- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- e2A-2181-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40541-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- N. A.
- Atsakovas
- D. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4448-897/2018 pagal ieškovės N. A. patikslintą ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, tretieji asmenys (kreditoriai) UAB „General Financing“, UAB „Melga“, UAB DK „PZU Lietuva“, antstolės Brigitos Palavinskienės kontora, antstolis Valdas Čeglikas, antstolio Dariaus Blizniko kontora, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuri sutikslinusi prašė: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo grąžinant ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „B.“? nustatyti, kad atsakovas iš asmeninių lėšų turės padengti savo asmeninius įsiskolinimus, atsiradusius prieš sudarant santuoką; priteisti iš atsakovo 2410,26 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, yra neištikimas, gyvena su kita moterimi. Be to, per visą santuokos laikotarpį už atsakovo asmenines skolas, kurios nesusijusios su šeimos išlaikymu, buvo sumokėta 4820,53 Eur suma. Ši pinigų suma panaudota iš šeimos biudžeto, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista kompensacija, t. y. pusė šios sumokėtos sumos – 2410,26 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkinti reikalavimo dėl 2410,26 Eur kompensacijos, laikyti ieškinyje nurodytus skolinius įsipareigojimus asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Atsakovas nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl nesirūpinimo šeima, piktnaudžiavimo alkoholiu ir neištikimybės – visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais. Po santuokos įregistravimo ieškovė kardinaliai pasikeitė, pradėjo drausti susitikti su draugais ar savo šeimos nariais, reikalavo elgtis taip, kaip nurodo ieškovės tėvai. Atsakovo teigimu, tokia padėtis slėgė, atsirado įtampa. Atsakovo manymu, ieškovė siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes asmeniškai ieškovė iš savo pajamų pagal atsakovo asmenines prievoles nebuvo įmokėjusi nė vienos įmokos, jos banko sąskaita nebuvo areštuota, nebuvo suvaržytas disponavimas sąskaitoje esančiomis lėšomis. Išieškojimai buvo nukreipti vykdyti ne į bendrą sutuoktinių turtą, bet į atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. faktiškai į nustatytą atsakovo asmeninį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 2905), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – B., atsakovui paliko jo pavardę; pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis įsipareigojimus kreditoriams: valstybei pagal vykdomąją bylą Nr. 0171/10/17080 pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. A2.6-3604-369/2010 dėl 1158,48 Eur skolos valstybės naudai, valstybei pagal vykdomąją bylą Nr. 0116/16/01844 pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. A2.6-723-272/2016 dėl 723 Eur skolos valstybės naudai, UAB DK „PZU Lietuva“ naudai pagal vykdomąją bylą Nr. 0035/15/01472 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį raštą dėl 880,36 Eur skolos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
4. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, taip pat nėra pagrindo teigti, jog ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ir (ar) paneigiančių sutuoktinių kaltę. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).
5. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas santuokos metu padengė 900 Eur asmeninių skolų, be to, atsakovo gautos pajamos ir jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo žymiai didesnė nei ieškovės. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovui pakako asmeninių lėšų savo asmeninėms skoloms dengti. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu atsakovo asmeninės skolos buvo dengiamos iš šeimos biudžeto, todėl ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 2410,26 Eur kompensaciją atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl sutuoktinio – atsakovo kaltės; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl kompensacijos iš atsakovo priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 2410,26 Eur kompensaciją ieškovės naudai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Iš ieškovės teismui pateikto ieškinio faktinių aplinkybių matyti, kad pagrindinė santuokos nutraukimo su atsakovu priežastimi buvo tai, jog šis piktnaudžiavo alkoholiu, yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Toks atsakovo elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, yra visiškai nepriimtinas ir iš esmės pažeidė ieškovės, kaip sutuoktinės, teisėtus lūkesčius. Atsakovas pats pripažino aplinkybes, susijusias su tuo, kad būdamas santuokoje jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir net buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
6.2. Atsakovas ne tik neprisidėjo prie šeimos biudžeto, bet tuo pat metu slaptai, neinformuodamas savo sutuoktinės, prisiskolino pinigų bei taip ieškovės šeima patyrė materialinių nuostolių, nes reikėjo mokėti antstoliams už vykdomus išieškojimus, atsiradusius dėl atsakovo asmeninių skolinių įsipareigojimų.
