti, dėl 14 cm. tarpo nurodė, kad tai galima sutvarkyti uždedant panelę, kad nesimatytų ir kt. Kol laukė Vartotojų teisių sprendimo nebendravo su ieškove, bet pakabinamą spintelę pakeitimui užsakė. 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sudarant sutartį ji nebuvo informuota, kad spintelės bus siauresnės, kad reikės atitraukti 14 cm., spintelių gylis taip pat turėjo būti 60 cm. Tik paaiškėjus trūkumams ji sužinojo, kad esant neatitikimui atsakovė negalės jų pataisyti, nors ji tikėjosi gauti baldus pagal jai sudarytą baldų brėžinį. Kadangi nėra pasibaigęs garantinis terminas, jei atsakovė gali ištaisyti trūkumus, ji sutiktų. Taip pat sutinka, kad būtų pakeista pakabinama spintelė, nes jos matmenys neatitinka jos užsakytos spintelės matmenų. Atsakovė paaiškino, kad spintelių matmenys yra standartiniai, o dureles reikėjo pagaminti pagal ieškovės poreikius. Negali pasakyti kiek plačiai ieškovė susipažino dėl matmenų, bet buvo daug virtuvės spintelių pavyzdžių ir ieškovė su viskuo turėjo galimybę susipažinti. Jei ieškovė pageidauja spintelės 90 cm pločio, gali atvežti ir sukeisti. Ieškovė nurodė, kad sumokėjo 180 Eur meistrui kuris prieš tai montavo baldus, sutiko sumokėti už baldų montavimą atsakovei. Atsakovė 2025 m. lapkričio 25 d. pateikė duomenis apie sumontuotus virtuvės baldus ir duomenis, kad ieškovė 2025 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 200 Eur už montavimą (1t.b.l. 158-162).

21. Atsakovės pakeista spintelė, pritaikyti ir surinkti baldai pagal ieškovės poreikius sudarė pagrindą ieškovei pareikšti prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi, atsakovė baldų trūkumus ištaisė tik po bylos iškėlimo, todėl daroma išvada, kad ieškovės teisė kreiptis į teismą buvo pagrįsta ir nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis nes ginčas išsisprendė tik teisminio proceso metu.

22. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė siekė ginčą išspręsti taikiai, dar iki kreipimosi į teismą, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, anksčiau minėtus argumentus, nepagrindžia atsakovės argumentų, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai, kad nebuvo pagrindo kreiptis į teismą. Ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį pagal susitarimą gauti jos poreikius atitinkančius baldus. Atsakovė gera valia iki kreipimosi į teismą trūkumų neištaisė, nepakeitė spintelės, nors ir teigė, kad ji buvo pagaminta dar iki Vartotojų teisių komisijai priimant sprendimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta nuspręsti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymui įtakos turėjo atsakovės pasyvus elgesys, pernelyg ilgas laikas nesiimant veiksmų trūkumams ištaisyti, trūkumai ištaisyti tik teisminio proceso metu (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad atsakovė akcentavo, kad baldus ieškovei sumontavo siekdama įrodyti ieškinio nepagrįstumą, nes atsakovės meistras atvyko pas ieškovę ir virtuvės baldus surinko, ko nesugebėjo ieškovės samdytas meistras. Sutiktina su atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad ieškovei baldų nesurinkimas priežastiniu ryšiu susijęs ne su meistro kvalifikacijos trūkumu, o su netinkamo dydžio spintele, kas parodo, kad baldų nesurinkimo priežastis – atsakovės kaltė. Todėl teismas teisingai pasielgė, nepriteisęs iš ieškovės kaip vartotojos atsakovės, kaip stipresniosios sutarties šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju atsakovė kaip verslininkė ir stipresnioji sutarties šalis pati turėjo tinkamai informuoti ieškovę apie baldų kokybę, to nepadariusi – pati inicijuoti spręsti tarp šalių susidariusį ginčą, o ne laukti kol šalių ginčas bus perduotas spręsti teismui ir teismas pasiūlys surinkti ieškovės virtuvėje baldus. Iš esmės pritartina ieškovės argumentams nurodytiems atsiliepime į atskirąjį skundą. Atsakovė, neišnaudojo visų galimybių taikiai išspręsti ginčo iki kreipimosi į teismą. Be to, minėta, pateikė duomenis, kad ieškovė atsakovei 2025 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 200,00 Eur už baldų montavimą. Jei atsakovė šiuo būdu būtų sprendusi kilusį ginčą daug anksčiau, bylinėjimosi išlaidų tikėtina galėjo ir nepatirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė būdama verslininke, dėl to, kad nebendradarbiavo ir neišnaudojo visų galimybių ginčą išspręsti taikiai, buvo pasyvi, turi prisiimti kilusias pasekmes, tai, kad iš dalies bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo pačios veiksmų pasirinkimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepriteisęs atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

26. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl patirtų 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 6 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 250,00 Eur. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma pagrįsta, netenkinus apeliantės atskiro skundo priteistina iš apeliantės UAB „Žvejų tinklapis“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų tinklapis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.