6.3. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas iki santuokos sudarymo bei santuokos sudarymo metu turėjo prievolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Šios turtinės prievolės nebuvo susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad per visą santuokos laikotarpį už atsakovo asmenines skolas, kurios nebuvo susijusios su šeimos išlaikymu, buvo sumokėta 4820,53 Eur suma. Atsakovas, sumokėdamas šią sumą kredito įmokoms bei baudoms padengti, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 1/2 dalį šios sumos.
Atsiliepimas
7. Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškovė, reikalaudama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, jo kaltę įrodinėjo vien savo subjektyviais paaiškinimais, tačiau neįrodė, kad atsakovas jai ir jos tėvams buvo nelojalus, neprisidėjo prie ūkio išlaikymo tiek fiziniu darbu, tiek finansiškai. Priešingai nei teigė ieškovė, atsakovas visapusiškai padėjo jos tėvams tvarkytis ūkyje, nuolat prižiūrėjo tėvų transporto priemones, grįždamas iš darbo nupirkdavo maisto produktų ir kitų prekių.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu taip pat niekuo nepagrįsti. Piktnaudžiavimas alkoholiu reiškia nuolatinį jo vartojimą, priklausomybę nuo alkoholio. Byloje ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad atsakovas nuolat vartojo alkoholį ir buvo nuo jo priklausomas.
7.3. Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės gaunamas pajamas, matyti, kad atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra ženkliai didesnė nei ieškovės, tai akivaizdžiai įrodo, jog prievolėms vykdyti buvo naudojamos išskirtinai tik atsakovo asmeninės lėšos. Be to, neįvykdytų asmeninių prievolių vykdymas niekada nebuvo nukreiptas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl santuokos nutrūkimo kaltas tik atsakovas. Tokie ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
11. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).
14. Aptariamu atveju ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, rėmėsi tuo, kad atsakovas nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu, yra jai neištikimas, be jokio pagrindo kėlė barnius ir ginčijosi dėl smulkmenų. Atsakovas nurodė, kad tokie teiginiai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais, atsakovas neturi ir neturėjo kitos moters. Atsakovo teigimu, ieškovė jam draudė bendrauti su šeimos nariais, neleido susitikti su draugais. Nepaisant to, atsakovas visapusiškai padėdavo ieškovės tėvams tvarkytis ūkyje, padedant draugams, atliko namo interjero dalinį remontą.
15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių abiejų šalių dėstomas aplinkybes. Pažymėtina, kad vien ieškovės į bylą pateiktas teismo nutarimas, kuriuo atsakovas nubaustas dėl automobilio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovas nuolat sistemingai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais ir tai lėmė santuokos iširimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nesant vienareikšmiškų įrodymų, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, taip pat kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šalių santuoka nutrūko dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ir (ar) paneigiančių sutuoktinių kaltę. Dėl to skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad šalių santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).
16. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 2410,26 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
17. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
18. Ieškovė pateikė 2015 m. rugsėjo 4 d. kasos pajamų orderį Nr. U201500113425872, mokėtina suma 100 Eur, mokėtojas D. A., 2015 m. rugsėjo 18 d. vietinį lėšų pervedimą Nr. 1500204940, mokėtina suma 300 Eur, mokėtojas D. A., 2015 m. gruodžio 10 d. vietinį lėšų pervedimą Nr. 1500264247, mokėtina suma 100 Eur, mokėtojas D. A., 2015 m. gruodžio 10 d. vietinį lėšų pervedimą Nr. 1500264246, mokėtina suma 300 Eur, mokėtojas D. A., 2015 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderį Nr. U201500113584226, mokėtina suma 100 Eur, mokėtojas D. A.. Byloje taip pat pateiktas antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. birželio 14 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo informuojama, kad nurodytose vykdomosiose bylose dėl skolos iš skolininko D. A. išieškojimo atlikti mokėjimai ir nurašytos lėšos bendrai 1300,85 Eur sumai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas sumokėjo arba iš jo buvo išieškota 2000,85 Eur asmeninių skolų. Tačiau šie ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina teiginių, kad už atsakovo asmenines skolas, kurios nesusijusios su šeimos poreikių tenkinimu, iš šeimos biudžeto buvo sumokėta 4820,53 Eur. Ieškovės ranka surašyti paskaičiavimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu šiai aplinkybei patvirtinti. Taip pat nustatyta, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis buvo ženkliai didesnis nei atsakovės. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui pakako asmeninių lėšų savo asmeninėms skoloms dengti. Ieškovei neįrodžius, kad santuokos metu atsakovo asmeninės skolos buvo dengiamos iš šeimos biudžeto, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.